Tarptautinės meteorų organizacijos 2026 m. kalendoriuje nurodoma, kad liepos mėnesį aktyvūs bus keli meteorų srautai, tačiau dauguma jų silpni, o mėnesio pabaigoje stebėjimą smarkiai apsunkins ryški pilnatis.

Meteorų srautas – tai ne krintančios žvaigždės. Dažniausiai tai smulkios dulkelės ir akmenėliai, likę po kometų. Žemei skriejant per tokį dulkių taką, dalelės dideliu greičiu įlekia į atmosferą ir sudega, danguje palikdamos trumpą šviesos brūkšnį. Tokie meteorai gali pasirodyti bet kurioje dangaus vietoje, todėl teleskopo ar žiūronų nereikia – svarbiausia platus matymo laukas ir kuo tamsesnis dangus.

Pirmasis dėmesio vertas srautas – Liepos Pegasidai. Jų aktyvumas galimas liepos 1–20 dienomis, o maksimumas prognozuojamas apie liepos 10-ąją. Tai silpnas srautas – idealiomis sąlygomis galima tikėtis maždaug iki 3 meteorų per valandą. Vis dėlto šiemet būtent ši data Lietuvoje gali būti viena palankesnių, nes liepos 7 d. bus delčia, o iki jaunaties liks kelios dienos.

Lietuvos stebėtojams Liepos Pegasidus geriausia bandyti stebėti po vidurnakčio, kai radiantas pakyla aukščiau. Reikėtų rinktis vietą kuo toliau nuo miesto žiburių – už Panevėžio, Vilniaus, Kauno ar kitų didesnių miestų šviesos taršos. Silpnam srautui net menkas apšvietimas gali lemti, kad nepamatysite beveik nieko.

Liepos 28-ąją dėmesį trauks Liepos gama Drakonidai. Tai nedidelis ir nepastovus meteorų srautas, paprastai duodantis apie 5 meteorus per valandą. 2016 m. šis srautas buvo trumpam suaktyvėjęs, todėl 2026 m. astronomai siūlo jo visiškai nenurašyti. Vis dėlto yra didelė problema – liepos 28-oji patenka beveik į pilnaties laiką, todėl ryškus Mėnulis „suvalgys“ daug silpnų meteorų.

Tą pačią liepos pabaigos savaitę kai kuriuose kalendoriuose minimi ir Pietinės Žuvies / Piscis Austrinidų meteorai. Tačiau Lietuvos skaitytojui šio srauto nereikėtų pateikti kaip patikimo reginio: jis silpnas, geriau matomas piečiau, o 2026 m. jį taip pat užgoš pilnatis. Kitaip tariant, teoriškai šis srautas egzistuoja stebėjimų kalendoriuose, bet praktiškai Lietuvoje jo tikėtis neverta.

Įdomiausia liepos naktis bus liepos 30–31 d., kai vienu metu aktyvumo maksimumą pasieks Pietiniai delta Akvaridai ir alfa Kaprikornidai. Pietiniai delta Akvaridai idealiomis sąlygomis gali duoti iki maždaug 25 meteorų per valandą, o alfa Kaprikornidai paprastai nėra gausūs – apie 5 meteorai per valandą, tačiau garsėja lėtais ir kartais ryškiais bolidais.

Vis dėlto 2026 m. ši „dviguba“ naktis nebus tokia gera, kaip skamba. Tarptautinė meteorų organizacija pažymi, kad didžiausias Pietinių delta Akvaridų ir alfa Kaprikornidų aktyvumas sutaps su pilnatimi, o Amerikos meteorų draugijos kalendoriuje nurodoma, kad tą naktį Mėnulis bus apie 98 proc. apšviestas. Tai reiškia, kad silpnesni meteorai paskęs mėnesienoje, o realiai pamatyti bus galima tik ryškesnius.

Jeigu vis tiek norėsite pabandyti, rinkitės atvirą vietą su kuo mažiau dirbtinės šviesos, stebėkite po vidurnakčio ir stenkitės, kad Mėnulis liktų už medžių, pastato ar kalvos. Reikia žiūrėti ne į vieną tašką, o aprėpti kuo platesnį dangų. Akims prisitaikyti prie tamsos reikia bent 15–20 minučių, todėl telefono ekraną geriau palikti ramybėje.

