„Tiek aš, kaip Tarybos primininkas, tiek Taryba atsakingai žiūri į organizacijos valdymą, į ten dirbančių žmonių prasmingą darbą ir mes nepriimame karštų sprendimų čia ir dabar. Mes galėsime pasakyti po diskusijos antradienio posėdyje, kada išgirsime generalinės direktorės atsakymus į Tarybai mestus kaltinimus, ir tada žiūrėsime, ar mūsų pasitikėjimas yra susvyravęs, ar ne“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė M. Jurkynas.

Vis tik, paklaustas, ar tai reikštų, kad po antradienį planuojamo posėdžio Taryboje gali iškilti klausimas dėl nepasitikėjimo dabartine LRT vadove, M. Jurkynas aiškino, jog viskas priklausys nuo M. Garbačiauskaitės-Budrienės pateiktų atsakymų.

„Nuo atsakymų priklausys, kaip direktorė mato bendrą darbą LRT organizacijos ir LRT žurnalistų labui“, – tvirtino jis, pridurdamas, jog tokiu atveju, jeigu atsakymai neįtikins, sprendimai priklausys nuo LRT Tarybos daugumos.

„Jeigu LRT generalinis direktorius sakys, kad jis nemato bendro darbo, tai aš manau, kad Taryba turės priimti kažkokius sprendimus ateityje“, – dėstė jis.

Kaip skelbta, Seime kelią skinantis ne vienai įstatyminei pataisai dėl LRT, M. Garbačiauskaitė-Budrienė socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė mananti, kad ne tik valdantieji socialdemokratai ir „aušriečiai“, tačiau ir didžioji dalis LRT tarybos narių dalyvauja užvaldant visuomeninį transliuotoją.

Po šių pareiškimų LRT Taryba skelbė norėsianti su generaline direktore aptarti, kaip ši mato tolesnį darbą ir bendradarbiavimą.

Dėl generalinės direktorės Tarybai metamų kaltinimų jaučiasi sutrikęs

Klausiamas, ar pats įsivaizduoja tolimesnį darbą su M. Garbačiauskaite-Budriene, M. Jurkynas tiesiai neatsakė.

„Pasakysiu labai paprastai: kai generalinis direktorius socialiniuose tinkluose pradeda kovoti prieš Tarybą, mesdamas kaltinimus LRT Tarybos daugumai, jos neįvardinant (…) – aš tiesiog esu sutrikęs, nuliūdęs ir atsiverčiu LRT įstatymą. LRT įstatyme pasakyta: LRT Taryba – aukščiausias, kolegialus priežiūros ir valdymo organas“, – kalbėjo Tarybos pirmininkas, pažymėdamas, kad metami kaltinimai stokoja pagrindo.

M. Jurkyno teigimu, ekspertai, su kuriais jis bendravo, neslepia, kad organizacijos vadovui metus kaltinimus jį skiriančiai tarybai ar valdybai, dažnu atveju generalinis direktorius iš pareigų atsistatydina.

„Įsivaizduokite – jūs būtumėte firmos direktorius, aš būčiau vienas iš akcininkų ir jūs sakytumėte: „akcininkai ir valdyba bando užvaldyti firmą“. Tai, kiek kalbėjau su geros valdysenos specialistais, jie taip gūžčioja pečiais ir sako: „dažniausiai generalinis direktorius, kai meta kaltinimus jį skiriančiai organizacijai, traukiasi“, – kalbėjo M. Jurkynas.

„Bet Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra aiškiai, viešai pasakiusi, kad ji eis iki galo. Aš nežinau, gal ji mato galą kažkokį, kaip tą galą supranta… Aš tikrai nesuprantu. Ir tie klausimai kabo ore – aš neabejoju, kad Tarybos nariai gali jos ir klausti tų klausimų, kaip ji įsivaizduoja tą bendrą darbą“, – pridūrė jis.

Mano, kad Tarybos komiteto laišku LRT vadovė pasinaudojo kaip politinės kovos įrankiu

Laidoje „ELTA kampas“ M. Jurkynas aptarė ir viešojoje erdvėje surezonavusį LRT Tarybos Turinio komiteto bei jo pirmininko Jono Staselio laišką, adresuotą transliuotojo administracijai.

Laišku, kuriuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė, prašoma pateikti informaciją apie LRT žurnalistų rengtus ir eteryje transliuotus pranešimus „Šalin rankas“ – pastarieji platinti kaip protestas dėl Seime svarstomų įstatymo pataisų.

M. Jurkyno teigimu, toks Tarybos Turinio komiteto kreipimasis nėra niekuo išskirtinis.

„Tai yra standartinė procedūra, kada iki Tarybos posėdžio komitetai prašo informacijos iš administracijos, kad galėtų pateikti savo poziciją“, – tvirtino jis.

