Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad pastojimo laikas vis dėlto turi įtakos.

Remiantis didelės apimties tyrimu, jis daro poveikį žmogaus medžiagų apykaitai ir riebalų kiekiui organizme.

Ir tai susiję ne tik su įprastais poodiniais riebalais, bet ir su specifiniu riebalų audiniu – rudaisiais riebalais.

Žinoma, žvaigždžių išsidėstymas danguje su tuo neturi nieko bendra.

Rudieji riebalai – raktas į medžiagų apykaitos sveikatą

Daugeliui žodis „riebalai“ kelia neigiamas asociacijas. Tačiau rudieji riebalai (angl. BAT – brown adipose tissue) yra ypatingas riebalinio audinio tipas, atliekantis svarbias funkcijas: jie degina kalorijas, palaiko kūno šilumą šaltyje ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Kitaip nei baltieji riebalai, rudieji laikomi „metaboliškai aktyviais“ ir siejami su geresniais sveikatos rodikliais.

Jie būtini ir normaliai smegenų veiklai.

Tokijo universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonės, pradėti šaltuoju metų laiku, turi aktyvesnius rudųjų riebalų audinius.

O tai, savo ruožtu, susiję su didesnėmis energijos sąnaudomis net ramybės būsenoje, mažesniu kūno masės indeksu (KMI), mažesniu vidaus organų apnašų riebalų kiekiu ir geresne medžiagų apykaita apskritai.

Kaip pastojimo laikas veikia organizmą?

Tyrime dalyvavo 356 jauni sveiki vyrai, neturintys nutukimo.

Dalyviai buvo veikiami šalčio – jie beveik be rūbų dvi valandas praleido patalpoje, kurioje buvo 19 °C temperatūra.

Po to buvo matuojamas jų rudųjų riebalų aktyvumas.

Rezultatai parodė, kad tie, kurie buvo pradėti šaltaisiais mėnesiais (Šiaurės pusrutulyje – nuo sausio 1 d. iki balandžio 15 d. ir nuo spalio 17 d. iki gruodžio 31 d.), pasižymėjo ryškesniu rudųjų riebalų suaktyvėjimu.

Dalyviai, pradėti šiltuoju metų laiku (nuo balandžio 16 d. iki spalio 16 d.), turėjo mažiau aktyvius rudųjų riebalų audinius ir buvo linkę kaupti daugiau baltųjų riebalų.

Norėdami patvirtinti rezultatus, mokslininkai išplėtė tyrimo imtį, įtraukdami dar 286 skirtingo amžiaus ir lyties žmones.

Gauti rezultatai buvo tokie patys – nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, pastojimo sezonas išlaikė reikšmingą sąsają su medžiagų apykaitos sveikata.

Kodėl svarbu pastojimo laikas, o ne gimimo data?

Vienas įdomiausių tyrimo išvadų – lemiamu veiksniu pasirodė ne gimimo mėnuo, o būtent pastojimo laikas, t. y. maždaug 266 dienos iki gimimo.

Šis atradimas patvirtina hipotezę, kad aplinkos veiksniai gali daryti įtaką būsimo vaiko sveikatai dar iki apvaisinimo.

Šalta aplinka gali suaktyvinti tam tikrus „perjungiklius“ tėvų spermoje ar kiaušialąstėse – epigenetinius pokyčius, kurie vėliau perduodami palikuonims.

Mokslininkai šį reiškinį vadina „priešapvaisinimo reikšmė sveikatai ir ligoms“ (Pre-fertilization Origins of Health and Disease).

Šaltis – kaip evoliucinė pasirengimo forma

Evoliuciniu požiūriu šis atradimas logiškas.

Jei pastojimas įvyko esant šaltam orui, organizmui naudinga „pasiruošti“ gyvenimui nepalankioje aplinkoje.

Rudųjų riebalų aktyvacija tampa tarsi išankstinė „programa“, leidžianti naujam organizmui geriau susidoroti su žema temperatūra, greičiau prisitaikyti ir taupyti energiją.

Panašūs adaptacijos mechanizmai jau buvo pastebėti gyvūnų tarpe.

