Jo duomenimis, nuo metų pradžios ugniagesiai gelbėtojai 920 kartų vyko gesinti degančios žolės, miško paklotės ir ražienų. Gaisrų metu šiemet išdegė 477 hektarai teritorijų.

Lyginant šiuos duomenis su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gaisrų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu (29,2 proc.), bet jie vis dar sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų šalyje kilusių gaisrų.

Departamento duomenimis, didžiausią dalį vis dar sudaro gaisrai nenušienautose pievose, o daugiausia jų šiemet kilo Vilniaus ir Kauno apskrityse.

„Nors atvirųjų teritorijų gaisrų skaičiai šį pavasarį yra mažesni, situacija išlieka rimta. Kiekvienas toks gaisras gali labai greitai išplisti ir tapti nekontroliuojamas – ypač esant vėjuotoms ir sausoms oro sąlygoms. Šiemet jau turime ir nukentėjusių žmonių, ir atvejų, kai ugnis pasiekė pastatus“, – pranešime cituojamas PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Tuo metu gesindami degančią žolę šiemet nukentėjo trys žmonės, apdegė vienas gyvenamasis namas, o ugniagesiams pavyko išsaugoti 21 statinį. Pasak K. Aginto, dažniausiai tokie gaisrai kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio – deginamų atliekų, paliktų be priežiūros laužų ar sąmoningo žolės deginimo.

Siekiant užkirsti kelią šiems atvejams, ugniagesiai gelbėtojai stiprina prevencinius veiksmus – organizuoja reidus, bendradarbiauja su aplinkosaugininkais, miškininkais, Lietuvos šaulių sąjunga (LŠA), teritorijų stebėsenai pasitelkia dronus.

Šiemet visoje šalyje jau surengta daugiau nei 200 prevencinių reidų, jų metu nustatyta 12 pernykštės žolės padegėjų.

Kaip informuoja PAGD, už sausos žolės deginimą gyventojams gali būti skiriamos baudos, o padaryta žala gamtai vertinama papildomai. Taip pat gali tekti atlyginti ir dėl gaisro sunaikintą turtą.

Pareigūnai primena, kad apie pastebėtą gaisrą būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos numeriu 112, o svarbiausia – elgtis atsakingai ir užtikrinti, kad tokie gaisrai apskritai nekiltų.

The post Šiemet ugniagesiai 920 kartų vyko gesinti degančios žolės appeared first on Kauno savaitė.