„Remiantis preliminariais duomenimis, šiandien oras labiausiai įkaito Druskininkuose, iki 32,8 laipsnio karščio. Taigi, iki naujo birželio 27-osios aukščiausios oro temperatūros rekordo užfiksavimo pritrūko vos 0,5 laipsnio“, – socialiniame tinkle „Facebook“ šeštadienį pranešė „Meteo.lt“.

Nurodoma, kad minėtasis birželio 27-osios karščio rekordas priklauso Kretingai, kurioje 2022 m. temperatūra siekė 33,2 laipsnio pagal Celsijų.

Sinoptikai įspėja, kad sekmadienis bus dar karštesnis – oro temperatūra gali kilti iki 31–36 laipsnių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad sekmadienį šalyje bus giedra ir sausa. Vėjas naktį silpnas, dieną pietinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 15–20, dieną 31–36 laipsniai karščio.

Pirmadienio dieną vietomis trumpas lietus, perkūnija. Vėjas naktį pūs silpnas, dieną vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra naktį  sieks18–23, o dieną pakils net iki 32–37 laipsnių karščio, vakaruose kai kur 26–31 laipsnis šilumos.

Antradienio dieną vietomis trumpas lietus, perkūnija. Vėjas šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 16–21, dieną 26–31, vakariniame pakraštyje 22–25 laipsniai šilumos.

The post Šeštadienį oras labiausiai įkaito Druskininkuose: appeared first on Kauno savaitė.

Kiekvieną žmogų retkarčiais užplūsta karštis, ir priežasčių tam gali būti daugybė, pradedant įsimylėjimu ir baigiant sloga. Tai visiškai normalu, mes tą žinome, todėl į paniką nepuolame – imame termometrą, pasimatuojame temperatūrą ir tik jei ši viršija 38 laipsnius, išgeriame karščiavimą mažinančių vaistų.

Tačiau būna ir priešingų situacijų, kai pasimatuojame temperatūrą, o ji žemesnė net už tą, kuri turėtų būti. Nors savijauta tokia pat prasta, kaip ir susirgus: kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas – nėra jėgų net iš lovos atsikelti, kartais net šiek tiek svaigsta galva.

Kas yra norma?

Nors kritusi kūno temperatūra daug retesnė diagnozė nei karščiavimas, tokio simptomo jokiu būdu negalima ignoruoti.

Sumažėjusi temperatūra gali sutrikdyti vidaus organų darbą ir pridaryti žalos visam organizmo funkcionavimui. Labai retais specifiniais atvejais tai gali baigtis net mirtimi.

Pavyzdžiui, kai nuolatinė kūno temperatūra neviršija 35 laipsnių, tai vienareikšmiškai byloja apie rimtą lėtinę ligą.

Kai temperatūra nukrenta iki 29,5 laipsnio, jau netenkama sąmonės.

„Atšalusį“ iki 27 laipsnių žmogų gali ištikti koma, o 25 laipsnių temperatūra jau laikoma nesuderinama su gyvybinėmis funkcijomis.

Vidutine normalia kūno temperatūra laikomas intervalas nuo 36,1 iki 37,1 laipsnio.

Tiesa, kiekvieno organizmas yra individualus ir funkcionuoja taip, kaip reikia būtent jam. Todėl nedideli nukrypimai nuo bendrai priimtų kūno temperatūros rodiklių irgi yra laikomi norma. Jeigu nejaučiate jokių nemalonių simptomų, nesiskundžiate silpnumu, esate žvalūs ir darbingi, o gydytojas, atlikdamas sveikatos patikrinimą, neranda jokių sutrikimų, nėra labai svarbu, kad jūsų temperatūra šiek tiek mažesnė nei oficiali norma.

Vidutine statistine normalia kūno temperatūra vis dar įprasta laikyti intervalą nuo 35,5 iki 37 laipsnių (nors oficialus vidurkis dabar – nuo 36,1 iki 37,2 laipsnio). Bet reikia turėti omenyje, kad skirtingu paros metu mūsų temperatūra gali svyruoti vieno laipsnio ribose, o piką ji pasiekia maždaug 16 valandą.

Tarp kitko, moterims, be paros temperatūros svyravimų, kūno temperatūra dar keičiasi ir priklausomai nuo menstruacijų ciklo.

