Daugybė žmonių vartoja vienokius ar kitokius vaistus. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis gerti tabletes yra kasdienė rutina.

Tačiau kas nutiktų, jeigu jie liautųsi tą darę? Arba jūs?

Atsakymas vienareikšmis: staiga nutraukus vaistų vartojimą pasekmės gali būti geriausiu atveju nemalonios, blogiausiu – pražūtingos. Ir ne tik dėl abstinencijos simptomų. Gali iš tiesų susiklostyti gyvybei pavojingos situacijos.

Tad pasižvalgykite po sąrašą preparatų, kurių niekada neturėtumėte atsisakyti staiga. Kodėl ir kas gali nutikti, jeigu nuspręsite taip neapdairiai pasielgti?

Vaistai kraujospūdžiui reguliuoti

Dėl hipertenzijos, arba aukšto kraujospūdžio, kenčiantys žmonės turi reguliariai vartoti vaistus, stabilizuojančius jų kraujo spaudimą. Tai gali būti diuretikai, beta adrenoblokatoriai, AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, alfa blokatoriai ir alfa-2 receptorių agonistai.

Kiekvienas iš šių vaistų atlieka keletą funkcijų – kontroliuoja, kaip greitai širdis pumpuoja kraują, kiek druskos ir vandens atsikrato kūnas ir, žinoma, mažina spaudimą kraujagyslėse.

Staiga nutraukus tokių vaistų vartojimą, rizikuojama sukelti rimtų pavojų savo sveikatai. Gali padidėti insulto ir arterijų pažeidimo, taip pat inkstų nepakankamumo, inkstų veiklos sutrikimų ar net regos nervo pažeidimo grėsmė.

Vaistai skydliaukei

Žmonėms, vartojantiems vaistus nuo skydliaukės sutrikimų, ir ypač tiems, kurie serga hipertiroze (dėl suaktyvėjusios skydliaukės funkcijos ši išskiria per daug hormonų), staiga nutraukus vaistų vartojimą kyla vadinamosios skydliaukės audros pavojus. Į kraują patekus per daug skydliaukės hormonų, susidaro gyvybei pavojingas simptomų derinys, apimantis greitą širdies plakimą, aukštą kraujospūdį, karščiavimą, alpulį ir net komą.

Antidepresantai

Žmonėms, kuriems diagnozuota depresija, gali būti skiriami vaistai, reguliuojantys chemines medžiagas smegenyse. Tačiau kai kurie pacientai, vos pasijutę geriau, susigundo liautis gerti tabletes. O tai nėra gera mintis.

Staiga nutraukus tokių preparatų vartojimą, gali pasireikšti abstinencija – galvos svaigimu, į gripą panašiais simptomais ir skrandžio spazmais.

Taip pat dažnai skundžiamasi „smegenų nukrėtimais“ – savotišku reiškiniu, kai pajuntamas tarsi elektros šokas smegenyse.

Ir, žinoma, yra rizika, kad gali sugrįžti visos psichikos sveikatos problemos, dėl kurių ir pradėti vartoti antidepresantai: nuotaikų svyravimai, panikos priepuoliai ir, deja, depresija.

Kraują skystinantys vaistai

Moksliškai vadinami antikoaguliantais, tokie vaistai vartojami siekiant išvengti krešulių susidarymo.

Jie dažnai skiriami kaip prevencinė priemonė žmonėms, kuriems didesnė insulto ar infarkto rizika.

Nustojus vartoti šiuos vaistus, įvyksta kaip tik tai, ko saugotasi: trombų susidarymo, taigi ir insulto ir (arba) infarkto grėsmė ima didėti.

Maža to, gali pradėti kamuoti abstinencijos simptomai, apimantys emocinius sutrikimus, galvos svaigimą, nuovargį ir netgi nervų pažeidimus.

Taip pat gali sutrikti deguonies patekimas į smegenis, o to pasekmė – įvairios sveikatos problemos.

Dėl visų šių priežasčių kraują skystinančių vaistų vartojimą reikia palaipsniui mažinti – staiga nutraukti jokiu būdu negalima.

