„Kalbėjome, be abejo, apie tai, uždaviau tuos pačius klausimus, uždaviau tuos pačius klausimus, kuriuos uždavė žiniasklaida, atsakymai buvo pateikti. Kas man svarbiausia šioje situacijoje – kad nebūtų naudojami resursai asmeniniam praturtėjimui“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Tai, kad žmogus nusiperka sklypą ir parduoda jį po to brangiau, savaime nėra nusikaltimas – nusikaltimas būtų, jeigu tam būtų dedamos specialios pastangos pasinaudojant savo administraciniu (mero – ELTA) resursu, bet tokios intencijos iš pono Sinkevičiaus elgesio neįžvelgiau“, – pridūrė jis.

Apie M. Sinkevičiaus sklypo įsigijimo ir pardavimo aplinkybes skelbė LRT Tyrimų skyrius.

Tyrimo duomenimis, 2024 m. sausį Vyriausybė perdavė 457 valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise valdyti Jonavos rajono savivaldybei. Toks Vyriausybės sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Nacionalinės žemės tarnybos reformą.

Vienas iš valstybės parduotų sklypų buvo Jonavos centrinėje Jono Basanavičiaus gatvėje.

Kaip skelbiama, šį sklypą Jonavoje M. Sinkevičius, būdamas meru, 2024 m. gegužę iš valstybės įsigijo pasiūlęs tiek pat, kokia buvo pradinė aukciono kaina – už 11,67 tūkst. eurų, jis buvo vienintelis aukciono dalyvis.

Minėtą sklypą iš mero M. Sinkevičiaus 2025 m. už 55 tūkst. eurų įsigijo Jurbarko bendrovė „Fondatum“. Vienas jos galutinių naudos gavėjų tuo metu buvo „darbietis“ Viktoras Uspaskichas.

LRT Tyrimų skyriaus teigimu, 38,2 aro sklype, esančiame Jonavos J. Basanavičiaus gatvėje, dabar stovi „Fondatum“ priklausanti automobilių plovykla „Smart Wash“.

Pats paskirtasis premjeras M. Sinkevičius tikina, kad sklypą įsigijo kaip eilinis pilietis ir nesikišo į sprendimų priėmimą.

Tuo metu Jonavos rajono savivaldybės atstovė spaudai Jovita Stanevičiūtė portalui atsakymuose raštu nurodė, kad savivaldybė nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su sklypo J. Basanavičiaus gatvėje pardavimu.

Vis dėlto, LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad sklypas pardavimui pradėtas ruošti 2022 metų pradžioje.

Skelbiama, kad vasario 10 dieną Jonavos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas inicijavo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o tai, anot tyrimą atlikusių žurnalistų, buvo pirmas žingsnis parduodant sklypą.

Paskirtasis premjeras dabar socialdemokratą V. Majauską įvardija kaip geriausią kandidatą pakeičiant jį Jonavos mero poste.

Prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Mindaugą Sinkevičių paskyrė premjeru. Šiai kandidatūrai antradienį pritarė Seimas.

M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės mero pareigas ėjo 2011 m. – 2016 m., taip pat jas eina ir nuo 2019 m.

The post Nausėda mano, kad Sinkevičiaus sklypų Jonavoje sandoriai savaime nėra nusikaltimas appeared first on Kauno savaitė.

Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, skelbiama, kad Generalinė prokuratūra areštavo du Seimo nario ir jo žmonos Ilmos Paluckės šeimos nekilnojamojo turto (NT) objektus, tarp jų – ekspremjero apartamentus sostinės Verkių parke, Trinapolio gatvėje.

Juos G. Paluckas su sutuoktine įgijo iš bendrovės, susijusios su verslininku Darijumi Vilčinsku, su kuriuo susijusi įmonė taip pat finansavo ir G. Palucko bendrovę „Sagerta“.

Registrų centro duomenimis, prieš daugiau nei dešimtmetį sudaryto Trinapolio gatvės apartamentų pirkimo sandorio vertė siekė 223 tūkst. eurų.

„Sienos teigimu“, G. Paluckas tikino šį turtą įgijęs iš teisėtų pajamų bei tvirtino visa tai paaiškinęs prezidentui Gitanui Nausėdai.

Tiesa, praėjusią savaitę Seimą pasiekė generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimasis dėl G. Palucko neliečiamybės panaikinimo. Prokuratūros vertinimu, politikas su sutuoktine neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų turto, tarp operacijų minimas ir didelės vertės NT įgijimas.

„Sienos“ teigimu, Trinapolio gatvėje esantys apartamentai areštuoti praėjusį penktadienį. Tą pačią dieną Generalinė prokuratūra areštą pritaikė ir kitam ekspremjero šeimos turtui – butui sostinės Lvivo gatvėje.