Kodėl krenta temperatūra

Kūno temperatūra gali sumažėti ir dėl rimtos ligos (tad tokiomis aplinkybėmis primygtinai rekomenduojama kruopščiai pasitikrinti sveikatą), ir dėl daug paprastesnių bei aiškesnių priežasčių: nusilpusio imuniteto, vitaminų deficito, persirgtos infekcinės ligos, chirurginės operacijos, streso, fizinio išsekimo.

Paprastai žmonės, pastebėję, kad sumažėjo jų temperatūra, numoja ranka ir nesiima jokių priemonių vėl ją normalizuoti. Ir daro didžiulę klaidą – ypač tada, kai temperatūra nukrenta dienai ar dviem be jokios logiškai paaiškinamos priežasties.

Būtina prisiminti, kad nustatyti hipotermijos (taip vadinama tokia būklė) priežastis, kaip ir tikslią diagnozę, gali tik gydytojas. Taigi į jį pirmiausia ir reikia kreiptis.

Kadangi pažemėjusi temperatūra tėra išorinis užslėptų organizmo problemų pasireiškimas, būtina kruopščiai ištirti visus kitus simptomus. Ir, žinoma, pasidaryti reikiamus tyrimus: elektrokardiogramą, biocheminį kraujo tyrimą.

Jų rezultatai padės atmesti rimtas ligas ir aptikti laikiną negalavimą – greičiausia kilusį dėl nusilpusio imuniteto.

Tokiu atveju pakaks pakoreguoti mitybą, pradėti vartoti daugiau vitaminų bei imunitetą stiprinančių preparatų, pakeisti dienos režimą į palankesnį savo organizmui, ir viskas bus gerai.

Jeigu gydytojui tyrimų rezultatai vis dėlto pasirodys įtartini, teks apsilankyti pas siauresnio profilio specialistus – endokrinologą, gastroenterologą, neurologą ir gal net onkologą. Deja, kūno temperatūrą pažeminti gali ir kai kurios vėžio formos, pavyzdžiui, smegenų navikai. Tai dar viena svari priežastis apsilankyti pas gydytoją ir, kilus bent menkiausiam įtarimui, išsitirti tomografu.

Žema kūno temperatūra taip pat gali įspėti apie lėtinį uždegimą, įvairius endokrininius sutrikimus, anoreksiją, intoksikaciją, net AIDS. Tad nereikia nė aiškinti, kodėl tokiais atvejais nederėtų užsiimti savigyda: jeigu be saiko ir be gydytojo žinios gersi susigalvotus vaistus, organizmas gali nesusidoroti su tikrąja negalavimo priežastimi, ir sveikata galutinai sutriks.

Neskubėkite panikuoti

Laimė, kad dažniausia nukritusios kūno temperatūros priežastis būna nuovargis, kurį mums visiems užtikrina beprotiškas šiuolaikinio gyvenimo ritmas. Net jeigu darbo dieną praleidžiate sėdėdami biure prie stalo, lėtinis nuovargis ras jus ir čia.

Sėslus gyvenimo būdas, nuolatinė protinė įtampa, ilgas sėdėjimas nekeičiant pozos sukelia pervargimą. O kartu tokias patologijas kaip varikozė, osteochondrozė, stuburo iškrypimai. Ir, žinoma, sumažėjusi temperatūra.

Išsiveržti iš šio uždaro rato gana paprasta – užtenka dažniau pakilti iš vietos, pasimankštinti, atlikti kelis paprastus fizinius pratimus, atsigerti arbatos arba kavos. Ir net, pamiršus visas sveikos mitybos taisykles, suvalgyti visai nedietinį šokoladuką. Mat šiuo atveju svarbesnis ne šokolado kaloringumas, o kitos jo savybės, suteikiančios žvalumo, gerinančios nuotaiką ir grąžinančios darbingumą.

Nepaprastai naudingas masažas – jis padeda atsipalaiduoti ir net atsikratyti streso. Be to, reguliarus masažas gerina kraujotaką.

Gydytojai rekomenduoja įprasti kasryt maudytis po kontrastiniu dušu, nes tokios vandens procedūros aktyviai stimuliuoja ir normalizuoja organizmo termoreguliarciją.

Na, o moterims nederėtų pamiršti dar vienos priežasties, galinčios sukelti hipotermiją, beje, vienintelės teigiamos iš visų anksčiau išvardytų.