Ankstesniuose eksperimentuose su pelėmis buvo įrodyta, kad šalta aplinka iki pastojimo gali pagerinti palikuonių medžiagų apykaitą.

Naujausiame tyrime Japonijos mokslininkai patvirtino, kad toks poveikis egzistuoja ir žmonėms.

Ką turėtų žinoti būsimi tėvai?

Šis tyrimas kelia svarbius klausimus.

Jei tėvų sveikata ir aplinkos sąlygos pastojimo metu iš tiesų gali taip reikšmingai paveikti būsimo vaiko sveikatą, nėštumo planavimas reikalauja dar daugiau dėmesio detalėms.

Nors kol kas dar anksti kalbėti apie konkrečias rekomendacijas, jau dabar galima išskirti keletą galimų išvadų.

Ekologinės sąlygos ir aplinkos temperatūra gali veikti tėvų lytines ląsteles. Taip pat svarbu atminti, kad tiek tėvo, tiek motinos sveikata iki pastojimo yra kritiškai svarbi.

Be abejo, prieš pastojimą tėvai turėtų vengti alkoholio, narkotikų vartojimo ar kitų žalingų įpročių.

Apibendrinant galima teigti, kad būsimos kartos sveikata formuojasi gerokai anksčiau nei gimimas – dar tėvų lytinio brendimo ir pastojimo sąlygų metu.

Šis tyrimas meta iššūkį senajam požiūriui, kad sveikata prasideda nuo gimimo, ir išplečia akiratį iki priešvaisinio lygmens.

Supratimas, kaip išorinė aplinka gali „užprogramuoti atmintį“ ląstelėse, atveria perspektyvas naujoms metabolinių ligų prevencijos strategijoms.

Gali būti, kad ateityje mokslininkai netgi sugebės „perprogramuoti“ reprodukcines ląsteles, kad sumažintų vaikų nutukimo ar diabeto riziką.

The post Ar būsite gyvenime liekni, priklauso nuo datos appeared first on Kauno savaitė.

Reaguojant į kasmet mažėjantį gimdymų skaičių LSMU Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos skyriuose, uždaromi Prano Mažylio gimdymo namai.

Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinės direktorės Dianos Žaliaduonytės, atsisakyti veiklos P. Mažylio gimdymo namuose pasirinkta dėl kelių svarbių priežasčių.

„Pirmiausia, tai nuo ligoninės pagrindinių padalinių nutolęs pastatas, kuriam prižiūrėti reikalinga atskira komanda. Šiuo metu ligoninė stengiasi koncentruoti paslaugas pagrindiniuose padaliniuose Šilainiuose ir Aukštuosiuose Šančiuose“, – pranešime sprendimą komentavo D. Žaliaduonytė.

„Girdime ligoninės  darbuotojų lūkesčius dėl patogesnės darbo aplinkos, mažesnio darbo krūvio, atlyginimų klausimų, bet jų negalėsime įgyvendinti, kol nesusitvarkysime savo neefektyviai veikiančių sričių“,  – pridūrė ji.

Ligoninės generalinės direktorės teigimu, sprendimui įtakos turėjo ir faktas, kad P. Mažylio namai priklauso Kauno savivaldybei. Pasak jos, pastatu ligoninė naudojasi pagal panaudos sutartį, kuri baigsis artimiausiu metu.

LSMU Kauno ligoninės duomenimis, praėjusiais metais įstaigos akušerijos ginekologijos skyriuose gimdymų buvo priimta 136 mažiau nei 2023 m., o lyginant su 2020 m., pernai jų skaičius buvo mažesnis beveik 500.

The post Kaune uždaromi P. Mažylio gimdymo namai appeared first on Kauno savaitė.

Įsivaizduojate vaiką be saldėsių? Greičiausiai sunkiai. Saldainiai, ledai, sausainiai, bandelės… Jie vis atsiduria vaikų rankutėse jei ne iš tėvų, tai iš senelių malonės.