Lietuvos stebėtojams realistiškiausias patarimas būtų toks: liepos 9–10 d. – geriausias metas pabandyti pamatyti silpnesnius meteorus, o liepos 30–31 d. verta išeiti tik tada, jei dangus labai giedras ir esate toliau nuo miestų. Didesnio reginio geriau laukti rugpjūtį – Perseidų maksimumas 2026 m. sutaps su beveik jaunaties laikotarpiu, todėl sąlygos turėtų būti gerokai palankesnės.

The post Liepos dangus : kada verta žiūrėti Lietuvoje appeared first on Kauno savaitė.

Mėnesio pradžioje ir viduryje bus galima stebėti Mėnulio susitikimus su planetomis, jaunatis sudarys palankesnes sąlygas dairytis Paukščių Tako, o liepos pabaigoje dangų raižys dvi meteorų liūtys.

Daugeliui šių reiškinių nereikės jokios sudėtingos įrangos – pakaks giedro dangaus, kantrybės ir vietos toliau nuo miesto šviesų. Vis dėlto Lietuvoje reikėtų nepamiršti kelių niuansų: liepą naktys dar nėra visiškai tamsios, o kai kurie objektai, pavyzdžiui, Paukščių Tako centras ar pietinėse žvaigždynų srityse esantys meteorų srautai, mūsų platumose matomi žemiau nei pietesnėse šalyse.

Mėnulis, Saturnas, Marsas ir Sietynas

Pirmąją liepos pusę įdomiausi vaizdai lauks tų, kurie nebijo keltis anksti. Liepos 7–8 dienomis, paryčiais, Mėnulis bus matomas netoli Saturno. Šios poros reikėtų dairytis rytų–pietryčių kryptimi po vidurnakčio ir prieš aušrą.

Dar įspūdingesnis vaizdas laukia liepos 11-osios paryčiais. Tada plonas Mėnulio pjautuvas danguje atsidurs netoli Marso ir Sietyno, dar vadinamo Plejadėmis. Tai vienas gražiausių vasaros mėnesio reginių, kurį galima stebėti ir plika akimi. Marsą išduos oranžinis atspalvis, o Sietynas atrodys kaip nedidelė, tanki žvaigždžių saujelė.

Turint žiūronus, vaizdas bus gerokai įspūdingesnis – Sietyne pavyks įžiūrėti daugiau žvaigždžių, o Mėnulio pjautuve išryškės šviesos ir šešėlio riba. Vis dėlto stebėti reikės gana anksti, prieš patekant Saulei, kol dangus dar pernelyg neprašviesėjęs.

Jaunatis – geriausias metas dairytis Paukščių Tako

Liepos 14-ąją stos jaunatis. Tai reiškia, kad Mėnulio šviesa netrukdys stebėti silpnesnių dangaus objektų. Būtent kelios naktys prieš ir po jaunaties yra palankiausias laikas mėginti pamatyti Paukščių Taką.

Vis dėlto Lietuvoje šis reginys liepą nėra toks ryškus kaip pietesnėse šalyse. Vasaros naktys dar gana šviesios, o Paukščių Tako centras mūsų platumose kyla žemai virš pietų horizonto. Todėl geriausia rinktis kuo tamsesnę vietą, toliau nuo miesto apšvietimo, ir dairytis pietų kryptimi po vidurnakčio.

Panevėžio krašte ar kitose Lietuvos vietose Paukščių Taką geriausia stebėti atokiau nuo miestų, kaimų žibintų ir judrių kelių. Akims reikia bent 20–30 minučių priprasti prie tamsos, todėl verta padėti telefoną į šalį arba bent jau naudoti raudonos šviesos režimą.

Vakaro danguje – Venera ir Mėnulis

Liepos 17-osios vakarą verta žvilgtelėti į vakarinį horizontą. Netrukus po saulėlydžio danguje bus galima pamatyti ryškiąją Venerą, šalia kurios atsidurs plonas Mėnulio pjautuvas.

Tai vienas paprasčiausiai pastebimų mėnesio reiškinių, nes Venera yra itin ryški ir dažnai vadinama Vakare žvaigžde. Geriausia vieta stebėjimui – atvira vakarų kryptis, kur horizonto neužstoja pastatai, medžiai ar kalvos. Mieste šį reiškinį taip pat turėtų būti įmanoma pamatyti, jei tik dangus bus giedras.

