Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos nuostatos išbraukimui dėl branduolinio ginklo
Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą.
Už tokią pataisą balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o dar 6 Seimo nariai susilaikė.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pristatydamas projektą pabrėžė, jog NATO branduolinis atgrasymas vienas iš esminių Aljanso gynybos dalių, leidžia sumažinti plataus masto agresijos rizikas.
„Ši atgrasymo sistema kaip kolektyvinės gynybos dalis veikia jau daugelį dešimtmečių ir yra vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių plataus masto agresijos prieš Aljansą riziką“, – sakė J. Olekas.
„Atsižvelgiant į tai, kad NATO branduolinis skydas yra vienas iš esminių Aljanso atgrasymo pagrindų – konstitucinio lygmens draudimas, neleidžiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje būti branduoliniams ginklams kilus agresijos grėsmei, agresijos atveju ar kolektyvinės gynybos atveju, neatitinka pasikeitusios saugumo aplinkos ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų“, – tvirtino Seimo pirmininkas.
Kaip skelbta, antradienį Seimui pateiktas siūlymas iš Konstitucijos išbraukti 137-ąjį straipsnį, tokiu būdu sudarant galimybes prireikus Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Tai taip pat reiškia, jog Lietuvoje dabar branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.
Taigi, siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, t. y., įskaitant ir branduolinį ginklą.
Be to, Konstitucijos keitimo iniciatorių teigimu, nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų dislokuoti branduolinius ginklus savo teritorijose. Tuo metu absoliuti NATO valstybių dauguma neturi įstatymo lygmens draudimų, jų neturi ir regiono valstybės – Latvija, Estija ir Lenkija, o birželį atitinkamus įstatymus pakeitė ir Suomija.
Kaip skelbė ELTA, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Seimo frakcijomis aptarė Konstitucijos keitimą dėl branduolinio ginklo buvimo šalyje.
Politinių jėgų atstovai teigė, jog visų nuomonės sutampa – šalis turi būti apsaugota kuo operatyviau ir iniciatyva būtų palaikoma. Tiesa, išsiskyrė pozicijos, kieno prerogatyva turėtų būti keičiama Konstitucija – politiniu Seimo sprendimu ar referendumu.
Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, Seime reikia 94 parlamentarų balsų.
Seimo pirmininkas J. Olekas teigė, kad galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos.
Kaip skelbta, Lietuvoje ši iniciatyva bręsta Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse.
„Financial Times“ skelbė, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos. Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.
