Partijai 1,2 proc. GPM dalį skyrė beveik 25 tūkst. gyventojų, o apskaičiuota paramos suma siekia 1,17 mln. eurų.

Antroje vietoje pagal surinktą paramą – Liberalų sąjūdis, kuriam skirta 343,6 tūkst. eurų, trečioje – Laisvės partija, kuriai gyventojai skyrė 240,6 tūkst. eurų.

Valdančiajai socialdemokratų partijai skirta 219,4 tūkst. eurų parama, neparlamentinei jėgai Nacionalinis susivienijimas – 213,4 tūkst. eurų, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – 98,9 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai – 92,5 tūkst. eurų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 86,4 tūkst. eurų, o Lietuvos žaliųjų partijai – 61,5 tūkst. eurų.

Mažiausiai, VMI duomenimis, gyventojų finansinės paramos sulaukė „Nemuno aušra“. Pastarajai skirtos paramos suma siekia 56,2 tūkst. eurų.

The post Daugiausiai gyventojų paramos sulaukė konservatoriai appeared first on Kauno savaitė.

Tuo metu dar apie 43 tūkst. gyventojų to dar nėra padarę ir turėtų deklaracijas pateikti iki gegužės 2 dienos.

„Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje būtina deklaruoti 2024 m. turėtą nekilnojamąjį ir kitą registruotiną turtą, tam tikros vertės gautas ir suteiktas paskolas, vertybinius popierius, pinigines lėšas, vertingus meno kūrinius ir juvelyrinius dirbinius“, – pranešime cituojamas VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Deklaruoti turtą turi asmenys, kuriems ši pareiga nustatyta pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą – politikai, valstybės tarnautojai, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybių, valstybės įmonių vadovai ir jų pavaduotojai, teisėjai, notarai, kiti asmenys bei jų šeimų nariai.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Turto deklaracijų dar nepateikė apie 43 tūkst. gyventojų appeared first on Kauno savaitė.

Tokį sprendimą LVAT priėmė praėjusią savaitę, trečiadienį, patenkinęs mokesčių mokėtojos skundą dėl VMI atsisakymo patikslinti iš jos priverstinai išieškomos mokestinės nepriemokos dydį.

Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, byloje buvo nustatyta, kad pasibaigus mokestiniam ginčui pareiškėjai VMI išsiuntė raginimą geruoju sumokėti teismo sprendimu patvirtintą 28 669 eurų dydžio mokestinę nepriemoką. Pareiškėjai šių sumų nesumokėjus, VMI priėmė sprendimus priverstinai iš jos išieškoti 31 113 eurų sumą bei perdavė šiuos sprendimus vykdyti antstoliui.

Mokesčių mokėtojai paprašius VMI patikslinti iš jos išieškotinas sumas ir apie tai informuoti antstolį, VMI atsisakė tai daryti, iš esmės nurodydama, kad 2 444 eurų skirtumą tarp minėtų sumų sudaro mokesčio delspinigiai, papildomai apskaičiuoti už mokestinio ginčo laikotarpį.

Teismui pateiktuose paaiškinimuose mokesčių administratorius patikslino, kad po mokestinio ginčo VMI nepriima sprendimų dėl papildomai apskaičiuotų delspinigių, todėl nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuotos 2 444 eurų delspinigių sumos. VMI teigė, kad šie delspinigiai (dar iki pradedant vykdyti jų priverstinio išieškojimo veiksmus), buvo automatiškai apskaičiuoti ir kaip pareiškėjos mokestinės nepriemokos dalis apskaityti informacinėje sistemoje be jokio mokesčių administratoriaus sprendimo.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nutarė, kad VMI neturi teisės priverstinai išieškoti už mokestinio ginčo laikotarpį apskaičiuotus delspinigius, jeigu šių delspinigių apskaičiavimas nėra įformintas atskirai priimtame sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui nustatyta galimybė geruoju sumokėti šiuos delspinigius per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių appeared first on Kauno savaitė.