Kai kurie mano, kad tai lemia biologiniai ypatumai, kiti aiškina šį skirtumą socialiniais vaidmenimis.

Bet ar tai atitinka tikrovę? Ką sako mokslas?

Naujausias tyrimas padėjo išsiaiškinti, ar iš tiesų moterys kalba daugiau nei vyrai.

Paaiškėjo, kad skirtumas egzistuoja, tačiau jis nėra toks didelis, kaip įprasta manyti.

Vyrų ir moterų kalbinio aktyvumo tyrimas

Norėdami išsiaiškinti, ar moterys iš tiesų kalba daugiau nei vyrai, Arizonos universiteto (JAV) mokslininkai atliko plataus masto tyrimą.

Jame dalyvavo 2 197 žmonės iš keturių šalių.

14 metų dalyviai nešiojo specialius įrenginius, kurie atsitiktiniais momentais įrašinėjo jų pokalbius kasdieniame gyvenime.

Iš viso buvo analizuota daugiau nei 631 000 garso failų, kuriuos vėliau apdorota statistiniais modeliais.

Kaip praneša tyrimo autoriai žurnale Journal of Personality and Social Psychology, iš esmės tiek vyrai, tiek moterys per dieną ištaria panašų kiekį žodžių.

Tačiau 25–64 metų amžiaus grupėje moterys vidutiniškai ištarė 3 275 žodžiais daugiau nei vyrai, tai prilygsta maždaug 20 papildomų pokalbio minučių.

Kitose amžiaus grupėse reikšmingų skirtumų beveik nepastebėta.

Taigi stereotipas, kad moterys kalba daugiau nei vyrai, turi tam tikrą pagrindą.

Vis dėlto žodžių skaičiaus skirtumas nėra toks ryškus, kaip dažnai manoma.

Kodėl moterys tam tikrais metais kalba daugiau?

Tyrimas nepateikė vienareikšmiško atsakymo, kodėl 25–64 metų moterys kalba daugiau.

Tačiau mokslininkai mano, kad tai labiau susiję su socialiniu vaidmeniu, o ne biologiniais ypatumais.

Viena iš hipotezių – motinystė ir vaikų auklėjimas.

Moterys dažniau rūpinasi vaikais ir moko juos kalbos, todėl jų kasdienis bendravimas yra intensyvesnis.

Kita galima priežastis – socialiniai lūkesčiai.

Šiame amžiuje moterys gali būti labiau įsitraukusios į darbinius, šeimos ir socialinius ryšius reikalaujančius pokalbius.

Jei pagrindinis veiksnys būtų biologiniai skirtumai, pavyzdžiui, hormonai, kalbinis aktyvumas būtų didesnis visose amžiaus grupėse.

Tačiau to nebuvo pastebėta, todėl socialiniai veiksniai atrodo esminiai.

Kiek stipriai skiriasi žmonių kalbinis aktyvumas?

Nors statistiniai duomenys rodo skirtumą tarp vyrų ir moterų tam tikrame amžiuje, individualūs skirtumai pasirodė esą milžiniški.

Tyliausias tyrimo dalyvis – vyras, kuris per dieną ištardavo vos 62 žodžius.

Tuo tarpu kalbiausias – taip pat vyras, kuris per dieną ištardavo net 124 134 žodžius.

Tai reiškia, kad jis kalbėjo maždaug 130 žodžių per minutę, neskaičiuojant miego laiko.

Taigi, nors egzistuoja tam tikri lyčių skirtumai, jie nėra absoliutūs.

Tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų pasitaiko ir labai plepių, ir itin tylių žmonių.

Ar žmonės apskritai pradėjo kalbėti mažiau?

Tyrimas atskleidė dar vieną įdomią tendenciją – bendras žmonių tariamų žodžių skaičius mažėja, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus.

Mokslininkai tai sieja su išaugusiu laiku, praleidžiamu prie išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir kitų ekranų.

Bendravimas vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę – daugelis žmonių pirmenybę teikia tekstinėms žinutėms ar socialiniams tinklams, o ne gyvam pokalbiui.

Dėl to ilgainiui vyrų ir moterų kalbinio aktyvumo skirtumai gali sumažėti.

Be to, tyrimai rodo, kad bendravimas yra itin svarbus žmogaus sveikatai – jis prilygsta fiziniam aktyvumui ir kokybiškam miegui.

Reguliarus bendravimas mažina stresą, gerina kognityvinius gebėjimus ir net gali prailginti gyvenimą. Kartais net kalbėjimas su savimi gali būti naudingas.

Ateities tyrimai, pasak mokslininkų, gali padėti geriau suprasti ryšį tarp kalbinio aktyvumo ir gerovės.

