Palyginti su ankstesne savaitę, susirgimų gripu padaugėjo. Specialistų teigimu, to ir reikėjo tikėtis žinant kitų sezonų dinamiką.

Be to, šaltėjant orams žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose ir mažiau – gryname ore, imunitetas silpsta, taigi susirgimo atvejų daugėja.

Suprantama, šiuo metų laiku siaučia ir daugiau kvėpavimo takų ligų sukėlėjų, tačiau gripo virusas tarp jų – pats nemaloniausias.

Jis pavojingas ne vien dėl sunkios ligos eigos, bet ir dėl galimų komplikacijų. Tą neseniai patvirtino naujausios metaanalizės – didžiausios iki šiol, apėmusios 155 tyrimus, – rezultatai.

Tyrėjai siekė nustatyti, kaip virusinės infekcijos susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, įskaitant infarktą ir insultą, rizikos padidėjimu. Ir net tik pirmosiomis savaitėmis susirgus – ilgalaikėje perspektyvoje taip pat.

Ūmios infekcijos

Tyrė mokslininkai ne vien sezonines infekcijas, tokias kaip gripo bei respiracinio sincitinio viruso (RSV), bet ir endemines: Dengės karštligės, Čikungunijos viruso, kitų. Ir štai ką nustatė.

Užsikrėtus gripu, pirmąją savaitę šis virusas didina infarkto riziką 7,2 karto. Tačiau grėsmė niekur nedingsta ir ūmiam ligos periodui pasibaigus. Net praėjus mėnesiui po to, kai persergama gripu, rizika patirti infarktą būna 4 kartus, insulto – 5 kartus didesnė.

Kovido, jau įsiterpusio į sezoninių ligų gretas, galimos pasekmės dar ilgesnės. Mokslininkų skaičiavimu, užsikrėtus koronavirusu, per pirmąsias 14 savaičių infarkto ir insulto rizika būna maždaug 3,3 karto didesnė nei iki ligos. Tačiau per kitus metus visų širdies ir kraujagyslių sistemos problemų grėsmė padidėja 82 proc., išeminės širdies ligos – 74 proc., insulto – 69 proc.

Užsikrėtus RVS, pirmąją savaitę infarkto grėsmė būna 3,4 karto didesnė. Jeigu sergama sunkia forma, pareikalaujančia hospitalizacijos, tai būna ypač pavojinga vyresniems kaip 50-ies asmenims: apie 22 proc. jų atsidūrus ligoninėje pasireiškia su širdimi susijusios komplikacijos.

Lėtinės ir užslėptos infekcijos

Jas sukeliantys virusai – taip pat grėsmė širdžiai.

Štai hepatitas C riziką mirti nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų padidina 2,1 karto, nuo infarkto – 27 proc., insulto – 23 proc. Ir toji grėsmė išlieka ilgiau nei penkerius metus.

Citomegalo virusas (CMV) savo ruožtu grėsmę mirti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų kilsteli 28 proc., žmogaus papilomavirusas (ŽVP) – ypač vėžį sukeliantys aukštos rizikos šio viruso tipai – galimybę susirgti tokiomis ligomis didina 25 proc., riziką nuo jų numirti – beveik 4 kartus.

ŽIV 65 proc. didina bendrą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, konkrečiai infarktu – 60 proc., insultu – 45 proc., širdies nepakankamumu – beveik 2 kartus.

Atsakomybės klausimas

Po tokių nerimą keliančių atradimų specialistai dar labiau pabrėžia profilaktikos svarbą: skiepytis būtina.

Laiku pradėta antivirusinė terapija nuo hepatito C padeda daugiau kaip 90 proc. pacientų. Išsigydžius sumažėja ir rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Įrodyta, kad skiepai nuo gripo 34 proc. mažina didžiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos incidentų – infarkto, insulto ir mirties nuo kitų kardiologinių ligų – grėsmę.

Tad nors sergamumas gripu jau auga, pasiskiepyti dar nėra vėlu. Tuo labiau kad tai vienintelis būdas apsisaugoti nuo viruso keliamų pavojų.

Tik svarbu prisiminti, kad vakcina neapsaugo šimtu procentų nuo infekcijos išsivystymo užsikrėtus gripu. Jos apsauga suveikia apytikriai 50–60 proc. atvejų. Taigi susirgti gripu galite net ir pasiskiepiję, bet liga bus lengvesnė, sunkių komplikacijų tikimybė – mažesnė.

Specialistai skiepus nuo gripo ypač rekomenduoja vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims, turintiems imunodeficitą. Nesiskiepyti, pasak jų, – tai neatsakingai elgtis su savo sveikata.

The post Sezonas – gripo, grėsmė – infarkto appeared first on Kauno savaitė.

Milijardai žmonių yra šio viruso nešiotojai, tačiau retas susimąsto apie ilgalaikes jo pasekmes.

Naujausi tyrimai rodo, kad herpesas nėra toks nepavojingas, kaip gali atrodyti.

