Ji išgarsėjo kaip žmogus, padedantis tėvams išrinkti vardus savo vaikams.

Ji pati pripažįsta, kad jos veikla skamba juokingai, tačiau šis neįprastas hobis iš tiesų atneša jai gana solidų pelną.

Vardų kūrimas už pinigus

Kaip rašo Yahoo.com, Taylor A. Humphrey niekada nesvajojo tapti „milijoniere, suteikiančia vardus“.

Prieš dešimtmetį ji tiesiog kūrė tinklaraštį apie savo aistrą gražiems vardams – norėdama atsitraukti nuo sunkaus gyvenimo etapo.

Tačiau laikui bėgant jos pomėgis virto visaverčiu verslu.

Šiandien ji turi daugiau nei šimtą tūkstančių sekėjų „TikTok“ platformoje, o jos puslapio What’s in a Baby Name „darbų pavyzdžių portfelyje“ – šimtai vaikų, kuriems vardus parinko būtent ji.

Svarbu: jos paslaugų kaina gali siekti iki 30 tūkstančių JAV dolerių, ir net už tokią sumą Taylor turi klientų eilę.

Šiuolaikiniai tėvai vis dažniau žiūri į vardo parinkimą kaip į svarbų „vaiko prekių ženklo kūrimo“ etapą.

Taylor A. Humphreydirba su turtingomis šeimomis, garsenybėmis ir net su tais, kurie pageidauja išlikti anonimiški.

Už 200 dolerių ji gali tiesiog atsiųsti tinkamų variantų sąrašą el. paštu, o už dešimtis tūkstančių dolerių atlieka išsamų tyrimą, įtraukdama genealogijos ir rinkodaros specialistus.

Jos siūlomos paslaugos apima viską – nuo individualių konsultacijų iki „prekių ženklo kūrimo kampanijų“ naujagimiams.

Kodėl sunku išrinkti vaikui vardą

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vardo parinkimas naujagimiui – vos kelių minučių reikalas. Tačiau iš tiesų viskas kur kas sudėtingiau.

Tėvai nori, kad vardas skambėtų originaliai, bet nebūtų keistas, būtų paprastas, tačiau ne banalus. Kartais ginčai tarp tėvų užsitęsia taip, kad Taylor A. Humphrey tenka tapti tarsi šeimos psichologe.

Savo užrašuose ji turi daugybę istorijų: vienišas tėvas, ieškantis harmoningo vardo savo vaikui; mišrių kultūrų šeima, trokštanti rasti vardą, sujungiantį tradicijas.

Būna net tokių situacijų, kai ligoninė neišleidžia tėvų namo, kol dokumentuose nėra galutinai patvirtinto vardo.

Kaip išrinkti vardą vaikui

Norėdama būti žingsniu priekyje, Taylor A. Humphrey sukūrė tūkstančius lentelių su vardais, jų reikšmėmis ir rašybos variantais.

Jos klientai gauna sąrašus, kuriuose aprašyta viskas – nuo vardo kilmės ir istorijos iki jo „vibracijos“.

Toks kruopštus požiūris daro jos darbą itin paklausų, o paslaugas – brangias.

Kaip pažymi ekspertai, žmonės dažnai tiki, kad už aukštą kainą slypi aukšta kokybė, todėl yra pasirengę už ją mokėti.

Šiandien Taylor A. Humphrey įsitikinusi, kad daro prasmingą darbą.

Tėvai vis labiau bijo nusivilti pasirinktu vaiko vardu ir vis dažniau kreipiasi į profesionalus, kad išvengtų klaidų.

Pati Taylor A. Humphrey pripažįsta, kad kartais jos darbas atrodo keistas net jai pačiai, tačiau kai dėkingos šeimos parašo, jog jos patarimai padėjo surasti tobulą vardą, ji supranta – jos neįprastas hobis iš tiesų keičia žmonių gyvenimus.

Atrodo, šios moters darbas iš tiesų labai svarbus.

Juk tyrimai rodo, kad vardas gali turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimui – netgi paveikti jo išvaizdą.

The post Kaip uždirbti šimtus tūkstančių parenkant… vaikams vardus appeared first on Kauno savaitė.

Pažvelgėme į Gyventojų registro duomenis: ar dažnai naujagimiams Lietuvoje suteikiamas Jono ar Janinos vardas?

Per šimtmetį, nuo 1925 m., Lietuvoje Jono vardas buvo suteiktas 84 760 kūdikių. Nuo 2020 metų Jono vardas išlieka vienu populiariausių ir užima garbingą 5-ąją vietą, šiuo vardu pavadinti net 1 436 naujagimiai.

Jono vardo populiarumas piką išgyveno nuo 1927 iki 1961 m. – Jonus skaičiavome tūkstančiais. Nuo 1970-ųjų šis vardas išlaiko pozicijas populiariausių vardų sąraše: kasmet 200–300 kūdikių suteikiamas Jono vardas.

Vien per šių metų pirmąjį pusmetį Jono vardas suteiktas jau 110 kūdikių.

