<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>užmaršumas Archives - Kauno savaitė</title>
	<atom:link href="https://kaunosavaite.lt/tag/uzmarsumas/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://kaunosavaite.lt/tag/uzmarsumas/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Thu, 19 Nov 2026 08:56:09 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=7.1.5</generator>

<image>
	<url>https://kaunosavaite.lt/wp-content/uploads/2024/11/cropped-Kauno-savaite-LOGO4-1-32x32.png</url>
	<title>užmaršumas Archives - Kauno savaitė</title>
	<link>https://kaunosavaite.lt/tag/uzmarsumas/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Pamirštate vardus ir pametate mintį? Kada verta sunerimti</title>
		<link>https://kaunosavaite.lt/uzmarsumas-atminties-sutrikimai-pozymiai/</link>
					<comments>https://kaunosavaite.lt/uzmarsumas-atminties-sutrikimai-pozymiai/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[ricardas]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 19 Nov 2026 08:56:09 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[Alzheimerio liga]]></category>
		<category><![CDATA[atminties silpnėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[atminties sutrikimai]]></category>
		<category><![CDATA[atmintis]]></category>
		<category><![CDATA[demencija]]></category>
		<category><![CDATA[miego sutrikimai]]></category>
		<category><![CDATA[pažinimo sutrikimai]]></category>
		<category><![CDATA[senjorų sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[smegenų sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[užmaršumas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kaunosavaite.lt/?p=8933</guid>

					<description><![CDATA[<p>Susitinkate seniai pažįstamą žmogų, puikiai prisimenate jo veidą, bet vardas niekaip neateina į galvą. Nueinate į virtuvę ir staiga pamirštate,</p>
<p>The post <a href="https://kaunosavaite.lt/uzmarsumas-atminties-sutrikimai-pozymiai/">Pamirštate vardus ir pametate mintį? Kada verta sunerimti</a> appeared first on <a href="https://kaunosavaite.lt">Kauno savaitė</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Susitinkate seniai pažįstamą žmogų, puikiai prisimenate jo veidą, bet vardas niekaip neateina į galvą. Nueinate į virtuvę ir staiga pamirštate, ko ten atėjote. O kartais, vidury sakinio pametę mintį, juokais tariate: „Matyt, senatvė artėja.“</p>
<p>Tokios situacijos pažįstamos daugeliui.</p>
<p>Tačiau kada užmaršumas tėra nuovargio ar natūralių amžiaus pokyčių pasekmė, o kada jis gali būti pirmasis rimtesnės ligos signalas?</p>
<p>Gydytojai aiškina, kad svarbiausia ne tai, jog kartais ką nors pamirštame, o tai, kaip dažnai tai kartojasi ir ar pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.</p>
<h3><strong>Kodėl vardai kartais tiesiog išgaruoja?</strong></h3>
<p>Atmintis nėra stalčius, kuriame tvarkingai sudėtos visos per gyvenimą sukauptos žinios. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja skirtingos smegenų sritys.</p>
<p>Kad ką nors prisimintume, smegenys pirmiausia turi informaciją užfiksuoti, išsaugoti, o vėliau prireikus ją atkurti.</p>
<p>Kartais sutrinka ne pats prisiminimas, o gebėjimas greitai jį pasiekti.</p>
<p>Štai kodėl galite puikiai žinoti žmogaus vardą, tačiau susitikę jo niekaip neprisimenate. Praėjus kelioms minutėms, vardas staiga iškyla galvoje, nors apie jį jau nebegalvojote.</p>