Kaip skelbta „Siena“ ir „Laisvės TV“ žurnalistiniame tyrime, šį turtą ekspremjeras įgijo iš Kipro bendrovės „Grafdec Limited“. Kipro bendrovė butą G. Paluckui perleido 2012 metais, už maždaug 16,5 tūkst. eurų sumą arba apie 90 tūkst. eurų pigiau, nei pati sumokėjo.

Anot tiriamosios žurnalistikos centro, nors pastatas, kuriame butą įsigijo G. Paluckas, yra prastos būklės, namas stovi ant valstybinės žemės sklypo, kurį pats G. Paluckas suformavo ankstyvaisiais savo politinės karjeros metais, eidamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Savo sandorį su Kipro įmone G. Paluckas pernai vasarą aiškino kaip nepavykusį investicinį projektą.

Kaip pirmadienį skelbė „Verslo žinios“, G. Paluckas nuo balandžio 21 d. nebeturi akcijų elektronikos gaminių įmonėje „Emus“ – vieninteliu jos akcininku liko politiko verslo partneris ir įmonės vadovas Mindaugas Milašauskas. Iki balandžio 21 d. G. Paluckas valdė 51 proc. „Emus“ akcijų, M. Milašauskui priklausė likę 49 proc.

Praėjusį penktadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl G. Palucko teisinės neliečiamybės naikinimo.

Portalui „Lrytas“ pastarasis politikas patvirtino stabdantis narystę LSDP ir sutinkantis, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka. Tiesa, jis tikino nusikalstamų veikų nepadaręs.

Teigiama, kad generalinės prokurorės prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis 2025 m. pradėtame ikiteisminiame tyrime. Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ antrą dalį ir 189-ojo straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ pirmąją dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad G. Paluckas galimai neteisėtai įgijo ar jungtinės nuosavybės teise valdė turtą, kurio bendra vertė viršija 45 tūkst. eurų.

Kreipimesi Seimui dėl teisinės neliečiamybės G. Paluckui panaikinimo nurodoma, jog Seimo narys su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų turto.

Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, anksčiau įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo pareikšti ir G. Palucko žmonai Ilmai Paluckei. Tiesa, generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) portalui minėtos informacijos nei patvirtino, nei paneigė.

Pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodė žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius.

Dar gegužės pabaigoje tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ bei „Laisvės TV“ pranešė, kad iš dalies premjerui priklausanti įmonė „Garnis“ G. Paluckui jau einant ministro pirmininko pareigas gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

Antroji „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalis kėlė klausimus dėl iki 2018 m. Vyriausybės vadovo valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš bendrovės „Uni Trading“, siejamos su verslininku D. Vilčinsku. Be to, skelbta, kad 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje. Nors G. Paluckas neigė turėjęs verslo santykių su D. Vilčinsku, pastarasis vėliau „Verslo žinioms“ pripažino investavęs į socialdemokrato bendrovę.

Netrukus pasirodė ir trečiasis tyrimas – „Siena“ ir „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad 2012 m. Kipro įmonė G. Paluckui sostinės centre pigiai pardavė butą sklype, kurį suformavo pats politikas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Vėliau paaiškėjo, kad G. Paluckas vos prieš keletą savaičių atlygino dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei – paskutinius 4,9 tūkst. eurų iš 16,5 tūkst. priteistos sumos politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d.

Apie G. Palucko praeitį skelbė ir kanalo „Redakcija“ žurnalistai. Tyrime pažymėta, kad socialdemokratų lyderis 2009 m. įsigijo žemės sklypą Vilniaus Laurų gatvėje, kuriame, kaip vėliau nutarė teismas, buvo neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas. Be to, sklypas buvo suformuotas žemes sovietmečiu praradusių žmonių nuosavybės atkūrimui, tačiau netrukus pateko į premjero ir Genovaitės Arlauskienės rankas.

Galiausiai, visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą, kurios didžiąją dalį išleido perkant iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“.

Pernai liepą G. Paluckas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Rugpjūčio pradžioje atsistatydino ir visa socialdemokrato vadovauta Vyriausybė.

The post Generalinė prokuratūra areštavo Palucko nekilnojamąjį turtą appeared first on Kauno savaitė.

Apie planuojamas Atsakingojo skolinimo nuostatų korekcijas centrinis bankas paskelbė liepą.

„Galutinis sprendimas numatomas iki lapkričio pradžios: tada apie jį paskelbsime viešai, kartu paskelbsime ir naują nuostatų redakciją bei pakeitimų įsigaliojimo datą“, – komentare Eltai teigė LB atstovas Giedrius Šniukas.

„Šiuo metu vyksta baigiamieji darbai po konsultacijų su visuomene ir rinkos dalyviais, gautų pasiūlymų bei alternatyvų įvertinimo“, – pridūrė jis.