Jeigu, be nukritusios temperatūros, pradeda šalti kojos, pradingsta apetitas, ima pykinti ir kamuoti pasikartojantys galvos skausmai, didelė tikimybė, kad netrukus teks priimti sveikinimus – jūs laukiatės. Vis dėlto net ir tokiomis džiaugsmingomis aplinkybėmis kūno temperatūrą būtina kuo greičiau normalizuoti, antraip gali prasidėti netikėti alpimai, o jie ne į naudą nei pačioms būsimoms mamytėms, nei jų mažyliui.

The post Kai termometras rodo žemiau normos appeared first on Kauno savaitė.

Taip pat žinoma, kad anksti ryte temperatūra būna žemesnė ir dienos eigoje kyla.

Ligos metu temperatūra dažnai pakyla, nes organizmas taip kovoja su ligos sukėlėjais – bakterijomis ir virusais.

Tokiais atvejais žmonės dažnai susimąsto: „Ar galima praustis esant aukštai temperatūrai?“

Ar galima eiti į dušą esant aukštai temperatūrai?

Pasak gydytojų, praustis duše karščiuojant galima, tačiau reikia elgtis atsargiai. Jei termometras rodo iki 38 laipsnių, o bendra savijauta gera, šiltas vanduo gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir net šiek tiek numušti karštį.

Svarbiausia – nenaudoti per karšto vandens, kad neapkrautumėte organizmo, ir ne per šalto, kad nesukeltumėte kraujagyslių spazmų.

Geriausia praustis duše vakare, bet ne ilgiau kaip 15–20 minučių.

Po procedūros būtina gerai nusišluostyti, apsirengti šiltai ir iš karto eiti į lovą.

Skersvėjai ir staigus atvėsimas gali pabloginti būklę, todėl jokiu būdu negalima išeiti šlapiam į vėsią patalpą.

Jei temperatūra viršija 38 laipsnių, jaučiamas šaltkrėtis, silpnumas ar galvos svaigimas, nuo dušo geriau susilaikyti.

Tokiu atveju staigūs temperatūros pokyčiai gali pakenkti organizmui. Geriau apsiriboti kūno valymu drėgnu rankšluosčiu ir susitelkti į gydymą.

Taip pat svarbu išsiaiškinti, dėl ko pakilo temperatūra.

Jei ji susijusi su odos infekcija ar uždegiminiu procesu, dušas draudžiamas. Kilus abejonėms, geriausia pasitarti su gydytoju.

Ar galima maudytis vonioje karščiuojant?

Maudantis vonioje, esant pakilusiai temperatūrai, reikia laikytis tų pačių taisyklių kaip ir duše – svarbu neapkrauti organizmo.

Jei temperatūra neviršija 37,5–38 laipsnių ir bendra savijauta gera, galima trumpai pagulėti šiltoje vonioje – ne ilgiau kaip 10–15 minučių.

Vandens temperatūra turėtų būti komfortiška – apie 36–37 laipsnių, bet jokiu būdu ne karšta. Geriausia ne visiškai panirti į vandenį – užtenka apsiplauti viršutinę kūno dalį rankomis.

Tačiau jei temperatūra viršija 38 laipsnių, vonia gali tapti pavojinga.

Karštas vanduo gali padidinti širdies apkrovą, sukelti kraujospūdžio svyravimus ir pabloginti būklę. Jei jaučiamas šaltkrėtis ar didelis silpnumas, vandens procedūras geriau atidėti.

Tokiu atveju rekomenduojama kūną tiesiog nuvalyti šiltu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu, kad organizmas nebūtų per daug apkrautas.

Ar galima karščiuojant plauti galvą?

Ko tikrai geriau vengti esant aukštai temperatūrai, tai galvos plovimo.

Šlapia galva gali dar labiau sustiprinti organizmo atšalimą, ypač jei plaukai neišdžiūsta greitai. Plaukų džiovintuvo naudojimas taip pat nerekomenduojamas, nes karštas oras gali sukelti papildomą krūvį susilpnėjusiam organizmui.

Jei vis dėlto būtina išplauti galvą, reikia tai daryti greitai, kruopščiai išdžiovinti plaukus šilta (bet ne karšta) oro srove ir iškart apsigaubti šiltu apklotu.

O kaip su pirtimi?

Jei temperatūra aukšta, apie pirtį reikia pamiršti!