<p>JAV nacionalinio senėjimo instituto (NIA) specialistai aiškina, kad su amžiumi smegenyse vyksta natūralių pokyčių. Žmogui gali prireikti daugiau laiko naujai informacijai išmokti ar senam prisiminimui atkurti.</p>
<p>Tačiau tai nereiškia, kad atmintis būtinai silpsta tiek, jog pradeda trukdyti savarankiškai gyventi.</p>
<p>Dauguma vyresnio amžiaus žmonių išsaugo gebėjimą mokytis, priimti sprendimus, bendrauti ir atlikti kasdienes užduotis.</p>
<h3><strong>Pamiršti vardą – viena, nebeatpažinti žmogaus – visai kas kita</strong></h3>
<p>Medikai pateikia paprastą skirtumą, padedantį suprasti, kada užmaršumas gali kelti nerimą.</p>
<p>Jeigu retkarčiais pamirštate pažįstamo žmogaus vardą, bet vėliau jį prisimenate, tai dažniausiai nėra rimtos ligos požymis.</p>
<p>Panašiai nutinka ir tada, kai pasidedate akinius neįprastoje vietoje, o paskui kurį laiką jų ieškote.</p>
<p>Tačiau jeigu žmogus vis dažniau nebeprisimena neseniai vykusių svarbių įvykių, neatpažįsta pažįstamų žmonių arba nuolat pamiršta informaciją, kurią ką tik išgirdo, situacija jau kitokia.</p>
<p>Alzheimerio asociacijos specialistai pabrėžia, kad vienas svarbių perspėjamųjų požymių – atminties sutrikimai, pradėję trukdyti įprastai veiklai.</p>
<p>Pavyzdžiui, žmogus vis dažniau pamiršta suplanuotus susitikimus, nuolat klausinėja to paties arba nebeprisimena neseniai įvykusio pokalbio.</p>
<p>Ypač svarbu, jeigu šiuos pokyčius pastebi ir artimieji.</p>
<p>Pats žmogus ne visada suvokia, kad jo atmintis keičiasi.</p>
<h3><strong>Kodėl pamirštame, ko atėjome į kitą kambarį?</strong></h3>
<p>Tikriausiai nedaug kas galėtų pasigirti niekada nepatyręs tokios situacijos: atsistojate nuo sofos, nueinate į kitą kambarį ir sustojate nebeprisimindami, ko atėjote.</p>
<p>Dažniausiai tai susiję su dėmesiu ir darbine atmintimi.</p>
<p>Darbinė atmintis leidžia trumpą laiką išlaikyti informaciją, kurios reikia konkrečiam veiksmui atlikti.</p>
<p>Tačiau jos galimybės ribotos. Kai vienu metu galvojame apie kelis dalykus, skubame ar esame pavargę, dalis informacijos gali tiesiog išsprūsti iš dėmesio.</p>
<p>Kembridžo universitetinės ligoninės specialistai pažymi, kad panašūs sunkumai dažnai kyla ne dėl informacijos saugojimo problemų, o dėl to, kad iš pradžių jai neskyrėme pakankamai dėmesio.</p>
<p>Pavyzdžiui, žmogus padeda raktus ant stalo tuo pat metu kalbėdamas telefonu. Vėliau jis nebeprisimena, kur juos paliko.</p>
<p>Taip atsitinka ne todėl, kad smegenys būtinai prarado gebėjimą atsiminti, o todėl, kad raktų padėjimo momentas nebuvo pakankamai sąmoningai užfiksuotas.</p>
<h3><strong>Kada užmaršumas tampa rimtu perspėjimu?</strong></h3>
<p>Gydytojai rekomenduoja atkreipti dėmesį ne į pavienius užmaršumo epizodus, o į pasikartojančius pokyčius.</p>
<p>Vienas iš jų – nuolatinis tų pačių klausimų kartojimas.</p>
<p>Žmogus paklausia, kada atvyks svečiai, išgirsta atsakymą, tačiau po kelių minučių vėl klausia to paties. Vėliau situacija kartojasi dar kartą.</p>
<p>Kitas požymis – sunkumai atliekant anksčiau įprastus darbus.</p>
<p>Pavyzdžiui, žmogus, daugelį metų savarankiškai tvarkęs šeimos finansus, staiga ima painioti sąskaitas, pamiršta mokėjimus ar nebesupranta paprastų banko operacijų.</p>
<p>Gali atsirasti problemų gaminant maistą pagal gerai žinomą receptą, naudojantis įprastais buitiniais prietaisais ar planuojant kasdienę veiklą.</p>