Benzodiazepinai

Šios grupės vaistai slopina centrinę nervų sistemą, taigi paprasčiau gali būti vadinami raminamaisiais. Vartojami įvairiose situacijose, įskaitant priepuolius ir nerimo sutrikimus, tai populiarūs, tačiau didelę priklausomybę sukeliantys receptiniai vaistai.

Staiga liovęsi gerti juos galite kaip reikiant sujaukti ir savo kūną, ir protą.

Itin bjaurūs būna abstinencijos simptomai: miego sutrikimai, galvos skausmas, dirglumas, nerimas, panikos priepuoliai, rankų drebulys, prakaitavimas, pykinimas, širdies permušimai, raumenų skausmai ir sąstingis. Bet tai dar ne viskas. Gali prisidėti traukuliai, haliucinacijos, psichozė.

Pasekmės būna ne tik rimtos, bet ir tęsiasi labai ilgai.

Gabapentinas

Kaip ir benzodiazepinai, šis preparatas skiriamas įvairioms ligoms ir simptomams gydyti – pradedant epilepsijos priepuoliais, neuropatiniais skausmais ir baigiant neuralgiją ir net neramių kojų sindromą.

Staiga nutraukti gabapentino vartojimą nepatartina.

Abstinencijos simptomais skundžiasi net tie, kurie vaisto dozes mažina prižiūrimi gydytojo. Juos dažnai kamuoja galvos skausmai, pykinimas, nuovargis, svaigulys, karščiavimas.

Liovusis gerti gabapentiną be jokio pasiruošimo, gali būti daug daug blogiau, nes prie jau minėtų simptomų neretai prisideda sumišimas, traukuliai, sutrinka širdies ritmas. Kai kuriais atvejais šie nemalonūs pojūčiai tęsiasi savaitę.

Akių lašai glaukomai gydyti

Jie vartojami akies vidaus spaudimui (akispūdžiui) mažinti. Staiga nutraukus jų vartojimą, akispūdis padidėja, todėl gali būti pažeistas regos nervas ir net viskas baigtis aklumu.

Kortikosteroidai

Kortikosteroidai, dar vadinami tiesiog steroidais, yra vaistai nuo uždegimo. Jie vartojami sergant įvairiomis ligomis, tarp jų astma, alergija ir autoimuninėmis ligomis, sukeliančiomis sąnarių, raumenų, sausgyslių ir panašius skausmus bei uždegimą.

Kortikosteroidai yra sintetinės hormono kortizolio, kurį natūraliai gamina mūsų antinksčiai, versijos. Vartojant juos, organizmas sumažina natūralią kortizolio gamybą. Tad jeigu nutrauksite steroidų kursą staiga, organizmas nespės pagaminti užtektinai kortizolio, kad grąžintų pusiausvyrą.

Taip nutikus, galite patirti daug nemalonių simptomų, įskaitant nuotaikų svyravimus, nuovargį, sąnarių skausmus, žemą kraujospūdį ir virškinimo trakto problemas, tokias kaip pykinimas, pilvo skausmas ir viduriavimas.

Raumenų relaksantai

Tokie vaistai blokuoja skausmo signalus į smegenis, suteikdami pacientams galimybę valdyti savo ligos simptomus ir užtikrindami jiems geresnę gyvenimo kokybę.

Kaip ir su kitais šiame sąraše esančiais vaistais, su raumenų relaksantais yra tokia bėda: juos vartojantys žmonės, pradėję jaustis geriau, kartais ima ir nebegeria tablečių. Ir daro labai didelę klaidą.

Staiga nutrauktas raumenų relaksantų vartojimas gali sutrikti daugybė mechanizmų smegenyse ir sukelti aibę bjaurių simptomų, kaip drebulys, haliucinacijos, traukuliai ir psichozė.

Protonų siurblio inhibitoriai

Protonų siurblio inhibitoriai paprastai skiriami žmonėms, sergantiems skrandžio veiklos sutrikimais, pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso liga.

Tokie vaistai mažina skrandžio rūgšties gamybą. Tad jeigu staiga nustosite juos vartoti, įvyks atvirkštinis reiškinys – skrandis pradės gaminti per daug rūgšties.

Tai gali būti labai skausminga – deginimo pojūtis gerklėje ir krūtinėje, o dar prisidės pykinimas ir kosulys.