O ką daryti? Juk visiems ir ne kartą gyvenime teko stebėti sceną parduotuvėje, kai vaikas kaulija suaugusiųjų nupirkti jam kokį skanėstą. Kartais viskas baigiasi isterija, sulaukiančia kreivų aplinkinių žvilgsnių, ir tėvai būna priversti patenkinti atžalos norą, kad tik tas košmaras baigtųsi. Net jei ir žino, jog pataikauti vaikui šiuo klausimu tikrai nederėtų, nes tai gali atsiliepti ne tik jo organizmo imuninei sistemai, bet ir paveikti virškinamojo trakto bei dantų būklę.

Mažesnis blogis

Gydytojai odontologai visą saldų maistą yra suskirstę į kelias kategorijas.

Pačių saugiausių saldumynų kategorijai priklauso mažiausiai žalos sveikatai darantys natūralūs produktai: medus, naminės uogienės ir sultys, namuose gamintos gaivos ir limonadai.

Na, apie medų ir kalbėti nėra ką: jis saldus ir išskirtinai naudingas sveikatai produktas, padedantis įveikti ne tik daugybę ligų, bet ir palaikyti organizmo tonusą.

Taip, medus – tai koncentruotas įvairių cukrų mišinys. Tačiau dėl to, kad visi tie cukrūs natūralūs (fruktozė, gliukozė, sacharozė), jie ne tik nedaro žalos, bet ir yra išskirtinai naudingi tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų organizmui.

Nepaisant visų kone stebuklingų savybių, medus yra gana pavojingas produktas. Pirmiausia, tai nepaprastai stiprus alergenas, kuriame yra gėlių ir žolynų žiedadulkių dalelių. Jeigu jūsų vaikas yra alergiškas, medaus jam duokite itin mažomis porcijomis – ir atidžiai stebėkite reakciją.

Uogienė yra tam tikra natūralaus vaisių cukraus (fruktozės) ir paprasto, ne tokio naudingo cukraus (sacharozės) sintezės rezultatas. Bet nors uogienėje yra paprasto cukraus, ją verdant vykstantys procesai šiek tiek užglaisto kenksmingąsias šio cukraus savybės. Veikiama seilių, uogienė greitai suskyla į visiškai nekenksmingus fermentus, ir cukrus nespėja nusėsti ant dantų paviršiaus.

Taigi galima sakyti, jog medus ir uogienė – vaiko sveikatai nekenkiantys saldumynai.

Aišku, padauginti jų vis tiek nederėtų: šiuose produktuose yra cukraus, o jis dideliais kiekiais gali padaryti daug blogio vaikų dantukams.

Limonadai ir sultys pavojingesni sveikatai nei medus ar uogienė ir ne tokie naudingi. Nors minėtuose gėrimuose esančio cukraus poveikis dantims minimalus, jis vis tiek talkina ėduoniui.

Pavojingas įdaras

Antrajai pagal saugumą – ir jau „sunkiasvorei“ saldumynų kategorijai priskiriami saldainiai: šokoladiniai, ledinukai, irisai.

Patys nekalčiausi šioje grupėje paprasčiausi šokoladiniai saldainiai be įdaro. Šokoladą seilės irgi labai greitai suardo, taigi jis nelieka burnos ertmėje. Ir net jei jo dalelių lieka ant liežuvio ar dantų, jos nesunkiai nuplaunamos bet kokiu burnos skalavimo skysčiu. Jei tokio nėra po ranka, tiks ir stiklinė paprasto vandens.

Atsargesniems reikėtų būti su įdarytais šokoladiniais saldainiais ir gerai susipažinti su jų sudėtimi prieš duodant vaikui.

Saugiausiais laikomi šokoladiniai batonėliai su razinomis, riešutais, džiovintais vaisiais. Bet jeigu įdaras – želė, kremas ar tąsi karamelė, jis ilgai išliks ant mažylio dantų ir juos ardys.

Periodiškai valgant saldainius su skystu įdaru dantų ėduonis bus tik laiko klausimas.

Na, o patys pavojingiausi šioje saldumynų kategorijoje yra ledinukai. Odontologai juos vadina dantų žudikais ir nerekomenduoja ledinukų – ypač ant pagaliuko – valgyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Produktai, iš kurių gaminami tokie saldainiai, seilių veikiami beveik nesiskaido. Priešingai, seilės skatina storos cukraus plėvelės ir specifinės rūgšties susidarymą. Jos padengia dantis ir lėtai ardo. Šias pavojingas medžiagas įmanoma pašalinti tik dantų šepetėliu ir pasta.