Pagal dabartinę tvarką yra taikomas ne mažesnis kaip 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Kaip teigė centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pastaruoju metu sparčiai pabrangus nekilnojamam turtui (NT) tokią sumą sukaupti dažnai tampa sunku net ir finansiškai pajėgiems pirkėjams.

Pasak LB, tyrimai rodo, kad pirmo būsto paskolos yra mažesnės rizikos, pirkėjai labiau linkę laiku mokėti įmokas ir stengtis išlaikyti būstą, todėl jiems kai kuriose šalyse taikomas švelnesnis pradinio įnašo reikalavimas.

Remiantis liepą pristatytais siūlymais, pirmą būsto paskolą imantiems, tačiau būstą jau turintiems asmenims ir toliau būtų taikomas 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai anksčiau paimtos būsto paskolos dar negrąžintos, buvo siūloma visiems be išimčių taikyti ne mažesnį kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.

Centrinis bankas, atsižvelgdamas į pastaraisiais metais stebėtus reikšmingus palūkanų normų pasikeitimus, taip pat siūlė koreguoti paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimus.

Siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, numatoma pereiti prie vieno reikalavimo – įmoka neturėtų viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.

Šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys – įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.

Dėl to paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimas Lietuvoje žemų palūkanų aplinkoje buvo švelnesnis nei kaimyninėse valstybėse, o palūkanų normoms pakilus tapo griežtesnis – pavyzdžiui, palūkanų normai pasiekus 6 proc., maksimali prieinama paskolos suma sumažėjo apie 30 proc.

Atsakingojo skolinimo nuostatai jau buvo koreguojami 2015 ir 2021 m., siekiant geriau valdyti mažų palūkanų normų aplinkoje kylančią riziką ir apriboti antro būsto paskolų srautą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Sprendimą dėl mažesnio pradinio įnašo pirmam būstui LB ketina priimti iki lapkričio appeared first on Kauno savaitė.

Seimui antradienį grąžinus tobulinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą, Finansų ministerija jį koreguoja ir siūlo nustatyti 10 tūkst. eurų „grindis“ pirmajam būstui tuo atveju, jeigu sprendimo nepriimtų pačios savivaldybės.

Tai numatyta trečiadienį ministerijos registruotame mokesčio projekte, kuris bus svarstomas Vyriausybės posėdyje, o Seimui pakartotinai teikiamas, kaip buvo skelbta, ketvirtadienį.

Siūloma, kad savivaldybės taryboms iki metų pabaigos nenustačius neapmokestinamo NT kartelės, nuo 2026-ųjų jos teritorijoje nuo 10 tūkst. eurų pirmo būsto vertės galiotų 0,1 proc. mokesčio tarifas.

Pajamos iš pirmojo gyvenamo būsto apmokestinimo būtų skiriamos į savivaldybių biudžetus, iš antrojo, trečiojo ir kitų – gynybai.

Ministerija antradienį parlamentui siūlė projektą, kad savivaldybės savo nuožiūra pirmajam gyventojų būstui galėtų nustatyti neapmokestinamą kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Likusį nekomercinį NT siūlyta neapmokestinti iki 20 tūkst. eurų vertės, o ją viršijus tarifus taikyti tokiame pat intervale, kaip ir pagrindiniam būstui.

Nuo 20 iki 200 tūkst. eurų suminei tokio NT vertei būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 200-400 tūkst. eurų – 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,5 proc., virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.

Tiesa, šis apmokestinimas visam nepagrindiniam gyventojų būstui galiotų iki 2030 m. ir visos šios pajamos iki to laiko būtų skiriamos į Gynybos fondą.

Komercinį NT apmokestinti siūloma taip pat, kaip ir anksčiau, tačiau nustatyti ir papildomą 0,2 proc. tarifą – jo pajamos bus skiriamos gynybai.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siūlo 10 tūkst. eurų NT „grindis“ pirmam būstui appeared first on Kauno savaitė.

Tuo metu dar apie 43 tūkst. gyventojų to dar nėra padarę ir turėtų deklaracijas pateikti iki gegužės 2 dienos.

„Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje būtina deklaruoti 2024 m. turėtą nekilnojamąjį ir kitą registruotiną turtą, tam tikros vertės gautas ir suteiktas paskolas, vertybinius popierius, pinigines lėšas, vertingus meno kūrinius ir juvelyrinius dirbinius“, – pranešime cituojamas VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Deklaruoti turtą turi asmenys, kuriems ši pareiga nustatyta pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą – politikai, valstybės tarnautojai, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybių, valstybės įmonių vadovai ir jų pavaduotojai, teisėjai, notarai, kiti asmenys bei jų šeimų nariai.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Turto deklaracijų dar nepateikė apie 43 tūkst. gyventojų appeared first on Kauno savaitė.