Mokslininkai, išanalizavę daugiau nei tūkstančio pacientų duomenis, pastebėjo, kad tie, kurie gavo mRNR vakciną nuo koronaviruso – pavyzdžiui, „Pfizer-BioNTech“ ar „Moderna“ – per 100 dienų iki arba po imunoterapijos pradžios, išgyveno reikšmingai ilgiau nei tie, kurie nebuvo vakcinuoti.

Vidutinis vakcinuotų pacientų išgyvenamumas siekė apie 37 mėnesius, o nevakcinuotų – maždaug 20 mėnesių.

Tyrimo autoriai teigia, kad mRNR vakcina gali veikti kaip imuninės sistemos „stiprintuvas“, padedantis organizmui efektyviau reaguoti į vėžio imunoterapiją.

Vakcina tarsi „perkrauna“ imuninės sistemos veiklą, paskatindama ją aktyviau atpažinti ir pulti naviko ląsteles.

Šį poveikį tyrėjai apibūdina kaip „imuninio ciklo atstatymą“ („immunotherapy cycle reset“).

Pasak tyrime dalyvavusių medikų iš MD Andersono vėžio centro (JAV), gauti rezultatai rodo, kad mRNR vakcinos galėtų būti naudingos ne tik infekcinių ligų prevencijai, bet ir onkologinių pacientų gydymo kontekste.

Kai kurie navikai, ypač plaučių ar odos (melanomos), tapo jautresni imunoterapijai, kai pacientai buvo neseniai paskiepyti.

„Rezultatai rodo, kad mRNR technologija gali turėti platesnį pritaikymą nei vien tik COVID-19 prevencija“, – teigia tyrime dalyvavę MD Andersono vėžio centro (JAV) mokslininkai. Jie pabrėžia, kad tokia vakcina galėtų tapti pagalbine priemone stiprinant imunoterapijos efektyvumą ateityje.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad kol kas tai stebimasis (retrospektyvus) tyrimas, o ne griežtai kontroliuojamas klinikinis bandymas.

Tai reiškia, kad nustatytas ryšys dar nebūtinai reiškia priežastinį poveikį – vakcinuoti pacientai galėjo skirtis ir kitais sveikatos veiksniais.

Norint patvirtinti hipotezę, kad mRNR vakcina iš tiesų pagerina imunoterapijos veiksmingumą, reikės papildomų atsitiktinių klinikinių tyrimų.

Šiuo metu mRNR vakcinos nėra registruotos kaip vėžio gydymo priemonė – jos skirtos COVID-19 prevencijai.

Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad ši technologija gali turėti daug platesnį potencialą medicinoje, įskaitant personalizuotų priešvėžinių vakcinų kūrimą.

Šaltiniai:

• Nature: „SARS-CoV-2 mRNA vaccines sensitize tumours to immune checkpoint therapy“
• Nature News: „People with some cancers live longer after a COVID vaccine“
• MD Anderson Cancer Center: „mRNA-based COVID vaccines generate improved response in immunotherapy patients“
• CIDRAP (University of Minnesota): „COVID mRNA vaccines may be able to train immune system to attack cancer cells, boost survival“
• Reuters: „mRNA COVID vaccines appear to make immunotherapy cancer drugs work better“
• Focus.de: „Corona-Impfung zeigt unerwarteten Effekt: Krebspatienten leben deutlich länger“

The post Onkologus nustebinęs COVID-19 vakcinos poveikis appeared first on Kauno savaitė.

Iš esmės tai gali tapti pirmąja pasaulyje „vakcina nuo depresijos“ – ne kasdien vartojama piliule, o ilgalaike psichikos apsauga.

Kaip ji veikia ir kada galėtų pasirodyti vaistinėse?

Kas yra molekulė PA-915

Osakos universiteto tyrėjai žengė didelį žingsnį siekdami išvaduoti žmones nuo lėtinio streso ir depresijos.

Jie sukūrė molekulę PA-915, kuri slopina depresijos ir nerimo simptomus iki aštuonių savaičių po vienos injekcijos.

Tyrimas, paskelbtas žurnale Molecular Psychiatry, jau vadinamas proveržiu – anksčiau mokslininkams nepavykdavo pasiekti tokio ilgalaikio poveikio be rimtų šalutinių reakcijų.

Kaip veikia naujasis vaistas nuo depresijos ir streso

Šio preparato veikimo principas paprastas, bet genialus: PA-915 blokuoja receptorių PAC1, atsakingą už organizmo streso reakciją.

Šis receptorius padeda nervų sistemai „įjungti nerimą“, kai žmogus atsiduria pavojingoje situacijoje.

Problema ta, kad daugeliui žmonių šis receptorius išlieka aktyvus net ir be priežasties, sukeldamas depresiją, panikos priepuolius ar lėtinį nuovargį.

PA-915 tarsi „nutildo“ šį signalą, leisdamas smegenims nurimti ir atkurti vidinę pusiausvyrą.

Naujasis antidepresantas: bandymai ir rezultatai

Preparato poveikis buvo patikrintas su laboratorinėmis pelėmis, kurios buvo specialiai veikiamos stresu: socialine izoliacija, hormoniniais sutrikimais ir agresyvių kaimynų aplinka.

Po injekcijos gyvūnai tapo ramesni, aktyvesni ir geriau atliko atminties testus.

Nerimo ir depresijos požymiai sumažėjo, o pažintinės funkcijos, priešingai, pagerėjo.

Mokslininkai pažymi, kad PA-915 veikia selektyviai – sveikų gyvūnų elgesys nesikeitė.

Tai reiškia, kad vaistas neveikia sveikos psichikos, o tik „išjungia“ patologinį stresą.

Ateityje PAC1 receptorių blokavimas gali tapti nauja kryptimi gydant nerimo sutrikimus ir depresiją – ypač tiems pacientams, kuriems įprasti antidepresantai neveiksmingi.

Šiuo metu tyrėjai ruošiasi bandymams su sudėtingesniais gyvūnų modeliais ir, ilgainiui, su žmonėmis.

Kada „vakcina nuo streso“ pasieks vaistines

Tokios „vakcinos nuo streso“ pasirodymo vaistinėse galima tikėtis ne anksčiau kaip po penkerių metų.

Šiuo metu molekulė išbandyta tik su gyvūnais, todėl laukia ilgas klinikinių tyrimų kelias.

Tačiau jei rezultatai pasitvirtins ir su žmonėmis, PA-915 gali tapti tikru išsigelbėjimu tiems, kurie gyvena nuolatinėje įtampoje ir jau seniai ieško vaisto, kuris iš tiesų veiktų.

The post Mokslininkai sukūrė vakciną nuo streso ir depresijos appeared first on Kauno savaitė.