<p>Dar vienas signalas – orientacijos sutrikimai.</p>
<p>Jeigu žmogus pasiklysta gerai pažįstamoje vietoje, nebežino, kaip grįžti namo, arba pradeda painioti įprastus maršrutus, tai nėra laikoma įprastu amžiaus pokyčiu.</p>
<p>Vertėtų sunerimti ir tada, kai žmogui darosi vis sunkiau rasti kasdienius žodžius, sekti pokalbį, suprasti laiką ar priimti paprastus sprendimus.</p>
<p>Vis dėlto net keli tokie simptomai savaime dar nepatvirtina demencijos diagnozės. Jų priežastį turi nustatyti gydytojas.</p>
<h3><strong>Atmintis gali silpnėti ir dėl gydomų ligų</strong></h3>
<p>Vienas svarbiausių dalykų, kurį pabrėžia specialistai, – užmaršumas nebūtinai reiškia Alzheimerio ligą ar kitą demenciją.</p>
<p>Atmintį ir dėmesį gali paveikti daugybė kitų sveikatos sutrikimų.</p>
<p>Pavyzdžiui, skydliaukės veiklos susilpnėjimas gali sukelti nuovargį, sulėtėjusį mąstymą ir sunkumus susikaupti.</p>
<p>Vitamino B12 trūkumas kai kuriems žmonėms taip pat gali pasireikšti neurologiniais simptomais, įskaitant atminties ir mąstymo sutrikimus.</p>
<p>Atminčiai gali turėti įtakos depresija, nerimas, ilgalaikis stresas ir miego sutrikimai.</p>
<p>Kartais priežastis slypi vartojamuose vaistuose.</p>
<p>Ypač vyresniame amžiuje tam tikri migdomieji, raminamieji ar anticholinerginį poveikį turintys preparatai gali apsunkinti dėmesio koncentraciją ir atmintį.</p>
<p>Jeigu užmaršumas atsirado pradėjus vartoti naują vaistą ar pakeitus jo dozę, verta apie tai pasakyti gydytojui.</p>
<p>Tačiau savarankiškai nutraukti paskirtų vaistų negalima.</p>
<p>Gera žinia ta, kad nustačius ir tinkamai gydant kai kurias šių būklių, atmintis bei dėmesio koncentracija gali pagerėti.</p>
<h3><strong>Miego trūkumas gali priversti suabejoti savo atmintimi</strong></h3>
<p>Atminties veiklai labai svarbus miegas.</p>
<p>Miegant smegenyse vyksta procesai, padedantys įtvirtinti per dieną gautą informaciją.</p>
<p>Kai miego nuolat trūksta, žmogui gali būti sunkiau susikaupti, mokytis naujų dalykų ir prisiminti neseniai išgirstą informaciją.</p>
<p>Dar viena problema – miego apnėja.</p>
<p>Tai sutrikimas, kai miegant kvėpavimas kartotinai trumpam sustoja arba susilpnėja, o miegas tampa fragmentiškas.</p>
<p>Žmogus gali praleisti lovoje aštuonias valandas, bet ryte vis tiek jaustis nepailsėjęs.</p>
<p>Dieną jį kamuoja mieguistumas, prastesnė dėmesio koncentracija, o kartais ir atminties sunkumai.</p>
<p>Todėl jeigu užmaršumą lydi garsus knarkimas, dažni prabudimai ar nuolatinis mieguistumas, verta pasitarti su gydytoju dėl miego kokybės.</p>
<h3><strong>Po penkiasdešimties pamirštate daugiau? Ne visada kalti metai</strong></h3>
<p>Vidutiniame amžiuje daugelis žmonių pradeda atidžiau stebėti savo atmintį.</p>
<p>Tai, kas sulaukus dvidešimties atrodė nereikšminga smulkmena, po penkiasdešimties jau gali sukelti nerimą.</p>
<p>Tačiau svarbu suprasti, kad natūralūs amžiaus pokyčiai skiriasi nuo ligos.</p>
<p>Su amžiumi gali šiek tiek sulėtėti informacijos apdorojimas, tapti sunkiau vienu metu atlikti kelias sudėtingas užduotis ar greitai prisiminti konkretų žodį.</p>
<p>Tačiau gebėjimas gyventi savarankiškai, priimti sprendimus ir atlikti pažįstamus darbus paprastai išlieka.</p>
<p>Be to, vyresni žmonės dažnai turi daugiau sukauptų žinių, patirties ir geba geriau spręsti situacijas, kuriose svarbus gyvenimiškas supratimas.</p>
