Tie (ne)paprasti žvirbliai
Mažai žinomi faktai apie žvirblius – apie tai tikrai nesusimąstėte.
Mes dažnai domimės egzotiniais drugiais ar retais tolimųjų kraštų paukščiais, tačiau gyvūnai, gyvenantys šalia mūsų, dažnai lieka lyg užmiršti.
Pavyzdžiui, ką įdomaus žinome apie žvirblius?
Šie nuostabūs paukščiai kasdien šmėžuoja mūsų akiratyje, tačiau išlieka beveik nematomi.
Visgi šie mažyliai stebina mokslininkus savo sumanumu, gebėjimu išgyventi net sudėtingiausiomis sąlygomis tiek miškuose, tiek triukšminguose didmiesčiuose.
Žvirblis – smulkus paukštelis, lietuvių tautosakoje dažnai vaizduojamas kaip gudrus, vikrus ir įkyrus vagišius. Literatūroje šio paukštelio simbolis kartais vaizduojamas kaip Dievo palankumo ženklas. Labai geras ženklas, jeigu žvirblis namuose susisuka lizdą. Sakoma, jog žvirblio čirškimas pranašauja lietų.
Žvirblis priklauso žvirblinių paukščių būriui. Viso skiriama 40 rūšių. Lietuvoje peri dvi žvirblių rūšys – Naminis žvirblis (Passer domesticus) ir Eurazinis karklažvirblis (Passer montanus).
Kadaise žvirbliai buvo laikomi kenkėjais
Žvirbliai yra ištikimi žmonių palydovai. Jie gyvena šalia mūsų, suka lizdus po namų stogais ir visur mus lydi. Šie paukščiai taip gerai prisitaiko prie naujų sąlygų, kad išplito beveik po visą pasaulį – nuo Sibiro iki Australijos. Tačiau ne visur jų buvimas buvo pageidaujamas.
Australijoje, kaip ir daugelis įvežtų rūšių, žvirbliai pažeidė vietinę ekosistemą, sukeldami ekologinę krizę. Pavyzdžiui, jie pradėjo trukdyti vietinių papūgų gyvenimui – atiminėjo lizdų vietas ir varžėsi dėl maisto. Nors žmonės visokiais, net žiauriais būdais bandė juos išnaikinti, šie išradingi paukščiai išgyveno.
Kinijoje 1958 m. žvirbliams buvo paskelbta tikra karinė kampanija.
Mao Dzedungo įsakymu jie buvo laikomi kenkėjais, kurie naikina ūkininkų grūdus.
Visa šalis buvo įtraukta į kovą su paukščiais, ir per metus beveik visi žvirbliai buvo sunaikinti.
Iš pradžių tai atrodė kaip pergalė – derlius išaugo. Tačiau netrukus dėl žvirblių nebuvimo smarkiai padaugėjo skėrių, kurie sunaikino derlių.
Tai sukėlė badą, nusinešusį milijonus gyvybių.
Pasirodė, kad žvirbliai nebuvo priešai, o svarbūs pagalbininkai kovoje su vabzdžiais kenkėjais.
Ši pamoka amžiams pakeitė požiūrį į „plunksnuotuosius vagis“, kaip juos vadino kinai.
Mažieji gudročiai
Žvirbliai, kaip ir varnos, yra itin sumanūs paukščiai. Nepaisant jų nedidelio dydžio, jie puikiai susitvarko su gyvenimo sunkumais.
Pavyzdžiui, kai gauja ginčijasi dėl maisto, mažiausias ir gudriausias žvirblis nelenda į konfliktą – jis tyliai pagriebia kąsnelį ir nuskrenda į saugią vietą, kur ramiai užkandžiauja.
Šie paukščiai turi puikią atmintį ir greitai išmoksta atskirti pavojingus ir saugius žmones.
Jei horizonte pasirodo berniukai su akmenimis, žvirbliai iškart sukelia sąmyšį.
Tuo tarpu jie žino, kad ramiai snaudžiantis tingus katinas didelio pavojaus nekelia ir ramiai striksi šalia.
Tokie žaidimai – dar vienas jų intelekto požymis.
Poravimosi metu žvirbliai rodo rūpestingumą: patinėliai padeda patelėms auginti jauniklius.
Per vieną sezoną pora gali išvesti net iki keturių vadų.
Ką lesa žvirbliai
Žvirbliai yra tikri augalinio pasaulio gurmanai. Jie mėgsta grūdinių kultūrų, žolių ir net piktžolių sėklas. Taip pat noriai vaišinasi žiedų pumpurais, serbentų, vyšnių ar vynuogių uogomis. Jų mityba keičiasi priklausomai nuo sezono.
Pavasarį ir vasarą žvirbliai tampa vikriais medžiotojais: tėvai maitina savo jauniklius baltymingu maistu. Vabzdžiai, lervos, vikšrai – tai pagrindinis „meniu“ mažiesiems paukšteliams.
Žvirbliai kruopščiai ieško maisto ant lapų ir žemės, o kartais net numuša amarus nuo augalų sparnais, kad vėliau juos surinktų.
Per sezoną jie sunaikina didžiulį kiekį kenkėjų, teikdami didelę naudą sodininkams.
Žiemą žvirbliams išgyventi sunkiau. Jie neturi riebalų atsargų, todėl be maisto gali išgyventi vos kelias dienas. Norint padėti šiems plunksnuotiems kaimynams, juos galima maitinti sėklomis ar džiovintomis uogomis, tačiau reikėtų vengti duonos, sūrių ar saldžių produktų – tai kenkia jų sveikatai.
Neįprastas žvirblių elgesys
Žvirbliai atrodo paprasti paukščiai, tačiau jų elgesys slepia įdomių bruožų. Pavyzdžiui, patinėliai turi ypatingą „skiriamąjį ženklą“ – juodą „kaklaraištį“. Kuo jis didesnis, tuo aukštesnė žvirblio padėtis pulke.
Žvirblio širdis – tikras motoriukas. Ramybės būsenoje ji plaka neįtikėtinu greičiu – 400–600 kartų per minutę, o skrendant dažnis pasiekia net 1000 dūžių!
Tačiau tokia veikla turi ribas – žvirbliai negali skraidyti ilgiau nei 20 minučių, nes jiems būtinas reguliarus poilsis.
Įdomu tai, kad stiprus išgąstis gali sukelti šių paukščių širdies smūgį.
Net jų judėjimo būdas išskirtinis. Žvirbliai šokinėja, o ne vaikšto, nes jų kojos yra labai trumpos. Šokinėjimas jiems leidžia taupyti energiją ir būti itin vikriems.