Antibiotikai

Su jais viskas aišku – antibiotikai gydo bakterines infekcijas. Nors paprastai nutraukus jų vartojimą abstinencijos simptomų nebūna, nebaigus antibiotikų kurso, kai kurios bakterijos gali išlikti ir infekcija vėl įsišėlti.

The post Nestabdykite vaistų vartojimo per staigiai! appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau tyrimai rodo, kad moterys jaučia skausmą stipriau, dažniau kenčia nuo lėtinių ligų, tačiau tuo pačiu prasčiau reaguoja į nuskausminimą.

Tam yra įvairių priežasčių, daugiausia susijusių su hormoniniais skirtumais ir medžiagų apykaitos ypatumais.

Dėl to standartinės gydymo schemos ne visada veikia, o šalutiniai poveikiai gali būti ryškesni.

Kaip moters organizmas veikia nuskausminamuosius?

Hormonai vaidina pagrindinį vaidmenį suvokiant skausmą ir organizmo reakcijoje į vaistus. Estrogenas, kurio moterys turi daugiau nei vyrai, lėtina skrandžio išsituštinimą, veikia riebalų pasiskirstymą ir mažina baltymų, surišančių vaistus kraujyje, koncentraciją.

Dėl to vaistinės medžiagos ilgiau cirkuliuoja organizme, tačiau gali veikti mažiau efektyviai.

Be to, moterų imuninė sistema yra aktyvesnė nei vyrų, todėl uždegiminė reakcija būna stipresnė.

Tai paaiškina, kodėl moterys dažniau kenčia nuo lėtinių skausmų ir joms gali reikėti didesnių nuskausminamųjų dozių.

Kai kurie tyrimai rodo, kad priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip gliukokortikosteroidai ir NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), moterims veikia silpniau nei vyrams.

Kodėl opioidai moterims veikia prasčiau?

Kita teorija susijusi su μ-opioidinių receptorių, atsakingų už opioidų prisijungimą ir skausmo reguliavimą, kiekiu.

Manoma, kad moterų organizme šių receptorių yra mažiau, todėl norint pasiekti tokį patį efektą, joms reikia didesnės vaisto dozės.

Tačiau šios srities tyrimai yra prieštaringi – vieni patvirtina skirtumus dozės poreikyje, kiti – ne.

Taip pat moterys yra jautresnės opioidų šalutiniams poveikiams ir greičiau tampa priklausomos.

Jų organizmas šiuos vaistus metabolizuoja lėčiau, todėl veiklioji medžiaga ilgiau išlieka kraujyje. Tai padidina perdozavimo ir priklausomybės riziką net vartojant palyginti mažas dozes.

Kodėl moterys dažniau patiria šalutinius poveikius?

Ilgą laiką moterys nebuvo įtraukiamos į klinikinius vaistų tyrimus, nes manyta, kad hormoniniai svyravimai gali iškraipyti rezultatus.

Dėl to dauguma vaistų buvo kuriami atsižvelgiant į vyrišką organizmą, o moterų fiziologija liko nepakankamai ištirta.

Tik pastaruoju metu mokslininkai nustatė, kad moterims vaistai veikia kitaip nei vyrams. Pavyzdžiui, 2020 m. tyrimas parodė, kad moterų organizmas lėčiau apdoroja 86 skirtingus vaistus, įskaitant morfiną ir prednizoną.

Tai lemia didesnę vaistų koncentraciją kraujyje ir stipresnius šalutinius poveikius, tokius kaip pykinimas, galvos skausmai, traukuliai ir haliucinacijos.

Dėl to moterys dažniau atsisako vaistų arba sumažina jų dozę, o tai mažina gydymo efektyvumą.

Kai kurie vaistai netgi buvo pašalinti iš rinkos dėl jų nesaugumo moterims.

1997–2001 m. JAV buvo uždrausta 10 receptinių vaistų, iš kurių aštuoni kėlė didesnę grėsmę būtent moterims.

Pavyzdžiui, Posicor – vaistas nuo stenokardijos ir hipertenzijos – sulėtindavo arba visiškai sustabdydavo širdies ritmą, ypač vyresnio amžiaus moterims.

