Trąšos rudenį: kuo tręšti sodą, daržą ir gėlyną sezono pabaigoje

Vienas iš svarbiausių rudens darbų – po sezono pavargusio sodo tręšimas. Kiekvienas save gerbiantis sodininkas stengiasi jo nepraleisti.

Tai kaip padėkos ženklas kultūroms, kurios maitino mus visą vasarą, džiugino spalvų gausa ir aromatais. Be to, laiku ir sumaniai atliktas rudeninis tręšimas stiprina augalų imunitetą, tad padeda jiems ištverti nepalankias oro sąlygas, ar tai būtų užsitęsę lietūs, ar šalnos.

Pagrindinė taisyklė – naudoti tinkamas trąšas. Rudenį sodui reikalingi fosforas ir kalis, kurie didina atsparumą šalčiui, padeda atsispirti ligoms, skatina šaknų sistemos augimą.

O azoto trąšų šiuo periodu naudoti nereikėtų. Jos skatina jaunų ūglių, kurie iššąla, augimą ir tuo padaro žalos visam augalui.

Trąšos uogakrūmiams

Fosforo trąšos

Populiariausias tarp sodininkų nuo seno buvo ir tebėra superfosfatas – tiek paprastas (20 proc. fosforo), tiek dvigubas (49 proc. fosforo).

Kiek reikia? 50–70 g superfosfato po vienu uogakrūmiu (dvigubo superfosfato berkite du kartus mažiau).

Trąšos barstomos aplink visą krūmą ir įterpiamos į 7–10 cm gylį.

Kalio trąšos

Naudojamas tiek kalio sulfatas, tiek kalio chloridas (chloras iki kito sezono pradžios spės išgaruoti ir jokios žalos negalės padaryti).

Kiek reikia? 30–45 g po vienu krūmu.

Mineralines trąšas galima derinti su organinėmis.

Perpuvęs mėšlas

Po brandžiais agrastų krūmais padėkite iki 15 kg perpuvusio mėšlo: pusę įterpkite į žemę, o kitą dalį panaudokite žemei mulčiuoti.

Tręšdami avietes ir serbentus, prie 60 g superfosfato ir 40 g kalio druskos kiekvienam krūmui taip pat pridėkite iki 10–15 kg perpuvusio mėšlo.

Trąšas geriau įterpti į gilius griovelius 30 cm atstumu nuo krūmo.

Vištų mėšlas

Jo uogakrūmiams reikėtų po 300–500 g vienam kvadratiniam metrui. Tik būkite atsargūs, kad vištų mėšlo nepatektų ant šaknų – jame esanti šlapimo rūgštis besiskaidydama išskirs amoniaką, taigi gali „sudeginti“ augalus.

Yra ir daug saugesnis variantas – krūmų tarpeilius galima laistyti vištų mėšlo tirpalu. 2 kg šviežio mėšlo užpilkite 10 litrų vandens, uždenkite ir palikite savaitę. Tirpalui tamsėjant, praskieskite jį vandeniu santykiu 1:20.

Pelenai

1 litrą pelenų užpilkite 9 litrais karšto vandens, palaikykite dvi paras, tada perkoškite ir laistykite augalus.

Tręšimo laikas

Įvairių rūšių uogakrūmiams jis yra skirtingas:

• serbentai tręšiami antroje rugsėjo pusėje,

• agrastai – pirmojo rudens mėnesio pabaigoje,

• avietės – spalio mėnesį.

Trąšos vaismedžiams

Obelims ir kriaušėms

Jos tręšiamos:

• superfosfatu – 60 g vienam kvadratiniam metrui pomedžio ploto,

• kalio sulfatu – 30 g vienam „kvadratui“,

• vandenyje ištirpintu kalio monofosfatu – 10–15 g, išmaišytų 10 litrų vandens, vienam kvadratiniam metrui,

• perpuvusiu mėšlu, įterpiamu į dirvą 15–20 cm gylyje (medžiams iki 8 metų reikia apie 30 kg perpuvusio mėšlo, vyresniems – apie 50 kg!)

Slyvoms, vyšnioms ir abrikosams

Jie tręšiami:

• dvigubu superfosfatu – 30 g vienam kvadratiniam metrui pomedžio rato,

• kalio sulfatu – 30 g vienam kvadratiniam metrui,

• perpuvusiu mėšlu, įterpiamu į dirvą 12–15 cm gylyje.

• kas penkerius metus į dirvą reikėtų įterpti 300 g gesintų kalkių vienam „kvadratui“ – dirvožemiui po kaulavaisiais deoksiduoti.

Trąšos spygliuočiams

Nors daugelis sodininkų mano, kad spygliuočius tręšti galima tik pavasarį, pramoninių trąšų spygliuočiams naudojimas sumažinta doze yra naudingas ir rudenį.

Granulės barstomos ant žemės aplink medžius ir krūmus – po 5 g vienam kvadratiniam metrui.

Taip pat labai naudinga pomedžio ratus mulčiuoti spygliuočių medžių žieve, kuri irdama patręš dirvą ir užtikrins šaknims papildomą apsaugą nuo šalnų.

