Tuo metu nedarbo lygis euro zonoje balandį siekė 6,3 proc., Europos Sąjungoje (ES) – 6,0 proc. Skelbiama, kad tiek euro zonoje, tiek ES nedarbo lygis, palyginti su kovu bei su praėjusių metų balandžiu, išliko stabilus.

Šių metų balandį ES darbo neturėjo 13,24 mln. žmonių, iš kurių 11,08 mln. – euro zonoje. Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvoje tuo metu darbo neturėjo 113 tūkst. žmonių.

Skelbiama, kad 2026 m. balandį ES buvo 2,91 mln. darbo neturėjusių jaunuolių (iki 25 metų), iš kurių 2,34 mln. gyveno euro zonoje.

Jaunimo nedarbo lygis ES balandį siekė 15,1 proc., o euro zonoje – 14,7 proc. Šių metų kovą rodikliai atitinkamai siekė 15,6 proc. ir 15,1 proc.

Per mėnesį jaunimo nedarbas ES sumažėjo 91 tūkst., o euro zonoje – 50 tūkst. Per metus šis rodiklis ES padidėjo 22 tūkst., o euro zonoje – 13 tūkst.

2026 m. balandį moterų nedarbo lygis ES buvo 6,2 proc. (6,3 proc. kovą), o vyrų nedarbo lygis buvo 5,8 proc. – palyginti su praėjusiu mėnesiu, jis išliko stabilus. Tuo metu euro zonoje moterų nedarbo lygis balandį buvo 6,5 proc. (6,6 proc. kovą), o vyrų – 6,0 proc. (6,1 proc. kovą).

The post Balandį nedarbo lygis Lietuvoje viršijo ES vidurkį appeared first on Kauno savaitė.

Europos darbo rinkos barometro duomenys rodo, kad Lietuva lenkia bendrą žemyno vidurkį, o užimtumo augimas prognozuojamas trečią mėnesį paeiliui, antradienį pranešė Užimtumo tarnyba.

Palyginti su kovu, Lietuvos prognozės artimiausiems artimiausiam ketvirčiui beveik nepakito. Nors šalies barometras šiek tiek smuktelėjo (-0,2 balo), bendras rodiklis (101,7) išlieka aukštas ir rodo, kad situacija darbo rinkoje toliau gerės.

Tikimasi, kad užimtumas Lietuvoje dar išaugs, nes šis komponentas padidėjo 0,3 balo ir trečią mėnesį iš eilės išlieka teigiamoje zonoje (101,8).

Tuo metu nedarbo prognozavimo komponentas kiek sumažėjo (iki 101,7), bet vis išlieka palankesnis nei visoje Europoje.

Nepaisant karo Irane keliamos įtampos, atsigavimo ženklai fiksuojami ir žemyno darbo rinkose.

„Karas Irane padidino ekonominę riziką įvairiuose sektoriuose. Tačiau Europos darbo rinkos perspektyvos neblogėja. Priešingai – rodo geresnes tendencijas“, – pranešime sakė Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Vokietijos Užimtumo tyrimų instituto (IAB) prognozių vadovas Enzo Weberis.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Europos darbo rinkos barometras didėjo 0,4 balo ir pirmą kartą per tris mėnesius grįžo į teigiamą zoną (100,1).

Nors užimtumo ir nedarbo perspektyvas prognozuojantys komponentai šiek tiek pakilo, rinkose situacija išlieka vangi. Užimtumo komponentas didėjo 0,4 balo iki 100,5, o nedarbo prognozavimo komponentas – 0,4 balo iki 99,7.

Todėl nedarbas gali toliau šiek tiek didėti.

Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.

The post Užimtumas Lietuvoje auga sparčiau nei Europoje appeared first on Kauno savaitė.

Lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 152,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 4,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.

Šalyje registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. punkto ir  lapkričio pradžioje siekė 8,4 proc. Darbo rinka išliko gyvybinga ir regionuose: 45 šalies savivaldybėse iš 60 registruotas nedarbas mažėjo.

Labiausiai fiksuotas nedarbo mažėjimas Kalvarijoje (-1 proc. punkto), Kazlų Rūdoje ir Šakiuose (po 0,8 proc. punkto). Tačiau atvėsus orams ir sumažėjus poilsiautojų, jis šiek tiek padidėjo Neringoje (+0,9 proc. punkto), Birštone ir Palangoje (po +0,5 proc. punkto). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šalies registruotas nedarbas 0,2 proc. punkto didesnis.

Spalį į darbo rinką sugrįžo 21,8 tūkst. asmenų – 3,5 tūkst. (19,1 proc.) daugiau nei prieš metus, bet 12 proc. mažiau nei rugsėjį.  Daugiau gyventojų rinkosi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus – ją pradėjo 8,6 tūkst. asmenų – 1,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Prasidėjus šildymo sezonui, darbo paklausa padidėjo elektros, dujų ir garo tiekimo veiklomis užsiimančiose įmonėse, kur didžioji dalis naujai įsidarbinusių pradėjo dirbti katilų operatoriais.

„Šalies darbo rinka šį rudenį atskleidė gebėjimą prisitaikyti prie sezoninių ir ekonominių pokyčių. Registruotas nedarbas nėra mažas, tad kartu su darbdaviais aktyviai ieškome galimybių skatinti klientų įtrauktį į darbo rinką, todėl daugėja tiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis, tiek savarankišką veiklą vykdančių asmenų“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Rudens viduryje darbdaviai Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų platformoje paskelbė 15,1 tūkst. darbo pozicijų – 1,1 tūkst. (6,6 proc.) mažiau nei rugsėjį. Darbo pasiūlymų skaičiaus sumažėjimas labiausiai fiksuojamas apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje bei švietimo srityje, kur darbuotojų paieška rudenį įprastai prislopsta. Mažiau laisvų vietų paskelbė statybos sektoriaus ir prekybos įmonės (atitinkamai – -12,8 proc. ir -11,9 proc.).

Teigiama tendencija spalį – darbo paklausa ūgtelėjo apdirbamosios gamybos įmonėse nors ir ne itin daug –  2,1 proc., tačiau fiksuotas didžiausias laisvų darbo vietų skaičius nuo metų pradžios – 3,1 tūkst.

Daugiausiai darbo pasiūlymų darbdaviai paskelbė didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje (3,6 tūkst.), Kaune (2,1 tūkst.) ir Šiauliuose (1,4 tūkst.).

Pasak J. Zemblytės, šalies darbo rinkai būdingi sezoniniai darbuotojų paklausos svyravimai, o spalį prislopstanti darbuotojų paieška – įprastas reiškinys:  „Šį spalį laisvų darbo vietų skaičius traukėsi mažiau nei ankstesniais metais. Palyginti su rugsėju, darbdaviai jų paskelbė 6,6 proc. mažiau, 2023 metais tuo pačiu laikotarpiu – 14,6 proc. mažiau, 2022 metais – 15,2 proc. mažiau”.

Lapkričio 1 d. užimtųjų (apdraustųjų) šalyje buvo 1,45 mln. – 2,9 tūkst. asmenų (0,2 proc.) daugiau nei prieš mėnesį, rodo „Sodra“ duomenys.

Labiausiai dirbančių gyventojų skaičius padidėjo švietimo srityje (+1,4 tūkst.), žmonių sveikatos priežiūros (+700), o sumažėjo transporto ir saugojimo (-1,4 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimu užsiimančiose įmonėse (-900).

The post Užimtumo tarnyba: spalį darbo rinkoje ryškėjo ūkio sektorių tendencijos appeared first on Kauno savaitė.