Tai srautas, kuris niekada nenuvilia: jis ryškus, galingas ir stabiliai dovanoja įspūdingą kiekį meteoro blyksnių.

2025 m. sąlygos bus ypač palankios: Mėnulis bus dylančios delčios fazėje ir beveik neapšvies dangaus.

Lietuva yra Šiaurės pusrutulyje, todėl sąlygos Gemenidams stebėti čia netgi vienos geriausių.

Gemenidus bus galima stebėti visą naktį, nereikės „gaudyti“ vienintelio momento, kaip nutinka su kai kuriais kitais srautais.

Be to, šis žvaigždėtas lietus turi neįprastą kilmės istoriją – retą detalę, kuri ir daro Gemenidus tokiais išskirtiniais.

Kada ir kur stebėti žvaigždžių lietų

Pikas numatomas gruodžio 13–14 d. ir tęsis nuo gruodžio 13 d. 17:00 iki gruodžio 14 d. 14:00 val. Lietuvos laiku.

Šis srautas gali padovanoti iki 150 meteorų per valandą, o aktyvumas, viršijantis 100 meteorų, išsilaiko net 10–12 valandų.

Geriausios sąlygos bus Šiaurės pusrutulyje, kur srauto radiantas Dvynių žvaigždyne pakyla jau vakare.

Gruodžio 13-osios vakarą galima drąsiai eiti stebėti: srautas stiprės visą naktį ir numatomas pikas bus maždaug apie antrą valandą nakties vietos laiku.

Pietuose radiantas pasirodo vėliau – apie vidurnaktį, bet aktyvumo maksimumas vis tiek bus prieš aušrą.

Kad pamatytumėte maksimumą, svarbu pasirinkti tamsią vietą be miesto šviesų ir leisti akims 15–20 minučių prisitaikyti prie tamsos.

Jokios optikos nereikia – akys čia geresnės už bet kurį teleskopą.

Pasiimkite šiltų drabužių ir termosą: gruodžio stebėjimai – išbandymas ne tik romantikams, bet ir kantriems bei atspariems šalčiui.

Kas yra Gemenidų meteorų srautas ir kodėl jo blyksniai tokie ryškūs

Gemenidai – vienintelis galingas meteorų srautas, kylantis ne iš kometos, o iš asteroido 3200 Faetono nuolaužų.

Šios dalelės turtingos natrio ir kalcio, todėl meteoro blyksniai dažnai būna spalvoti: balti, geltoni, žali ir net raudoni.

Ryškūs ilgi pėdsakai – taip pat būdingas šio srauto bruožas.

Ne visi meteoro blyksniai tą naktį priklausys tik Gemenidams.

Tarp jų gali pasitaikyti atsitiktinių meteorų ir retų silpnų gruodžio srautų atstovų, pavyzdžiui, Monocerotidų, Sigma Hidridų, Leo Minoridų, Coma Berenicidų ir kt. – iš viso jų gruodį yra devyni.

Svarbiausia apie Gemenidų žvaigždėtą lietų 2025 m.: ką pamatysite

• Gemenidai – vienas iš galingiausių ir patikimiausių metų meteorų srautų.
• Pikas – iš gruodžio 13-osios į 14-ąją.
• Iki 150 meteorų per valandą.
• Dylantis Mėnulis beveik netrukdys.
• Geriausias laikas – nuo vidurnakčio iki aušros.
• Srautas ryškus, patikimas ir puikiai tinkantis net pradedantiesiems stebėtojams.

Belieka pasimelsti dangaus skliauto dievams, kad jie išvaikytų debesis ir mes galėtume grožėtis, aikčioti ir svajoti. Ir mintyse ištarti norus, kurie būtinai išsipildys.

The post Gemenidai 2025: ryškiausias žiemos žvaigždžių lietus, kurio negalima praleisti appeared first on Kauno savaitė.

Nors šiandien tai gali skambėti kaip visiškas absurdas, kiekvienas žinome savo Zodiako ženklą ir be didelių pastangų galime rasti jam skirtą horoskopą didžiausiuose Lietuvos naujienų portaluose.

