Kalbėjimas su savimi: patologija ar naudingas įgūdis?
Pokalbis su savimi visuomenėje ilgą laiką buvo suvokiamas kaip keistas reiškinys.
Tikriausiai esate gatvėje matę senelį, murmantį kažką sau po nosimi, ar moterį parduotuvėje, kalbančią su savimi.
Ar tuo metu jautėtės nejaukiai būdami šalia? Greičiausiai taip – juk kyla minčių, ar tai psichikos sutrikimas, o ir žmonėms būdinga smerkti tai, ko nesupranta.
Visgi, tikriausiai ir patys esate pastebėję, kaip kartais viešoje vietoje (parduotuvėje ar darbe) pradedate garsiai dėstyti savo mintis. Po to aplanko suvokimas ir nejaukumas…
Tačiau nesijaudinkite – jūs nesate pamišę!
Kalbėtis su savimi garsiai – tai normalu
Paslaptis paprasta: visi kalbasi su savimi, tik dažniausiai tai vyksta, kai aplink nėra kitų žmonių. Ir taip – tai normalu.
Kodėl taip elgiamės? Atsakymus pateikia moksliniai tyrimai.
Vienas pagrindinių veiksnių – socialinė izoliacija. Žmonės, kurie daug laiko praleidžia vieni, dažniau kalbasi su savimi. Tas pats galioja ir vieninteliams šeimos vaikams, kurie tai daro dažniau nei turintys brolių ar seserų.
Kita priežastis – stresas ar naujos situacijos. Garsiai kalbėdamiesi su savimi, žmonės bando susidoroti su nežinomybe, nerimu ar netgi obsesinėmis mintimis.
„Kalba yra naudinga organizuojant veiksmus. Ji padeda žmonėms sutelkti dėmesį į užduotį ir žinoti, kada persijungti“
Profesorius G. Lupyanas.
Taip pat mažų vaikų pokalbiai su savimi padeda jiems suvokti socialinius vaidmenis, nors ilgainiui tai tampa vidine kalba – mąstymu.
O vyresniame amžiuje pokalbiai su savimi padeda lengviau išgyventi dieną.
Kalbėtis su savimi garsiai – tai naudinga
Tyrimai parodė, kad garsiai kartojant ieškomo daikto pavadinimą, jį surasti tampa lengviau. Pavyzdžiui, praradus raktus, padeda šūkčiojimas „kur mano raktai?“.
Kaip teigia psichologijos profesorius Garis Lupyanas iš Viskonsino-Madisono universiteto, tai padeda smegenims sutelkti dėmesį į ieškomą objektą.
Be to, garsūs pokalbiai su savimi padeda lengviau ir greičiau spręsti užduotis. Jie taip pat gali būti motyvuojantys.
Pavyzdžiui, sportininkai, garsiai dėstantys savo veiksmų planą ar skatindami save, pasiekia geresnių rezultatų. Tokie ir panašūs verbaliniai veiksmai psichologų vadinami afirmacijomis.
Afirmacijos – trumpos frazės, padedančios siekti tikslų ir dovanojančios pozityvią energiją. Kiekvienas mūsų šias frazes gali susigalvoti pats, į kurias sudės svarbiausias svajones, tikslus ir siekius. Afirmacijos veikia tada, kai yra derinamos su veiksmais. Trumpai tariant, tik frazių kartojimas problemų neišspręs, tačiau pozityvus nusiteikimas gali padėti pasijausti geriau, ramiau, atrasti harmoniją, pasiekti rezultatą, išsigryninti savo poreikius ir pojūčius, atrasti atsakymus į rūpimus klausimus.
Garsūs pokalbiai padeda susikoncentruoti, ypač atliekant veiksmus, reikalaujančius kelių etapų. Mes nesąmoningai naudojame šį metodą, pavyzdžiui, kai pirmą kartą atliekame tam tikrą užduotį, garsiai kartodami mokytojo žingsnius.
Pokalbiai su savimi padeda valdyti emocijas ir stresą
Garsiai išsakyti priekaištai ar net keiksmai dažnai padeda išleisti susikaupusį pyktį ir įtampą. Pokalbiai su savimi taip pat leidžia analizuoti sudėtingas užduotis, ruoštis svarbiems pokalbiams ar situacijoms, kas itin naudinga intravertams.
Psichologai rekomenduoja kalbėtis su savimi, nes tai padeda sulėtinti minčių tėkmę, įgyti sąmoningumo ir reguliuoti emocijas – panašiai kaip dienoraščio rašymas.
Kaip sako psichoterapeutė Gabrielė Morse iš Niujorko:
„Mes kasdien turime tūkstančius atsitiktinių minčių – jos tiesiog yra neuronų impulsai. Garsus kalbėjimas iš tiesų gali padėti sureguliuoti ir nuraminti save bei kontroliuoti minčių srautą.“
Mums kažkodėl atrodo, kad kalbėtis su savimi yra nenormalu.
Galbūt kadaise kažkas išjuokė kitą, ir šis požiūris prigijo.
Tačiau iš tiesų pokalbiai su savimi padeda susidėlioti mintis, emocijas ir užduotis, susikoncentruoti bei atlikti viską geriau.
Atėjo metas atsikratyti šio nepagrįsto stereotipo!