Vis tik, M. Garbačiauskaitės-Budrienės sprendimas laiško turiniu pasidalinti viešojoje erdvėje, LRT Tarybos pirmininko vertinimu, komplikuotą situaciją dar labiau apsunkina. Be to, anot jo, taip buvo galimai pažeisti teisės aktai.

„Žiūrint į išviešinimą – mano nuomone, tai yra galimai teisės akto pažeidimas, nes dalintis vidine informacija, kuri yra pakeliui į Tarybą, tai galimai politinės kovos įrankis, kurį panaudojo generalinė direktorė. Nes viešinti dokumentus, kurie nėra galutiniai ir kurie neturi Tarybos sprendimo, bet, viso labo, yra priemonė rinkti informaciją, kad būtų Taryboje diskutuojama (…) – tai toks išviešinimas rodo labai toksišką aplinką, tai rodo toliau besitęsiantį generalinės direktorės galimai informacijos ištraukimą iš konteksto, pateikimą ir naudojimą tam tikrais tikslais“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Pastaruoju metu aistras Seime kelia ne viena įstatyminė iniciatyva dėl LRT. Prieš kelias savaites parlamentarai po pateikimo pritarė „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos narių inicijuotiems pakeitimams, supaprastinantiems LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Šiam projektui kritikos negailėjo tiek parlamento opozicija, tiek žurnalistus vienijančios organizacijos. Tuo metu LRT žurnalistai bei Žurnalistų profesionalų asociacija surengė protestą prie Seimo, į kurį dėl galimų grėsmių visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui susirinko per 10 tūkst. žmonių. Taip pat gyventojai raginti pasirašyti peticiją.

Trečiadienį, kaip skelbė socialdemokratai, siekiant ištaisyti ankstesnio įstatymo projekto klaidas, valdantieji registravo naujas pataisas. Jos numato, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas slaptu balsavimu, už tai turėtų pasisakyti bent 7 iš 12 Tarybos narių. Be to, visuomeninio transliuotojo vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.

Projektą kritikuojantys žurnalistus vienijančių organizacijų atstovai bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo ankstesniosios redakcijos, nebuvo aptartas su bendruomene. Taip pat pasipiktinimą sukėlė Seimo daugumos sprendimas pataisas svarstyti skubos tvarka – atmetant opozicijos prašymą dėl ekspertinio vertinimo.

Šių pataisų priėmimas numatomas kitą ketvirtadienį, gruodžio 18 d.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post LRT tarybos pirmininkas: žiūrėsime, ar pasitikėjimas generaline direktore susvyravęs appeared first on Kauno savaitė.

Visgi, pasak jų, nušviestų temų spektras nedžiugina – dažniausiai pasaulyje pranešama apie Lietuvoje nutikusius kriminalinius įvykius.

„Lietuvos įvaizdis yra labai akivaizdus. Labai aiškiai matosi, kad tai „pafrontės“ valstybė – kažkas dega, kažkas nukrito, gal teroras, gal ne teroras. Pagrindinės naujienos apie mus pritraukia dėmesį, deja, tik kriminaline kronika“, – pirmadienį Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vykusiame tyrimo pristatyme teigė „Repsense“ komunikacijos specialistas Mykolas Katkus.

Analizės duomenimis, ryškiausios istorijos apie Lietuvą visame pasaulyje pernai buvo DHL lėktuvo katastrofa, Lietuvos kreipiamasis į Tarptautinį Baudžiamąjį teismą dėl Baltarusijos režimo nusikaltimų, netikėtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Vilniuje ir ryšiai su Ukraina, žala telekomunikacijų kabeliams Baltijos jūroje, Rusijos opozicijos politiko Leonido Volkovo užpuolimas Vilniuje.

Taip pat – įtampa su Rusija dėl sienų ir kibernetinio šnipinėjimo, FIFA čempionato G grupės burtai, bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos linija Rusijos ir Baltarusijos pasienyje, dar daugiau futbolo naujienų ir Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje Lino Linkevičiaus pareiškimas, kad Rusijos Kaliningrado regionas bus „neutralizuotas“.

Tačiau, pasak M. Katkaus, sąjungininkai Lietuvą mini kiek pozityvesniame kontekste.

„Kai kuriose šalyse situacija skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje vyrauja šiek tiek geresnės temos – kalbama apie „Rheinmetall“ gamyklą, vokiečių brigadą“, – vardijo „Repsense“ komunikacijos specialistas.

Tyrimas atskleidė, kad JAV žiniasklaidoje Lietuva pernai buvo minėta beveik 150 tūkst. kartų, nuo jos nedaug atsiliko Rusija – čia Lietuva minėta 141 tūkst. kartų. Elektroninėje žiniasklaidoje Lietuvai daug dėmesio skyrė ir Ukraina (77 tūkst. paminėjimų),  Vokietija (58 tūkst.), Lenkija (57 tūkst.). Be to, į pirmąjį dešimtuką pateko Ispanija, Latvija, Italija, Turkija ir Rumunija.