Ir, galiausiai, tikra sunkioji artilerija, kai kalbama apie keliamą pavojų dantims, yra gardieji kepiniai – bandelės, sausainiai, pyragaičiai, meduoliai.

Beje, jie tam tikra prasme prilygsta šokoladiniams saldainiams: pyragaičių, bandelių ir sausainių daromos žalos rimtumas priklauso nuo jų įdaro.

Pavojingiausi dantims laikomi įdarai iš sutirštinto pieno, grietinėlės kremai, morengai, specialios konditerinės pastos. Mat, be milžiniško kiekio cukraus, jie turi dar vieną pavojingą savybę – lipnumą. Tokie įdarai it klijai prilimpa prie dantų paviršiaus. O cukrus kaupiasi ne tik ant, bet ir tarp dantų.

Tai ypač pavojinga, nes išvalyti tarpdančius parankinėmis priemonėmis praktiškai neįmanoma. Pyragėlių sukeltą ėduonį labai sunku diagnozuoti be specialių instrumentų, nes jis dažniausiai suėda dantį prie pat dantenų.

Valgome vienodai – kenčiame skirtingai

Kiekvieną produktą į savo vaiko valgiaraštį dera įtraukti nuo tam tikro amžiaus. Juk ne šiaip sau vaikiškų mišinėlių etiketėse rašoma „Vaikams nuo trejų metų“ ir pan.

Amžiaus ribojimai susiję ne tiek su vaiko virškinamojo trakto pasiruošimu virškinti tam tikrą maistą, kiek su jo dantukų emalio būkle.

Pieninių dantų emalis gerokai plonesnis ir trapesnis nei nuolatinių. Be to, pieninių dantų mineralizacijos procesas vyksta nuolat: kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau jo dantukų emalyje yra aktyvių apsauginių mineralų. Štai dėl ko vaikams iki 3-ejų metų nederėtų duoti saldumynų.

Jeigu tėvai vis dėlto nusprendžia leisti mažyliui paragauti kokį saldėsį, derėtų prieš tai gerai išstudijuoti jo sudėtį – produkte neturėtų būti kenksmingų medžiagų ir cukrų.

Dažniausiai vaikams iki vienerių metų perkami sausainiai, kurie greitai tirpsta burnoje veikiami seilių. Jie ne tik nespėja paveikti dantų, bet ir yra visapusiškai saugūs mažyliui – tokiais sausainiais niekaip neužspringsi.

Higiena ir paveldimumas

Taisyklinga burnos ertmės higiena padės išvengti problemų net tuomet, jeigu mityba nebus labai sveika. Jei vaikas anksti išmoks ne tik laikyti rankutėje dantų šepetėlį, bet ir supras, kaip juo naudotis, dauguma dantų problemų jam bus nebaisios.

Labai svarbu vaikui suprantamai paaiškinti, kad dantukų valymas apsaugo juos nuo kenksmingų apnašų ir blogųjų mikroorganizmų.

Valyti dantis būtina ne rečiau kaip du kartus per dieną.

Bet vaiko dantų sveikatą veikia dar viena aplinkybė – paveldimumas. O su juo taip lengvai nepakovosi.

Jeigu jau kelių kartų jūsų šeimos narių dantys prasti, neverta tikėtis, kad vaikas turės perlinę šypseną. Nes paveldimumas daro įtaką ne tik dantų išvaizdai ir jų emalio būklei, bet ir seilių sudėčiai. Kai nepasiseka su genais, seilės pačios gali ėsti dantų emalį, prastai tirpdyti maiste esantį cukrų, dėl to jo likučiai nuolat nusės ant dantų.

Taigi vaikams, kurių giminaičių prasti dantys, profilaktiškai lankytis pas odontologą būtina gerokai dažniau nei jų bendraamžiams.

The post Ar atimti iš vaiko saldainį? appeared first on Kauno savaitė.