Pirtis, kai kūno temperatūra viršija 37 laipsnių, ne tik nepadės pasveikti, bet ir gali dar labiau pakenkti organizmui.

Karščio ir drėgmės sąlygomis širdis pradeda dirbti intensyviau, o tai gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ar net alpimą.

Be to, perkaitimas gali sustiprinti karščiavimą ir pabloginti bendrą būklę.

Vienintelis atvejis, kai pirtis gali būti naudinga, – jei žmogus tiesiog sušalo, bet dar nėra susirgęs. Tokiu atveju šiluma gali padėti sušilti ir užkirsti kelią peršalimui.

Tačiau jei temperatūra jau pakilo, geriau likti lovoje ir gerti šiltus skysčius, o pirtį atidėti iki visiško pasveikimo.

The post Ar galima praustis po dušu, jei karščiuojate appeared first on Kauno savaitė.

Norisi, tačiau negalima. Mat karštas dušas pavojingas sveikatai.

Kad ir kokia pagunda būtų praleisti kuo daugiau laiko po stipria plikančio vandens srove, kuri, žinome, nuplauna ne tik nešvarumus, bet ir mikrobus bei kenksmingąsias bakterijas, su kuriomis neišvengiamai perdien kontaktuojame, to daryti neverta. Net jei karštas vanduo taip maloniai atpalaiduoja sopančius raumenis ir pašalina įtampą visame kūne.

Mat nėra privalumų be didelių trūkumų.

Nors karštas vanduo ir garas pašalina nuo kūno kai kuriuos mikrobus, kartu su jais į kanalizaciją nuteka gyvybiškai svarbus apsauginis odos sluoksnis.

Dėl to plikantis karštas vanduo gali paskatinti tokias ligas kaip egzema ir aknė, nes nuplauna natūralius odos riebalus ir kartu – gerąsias bakterijas.

Dermatologai įspėja: karštas dušas ir visokie muilai naikina apsauginę funkciją atliekantį ir bendrai sveikatos būklei labai reikalingą odos mikrobiomą.

Vietoj karšto dušo specialistai rekomenduoja drungną – kai vandens temperatūra nesiekia 15,5 laipsnio.

Šaltas dušas daugeliu atžvilgiu naudingesnis už karštą: jis padeda padidinti endorfinų kiekį organizme, paspartina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą, pagelbėja sveikai numesti svorio, gerina kraujotaką, slopina uždegimus ir tinimus, lengvina depresijos simptomus ir mažina skausmą.

The post Karšto dušo pavojai appeared first on Kauno savaitė.

Sinoptikų teigimu, vidutinė metinė oro temperatūra šalyje buvo 9,5 °C, o tai yra 2,1 °C daugiau už vidutinę daugiametę 1991–2020 m. fiksuotą oro temperatūrą.

Kaip skelbia LHMT, visais 2024 m. mėnesiais, išskyrus sausį, vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė už daugiametės tų mėnesių temperatūros vidurkį.

„Tai jau antrasis kartas ne tik per paskutinius 4 metus, bet ir per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, kai vidutinė metinė šalies oro temperatūra peržengia 9 °C ribą“, – skelbia LHMT.

Tarnybos duomenimis, pastarąjį kartą toks atvejis užfiksuotas 2020 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė 9,2 °C.

The post Praėję metai buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją appeared first on Kauno savaitė.

Priežasčių, kodėl karščiuojame, yra ne viena.

Ūmus kvėpavimo takų uždegimas, gripas, kovidas. Šie negalavimai prasideda visada netikėtai: ima krėsti šaltis, kamuoja spaudžiantis galvos skausmas kaktos srityje, laužo kaulus, maudžia raumenis, peršti akis ir, žinoma, čiaudime, kosėjame bei sloguojame.

Temperatūra taip pat šokteli labai staiga: per kelias valandas gali pakilti iki 38–39 laipsnių.

Simptomams palengvinti galima vartoti (bet tik pasitarus su gydytoju!) vaistus nuo uždegimo su paracetamoliu, ibuprofenu, kombinuotus analgetikus. Rekomenduojama daryti inhaliacijas, laikytis lovos režimo, taip pat gerti daug skysčių. Geriausia – morsų, arbatų su citrina, avietėmis ir pan.

Lengvais atvejais pasveikstama paprastai po 4–6 dienų.