Janinos vardas piką išgyveno nuo 1930 iki 1945 m. Šis vardas kasmet buvo suteikiamas daugiau nei tūkstančiui kūdikių. Vėliau vardo populiarumas tendencingai mažėjo, o nuo 2001-ųjų – Janinos vardas vis retesnis.

The post Jono vardas išlieka populiarus appeared first on Kauno savaitė.

Tarp sausumos gyvūnų jų smegenų tūris – didžiausias.

Nors manoma, kad drambliai gerai ištirti, jie ir toliau stebina mokslininkus savo pažintiniais gebėjimais.

Pavyzdžiui, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Afrikos drambliai vienas kitą šaukia vardais.

Taigi jie yra vieninteliai žinomi gyvūnai mūsų planetoje, kurie vienas kitą įasmenina taip pat, kaip ir žmonės.

Kai kurie kiti gyvūnai sugeba kreiptis į savo giminaičius ne vardais, o garsais ir taip perteikti informaciją. Jie skleidžia tik vadinamuosius atskaitos signalus, kurie praneša apie objektus, pavyzdžiui, ėdesį ar besiartinančius plėšrūnus. Tai yra instinktyvūs garsai ir jiems nereikia socialinio mokymosi. Išimtis yra papūgos ir delfinai, tačiau jie taip pat nesikreipia vardu, o tik kartoja savo giminaičių ar aplinkos garsus.

Dromblys ir Drumblė?

Neseniai atliktame tyrime mokslininkai užfiksavo 527 skirtingus dramblių šūksnius savo natūralioje

buveinėje Kenijos šiaurėje. Jie taip pat įsirašė dar 98 garsus dramblių, gyvenančių Amboselio nacionaliniame parke, taip pat Kenijoje.

Tada mokslininkai ištyrė tam tikrus garsus, būdingus 119 gyvūnų. Tai leido jiems nustatyti, kurie dramblių patelių grupių nariai ir jų jaunikliai atsiskyrė nuo bandos, kai dramblys šaukė, arba, atvirkščiai, priėjo prie jo, išgirdęs kitokį garsą.

Tai rodo, kad drambliai būtent konkrečiai socialinei grupei skleidė garsus. O šio „garso pranešimo“ gavėjai visada į jį reaguodavo taip pat specifiniu būdu. Be to, drambliai garsus naudoja ne tik socialinėms grupėms, bet ir pavieniams individams.

Iššifruoti „dramblių kalbą“ padėjo DI

Iš pirmo žvilgsnio dramblių skleidžiami garsai yra vienodi – žmogaus ausis negali aptikti skirtumo tarp šių riksmų ar gausmo. Todėl norint nuo kitų garsų atskirti, kas yra „vardai“, buvo naudojamas dirbtinis intelektas (DI).

Kaip teigiama tyrime, drambliai iš tikrųjų skleidžia įvairių tipų garsus, kuriuos mes suvokiame kaip tiesiog gausmą. Tai apima plėšrūno atbaidymo, pasisveikinimo garsą ir kt. Tačiau labiausiai mokslininkus domino „vardai“.

Pranešama, kad skirtingi bandos individai kreipėsi į tą patį dramblį išleisdami tą patį garsą. Paprasčiau tariant, drambliai žino aplinkinių giminaičių „vardus“ ir naudoja juos kreipdamiesi vieni į kitus.

Tačiau DI ne visada atpažindavo „vardus“ skleidžiamuose garsuose. Priežastis ta, kad gyvūnai užkoduoja kelis pranešimus vienoje „garsinėje frazėje“. Tai pabrėžia dramblių garso komunikacijos sudėtingumą.

Kad įsitikintų, jog interpretuojamuose garsuose nėra klaidų, mokslininkai paleido garsų įrašus kitiems drambliams.

Šie į jiems skirtus įrašus reagavo netgi stipriau nei į tikrus, kitų dramblių skleidžiamus garsus. Tai patvirtina, kad tyrimo išvados teisingos – šie gyvūnai turi sudėtingą garsinę komunikaciją.

Nors drambliai juda per gana dideles teritorijas, tačiau gali palaikyti ryšį su giminaičiais ir prisiminti jų vardus.

Kokie dar gyvūnai naudoja vardus?

Drambliai yra vieninteliai gyvūnai, kurie duoda vardus savo artimiesiems.

Delfinai ir papūgos irgi vadina vienas kitą vardais. Bet jie nesuteikia vardų, o tik imituoja garsus, kuriuos skleidžia pats „vardo“ savininkas. Taigi kiekvienas individas, išleisdamas tam tikrą garsą, suteikia sau vardą.

Pasak mokslininkų, gyvūnų bendravimo būdų tyrimai turi didelę reikšmę. Tai ne tik suteikia supratimą apie tarp jų egzistuojančią komunikaciją, bet ir gali padėti suprasti mūsų kalbos raidą.

Jeigu, pasitelkę dirbtinį intelektą, sugebėsime pradėti bendrauti su drambliais, gal kada nors tarsime jiems: „Labas, Bo ir Drum?“

The post Vieninteliai gyvūnai, kurie vienas kitą vadina vardais appeared first on Kauno savaitė.