Konservatoriai ragino Katelyną atsiprašyti pareigūnų

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija susitiko su kandidatu į vidaus reikalų ministrus Martynu Katelynu. Jis ragintas atsiprašyti, kad anksčiau Lietuvos pasienio pareigūnus lygino su Baltarusijos OMON. Politikas to nepadarė ir pažymėjo, kad tokie žodžiai buvo reakcija į esą netinkamai valdytą migrantų krizę.

„Mane labiausiai gąsdina jūsų vertybės ir integralumas, nes man, Sausio 13-osios vaikui, OMON’as asocijuojasi su Medininkų žudynėms. Panaudoti šį terminą, kai mes buvome užpulti ne tik migrantų, bet ir kitų priešiškų valstybių, pavadinti taip žmones, kurie gynė Lietuvą, yra žema, niekinga. Ir jūs privalote atsiprašyti“, – susitikimo su M. Katelynu metu kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos atstovas Žygimantas Pavilionis.

„Jūs pasisakėte aktyviai už baltarusiškų trąšų tranzitą, kurios finansuoja diktatūrą, kuri siunčia tuos pačius migrantus mums, kuri įkalinusi daugybę politinių kalinių. Jūsų visas feisbukas pilnas frazių, kad reikia atnaujinti ekonominius santykius su pagrindine komunistine valstybe Kinija (…), kaip jūs mus ginsite?“, – klausė politikas.

M. Katelyno teigimu, Lietuvos pasienio pareigūnus su OMON jis lygino atsižvelgdamas į tuometinės Vidaus reikalų ministerijos vadovybės netinkamai valdytą migrantų krizę.

„Įvertinkime kultūrinę, tautinę situaciją tame regione (…) ir vertinant tai, ta reakcija buvo turbūt tikėtina. Tai vertinu visą tą poelgį netinkamai, nes nepasitarus su bendruomene ir po to nieko nepakeičiant pasiųsti pareigūnai viso to sutvarkyti“, – Seimo TS-LKD frakcijos posėdyje kalbėjo M. Katelynas.

„Aš nuo to klausimo nebėgu ir to palyginimo, kaip sakant, nepaneigsiu – jis toks buvo, bet, kaip ir atsakiau, tai buvo reakcija į tai, kaip buvo valdoma krizė“, – pridūrė jis.

Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, 2021 metais M. Katelynas paskelbė įrašą, kuriame Lietuvos pareigūnai buvo lyginami su Baltarusijos OMON. Tiesa, šis įrašas jau ištrintas.

Tais metais centrinė valdžia nusprendė įkurdinti neteisėtai sieną kirtusius migrantus Rūdninkų poligone. Tai nepatiko vietiniams gyventojams, kurie protestuodami bandė užtverti įvažiavimą į poligoną, todėl policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai protestuotojus nuo kelio traukė jėga. Būtent remdamasis šiuo epizodu M. Katelynas socialiniame tinkle „Facebook“ kėlė klausimą, kuo Lietuvos pareigūnai skiriasi nuo OMON.

Pats kandidatas po susitikimo su prezidentu praėjusią savaitę žurnalistams tvirtino, jog šios jo mintys buvo ištrauktos iš konteksto ir kad pasisakymais, kuriuose pareigūnus lygino su Baltarusijos OMON, kritikavo tuometę Vidaus reikalų ministerijos vadovybę.

Tarp kandidato prioritetų – pareigūnų algų didinimas

Seimo TS-LKD frakcijos atstovų paprašytas įvardyti veiklos prioritetus tapus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovu, M. Katelynas nurodė pareigūnų algų didinimo ir darbo sąlygų gerinimo klausimą.

„Aišku, aš kelčiau tokį tikslą, kad atlyginimai, taip, jie didėja – klausimas, kiek yra valstybės galimybių didinti juos sparčiau. Bet atlyginimų didėjimas turėtų būti susietas su rezultatais, nes ką mes matome iš viešųjų apklausų – kad pasitikėjimas tarnybomis ne drastiškai, bet mažėja“, – aiškino jis.