Tokie Mėnulio ir Veneros susitikimai ypač fotogeniški – gražiausiai jie atrodo dar neužgesus saulėlydžio spalvoms, kai dangus būna mėlynas, oranžinis ar rausvas.

Liepos pilnatis – žemai virš horizonto

Liepos 29-ąją stos pilnatis. Tradiciškai ji angliškai vadinama „Buck Moon“ – Elnių pilnatimi, nes šiuo metų laiku elnių patinams intensyviai auga nauji ragai. Lietuviškame tekste šį pavadinimą geriau vartoti kaip paaiškinimą, o ne kaip nusistovėjusį lietuvišką terminą.

Įspūdingiausiai liepos pilnatis atrodys tekėdama ar leisdamasi, kai bus arti horizonto. Tada suveikia vadinamoji Mėnulio iliuzija – žmogaus akiai Mėnulis atrodo didesnis, nors jo tikrasis dydis nepasikeičia.

Lietuvoje pilnatis vasarą dažnai kyla gana žemai, todėl gali atrodyti ypač įspūdingai virš laukų, medžių linijos ar miesto pastatų. Geriausia ją stebėti vakare, netrukus po patekėjimo, pasirinkus vietą su atviru pietryčių ar pietų horizontu.

Liepos pabaigoje – dvi meteorų liūtys

Mėnesio pabaigoje aktyvūs bus du meteorų srautai – Pietinės Delta Akvaridės ir Alfa Kaprikornidės. Abu jie piką pasieks liepos 30–31 dienomis.

Pietinės Delta Akvaridės palankiausiai matomos pietiniame pusrutulyje, tačiau dalį meteorų galima pastebėti ir Lietuvoje. Idealiomis sąlygomis šis srautas gali duoti iki keliolikos ar net kelių dešimčių meteorų per valandą, tačiau mūsų regione vaizdas paprastai būna kuklesnis.

Alfa Kaprikornidės nėra gausios – meteorų paprastai būna nedaug, tačiau šis srautas garsėja ryškiais bolidais. Tai tokie itin šviesūs meteorai, kurie gali akimirkai nušvisti net ir ne pačiomis geriausiomis sąlygomis.

Šiemet meteorų stebėjimą apsunkins beveik pilnas Mėnulis. Jo šviesa užgoš silpnesnius meteorus, todėl tikėtis įspūdingo „žvaigždžių lietaus“ nereikėtų. Vis dėlto kantriausi stebėtojai, ypač išvykę į tamsesnę vietą ir žvelgiantys į pietų–pietryčių dangų po vidurnakčio, gali sulaukti vieno kito ryškaus blyksnio.

Kometa – tik kantriausiems

Liepos danguje minima ir periodinė kometa 10P/Tempel. Ji aplink Saulę apskrieja maždaug kas penkerius metus ir šią vasarą pamažu ryškėja.

Vis dėlto Lietuvos skaitytojams svarbu žinoti: tai nėra tokia kometa, kurią bus lengva pamatyti plika akimi. Mėnesio pradžioje jai reikės teleskopo, o vėliau, esant labai tamsiam dangui, gali pakakti ir geresnių žiūronų. Mieste jos ieškoti neverta – trukdys šviesos tarša ir šviesios vasaros naktys.

Didžiausio ryškumo ši kometa turėtų pasiekti jau rugpjūčio pradžioje, todėl liepa labiau tiks patyrusiems dangaus stebėtojams, norintiems sekti jos sugrįžimą.

Kur ir kaip stebėti Lietuvoje

Norint pamatyti kuo daugiau liepos dangaus reiškinių, geriausia rinktis vietą toliau nuo miesto šviesų. Tinka atviros laukų vietos, ežerų pakrantės, miškų aikštelės ar kaimo sodybos, kur pietų, rytų ar vakarų horizontų neužstoja medžiai ir pastatai.

Planetų ir Mėnulio susitikimus galima stebėti ir mieste, tačiau Paukščių Takui, kometai ar meteorams reikės kuo tamsesnio dangaus. Žiūronai pravers stebint Sietyną, Mėnulio paviršių ar ieškant kometos, tačiau meteorų liūtims jų nereikia – geriausia stebėti plika akimi, aprėpiant kuo didesnį dangaus plotą.

