Valys: sprendimas dėl mokesčių – antradienį

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valdantieji antradienį ketina priimti galutinį sprendimą, kokius mokestinius pakeitimus siūlys – kol kas iš esmės sutariama nuo kitų metų didinti šiemet įvestą cukraus mokestį, peržiūrėti kai kurių lengvatų taikymą.

„Dėl cukraus mokesčio jau praėjusią savaitę buvo apsispręsta, (…) bet palaukime antradienio, tada pilną paketą galėsime pristatyti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė T. Valys.

Antradienį suplanuotas kitas darbo grupės posėdis, trečiadienį numatomas koalicinės tarybos posėdis. Pasak ministro, ketvirtadienio posėdis buvo konstruktyvus, tačiau galutiniai sprendimai dar nepriimti.

Iš valdančiosios koalicijos atstovų sudaryta darbo grupė svarsto galimybes didinti biudžeto pajamas.

Anot finansų ministro, nuo kitų metų pakeltas cukraus mokestis galėtų atnešti apie 19-24 mln. eurų papildomų pajamų. Tiesa, T. Valio teigimu, keičiant įstatymą cukraus mokesčio bazės plėsti neplanuojama.

„Tai bus susiję su cukraus dedamąja“, – tikino jis.

Šiemet akcizas įvestas visiems saldintiems nealkoholiniams gėrimams, kuriuose cukraus kiekis 100 mililitrų viršija 2,5 gramus. Kai šis kiekis yra mažesnis nei 8 gramai, taikomas 7,4 euro akcizo tarifas (už produkto hektolitrą), didesnis nei 8 gramai – 21 euro.

Taip apmokestintas cukraus ar saldiklių turintis vanduo, kiti gėrimai, gėrimų koncentratai.

Peržiūrės kai kurias mokestines lengvatas

Finansų ministras taip pat pažymėjo, kad darbo grupė ketina koncentruotis į skirtingų lengvatų mažinimą – šiuo metu dėl jų taikymo valstybės biudžeto surinkimas mažėja daugiau nei 3,8 mlrd. eurų.

„Turėjome visą sąrašą lengvatų, kurios labai brangiai kainuoja valstybei, (…) detaliai perėjome per visą sąrašą, pažiūrėjome, ką galėtume svarstyti“, – pridūrė jis.

„Kai kurias lengvatas svarstysime peržiūrėti“, – teigė ministras.

Socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sakė, kad visuose mokesčiuose taikoma mažiausiai po 10–12 skirtingų išimčių, kurias reikia įvertinti iš naujo.

„Peržiūrėjome galimybę padidinti pajamas. Tai – pasiūlymai, kuriuos teikė mūsų kolegos, ką galėtume papildomai gauti į biudžetą atsisakę vienų ar kitų lengvatų. (…) Konkretikos neminėsiu, bet galiu tik pasakyti, (…) kad tikrai yra išimčių ir lengvatų, kurias galbūt jau laikas visas peržiūrėti, bent dalies jau galima būtų atsisakyti, balansuojant šių metų biudžetą“, – žurnalistams kalbėjo A. Sysas.

Pasak jo, į susitikimą Finansų ministerijos atstovai šįkart atėjo labiau pasiruošę, pateikė konkrečius skaičiavimus.

„Kitą antradienį susitiksime, peržvelgsime, ką galima būtų šitoje dalyje padaryti, ir pašnekėsime apie išlaidų pusę – ką galėtume ir kaip galėtume pakoreguoti, kad tilptume į tam tikrus nusistatytus rėmus ir, svarbiausia, kad biudžetas laiku būtų priimtas“, – teigė politikas.

Kaip pavyzdį jis pateikė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) lengvatos taikymą, kuris biudžetui kainuoja apie 1 mlrd. eurų. Tiesa, politikas pažymėjo, kad jos atsisakyti nėra planuojama, šiuo klausimu yra pasisakiusi ir prezidentūra.

„Tikrai jos (NPD – ELTA) nekeisime, nes prezidentas siūlo dar didinti NPD, o tai reikštų dar didesnes pinigų sumas, skirtas NPD dengti, tiksliau, prarastas pajamas kompensuoti. Tai paprasčiausiai buvo geras darbinis susitikimas“, – teigė A. Sysas.

Skaičiavimai dėl akcizo tabakui, alkoholiui, azartinių lošimų mokesčiai

Anot T. Valio, taip pat ieškoma sutarimo dėl koalicijos partnerių „valstiečių“ siūlymų didinti akcizus tabakui, alkoholiui.

„Valstiečių“ frakcijos Seime atstovė Aušrinė Norkienė teigė, kad politinė jėga tikisi, jog Finansų ministerija pateiks konkrečius skaičiavimus, kiek augo šių prekių įperkamumas.

„Norime iš Finansų ministerijos skaičiavimų, kiek padidėjo alkoholio ir tabako įperkamumas, lyginant su ne tokio pirmo būtinumo prekėmis. Tų skaičių mes labai laukiame, nes tai, kad įperkamumas didėjo, yra akivaizdu“, – žurnalistams sakė „valstietė“.

Anot jos, politinė jėga sutinka su šiuo metu numatytu trejų metų akcizų didėjimo planu, tačiau norėtų pamatyti skaičiavimus, kiek dar jį galima būtų didinti, įvertinus išaugusį įperkamumą.

A. Sysas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant dėl šių akcizų būtina įvertinti konkurencingumo dedamąją.

„Yra trejų metų planas, tarifai jau didinami, tai kiek galime padidinti, kad nesudegtume, nes kaimynai turi mažesnius tarifus ir kad tas pirkimas Lietuvoje nesumažėtų, kad nepadidėtų kontrabanda“, – aiškino jis.

A. Norkienės teigimu, partija taip pat toliau laikosi pozicijos, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturėtų vilkinti klausimo dėl patariamojo referendumo apie šeimos sampratą.

„Valstiečių“ pirmininkas Aurelijus Veryga anksčiau pareiškė, kad politinės jėgos balsavimui dėl biudžeto didelę įtaką turės tolesnė šio referendumo klausimo eiga parlamente.

Anksčiau skelbta, kad taip pat būtų galima svarstyti labiau apmokestinti azartinius lošimus ir loterijas.

Demokratų frakcijos Seime atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad valdantieji iš esmės sutaria dėl modelio, kaip toks mokestis būtų taikomas.

„Mane tenkina tai, kad mūsų demokratų pasiūlymas dėl progresinio tarifo azartiniams lošimams pagaliau buvo priimtas – nusprendėme būtent dėl progresinio tarifo azartiniams lošimams. Finansų ministerija jau baigia rengti išvadą mano ir kolegų pateiktam įstatymo projektui, todėl viskas aišku, koks bus modelis“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Pasak jo, tai į biudžetą galėtų papildomai atnešti 36 mln. eurų pajamų.

Tiesa, politikas teigė netikintis, kad aptartais siūlymais būtų galima smarkiai sumažinti dabar suplanuotą biudžeto deficitą, tikino, kad į procesą turėtų įsitraukti daugiau ministerijų.

„Pažanga padaryta, deficitas mažės. Norėtųsi, kad jis mažėtų reikšmingai. Labai gerai, kad koalicijos partneriai atėjo (…) su rimtomis idėjomis, kaip mažinti deficitą“, – pridūrė T. Tomilinas.

2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.