Tiesa, paprašytas patikslinti, kokio tiksliai atlyginimo augimo pareigūnai gali tikėtis kitų metų valstybės biudžete bei kiek visa tai galėtų užtrukti, M. Katelynas teigė nenorįs dalinti išankstinių pažadų.

„Aš nenorėčiau daryti tos klaidos, kurią padarė mano pirmtakas, kad duočiau konkrečius pažadus procentais ar kažkokiu kitu dydžiu. Mes puikiai visi suprantame, kad biudžetas nėra guminis – pirmas prioritetas yra gynyba ir tai suvalgys didžiausią mūsų biudžeto dalį, bet tikrai (…) nėra pamirštas šitas sektorius ir statutiniai pareigūnai bei pareigūnės turėtų sulaukti deramo atlygio“, – kalbėjo jis.

„Bet mano nuomonė yra tokia, kad ne vien atlyginimų dydis turėtų apspręsti tą visą (situacijos – ELTA) gerinimą, bet nuspėjamumas, ko galėtų tikėtis. Tas ilgalaikis planas tikrai yra reikalingas ir aš tikrai jo siekčiau“, – akcentavo jis.

Tikrintų savivaldybių civilinės saugos parengtį

M. Katelynas taip pat nurodė, kad tapęs ministru dėmesį telktų ir į migracijos politikos griežtinimą Lietuvoje.

„Migracija savaime nėra nei geras, nei blogas reiškinys – ji turi būti kontroliuojama remiantis racionaliais valstybės prioritetais. Taip, ji turėtų būti griežtinama, atsižvelgiant į legalią migraciją, studentų klausimą“, – teigė socialdemokratas.

„Ir būtina efektyvinti grąžinimą į kilmės šalis, kadangi tai visos Europos mastu yra stringantis procesas ir čia galėtų būti vienas iš prioritetų pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai“, – akcentavo M. Katelynas.

Kalbėdamas apie trečiąjį savo veiklos prioritetą – civilinę saugą – M. Katelynas teigė manąs, jog vertėtų atlikti visų šalies savivaldybių patikrą, kuri atskleistų bendrą padėtį bei pavojaus metu reikalingos infrastruktūros prieinamumą gyventojams.

„Turbūt pradėti reikėtų nuo dabartinės sistemos įvertinimo – toks dalinis auditas galbūt reikalingas atlikti, kadangi civilinė sauga yra pavesta savivaldybėms, vyrauja labai skirtingi standartai, labai skirtingi pasiruošimai. Ir iš tiesų visa tai reikėtų apibendrinti į vieną bendrą vaizdą“, – nurodė jis.

Tiesa, kandidato požiūriu, veiksmų ir priemonių planus dėl civilinės saugos klausimų turėtų diktuoti ne VRM, o pačios regionų savivaldos.

„Regionai patys žino, ko jiems reikia, regionų plėtros tarybos tikrai gali suformuluoti jiems reikalingus dalykus. Ir tada jau, aišku, nepaminant valstybės strateginio intereso būtų galima tas priemones sugalvoti, kad jos labiau atitiktų regionų poreikius“, – konstatavo jis.

Prezidentas patvirtino naujos Vyriausybės sudėtį

Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę pristatė kandidatus į ministrus. O prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė kitą dekretą, kuriuo patvirtino XXI Vyriausybės sudėtį.

Valstybės vadovas patvirtino į finansų ministrus pasiūlytą, iki šiol užsienio reikalų viceministru dirbusį Taurimą Valį, aplinkos ministre paskirta Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė Briuselyje Ieva Andriulaitytė, kultūros – šios ministerijos kanclerio pareigas ėjęs Lukas Alsys, vidaus reikalų – parlamentaras M. Katelynas, socialinės apsaugos ir darbo – Inga Ruginienė.

Krašto apsaugos ministerijai toliau vadovaus Robertas Kaunas, ŠMSM – Raminta Popovienė, Užsienio reikalų ministerijai – Kęstutis Budrys, Susisiekimo ministerijai – Juras Taminskas.

Darbą naujoje Vyriausybėje tęs ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) deleguota teisingumo ministrė Rita Tamašunienė bei „valstiečių“ deleguotas ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.