Neefektyvaus nuskausminimo pasekmės

Jei moteris negauna pakankamo nuskausminimo, tai gali turėti rimtų pasekmių.

Nepakankamas skausmo gydymas didina komplikacijų riziką, prailgina gijimo laikotarpį ir blogina bendrą gyvenimo kokybę.

Kasdienės užduotys tampa sudėtingesnės, o nesugebėjimas tinkamai pailsėti ir atsigauti tik dar labiau pablogina situaciją.

Be to, moterys vidutiniškai turi daugiau buities darbų nei vyrai.

2019 m. tyrimas parodė, kad moterys dažniau gamina maistą, tvarko namus, apsiperka ir prižiūri vaikus.

Vyras, jausdamas skausmą, lengviau gali atsisakyti šių užduočių, tuo tarpu moterims tokia galimybė dažnai ribota, o tai gali prisidėti prie skausmo chronizacijos.

Negydomas skausmas gali sukelti psichologinių problemų, tokių kaip nerimas ir depresija.

Kai kuriais atvejais moterys pradeda savarankiškai gydytis, nekontroliuojamai vartodamos nuskausminamuosius.

Tai ypač pavojinga opioidų atveju, nes moterims greičiau išsivysto priklausomybė, o perdozavimo rizika yra didesnė.

Ar situacija keičiasi?

Pastaruoju metu situacija pamažu gerėja – šiuolaikinė medicina vis daugiau dėmesio skiria lyties skirtumams skausmo suvokime.

Mokslininkai kuria naujus gydymo metodus, pritaikytus moterų biologinėms ypatybėms. Pavyzdžiui, kuriami biomarkeriai, kurie leis objektyviai įvertinti skausmo lygį ir individualiai parinkti vaistus.

Tačiau kol kas tokių sprendimų nėra.

Todėl moterims rekomenduojama aktyviai dalyvauti savo gydyme, domėtis vaistų poveikiu ir reikalauti individualaus požiūrio iš gydytojų.

Aptarimas galimų šalutinių poveikių ir dozės koregavimas gali padėti rasti optimalų nuskausminimo sprendimą.

Galiausiai verta prisiminti, kad kartais skausmą galima sumažinti net ir be vaistų.

The post Kodėl nuskausminamieji moterims mažiau efektyvūs nei vyrams? appeared first on Kauno savaitė.

Sinusų infekcijos – menkas malonumas. Nuo jų užgula nosį, pradedama sloguoti, skauda gerklę ir dar labiau – galvą. O gydymas beveik toks pat bjaurus, kaip pats negalavimas. Nenuostabu, kad medikų bendruomenėje daugėja manančiųjų, jog įprasti kovos su sinusitu būdai – antibiotikais ir steroidais, – yra nepagrįsti, vaistai išrašomi per dažnai, nors turi šalutinių poveikių. Tokios tabletės dažniausiai tik paslepia sinusito simptomus užuot gydžiusios jų priežastį.

Todėl labai svarbu suprasti ir žinoti, kas gali sukelti sinusų uždegimus ir kitas su jais susijusias problemas, nes tai lemia, bus efektyvus gydymas ar ne.

Bakterinis disbalansas

Ar žinojote, kad iki 80 proc. žmogaus imuninės sistemos yra virškinimo trakte – ten pat, kur gyvena ir mūsų mikrobiomą sudarantys trilijonai bakterijų?

Nosis ir burna iš esmės irgi yra virškinimo trakto dalis. Kai virškinimo sistema sunegaluoja, ir sinusuose ima trūkti gerųjų bakterijų, kad kovotų su kenksmingosiomis.

O lėtinių infekcijų kamuojamų žmonių sinusuose, kaip parodė tyrimai, gerųjų bakterijų išties būna mažiau.

Bakterijų įvairovės trūkumas mikrobiome – tiesus kelias į lėtinius uždegimus, tvirtina specialistai. Jiems prasidėjus, nosies gleivinė stipriai paburksta, įėjimas į sinusus užsidaro, ir viduje esantis sekretas nebegali pasišalinti. Šiam užsilaikius, įsimeta infekcija.