Svarbiausia – orai. Net ir įspūdingiausi astronominiai įvykiai lieka paslėpti už debesų, todėl verta stebėti prognozes ir išnaudoti kiekvieną giedresnę naktį.

The post Liepos dangus: dvi meteorų liūtys, Paukščių Takas ir planetų susitikimai appeared first on Kauno savaitė.

Tai srautas, kuris niekada nenuvilia: jis ryškus, galingas ir stabiliai dovanoja įspūdingą kiekį meteoro blyksnių.

2025 m. sąlygos bus ypač palankios: Mėnulis bus dylančios delčios fazėje ir beveik neapšvies dangaus.

Lietuva yra Šiaurės pusrutulyje, todėl sąlygos Gemenidams stebėti čia netgi vienos geriausių.

Gemenidus bus galima stebėti visą naktį, nereikės „gaudyti“ vienintelio momento, kaip nutinka su kai kuriais kitais srautais.

Be to, šis žvaigždėtas lietus turi neįprastą kilmės istoriją – retą detalę, kuri ir daro Gemenidus tokiais išskirtiniais.

Kada ir kur stebėti žvaigždžių lietų

Pikas numatomas gruodžio 13–14 d. ir tęsis nuo gruodžio 13 d. 17:00 iki gruodžio 14 d. 14:00 val. Lietuvos laiku.

Šis srautas gali padovanoti iki 150 meteorų per valandą, o aktyvumas, viršijantis 100 meteorų, išsilaiko net 10–12 valandų.

Geriausios sąlygos bus Šiaurės pusrutulyje, kur srauto radiantas Dvynių žvaigždyne pakyla jau vakare.

Gruodžio 13-osios vakarą galima drąsiai eiti stebėti: srautas stiprės visą naktį ir numatomas pikas bus maždaug apie antrą valandą nakties vietos laiku.

Pietuose radiantas pasirodo vėliau – apie vidurnaktį, bet aktyvumo maksimumas vis tiek bus prieš aušrą.

Kad pamatytumėte maksimumą, svarbu pasirinkti tamsią vietą be miesto šviesų ir leisti akims 15–20 minučių prisitaikyti prie tamsos.

Jokios optikos nereikia – akys čia geresnės už bet kurį teleskopą.

Pasiimkite šiltų drabužių ir termosą: gruodžio stebėjimai – išbandymas ne tik romantikams, bet ir kantriems bei atspariems šalčiui.

Kas yra Gemenidų meteorų srautas ir kodėl jo blyksniai tokie ryškūs

Gemenidai – vienintelis galingas meteorų srautas, kylantis ne iš kometos, o iš asteroido 3200 Faetono nuolaužų.

Šios dalelės turtingos natrio ir kalcio, todėl meteoro blyksniai dažnai būna spalvoti: balti, geltoni, žali ir net raudoni.

Ryškūs ilgi pėdsakai – taip pat būdingas šio srauto bruožas.

Ne visi meteoro blyksniai tą naktį priklausys tik Gemenidams.

Tarp jų gali pasitaikyti atsitiktinių meteorų ir retų silpnų gruodžio srautų atstovų, pavyzdžiui, Monocerotidų, Sigma Hidridų, Leo Minoridų, Coma Berenicidų ir kt. – iš viso jų gruodį yra devyni.

Svarbiausia apie Gemenidų žvaigždėtą lietų 2025 m.: ką pamatysite

• Gemenidai – vienas iš galingiausių ir patikimiausių metų meteorų srautų.
• Pikas – iš gruodžio 13-osios į 14-ąją.
• Iki 150 meteorų per valandą.
• Dylantis Mėnulis beveik netrukdys.
• Geriausias laikas – nuo vidurnakčio iki aušros.
• Srautas ryškus, patikimas ir puikiai tinkantis net pradedantiesiems stebėtojams.

Belieka pasimelsti dangaus skliauto dievams, kad jie išvaikytų debesis ir mes galėtume grožėtis, aikčioti ir svajoti. Ir mintyse ištarti norus, kurie būtinai išsipildys.

The post Gemenidai 2025: ryškiausias žiemos žvaigždžių lietus, kurio negalima praleisti appeared first on Kauno savaitė.