Jis gali prasiskverbti į smegenis, apeidamas natūralias organizmo apsaugines barjerus.

Tai sukelia uždegimus, nervinių ląstelių pažeidimus ir kognityvinius sutrikimus.

Mokslininkai taip pat nustatė ryšį tarp pūslelinės ir Alzheimerio ligos bei demencijos.

Kaip virusas prasiskverbia į smegenis

Anksčiau manyta, kad herpesas plinta per odą ir gleivines, tačiau Ilinojaus universiteto Čikagoje mokslininkai nustatė naują infekcijos kelią – per nosies ertmę.

Tyrimai su pelėmis parodė, kad virusas, patekęs per nosį, apeina natūralias organizmo apsaugines barjerus ir tiesiogiai patenka į centrinę nervų sistemą.

Dėl to kyla uždegiminiai procesai ir pažeidžiamos nervinės ląstelės, o ilgainiui tai gali sukelti rimtus neurologinius padarinius.

Šie pokyčiai atsispindi ir elgesyje – praėjus keliems mėnesiams po užsikrėtimo, pelės demonstravo didesnį nerimą, sumažėjusį kognityvinį pajėgumą ir prastesnę judesių koordinaciją.

Tai rodo, kad virusas gali turėti ilgalaikį poveikį nervų sistemai.

Kodėl herpesas sukelia uždegimą

Vienas pagrindinių uždegimo veiksnių yra fermentas, vadinamas heparanaze (HPSE).

Normaliomis sąlygomis jis dalyvauja įvairiuose biologiniuose procesuose, tačiau herpeso infekcijos metu jo kiekis organizme smarkiai padidėja, suintensyvindamas uždegiminį atsaką.

Dėl to smegenyse atsiranda pažeidimų, kurie blogina atmintį, sukelia nerimą ir mažina judrumą.

Žurnale mBio publikuotas tyrimas parodė, kad pelėms, kurių genome buvo pašalintas HPSE gamybą kontroliuojantis genas, neurouždegimas buvo gerokai silpnesnis, o kognityvinės funkcijos išliko geresnės.

Šis atradimas gali padėti kurti naujus gydymo metodus, skirtus sumažinti viruso sukeliamą uždegimą.

Herpeso ryšys su Alzheimerio liga ir demencija

Nors sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimai dėl herpeso žmonėms yra reti, mokslininkai vis dažniau aptinka įrodymų, kad šis virusas gali prisidėti prie degeneracinių smegenų ligų vystymosi.

Dar 2008 m. buvo nustatyta, kad pūslelinės viruso DNR randama 90 proc. amiloidinių plokštelių, kurios kaupiasi Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse.

Šios plokštelės laikomos vienu pagrindinių šios neurodegeneracinės ligos požymių.

Ilgalaikiai tyrimai taip pat parodė, kad žmonėms, persirgusiems 1 tipo herpeso infekcija, demencijos rizika padvigubėja.

Virusas gali ilgus metus išlikti organizme latentinėje būsenoje ir suaktyvėti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip stresas ar galvos traumos.

Naujausi tyrimai rodo, kad smegenų pažeidimai gali „pažadinti“ užslėptą virusą, sukeldami uždegimą, kuris prisideda prie amiloidinių plokštelių formavimosi.

Tai stiprina hipotezę, kad herpesas gali atlikti svarbų vaidmenį Alzheimerio ligos vystymesi.

Kiek žmonių yra užsikrėtę?

Oficialiais duomenimis, maždaug du trečdaliai pasaulio gyventojų yra užsikrėtę herpeso virusu.

Tai reiškia, kad iš trijų žmonių du yra šio viruso nešiotojai, todėl pūslelinė yra viena iš labiausiai paplitusių infekcijų pasaulyje.

Tačiau dauguma žmonių nežino apie galimą jo pavojų smegenims.

Kadangi virusas gali ilgai išlikti organizme latentinėje būsenoje, jo poveikis nervų sistemai dažnai yra nuvertinamas.

Tuo pat metu Alzheimerio liga išlieka dažniausia demencijos forma, o sergančiųjų ja skaičius nuolat auga.

Kol kas nėra būdo visiškai išnaikinti herpeso virusą, tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip jį neutralizuoti.

Jei bus galutinai patvirtinta, kad herpesas vaidina pagrindinį vaidmenį Alzheimerio ligos vystymesi, ateityje gali atsirasti nauji šios ligos prevencijos metodai, paremti viruso aktyvumo slopinimu.

Taigi pūslelinė – tai ne tik laikinas bėrimas.

Herpesas gali prasiskverbti į smegenis ir jas pažeisti.

Kadangi didžioji dalis žmonių yra šio viruso nešiotojai, mokslininkams itin svarbu tęsti tyrimus ir ieškoti veiksmingų būdų kovoti su pūslelinės padariniais.

The post Herpesas pavojingesnis, nei manote appeared first on Kauno savaitė.