Dėl viso šito specialistai siūlo lėtinių sinusitų kamuojamiems pacientams išsitirti mikrobiomą ir virškinimo sistemos būklę. Taip pat pavartoti probiotikų, pavyzdžiui, papildų su Lactobacillus genties bakterijomis, galinčiomis palengvinti sinusito simptomus.

Statistiškai dažniausiai nustatoma sinusito priežastis – virusų kolonizacija nosiaryklėje ir sinusų angose. Tačiau tokių pačių sveikatos problemų gali pridaryti ir bakterijų kolonijos.

Daugybė įvairiausių tipų bakterijų gyvena nosies ertmėje ir nosiaryklėje paprastai nekeldamos jokių problemų (kaip ir bakterijos mūsų virškinimo trakte). Tačiau kartais kosėjant, čiaudint ar tiesiogiai tos bakterijos patenka į sinusus. O ten – idealios sąlygos joms daugintis.

Aplinkos dirgikliai, nusilpusi imuninė sistema, žiuželių kvėpavimo takuose disfunkcija ir panašūs sutrikimai taip pat gali prisidėti prie palankių sąlygų bakterijoms sukūrimo, taigi ir kolonizacijos mastų.

Iš gausybės bakterijų, žinomų tuo, kad sukelia problemas dėl sinusų, medikai išskiria Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae, dar žinomas kaip pneumokokai, skarlatiną sukeliančias Streptococcus pyogenes, anaerobines bakterijas, Moraxella catarrhalis, nagų infekcijos kaltininkes Pseudomonas aeruginosa, su šlapimo takų infekcijomis siejamas Klebsiella pneumoniae, liūdnai pagarsėjusias E. coli, Enterobacter genčių bakterijas, Proteus mirabilis – Protėjo grupės lazdeles ir, žinoma, Staphylococcus aureus, arba auksinį stafilokoką.

Netinkama biologinė plėvelė

Sveikam mikrobiomui reikalinga ir stipri bei sveika bioplėvelė.

Taip vadinama plonytė gliti bakterijų plėvelė, dengianti žarnas ir sinusus – skamba nemaloniai, bet tai visiškai normalu: tiesiog bakterijos taip gyvena. O nuo to, kokios bakterijos tą plėvelę sudaro, priklauso, ar ji bus probiotinė – taigi sveika, ar patogeninė – tai yra kelianti ligas.

Jeigu subalansuota mityba, neturima žalingų įpročių, bioplėvelė bus sveika. Jeigu reikia ją „paremontuoti“, padeda probiotikai ir prebiotikai, grąžinantys bakterijų balansą.

Taip pat patariama pavartoti virškinimo fermentų – jie suardo netinkamą bioplėvelę.

Virusinės infekcijos

Kai mikrobiomas prastos būklės, imuninė sistema irgi pažeidžiamesnė – ir ne tik bakterinėms, bet virusinėms infekcijoms taip pat.

Net apie 98 proc. sinusų infekcijų kaip tik tokios ir yra – virusinės. Todėl gydytojų skiriami antibiotikai neduoda jokios naudos jas gydant – tik dar labiau pakenkia mikrobiomo sveikatai. (Su virusinėmis infekcijomis geriausia kovoti padidintomis vitamino C, cinko dozėmis arba l-lizinu.)

Lengviausias būdas atpažinti virusinę sinusų infekciją nuo bakterinės – negalavimo trukmė: bakterinės infekcijos paprastai nesitraukia ilgiau kaip 10 dienų.

Imuninės sistemos disbalansas

Toksiška bioplėvelė, virusai, bakterijos ir toksinai gali išbalansuoti imuninę sistemą ir taip sukelti organizme uždegimą.

Būdų, kaip slopinti uždegimus ir sugrąžinti imunitetui pusiausvyrą, yra ne vienas. Tarp dažniausiai taikomų – sumažintas cukraus vartojamas, ilgesnis miegas, didesnis aktyvumas, meditacijos, B grupės vitaminų vartojimas ir alkoholio bei kitų kvaišalų atsisakymas.