Galbūt mokslas netgi atras, kaip ištariamų žodžių kiekis veikia psichinę ir fizinę sveikatą.

Išvada

Apibendrinant galima teigti, kad stereotipas apie moterų plepumą turi dalį tiesos, tačiau tik tam tikrame amžiuje.

25–64 metų moterys iš tiesų kalba daugiau nei vyrai, tačiau greičiausiai dėl socialinių priežasčių, o ne biologinių veiksnių.

Vis dėlto svarbiausi yra individualūs skirtumai – tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų yra ir labai kalbių, ir itin tylių žmonių.

The post Ar tikrai moterys kalba daugiau nei vyrai? appeared first on Kauno savaitė.

Sekmadienį, apie 11.57 val. Kaune, Ašigalio gatvėje, šalia daugiabučio buvo rastas 1982 m. gimusio vyro kūnas.

Kaip praneša policijos departamentas, ant mirusiojo kūno buvo užfiksuoti daugybiniais sužalojimai. Įtariama, kad vyras iššoko pro 6-ame aukšte esančio buto balkoną.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

The post Kaune rastas vyro kūnas appeared first on Kauno savaitė.

Bet ar žinojote, kad tos pačios ligos simptomai gali nesutapti ir dėl lyties?

Medikų teigimu, ne tik ligos simptomų rinkinys, bet ir negalavimo stiprumas ir net baigtis gali skirtis priklausomai nuo to, esate vyras ar moteris.

Ypač tai būdinga šioms ligoms bei būklėms.

Plaukų išslinkimas

Moterims jį gali išprovokuoti daugybė veiksnių, bet pagrindinis – stresas, hormonų disbalansas ar maisto medžiagų deficitas.

Plaukai išretėti taip pat gali dėl šalutinio vaistų poveikio ir baigtis tuo pačiu – išslinkimu.

Bet vyrams plikė – labiau genetinė problema. Androgeninė alopecija paveldima, tad maždaug pusė vyriškosios lyties planetos gyventojų susiduria su sunkesne ar lengvesne jos forma vos sulaukę 50-ies.

Infarktas

Rizikos veiksniai jį patirti abiem lytims panašūs, tačiau moterims infarkto simptomai gali būti ne tokie pastebimi, palyginti su vyrų.

Kardiologų teigimu, moterims gerokai dažniau pasitaiko patirti nestandartinius simptomus, kaip sutrikęs virškinimas, dusulys, nugaros skausmas. O krūtinės srityje moteris gali nejusti nieko – net menkiausio diskomforto.

Alkoholizmas

Moterims problemos dėl alkoholio pradeda reikštis anksčiau nei vyrams – net jeigu jos geria palyginti mažiau. Taip pat moterims alkoholis dažniau pažeidžia kepenis ir smegenis, o dėl ilgalaikio vartojimo – išsivysto širdies liga.

Vyrai, kita vertus, labiau linkę į vadinamąsias daugiadienes – besaikį girtavimą. Dėl to tarp jų didesnis procentas su alkoholiu susijusių traumų.

Kita alkoholizmo pasekmė būdinga tik vyrams – erekcijos sutrikimai.

Insultas

Moterys nuo 55-erių iki 75 metų labiau rizikuoja jį patirti. Ir nuo insulto miršta dažniau nei vyrai.

Simptomai taip pat skiriasi priklausomai nuo lyties.

Kaip ir infarkto atveju, moterims būdingesni ne tokie tipiški insulto požymiai, pavyzdžiui, reta skundžiasi galūnių tirpimu ir skausmais. Dėl tos pačios priežasties atvykusioms į ligoninę yra didesnė tikimybė nustatyti klaidingą diagnozę.

Ištikus insultui, moterų negalavimai silpniau išreikšti. Viskas gali prasidėti nuo didelio nuovargio, sutrikimo ir viso kūno, ne tik vienoje jo pusėje, bendro silpnumo, sako gydytojai neurologai.

Migrenos

Siaubingi galvos skausmai,

dažnai lydimi kitų simptomų (pykinimo ir jautrumo šviesai), dažniau kamuoja moteris. Tačiau vyrams būdingiau kankintis migrena jaunesniame amžiuje – paprastai prieš brendimą.

Moteris migreniniai galvos skausmai pradeda lankyti paauglystėje. Ir priepuoliai vis dažnėja beveik iki 30-ies.

Gera žinia ta, kad migrena linkusi slopti, kai moterys pasiekia menopauzę.