<p>Todėl amžius savaime nėra pakankamas paaiškinimas bet kokiam atminties pablogėjimui.</p>
<p>Jeigu pokyčiai ryškūs, progresuoja ar trikdo kasdienybę, juos būtina įvertinti nepriklausomai nuo žmogaus metų.</p>
<h3><strong>Lengvas pažinimo sutrikimas – dar ne demencija</strong></h3>
<p>Tarp įprasto užmaršumo ir demencijos egzistuoja būklė, vadinama lengvu pažinimo sutrikimu.</p>
<p>Medicinoje ji žymima santrumpa MCI, kilusia iš anglų kalbos termino „mild cognitive impairment“.</p>
<p>Tokiu atveju žmogaus atmintis ar kiti pažintiniai gebėjimai būna pastebimai prastesni, nei tikėtasi pagal jo amžių, tačiau kasdienis savarankiškumas iš esmės išlieka.</p>
<p>Pavyzdžiui, žmogui gali būti sunkiau prisiminti susitikimus, pokalbius ar naują informaciją, bet jis vis dar gali pats apsipirkti, pasirūpinti namais ir tvarkyti savo finansus.</p>
<p>JAV nacionalinis senėjimo institutas pažymi, kad lengvas pažinimo sutrikimas kai kuriais atvejais gali būti ankstyvas Alzheimerio ligos požymis.</p>
<p>Tačiau svarbu nepamiršti: ne kiekvienam žmogui, turinčiam tokį sutrikimą, išsivysto demencija.</p>
<p>Kai kurių žmonių būklė ilgą laiką išlieka stabili, o kitų pažintinės funkcijos gali pagerėti, ypač jei nustatoma ir pašalinama sutrikimus sukėlusi priežastis.</p>
<p>Todėl labai svarbu ne spėlioti, o atlikti medicininį įvertinimą ir stebėti pokyčius.</p>
<h3><strong>Alzheimerio liga ir demencija – ne tas pats</strong></h3>
<p>Kasdienėje kalboje Alzheimerio liga ir demencija neretai vartojamos kaip sinonimai.</p>
<p>Tačiau mediciniškai tai nėra tas pats.</p>
<p>Demencija – bendras terminas, apibūdinantis simptomų visumą, kai atminties, mąstymo, kalbos ar kitų pažintinių gebėjimų sutrikimai tampa tokie ryškūs, kad trukdo savarankiškam gyvenimui.</p>
<p>Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis.</p>
<p>Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ji sudaro maždaug 60–70 procentų demencijos atvejų.</p>
<p>Tačiau demenciją gali sukelti ir kitos ligos, įskaitant kraujagyslinę demenciją, demenciją su Lewy kūneliais ar frontotemporalinę demenciją.</p>
<p>Skirtingų ligų ankstyvieji požymiai gali skirtis.</p>
<p>Pavyzdžiui, sergant Alzheimerio liga dažnai pirmiausia sutrinka neseniai gautos informacijos įsiminimas, o kai kurių kitų demencijos formų pradžioje labiau išryškėja elgesio, kalbos ar planavimo sunkumai.</p>
<p>Todėl diagnozės nustatyti vien pagal tai, kad žmogus pamiršta vardus, neįmanoma.</p>
<h3><strong>Kada reikia skubios pagalbos?</strong></h3>
<p>Atminties sutrikimai ne visada vystosi pamažu.</p>
<p>Jeigu žmogus staiga pasidaro labai sutrikęs, nebežino, kur yra, nesupranta aplinkinių kalbos ar nebegali aiškiai kalbėti, tai gali būti skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė.</p>
<p>Ypač pavojinga, jeigu kartu atsiranda vienos kūno pusės silpnumas, veido perkreipimas, regėjimo sutrikimas ar staigus stiprus galvos skausmas.</p>
<p>Tokie simptomai gali rodyti insultą.</p>
<p>Staigų sumišimą taip pat gali sukelti infekcija, dehidratacija, medžiagų apykaitos sutrikimai ar vaistų poveikis. Ši ūmi būklė vadinama delyru.</p>
<p>Svarbu tai, kad delyras skiriasi nuo dažniausiai palaipsniui vystomos demencijos.</p>
<p>Jeigu žmogaus sąmonė, orientacija ar kalba staiga pasikeičia, nereikėtų laukti, kol jis „atsigaus“.</p>
<p>Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba, o įtarus insultą – nedelsiant skambinti 112.</p>