Vidaus politika dėmesio nesulaukė

M. Katkaus teigimu, 2024-aisiais Lietuvoje vykę prezidento ir Seimo rinkimai plačiai užsienio žiniasklaidoje nebuvo aptarti.

„Prezidento rinkimai sulaukė šiek tiek daugiau dėmesio. (…) Tačiau tiek jie, tiek Seimo rinkimai liko antrame plane“, – nurodė tyrimą atlikęs „Repsense“ specialistas.

Taip pat, anot jo, pasaulinėje žiniasklaidoje nepastebėtas ir didelis susidomėjimas antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidusio „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu. Visgi, pažymi M. Katkus, šis politikas sulaukė išskirtinai daug neigiamo dėmesio.

„Remigijus Žemaitaitis netapo pasauline superžvaigžde. Tačiau susilaukė pakankamai daug negatyvaus dėmesio“, – renginio metu pasakojo M. Katkus.

„Labiausiai R. Žemaitaičiu domisi Rusija. (…) Iš pradžių Rusija labai džiaugsmingai sakė, kad R. Žemaitaitis yra „atviras antisemitas“. Dabar labai džiaugsmingai domisi jo nesutarimais (valdančiojoje koalicijoje – ELTA)“, – pridūrė jis.

Naudodamiesi „Repsense“ sukurtu medijų analizės DI įrankiu Adler specialistai gali akimirksniu įvertinti svarbiausias paminėjimų temas, sugrupuoti turinio vienetus pagal kontekstą ir panašumą, išskirti svarbiausius naratyvus, herojus ir greičiau atrasti propagandinius ar dezinformacinius teiginius.

Šis elektroninėje žiniasklaidoje vykdytas tyrimas apėmė 100 pasaulio šalių, jo metu išanalizuoti 761 tūkst. tekstų, buvo atlikta apie 900 paieškos simuliacijų.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Pasaulio žiniasklaidoje Lietuva – „pafrontės“ valstybė appeared first on Kauno savaitė.

Tuo metu daugiausiai žiniasklaidoje cituotos partijos titulas atiteko „Nemuno aušrai“.

Šalies vadovo G. Nausėdos pavardė žiniasklaidoje buvo pacituota 60 168 kartus. Tuo metu iki gruodžio 12 d. premjerės pareigas ėjusią I. Šimonytę žiniasklaida minėjo 34 551 kartą.

Trečiojoje matomiausių politikų vietoje rikiuojasi buvęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio pavardė paminėta 17 728 kartus. Užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs politikas praėjusiais metais daug dėmesio susilaukė ir dėl įtampų su Prezidentūra, kai šalies vadovas G. Nausėda nepritarė jo kandidatūrai į eurokomisarus.

Ketvirtojoje vietoje tarp dažniausiai žiniasklaidoje minėtų politikų rikiuojasi Konstituciją pažeidęs „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis. Seimo nario priesaiką sulaužiusio politiko pavardė žiniasklaidoje buvo paminėta 16 971 kartą.

Toliau tarp dažniausiai minėtų politikų rikiuojasi buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Vienu realiausių kandidatų užimti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko postą įvardijamas politikas žiniasklaidoje buvo paminėtas 16 254 kartus.

Tarp žiniasklaidoje matomiausių politikų patenka ir Liberalų sąjūdžio lyderė, buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, paminėta 14 785 kartus, taip pat nuo lapkričio vidurio naujuoju parlamento pirmininku paskirtas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, žiniasklaidoje paminėtas 12 913 kartus.

Savo ruožtu naujasis premjeras Gintautas Paluckas rikiuojasi aštuntoje vietoje – šio politiko pavardė per 2024 metus buvo cituota 12 186 kartus.

Tuo metu ministrės pirmininkės pareigų atsisakiusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtės pavardė paminėta 11 757 kartus. Taip pat į dešimtuką dažniausiai minėtų politikų patenka ir buvusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, cituota 10 557 kartus.

Taip pat į šį sąrašą pateko buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė (8 166), buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė (7 557), su „valstiečiais“ į Seimą patekęs Ignas Vėgėlė (7 343), buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (7 07 7), buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas (5 469), europarlamentaras Aurelijus Veryga (4 988), šiuo metu laikinai TS-LKD vadovaujanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (4 932), eurokmisaras Andrius Kubilius (4 877), prezidento rinkimuose dalyvavęs Eduardas Vaitkus (4 815) ir buvęs kultūros ministras Simonas Kairys (4 336).