Alcheimerio liga

Didžioji dauguma sergančiųjų Alcheimerio liga pasaulyje yra moterys. Tačiau esama vieno „bet“: jos paprastai ir gyvena ilgiau nei vyrai, o amžius – didžiausias rizikos veiksnys susirgti Alcheimeriu.

Dar vienas įdomus faktas: kai kurie tyrėjai mano, kad Alcheimerio liga gali būti autoimuninis sutrikimas, o moterys į juos kaip tik labiau linkusios.

Šlapimtakų infekcijos

Moterys jomis užsikrečia gerokai dažniau. Daugiausia – dėl anatominių priežasčių: vyrų šlaplė sudėtingesnė ir ilgesnė – 20 cm, palyginti su 3 cm, tad bakterijoms sunkiau įveikti tokį kelią.

Vis dėlto vyrai šlapimtakių infekcijomis serga, ypač vyresniame amžiuje. Be to, dažniau dėl jų patenka į ligoninę.

Nerimas

Kai kurie simptomai, tokie kaip susirūpinimas, sutrikęs miegas, sunkumai sutelkti dėmesį, būdingi tiek moterims, tiek vyrams. Tačiau nerimą patiriančios moterys labiau linkusios panirti į liūdesį.

Vyrai dažnai užgniaužia emocijas ir dėl to kartais įsitraukia į itin rizikingas veiklas užuot išlieję tai, ką jaučia.

Skausmingos lėtinės ligos

Moterys ištraukė blogą kortą, kai kalbama apie tokius negalavimus, kaip dirgliosios žarnos sindromas ar fibromialgija. Joms tikimybė susirgti lėtinėmis ligomis yra didesnė – kęsti skausmą taip pat.

Priežastis – moterų imuninė sistema.

Tyrėjų teigimu, esama aiškių skirtumų, kaip funkcionuoja abiejų lyčių imuninės sistemos. Tai leidžia daryti prielaidą, jog yra skirtumų ir tarp vyrų bei moterų rizikos sirgti tam tikromis ligomis.

Mokslininkų manymu, į tai jau seniai derėjo atsižvelgti kuriant ir taikant gydymo būdus.

Osteoporozė

Šioje srityje moterims irgi nepasisekė – jų kaulai susilpnėja ir tampa trapūs greičiau nei vyrų.

Dėl tokios nelygybės kalti hormoniniai pakitimai, įvykstantys po menopauzės.

Tik po 65-erių kaulų sveikata ima vienodai blogėti tiek moterims, tiek ir vyrams.

Taigi nors osteoporozė vyrams diagnozuojama rečiau, jos atvejų pasitaiko. Ypač kai organizme smarkiai sumažėja vadinamojo vyriškojo hormono testosterono. Kadangi didžioji dauguma sergančiųjų osteoporoze yra moterys, vyriškosios lyties pacientams medicina neturi galimybės pasiūlyti daug gydymo būdų, mat kai kurie vaistai net nebuvo bandyti su vyrais.

Diabetas

Vyrams rizika susirgti II tipo diabetu didesnė net tada, kai riebalų procentas jų kūne mažesnis nei moterų. Tačiau moterys įprastai susiduria su daugiau šios ligos komplikacijų: regos problemomis, širdies ir inkstų ligomis, insultu.

Be to, moterys dar gali susirgti nėščiųjų diabetu. Tas, nors ir laikinas, irgi privalo būti stebimas, mat gali komplikuoti tiek motinos, tiek kūdikio būklę.

Depresija

Ši liga diagnozuojama daugiau moterų nei vyrų. Ir nors dauguma depresijos simptomų abiem lytims panašūs, depresija sergančios moterys dažniau linkusios išgyventi gniuždantį liūdesį bei skųstis energijos stygiumi.

Vyrams depresija gali pasireikšti iš pažiūros visai nesusijusiais simptomais – dirglumu, virškinimo sutrikimais, galvos skausmais,

padažnėjusiu rizikingu elgesiu (pavyzdžiui, girtavimu).

Moterys, be kita ko, atsiradus depresijos požymių dažniau kreipiasi profesionalios pagalbos. Tarp vyrų tokių mažiau. Dauguma jų sutelkia dėmesį į fizinius simptomus, bet neieško ligos priežasties, taigi tikimybė gauti psichologinę pagalbą jiems mažesnė.

Hipertenzija

Vyrams ji dažniau išsivysto jaunesniame amžiuje, tačiau moterys gana greitai juos pasiveja, kai pasiekia menopauzės amžių.

Su hipertenzija susijusių širdies ligų rizika vyrams yra didesnė. Moterims pastebima didesnė hipertenzijos sukelto išeminio insulto grėsmė.

The post Diskriminavimas pagal lytį. Ligos appeared first on Kauno savaitė.