<h3><strong>Ką gydytojas tikrina, kai skundžiatės atmintimi?</strong></h3>
<p>Pirmiausia šeimos gydytojas paprastai išsiaiškina, kada atsirado užmaršumas, kaip jis keitėsi ir ar trukdo kasdieniam gyvenimui.</p>
<p>Svarbu papasakoti apie vartojamus vaistus, miego kokybę, nuotaiką, lėtines ligas ir kitus sveikatos pokyčius.</p>
<p>Gali būti atliekami trumpi pažintinių funkcijų vertinimo testai, kuriais tikrinama atmintis, dėmesys, orientacija ir kiti gebėjimai.</p>
<p>Atsižvelgiant į simptomus, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijai, vitamino B12 kiekiui ar kitoms galimoms priežastims įvertinti.</p>
<p>Kai kuriais atvejais reikalingi papildomi neurologiniai tyrimai ar galvos smegenų vaizdiniai tyrimai.</p>
<p>Jeigu yra pagrindo įtarti demenciją ar kitą neurologinę ligą, pacientas gali būti siunčiamas specialistui.</p>
<p>Vienas trumpas atminties testas pats savaime nepatvirtina ir nepaneigia Alzheimerio ligos. Diagnozei reikia išsamesnio vertinimo.</p>
<h3><strong>Ar galima atmintį pagerinti?</strong></h3>
<p>Internete netrūksta patarimų, žadančių sustiprinti atmintį per kelias dienas.</p>
<p>Vieni siūlo specialius papildus, kiti – stebuklingus maisto produktus ar įvairius smegenų treniravimo žaidimus.</p>
<p>Tačiau moksliniai duomenys tokių pažadų nepatvirtina.</p>
<p>Nėra vieno papildo, kuris patikimai apsaugotų sveiką žmogų nuo demencijos ar atkurtų dėl neurodegeneracinės ligos prarastą atmintį.</p>
<p>Jeigu nustatomas konkretus maistinės medžiagos trūkumas, jo koregavimas gali būti naudingas. Tačiau papildomai vartoti dideles vitaminų dozes neturint trūkumo nėra tas pats, kas gydyti atminties sutrikimą.</p>
<p>Kur kas daugiau mokslinių įrodymų sukaupta apie bendrą sveikatos priežiūrą.</p>
<p>2026 metais atnaujintose Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose pabrėžiama, kad demencijos rizikos mažinimui svarbūs fizinis aktyvumas, kraujospūdžio ir diabeto kontrolė, sveika mityba, nerūkymas, žalingo alkoholio vartojimo vengimas ir kiti koreguojami veiksniai.</p>
<p>Svarbu pasirūpinti ir klausa bei regėjimu.</p>
<p>Prastai girdint ar matant, sunkiau suvokti aplinkos informaciją, bendrauti ir išlikti socialiai aktyviam.</p>
<p>Tačiau nė viena prevencijos priemonė negarantuoja, kad žmogus niekada nesusirgs demencija.</p>
<h3><strong>Penki kasdieniai įpročiai, kurie naudingi smegenims</strong></h3>
<p>Pirmiausia – daugiau judėti.</p>
<p>Reguliarus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar kita pagal sveikatą tinkama fizinė veikla naudinga ne tik širdžiai, bet ir smegenų sveikatai.</p>
<p>Antra – pasirūpinti miegu.</p>
<p>Nuolatinis miego trūkumas apsunkina dėmesį ir informacijos įsiminimą. Todėl svarbu laikytis gana pastovaus miego režimo, o esant įtarimų dėl miego apnėjos – kreiptis į gydytoją.</p>
<p>Trečia – palaikyti socialinius ryšius.</p>
<p>Bendravimas su artimaisiais, draugais ir bendraminčiais padeda išlikti aktyviems. Socialinė izoliacija siejama su didesne pažintinių sutrikimų rizika.</p>
<p>Ketvirta – mokytis naujų dalykų.</p>
<p>Tai gali būti užsienio kalba, naujas pomėgis, muzikos instrumentas ar net naujas maisto receptas. Tokia veikla skatina smegenis aktyviai dirbti, nors nėra įrodyta, kad vien dėlionės ar kryžiažodžiai galėtų užkirsti kelią demencijai.</p>
<p>Penkta – stebėti bendrą sveikatą.</p>