Tačiau visų svarbiausia atminti, kad imuninės sistemos subalansavimas ir uždegimų slopinimas – laiko reikalaujantis nuolatinis procesas. Jeigu pakaks ryžto ir kantrybės, ilgainiui galėsite pamiršti tokią bjaurią ligą kaip lėtinis sinusitas.

Grybeliai

Dar viena reta lėtinių sinusitų priežastis – grybelių kolonizacijos.

Jos labiausiai būdingos žmonėms ligų – tokių kaip limfoma, leukemija, diabetas, imunodeficitas, ar antibiotikų – nusilpninta imunine sistema.

Grybai minta nosyje besikaupiančiomis gleivėmis. Įstrigę sinusų angose jie gali pradėti formuoti tam tikros masės gumulus, kuriuose mėgsta įsikurti bakterijos. O patys gumulai ilgainiui gali taip išaugti, kad visiškai užkemša sinusus.

Alerginis grybelinis sinusitas išsivysto dėl anomalios alerginės reakcijos į tam tikro tipo grybelius, patekusius ant nosies gleivinės ir sukėlusius sinusų angas blokuojantį uždegimą.

Invaziniai grybeliniai sinusitai – itin sunkios sinusų infekcijos, galinčios net suardyti nosies ertmių bei sinusų audinius. Tačiau jos gresia tik tiems, kurių imunitetas labai nusilpęs.

Plaukiojimas

Lėtinių bėdų dėl sinusų gali atsirasti žmonėms, į kurių nosies ertmes dažnai patenka vandens. Pavyzdžiui, maudynių entuziastams.

Plaukiojant natūraliuose vandens telkiniuose bakterijoms, grybeliams ir virusams daugiau nei paprasta patekti į nosies ertmę ir įkurti ten koloniją.

Taip pat būnant vandenyje gali pakisti slėgis sinusų ertmėse ir paskatinti vandens patekimą į nosį bei sinusų kanalus.

Maudynės baseinuose irgi nėra saugios. Vandenyje esantis chloras gali išprovokuoti sinusų kanaluose uždegimą ir pabrinkimą. Įėjimas į sinusus užsidaro, viduje užsilaiko pasišalinti nebegalintis sekretas ir išsivysto sinusitas.

Lyg to būtų negana, patogenas ar dirgiklis gali paskatinti imuninę sistemą išskirti neįprastai tirštą sekretą – tai irgi apsunkina jo nutekėjimą iš sinusų.

Tik žmonės, plaukiojantys sūriame vandenyje, paprastai neturi jokių bėdų dėl sinusų, nes druskingas vanduo veikia kaip natūralus nosies ertmės skalavimo skystis.

Rūkymas

Daug ir reguliariai rūkantys asmenys yra tarp tų, kuriems labiausiai gresia lėtinis sinusitas.

Nosies gleivinės žiuželiai turi užduotį pagauti bet kokius svetimkūnius ir pašalinti juos su gleivėmis. Bet tabako dūmuose esama net dviejų cheminių junginių – amoniako ir vandenilio cianido, galinčių sutrikdyti šią žiuželių funkciją. Taip nutikus prasideda gausus gleivių kaupimasis ir sinusai užsikemša.

Kitai tariant, cigarečių dūmai kenkia nosies ertmėje ir kvėpavimo takuose esančiai imuninės sistemos daliai taip didindami sinusų infekcijos riziką. Dar daugiau: nustatyta, jog tabako dūmai keičia nosies kanaluose natūralią florą, reikalingą organizmui nuo visokių įsibrovėlių saugoti.

Dantų infekcijos

Lėtinių bėdų dėl sinusų galima įsigyti persirgus endodontinės kilmės haimoritu – prienosinio ančio gleivinės uždegimu (viena iš sinusito formų).

Mūsų viršutinių krūminių dantų šaknys beveik siekia prienosinių ančių angas. Tad jeigu kuris nors tokių dantų supūliuoja, infekcija lengvai gali išplisti į aplinkinius audinius ir patekti į prienosinį antį.

Kartais būna, kad odantologai, šalindami infekcijos apimtą dantį, praduria prienosinio ančio membraną. Arba sinusų komplikacijų kyla įsukus krūminio danties implantą.

The post Bėdos dėl sinusų appeared first on Kauno savaitė.