Po Seimo rinkimų TS-LKD lyderių matomumas žiniasklaidoje sumažėjo

Savo ruožtu „Mediaskopo“ vadovė Jūratė Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad po konservatoriams nesėkmingų Seimo rinkimų TS-LKD matomumas Lietuvos žiniasklaidoje sumažėjo.

„Rinkimų laikotarpis politinei komunikacijai suteikė ne tik intensyvumo žiniasklaidoje, bet ir radikaliai pakeitė politikų bei partijų pozicijas. Pastaraisiais metais buvo stebimas reikšmingas TS-LKD partijos ir jos lyderių matomumo augimas. Tačiau po rinkimų TS-LKD prarado lyderiaujančią poziciją, o pastaraisiais mėnesiais iš viešosios erdvės lyderės pozicijų traukėsi ir per metus solidų matomumo kapitalą sukaupusi Ingrida Šimonytė. Prezidentas Gitanas Nausėda užima lyderio poziciją matomumo viešojoje erdvėje atžvilgiu“, – teigia „Mediaskopo“ vadovė Jūratė Stankuvienė.

Anot jos, po parlamento rinkimų labiausiai matomais žiniasklaidoje tapo socialdemokratų bei „Nemuno aušros“ lyderiai.

„Rinkimų rezultatai ir naujos koalicijos formavimas į pirmąsias pozicijas iškėlė Socialdemokratų bei „Nemuno aušros“ partijas ir jų lyderius. Visgi, kartu fiksuojamas nemažas neigiamo pobūdžio komunikacijos srautas, kuris persikelia ir į tarptautinę žiniasklaidą“, – akcentavo J. Stankuvienė.

Dažniausiai žiniasklaidoje buvo minima „Nemuno aušros“ partija

„Mediaskopo“ duomenimis, daugiausiai žiniasklaidoje buvo minima „Nemuno aušra“, kurios partijos pirmininkas R. Žemaitaitis viešoje erdvėje buvo dažnai kritikuotas dėl savo pasisakymų apie žydų tautą. Iš viso „aušriečių“ partijos pavadinimas žiniasklaidoje praėjusiais metais paminėtas 18 892 kartus.

Antroje vietoje tarp labiausiai minėtų partijų – Seimo rinkimus laimėjusi LSDP. Gausiausią frakciją parlamente turinčios politinės jėgos pavadinimas žiniasklaidoje buvo paminėtas 18 649 kartus.

Toliau rikiuojasi valdančiąsias pozicijas po 2024 metų Seimo rinkimų apleidusi TS-LKD. Ši partija žiniasklaidoje buvo paminėta 18 624 kartus.

Savo ruožtu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ žiniasklaidoje paminėta 17 881 kartą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 16 546 kartus, Liberalų sąjūdis – 15 882 kartus, Laisvės partija 13 682 kartus, Darbo partija – 8 757 kartus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRS-KŠS) – 5 834 kartus, Lietuvos regionų partija – 4 952 kartus.

Daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukė Seimo rinkimai

2024-aisiais metais žiniasklaidos tyrimų ir analizės bendrovė „Mediaskopas“ viešojoje erdvėje fiksavo beveik 60 tūkst. straipsnių, susijusių su Lietuvoje vykusiais prezidento, Seimo ir Europos Parlamento (EP) rinkimais. Ištyrus virš 600 Lietuvos tradicinės žiniasklaidos šaltinių, rasta 59 614 aktualių su rinkimais susijusių spaudos bei interneto straipsnių, radijo, televizijos ir internetinių laidų reportažų.

Daugiausia dėmesio Lietuvos žiniasklaidoje skirta Seimo rinkimams – fiksuota beveik 32 tūkst. naujienų, sudariusių 45,1 proc. viso informacijos srauto. Tuo metu su prezidento rinkimais susijusių naujienų buvo fiksuota 25,4 tūkst., o su rinkimais į EP – 13,2 tūkst.

„Prezidento rinkimų metu dominavo diskusijos apie kandidatų lyderystės stilių ir tarptautinės politikos vizijas, tuo tarpu prieš, per ir po Seimo rinkimų viešojoje erdvėje atkreiptas dėmesys į ideologinius konfliktus tarp progresyvių ir konservatyvių jėgų, jaunimo įsitraukimą į rinkimus bei jų įtaką rezultatams. Europos Parlamento rinkimų kontekste daugiausia dėmesio buvo skirta Lietuvos vaidmeniui ES – migracijos politiką, energetinį saugumą ir kovą su klimato kaita“, – atkreipia dėmesį „Mediaskopo“ vadovė J. Stankuvienė.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Didžiausio Lietuvos žiniasklaidos dėmesio 2024-siais susilaukė G. Nausėda, I. Šimonytė ir R. Žemaitaitis appeared first on Kauno savaitė.