Nors šiandien tai gali skambėti kaip visiškas absurdas, kiekvienas žinome savo Zodiako ženklą ir be didelių pastangų galime rasti jam skirtą horoskopą didžiausiuose Lietuvos naujienų portaluose.

Tad panagrinėkime, kokia yra šio seniausio žmonijos pseudomokslo istorija.

Astrologijos ištakos

Astrologijos ištakos siekia III tūkstantmetį pr. Kr. – Senovės Mesopotamiją, kur babiloniečiai stebėjo dangaus kūnus, siekdami prognozuoti stichijas, derliaus gausą ir, žinoma, valstybės likimą.

Iš pradžių astrologija buvo skirta ne pavieniams asmenims, o valdovams ir svarbiems valstybės įvykiams prognozuoti.

Nors apie 700 metus pr. Kr. jau buvo fiksuojamas planetų judėjimas, individualūs horoskopai atsirado gerokai vėliau.

Helenistiniu laikotarpiu (apie II a. pr. Kr.) graikai sujungė Babilono ir Egipto žinias į vieną horoskopinės astrologijos sistemą – būtent tuomet susiformavo Zodiako ženklai.

II a. po Kr. Klaudijus Ptolemėjus parašė „Tetrabiblos“ – veikalą, tapusį vakarietiškos astrologijos teoriniu pagrindu.

Iki V a. astrologija buvo giliai įsišaknijusi tiek mokslo, tiek kultūros srityse – ypač literatūroje ir mene. Kurį laiką ji net buvo dėstoma universitetuose.

Galiausiai Renesanso laikotarpiu, po Galilėjaus ir Dekarto darbų, aprašiusių dangaus kūnų judėjimą, astrologija buvo išstumta iš mokslo pasaulio. 1666 metais Prancūzijos mokslų akademija uždraudė šalies mokslininkams praktikuoti astrologiją ir oficialiai ją paskelbė pseudomokslu.

Maždaug nuo 1870 metų astrologija vėl imta laikyti „senovės išmintimi“ ir iš esmės prasidėjo jos atgimimas.

Įdomu tai, kad tuo laikotarpiu išpopuliarėjo ir kitos pseudomokslinės idėjos – plokščios Žemės teorija, homeopatija bei iridologija. Tikrai stebinantys laikai.

XX amžius – 12 ženklų horoskopai

Šiandien žodžiu „horoskopas“ dažniausiai vadiname trumpą astrologinę prognozę pagal gimimo datą (dažniausiai – Zodiako ženklą), skelbiamą laikraščiuose, žurnaluose ar internete.

Tokie kasdieniai, savaitiniai ar mėnesio horoskopai yra palyginti naujas reiškinys astrologijos istorijoje.

Tradiciškai horoskopu buvo laikomas asmens gimimo diagramos sudarymas ir analizė (šis žodis graikiškai reiškia „žvelgti į valandą“, t. y. į gimimo momentą). Tačiau masinei auditorijai skirti horoskopai atsirado tik XX a. antrojoje pusėje ir tokį jų formatą sukūrė ne „senovės išmintis“, o vienas konkretus žmogus.

1930 metų rugpjūtį gimė karaliaus Jurgio VI duktė princesė Margarita, todėl laikraščio „Sunday Express“ redaktorius sumanė šia proga išspausdinti astrologinę prognozę.

Ją sudarė astrologas Ričardas Haroldas Neiloras.

1930-ųjų rugpjūčio 24-ąją pasirodžiusiame straipsnyje „Ką žvaigždės žada naujajai princesei“ buvo pateiktos princesės gyvenimo prognozės.

Tekstas sulaukė milžiniško skaitytojų susidomėjimo, todėl tų pačių metų rudenį spaudoje atsirado pirmoji reguliari horoskopų skiltis.

Praėjus kiek laiko, apie 1935–1937 metus, siekdamas padaryti prognozes kuo aktualesnes platesniam skaitytojų ratui, R. H. Neiloras sukūrė formatą, kurį atpažįstame iki šiol – dvylika horoskopų pagal Zodiako ženklus. Jis padalijo skaitytojus į dvylika gimimo datų intervalų (Avinas, Jautis, Dvyniai ir t. t.) ir kiekvienam „žvaigždžių ženklui“ kas savaitę pradėjo rengti atskirą pranašystę.