Tad panagrinėkime, kokia yra šio seniausio žmonijos pseudomokslo istorija.

Astrologijos ištakos

Astrologijos ištakos siekia III tūkstantmetį pr. Kr. – Senovės Mesopotamiją, kur babiloniečiai stebėjo dangaus kūnus, siekdami prognozuoti stichijas, derliaus gausą ir, žinoma, valstybės likimą.

Iš pradžių astrologija buvo skirta ne pavieniams asmenims, o valdovams ir svarbiems valstybės įvykiams prognozuoti.

Nors apie 700 metus pr. Kr. jau buvo fiksuojamas planetų judėjimas, individualūs horoskopai atsirado gerokai vėliau.

Helenistiniu laikotarpiu (apie II a. pr. Kr.) graikai sujungė Babilono ir Egipto žinias į vieną horoskopinės astrologijos sistemą – būtent tuomet susiformavo Zodiako ženklai.

II a. po Kr. Klaudijus Ptolemėjus parašė „Tetrabiblos“ – veikalą, tapusį vakarietiškos astrologijos teoriniu pagrindu.

Iki V a. astrologija buvo giliai įsišaknijusi tiek mokslo, tiek kultūros srityse – ypač literatūroje ir mene. Kurį laiką ji net buvo dėstoma universitetuose.

Galiausiai Renesanso laikotarpiu, po Galilėjaus ir Dekarto darbų, aprašiusių dangaus kūnų judėjimą, astrologija buvo išstumta iš mokslo pasaulio. 1666 metais Prancūzijos mokslų akademija uždraudė šalies mokslininkams praktikuoti astrologiją ir oficialiai ją paskelbė pseudomokslu.

Maždaug nuo 1870 metų astrologija vėl imta laikyti „senovės išmintimi“ ir iš esmės prasidėjo jos atgimimas.

Įdomu tai, kad tuo laikotarpiu išpopuliarėjo ir kitos pseudomokslinės idėjos – plokščios Žemės teorija, homeopatija bei iridologija. Tikrai stebinantys laikai.

XX amžius – 12 ženklų horoskopai

Šiandien žodžiu „horoskopas“ dažniausiai vadiname trumpą astrologinę prognozę pagal gimimo datą (dažniausiai – Zodiako ženklą), skelbiamą laikraščiuose, žurnaluose ar internete.

Tokie kasdieniai, savaitiniai ar mėnesio horoskopai yra palyginti naujas reiškinys astrologijos istorijoje.

Tradiciškai horoskopu buvo laikomas asmens gimimo diagramos sudarymas ir analizė (šis žodis graikiškai reiškia „žvelgti į valandą“, t. y. į gimimo momentą). Tačiau masinei auditorijai skirti horoskopai atsirado tik XX a. antrojoje pusėje ir tokį jų formatą sukūrė ne „senovės išmintis“, o vienas konkretus žmogus.

1930 metų rugpjūtį gimė karaliaus Jurgio VI duktė princesė Margarita, todėl laikraščio „Sunday Express“ redaktorius sumanė šia proga išspausdinti astrologinę prognozę.

Ją sudarė astrologas Ričardas Haroldas Neiloras.

1930-ųjų rugpjūčio 24-ąją pasirodžiusiame straipsnyje „Ką žvaigždės žada naujajai princesei“ buvo pateiktos princesės gyvenimo prognozės.

Tekstas sulaukė milžiniško skaitytojų susidomėjimo, todėl tų pačių metų rudenį spaudoje atsirado pirmoji reguliari horoskopų skiltis.

Praėjus kiek laiko, apie 1935–1937 metus, siekdamas padaryti prognozes kuo aktualesnes platesniam skaitytojų ratui, R. H. Neiloras sukūrė formatą, kurį atpažįstame iki šiol – dvylika horoskopų pagal Zodiako ženklus. Jis padalijo skaitytojus į dvylika gimimo datų intervalų (Avinas, Jautis, Dvyniai ir t. t.) ir kiekvienam „žvaigždžių ženklui“ kas savaitę pradėjo rengti atskirą pranašystę.

Iki šių dienų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, horoskopai laikraščiuose, žurnaluose ir naujienų portaluose naudojami siekiant padidinti skaitomumą.