Rudens trąšos braškėms

Vištų mėšlas

Paruoštas antpilas (jį aprašėme anksčiau) praskiedžiamas vandeniu santykiu 1:20. Tačiau juo reikia laistyti tik vageles tarp krūmelių, jokiu būdu neleisti patekti ant lapų ir ypač skrotelių.

Galvijų mėšlas

Srutos praskiedžiamos vandeniu santykiu 1:10, paliekamos nusistovėti 2 dienas, o tada braškės laistomos vienam krūmeliui užpilant ne daugiau kaip 1 litrą trąšų.

Mineralinės trąšos

10 litrų vandens ištirpinama 30 g nitrofoskos. Sąnaudos – ne daugiau kaip 1 litras kiekvienam braškių krūmeliui.

Persodinant braškes į duobutes galima įberti ir pelenų – po saują kupsteliui – ir sumaišyti su žemėmis.

Tiesa, tręšti braškes galima tik nuo rugsėjo iki spalio mėnesio.

Trąšos rožėms

Rudenį rožės tręšiamos du kartus:

• rugsėjo pradžioje, po žydėjimo,

• rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje.

Tręšimui per šaknis idealu naudoti specialias kompleksines trąšas rudeniui. Jei tokios galimybės nėra, trąšų galima pasiruošti.

• Pirmas būdas – kibire vandens ištirpinkite 15 g kalio monofosfato ir palaistykite rožes. 10 litrų trąšų turi pakakti 1–2 kvadratiniams metrams.

• Antras būdas – kibire vandens ištirpinkite 10 g kalio sulfato, 25 g superfosfato ir 2,5 g (ne daugiau!) boro rūgšties. Per didelis pastarosios kiekis gali nudeginti augalų šaknis.

• Trečias būdas – kibire vandens ištirpinkite 5 g kalio monofosfato ir nupurkškite augalus.

Trąšos lelijoms

Lelijas galima tręšti ir mineralinėmis trąšomis, ir organika.

Pirmuoju atveju 10 litrų vandens reikia ištirpinti superfosfatą – 15 g dvigubo arba 30 g paprasto – ir 25 g kalio magnezijos bei palaistyti augalus (10 litrų reikia išpilti 1 kvadratiniam metrui gėlyno).

Antruoju atveju dirvą galima mulčiuoti 10 cm storio komposto sluoksniu. Jis žiemojantiems svogūnėliams pasitarnaus ir kaip trąša, ir kaip apsauga nuo šalnų.

Trąšos vejai

Vejos tręšimui rudenį tinka:

• kaulų miltai – 0,5–0,7 litro vienam kvadratiniam metrui,

• superfosfatas – 50 g vienam „kvadratui“,

• pelenai – pabarstykite veją, kad kiekvienam kvadratiniam metrui tektų 0,5 litro.

Galima naudoti superfosfato (40–60 g „kvadratui“) ir kalio sulfato (25–30 g kvadratiniam metrui) mišinį.

Žinoma, tinka ir pirktinės kompleksinės trąšos vejoms.

Patręšus žolę reikėtų gausiai palaistyti.

Tačiau ne dabar. Optimalus laikas vejai tręšti – rugpjūčio pabaiga–rugsėjo pradžia.

Trąšos daržui

Organinės trąšos

Dirvožemiui tręšti tinka (kiekiai nurodyti 1 kvadratiniam metrui):

• perpuvęs mėšlas – įterpkite 2–3 kg sukasdami smėlėtą dirvožemį, 6–8 kg – molingą,

• paukštidžių kraikas – 2 kg,

• medžio pelenai – 0,5 litro,

• žemapelkių durpės – 4–5 kg,

• kompostas – 1–2 kibirai.

Mineralinės trąšos

• superfosfatas puikiai tinka įterpti į dirvą lietingiausiu sezonu, nes tirpsta nelabai greitai; rekomenduojamas kiekis – 40–50 g vienam kvadratiniam metrui (dvigubo superfosfatas reikia imti du kartus mažiau),

• kalio chlorido reikia apie 10–20 g trąšų vienam kvadratiniam metrui (dirbant su kalio chloridu rekomenduojama naudoti asmenines apsaugos priemones).

• kalio sulfatas.

Trąšų normos priklauso nuo augalų, kuriuos pavasarį planuojate sodinti:

• agurkams – apie 15 g vienam kvadratiniam metrui,

• pomidorams – apie 20 g,

• kopūstams – 25 g,

• bulvėmis – 35 g.

Granulės įterpiamos į 10–20 cm gylį.

Sideratai

Tarp daržininkų populiarios tokios kultūros: garstyčios, bastučiai, aliejiniai ridikai, žirniai, vikiai, dobilai, facelijos ir kiti šalčiui atsparūs augalai.

Jie sudygsta labai greitai, taip pat greitai užaugina žaliąją masę. Norint praturtinti žemę, rudenį šiuos sideratus reikia užkasti į dirvą (arba palikti iki pavasario).

Žaliosios trąšos padeda atkurti dirvožemio derlingumą, praturtina jį naudingosiomis medžiagomis.