5 faktai apie pelėsį namuose
Pelėsis bute nėra vien tik nepatrauklios dėmės ant sienų ar nemalonus kvapas.
Už šių juodų taškų ir pūkuotų apnašų slypi milijono rūšių mikroskopinių grybų pasaulis!
Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, naudojami vaistams (penicilinui) kurti, tačiau kiti gali kelti rimtų sveikatos problemų. Pelėsis yra visur aplink mus – net mūsų butuose ir namuose.
1. Pelėsis gali atsirasti bet kur
Pelėsis – tai mikroskopiniai grybai, galintys gyventi beveik bet kurioje aplinkoje.
Jie prisitaiko prie įvairių sąlygų ir randa būdų įsitvirtinti. Šie grybai gali augti ant kambarinės gėlės lapų, kruopų spintelėje ar drėgnose vietose.
Nors dažnai to nematome, pelėsis atlieka svarbų vaidmenį gamtoje – jis skaido organines medžiagas ir grąžina naudingus mikroelementus į dirvą, taip skatindamas naują augimą.
Pelėsis dauginasi sporomis – mikroskopinėmis dalelėmis, kurios laisvai sklinda ore. Tūkstančiai sporų gali tilpti ant žmogaus piršto galiuko, o mes jas įkvepiame kiekvieną dieną.
Patekusios ant paviršiaus, sporos ima augti ir formuoja kolonijas, kurios vėliau gamina naujas sporas.
2. Šaldytuve maistas pelija rečiau
Maistą laikant šaldytuve, pelėsis vystosi rečiau. Vėsus oras (3–5 °C) sulėtina grybų ir bakterijų dauginimąsi.
Be to, šaltis sumažina drėgmės garavimą, o pelėsis mėgsta drėgną aplinką.
Hermetiški indai ir pakuotės taip pat svarbūs – jie riboja oro ir sporų patekimą.
Tačiau net šaldytuve maistas gali supelyti, jei jis buvo ilgai laikomas ar jau iš pradžių užterštas sporomis.
Todėl būtina reguliariai valyti šaldytuvą, pašalinti sugadintus produktus ir naudoti sandarius indus.
3. Namie aptinkama tik kelios pelėsio rūšys
Pelėsis gali atsirasti net itin švariuose butuose, ypač vietose, kur kaupiasi drėgmė: po kriauklėmis, vonios užuolaidose, skalbimo mašinose ar indaplovėse.
Dažniausiai pasitaiko keletas rūšių: Aspergillus, Penicillium, Cladosporium (aptinkamas ant šlapių kilimų), Chaetomium (auga ant drėgnų audinių) ir Stachybotrys (dažnai po gėlių vazonais).
4. Pelėsis kelia grėsmę sveikatai
Mažą pelėsio dėmę po kriaukle pašalinti nesudėtinga, tačiau plati kolonija gali tapti rimta problema.
Ore sklandančios sporos gali sukelti alergiją, čiaudulį, niežulį akyse ar net kvėpavimo sutrikimus. Ypač jautrūs žmonės, sergantys astma. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, „juodasis pelėsis“ (Stachybotrys), gamina mikotoksinus – nuodingas medžiagas. Jos gali pakenkti, jei pelėsis plačiai išplitęs, pavyzdžiui, po buto užliejimo vandeniu.
5. Pelėsis gali sukelti haliucinacijas
„Juodasis pelėsis“ kai kuriems žmonėms sukelia haliucinacijas ir verčia tikėti antgamtiniais reiškiniais. Mokslininkai iš Klarksono universiteto nustatė, kad senų ir drėgnų namų gyventojai dažniau skundžiasi „vaiduokliais“. Didelė pelėsio sporų koncentracija ore gali paveikti nervų sistemą, sukelti keistus pojūčius ar vizijas.
Vietoje paranormalių paaiškinimų verta pašalinti drėgmės šaltinius ir išvalyti namus – galbūt „vaiduokliai“ išnyks kartu su pelėsiu.