Pasislinkę per visą ženklą į priekį

Kalbant apie asmenis, išskiriami du horoskopų tipai: asmeninis, sudaromas pagal gimimo datą, laiką bei vietą, ir horoskopas pagal Zodiako ženklą, grindžiamas Saulės padėtimi gimimo laikotarpiu.

Iš esmės abiem atvejais vertinama, kokios padėties tam tikru momentu buvo dangaus kūnai – vieni kitų ir Žemės atžvilgiu.

Skirtingai nei mokslas, kuris remiasi stebėjimais, eksperimentais, hipotezių tikrinimu ir pakartojamais rezultatais, astrologija grindžiama simbolinėmis prielaidomis, kilusiomis iš senovinių pasaulėvaizdžių.

Teiginiai apie dangaus kūnų įtaką yra išgalvoti, pavyzdžiui, planeta Venera siejama su meile ir grožiu, o Saturnas – su disciplina. Mėnulio padėtis esą daro įtaką tam, kaip žmogus reaguoja į stresą ar pokyčius.

Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad astrologinės prognozės sutampa su realiais asmenybės bruožais ar įvykiais ne dažniau, nei tai būtų galima paaiškinti atsitiktinumu. Be to, astrologijos postulatai prieštarauja pagrindiniams fizikos, astronomijos ir psichologijos principams – nėra jokio žinomo būdo, kaip tolimos žvaigždės ar planetos galėtų paveikti žmogaus elgesį ar likimą.

Svarbu paminėti, kad šiandien Zodiako ženklai yra pasislinkę beveik per visą ženklą į priekį, palyginti su senaisiais jų apibrėžimais.

Pavyzdžiui, laikotarpiu, kuris astrologijoje laikomas Šaulio ženklu, Saulė iš tiesų yra Skorpiono žvaigždyne. Tai nutiko dėl besikeičiančios Saulės sistemos padėties mūsų galaktikoje.

Įdomu, ar „senovės išmintis“ numatė tokius pokyčius.

Tačiau kartais mums gali pasirodyti, kad horoskopas ar kitokia pranašystė yra teisinga.

Barnumo efektas – tai psichologinis reiškinys, kai žmonės linkę laikyti labai abstrakčius apibūdinimus tiksliu savo asmenybės atspindžiu. Tokie teiginiai dažnai atrodo individualūs, nors iš tiesų tinka beveik visiems.

Pavyzdžiui, teiginys „kartais jautiesi nesaugiai, bet stengiesi tai paslėpti nuo kitų“ apibūdina beveik visus žmones. Šį efektą pirmasis sistemingai aprašė psichologas Bertramas R. Foreris 1948 metais, kai visiems savo studentams pateikė tą patį horoskopinį asmenybės aprašymą ir paprašė įvertinti jo tikslumą.

Kadangi horoskopuose pateikiami teiginiai yra apibendrinančios frazės, neturinčios nieko bendra su objektyvia realybe, generatyvinio dirbtinio intelekto sukurti horoskopai skamba taip pat įtikinimai ir yra tiek pat pagrįsti, kaip ir tie, kuriuos kuria įvairių išgalvotų profesijų atstovai – astrologai, chiromantai ar astropsichologai.

Dar blogiau, jei jiems kas nors už tai sumoka – juk „ChatGPT“ nemokamas.

Nors astrologijos idėja yra tiek pat pagrįsta, kaip ir pasvarstymai apie plokščią Žemę, laikas parodė, jog tai puiki pramoga, tikėtina, dar ilgai neišnyksianti iš mūsų visuomenės.

Patarimas, kaip skaityti horoskopus: jeigu jis optimistiškas – vadinasi, astrologija yra tiksliausias mokslas žmonijos istorijoje ir pranašystė – absoliuti tiesa, o jei horoskopas pesimistiškas – tuomet tai plokščiažemininkų užsiėmimas.

Dr. Benas Gabrielis URBONAVIČIUS

Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas

The post Žvaigždės ir Barnumo efektas: kaip astrologija užkariavo pasaulį appeared first on Kauno savaitė.