Iki šių dienų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, horoskopai laikraščiuose, žurnaluose ir naujienų portaluose naudojami siekiant padidinti skaitomumą.

Pasislinkę per visą ženklą į priekį

Kalbant apie asmenis, išskiriami du horoskopų tipai: asmeninis, sudaromas pagal gimimo datą, laiką bei vietą, ir horoskopas pagal Zodiako ženklą, grindžiamas Saulės padėtimi gimimo laikotarpiu.

Iš esmės abiem atvejais vertinama, kokios padėties tam tikru momentu buvo dangaus kūnai – vieni kitų ir Žemės atžvilgiu.

Skirtingai nei mokslas, kuris remiasi stebėjimais, eksperimentais, hipotezių tikrinimu ir pakartojamais rezultatais, astrologija grindžiama simbolinėmis prielaidomis, kilusiomis iš senovinių pasaulėvaizdžių.

Teiginiai apie dangaus kūnų įtaką yra išgalvoti, pavyzdžiui, planeta Venera siejama su meile ir grožiu, o Saturnas – su disciplina. Mėnulio padėtis esą daro įtaką tam, kaip žmogus reaguoja į stresą ar pokyčius.

Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad astrologinės prognozės sutampa su realiais asmenybės bruožais ar įvykiais ne dažniau, nei tai būtų galima paaiškinti atsitiktinumu. Be to, astrologijos postulatai prieštarauja pagrindiniams fizikos, astronomijos ir psichologijos principams – nėra jokio žinomo būdo, kaip tolimos žvaigždės ar planetos galėtų paveikti žmogaus elgesį ar likimą.

Svarbu paminėti, kad šiandien Zodiako ženklai yra pasislinkę beveik per visą ženklą į priekį, palyginti su senaisiais jų apibrėžimais.

Pavyzdžiui, laikotarpiu, kuris astrologijoje laikomas Šaulio ženklu, Saulė iš tiesų yra Skorpiono žvaigždyne. Tai nutiko dėl besikeičiančios Saulės sistemos padėties mūsų galaktikoje.

Įdomu, ar „senovės išmintis“ numatė tokius pokyčius.

Tačiau kartais mums gali pasirodyti, kad horoskopas ar kitokia pranašystė yra teisinga.

Barnumo efektas – tai psichologinis reiškinys, kai žmonės linkę laikyti labai abstrakčius apibūdinimus tiksliu savo asmenybės atspindžiu. Tokie teiginiai dažnai atrodo individualūs, nors iš tiesų tinka beveik visiems.

Pavyzdžiui, teiginys „kartais jautiesi nesaugiai, bet stengiesi tai paslėpti nuo kitų“ apibūdina beveik visus žmones. Šį efektą pirmasis sistemingai aprašė psichologas Bertramas R. Foreris 1948 metais, kai visiems savo studentams pateikė tą patį horoskopinį asmenybės aprašymą ir paprašė įvertinti jo tikslumą.

Kadangi horoskopuose pateikiami teiginiai yra apibendrinančios frazės, neturinčios nieko bendra su objektyvia realybe, generatyvinio dirbtinio intelekto sukurti horoskopai skamba taip pat įtikinimai ir yra tiek pat pagrįsti, kaip ir tie, kuriuos kuria įvairių išgalvotų profesijų atstovai – astrologai, chiromantai ar astropsichologai.

Dar blogiau, jei jiems kas nors už tai sumoka – juk „ChatGPT“ nemokamas.

Nors astrologijos idėja yra tiek pat pagrįsta, kaip ir pasvarstymai apie plokščią Žemę, laikas parodė, jog tai puiki pramoga, tikėtina, dar ilgai neišnyksianti iš mūsų visuomenės.

Patarimas, kaip skaityti horoskopus: jeigu jis optimistiškas – vadinasi, astrologija yra tiksliausias mokslas žmonijos istorijoje ir pranašystė – absoliuti tiesa, o jei horoskopas pesimistiškas – tuomet tai plokščiažemininkų užsiėmimas.

Dr. Benas Gabrielis URBONAVIČIUS

Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas

The post Žvaigždės ir Barnumo efektas: kaip astrologija užkariavo pasaulį appeared first on Kauno savaitė.