<p>Padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, rūkymas ir kai kurie kiti veiksniai gali turėti ilgalaikį poveikį smegenų kraujagyslėms bei pažintinėms funkcijoms.</p>
<p>Todėl rūpinimasis atmintimi prasideda ne nuo stebuklingų tablečių, o nuo kasdienių sveikatos įpročių.</p>
<h3><strong>Kaip padėti atminčiai, jei vis dažniau ką nors pamirštate?</strong></h3>
<p>Kartais užtenka visai paprastų organizacinių priemonių.</p>
<p>Pavyzdžiui, raktams, akiniams ir telefonui verta paskirti nuolatinę vietą namuose.</p>
<p>Svarbius susitikimus galima iškart užsirašyti kalendoriuje ar telefone.</p>
<p>Jeigu atliekate daug darbų vienu metu, pabandykite sąmoningai sumažinti jų skaičių. Dėmesio sutelkimas į vieną veiksmą padeda geriau užfiksuoti informaciją.</p>
<p>Susipažinę su nauju žmogumi, galite pakartoti jo vardą pokalbio metu. Taip smegenims suteikiama papildoma galimybė informaciją įsiminti.</p>
<p>Tačiau jeigu net užrašai, priminimai ir įprasti organizaciniai įpročiai nebepadeda tvarkytis su kasdienėmis pareigomis, tai gali būti ženklas, kad reikalingas išsamesnis sveikatos įvertinimas.</p>
<h3><strong>Kodėl artimieji kartais pastebi pirmieji?</strong></h3>
<p>Atminties pokyčiai gali vystytis taip pamažu, kad pats žmogus prie jų pripranta.</p>
<p>Jis ima dažniau naudotis užrašais, prašo artimųjų priminti susitikimus, vengia sudėtingesnių užduočių.</p>
<p>Kartais šeimos nariai pirmieji pastebi, kad anksčiau savarankiškas žmogus vis dažniau susipainioja atlikdamas įprastus darbus.</p>
<p>Tokiais atvejais svarbu apie pokyčius kalbėtis pagarbiai, nekaltinant žmogaus ir nesistengiant jo gąsdinti.</p>
<p>Vietoj priekaištų, kad jis ir vėl viską pamiršo, geriau pasiūlyti kartu apsilankyti pas šeimos gydytoją.</p>
<p>Toks pokalbis gali būti nelengvas, tačiau ankstyvas problemos įvertinimas padeda nustatyti galimas gydomas priežastis, o prireikus – laiku suplanuoti tolesnę priežiūrą.</p>
<h3><strong>Vienas klausimas, kuris svarbesnis už pamirštą vardą</strong></h3>
<p>Ką daryti, jei vis dažniau pamirštate pavardes, telefonų numerius ar tai, ko atėjote į kitą kambarį?</p>
<p>Pirmiausia nereikėtų išsigąsti.</p>
<p>Pavieniai užmaršumo epizodai gali būti natūrali gyvenimo dalis, ypač patiriant stresą, nuovargį ar miego trūkumą.</p>
<p>Tačiau verta sau užduoti vieną paprastą klausimą: ar dėl šių pokyčių tapo sunkiau gyventi taip, kaip gyvenote anksčiau?</p>
<p>Jeigu žmogus ir toliau savarankiškai tvarko savo reikalus, orientuojasi pažįstamoje aplinkoje, mokosi naujų dalykų ir tik retkarčiais pamiršta kokį nors vardą, rimtos ligos tikimybė paprastai mažesnė.</p>
<p>Tačiau jeigu užmaršumas progresuoja, pradeda trukdyti kasdienėms užduotims arba pokyčius nuolat pastebi artimieji, nereikėtų visko nurašyti amžiui.</p>
<p>Alzheimerio liga ir kitos demencijos nėra neišvengiama senėjimo dalis.</p>
<p>O laiku išsiaiškinus atminties sutrikimų priežastį, kartais galima ne tik sumažinti nerimą, bet ir išspręsti problemą, kurią žmogus klaidingai laikė senatvės požymiu.</p>
<p>The post <a href="https://kaunosavaite.lt/uzmarsumas-atminties-sutrikimai-pozymiai/">Pamirštate vardus ir pametate mintį? Kada verta sunerimti</a> appeared first on <a href="https://kaunosavaite.lt">Kauno savaitė</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://kaunosavaite.lt/uzmarsumas-atminties-sutrikimai-pozymiai/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