Peršalę inkstai. Prasidėjus mažojo dubens organų (inkstų, kiaušidžių arba prostatos) uždegimui, kūno temperatūra gali šoktelėti iki 38–39 laipsnių. Kaktą išmuša prakaitas, juosmens srityje (vienoje arba abiejose pusėse) juntamas kartais tempiantis, kartais nepaprastai aštrus skausmas, nueinantis į kirkšnį arba pilvo apačią.

Pajutus tokius simptomus būtina skubiai išsitirti kraują (dėl padidėjusio leukocitų kiekio ir eritrocitų nusėdimo greičiui nustatyti).

Skausmui palengvinti galima išgerti nošpos ar kitų spazmolitikų, taip pat gerti urologinės paskirties žolelių arbatas. Tačiau kad išsigydytumėte infekciją, teks išgerti kursą gydytojo skirtų antibakterinių preparatų.

Navikai. Tokiais atvejais karščiavimas nesitraukia ilgiau kaip mėnesį ir be jokios akivaizdžios priežasties.

Be to, kamuoja bendro pobūdžio negalavimas, silpnumas, gali pradėti smarkiai slinkti plaukai.

Kiti dažni simptomai – apetito praradimas ir svorio netekimas, padidėja limfmazgiai.

Paprastai taip būna esant inkstų, kepenų, plaučių navikams, sergant leukoze.

Jokiu būdu nereikia iš karto pulti į paniką, tačiau delsti taip pat negalima – būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Skydliaukės problemos. Padidėjusi kūno temperatūra (iki 37–38 laipsnių) – ne vienintelis simptomas. Ligonis, nors jo apetitas sustiprėja, netenka svorio, tampa dirglus, greitai pravirksta, jaučia nuolatinį nuovargį ir baimę.

Būtina išsitirti skydliaukės hormonus. Sutrikus skydliaukės funkcijai – ypač išsivysčius hipertireozei – sutrinka ir visa organizmo termoreguliavimo sistema.

Distonija. Ligoniams – dažniausiai jauniems žmonėms – laikosi 37 laipsnių temperatūra, svyruoja kraujospūdis, ant krūtinės, veido, kaklo atsiranda raudonų dėmių.

Tokia būklė vadinama konstitucine hipertermija. Neretai ji pasireiškia dėl nervinio ar fizinio persitempimo, pavyzdžiui, per egzaminų sesiją.

Tai viena vegetacinės kraujagyslių distonijos atmainų. Ją suvaldyti padeda vaistai nuo nerimo, taip pat Sibiro ženšenio, valerijonų, sukatžolių antpilai.

Reumatizmas. Karščiuojama sergant sąnarių, inkstų uždegimu, be to, juntamas skausmas širdies plote. Reumatas – autoimuninė liga. Taigi ja susirgus sutrinka mūsų organizmo imuninė sistema, dėl ko viskas ir išsiderina – taip pat ir temperatūros reguliavimas.

Vaistinė karštinė. Jeigu net gydytojui nepavyksta nustatyti karščiavimo priežasties, o temperatūra ir toliau laikosi ties 38 laipsniais arba periodiškai šokinėja tris savaites, reikėtų atlikti imuniteto tyrimus, pasitikrinti hormonų lygį, pasikonsultuoti su endokrinologu.

Tačiau kartais karščiavimą gali sukelti vartojami antibiotikai, kraujagyslėms skirti vaistai arba hormoniniai preparatai. Tuomet tai vadinama vaistine karštine.

Kas geriau – tabletės ar milteliai?

Vaistinėse yra didžiulis karščiavimą mažinančių vaistų pasirinkimas. Jų būna įvairiausių formų. Ar tikrai svarbu, kokius vartoti?

Pasak medikų, tabletės arba kapsulės veikia ilgiau nei mikstūros ar sirupai. Tačiau tam, kad tabletė ištirptų skrandyje ir jos veiklioji medžiaga patektų į kraują, reikalingas laikas. Išimtis – šnypščiosios tabletės: jos greitai sumažina karščiavimą.

Bėda, kad visos tabletės nuo uždegimo nelabai gerai veikia skrandžio gleivinę, todėl geriau jas gerti pavalgius.

Gydomąjį tirpiųjų miltelių poveikį pajuntame beveik iš karto. Deja, tokie preparatai veikia trumpiau, todėl miltelius tinka vartoti kaip skubią priemonę. Ir būti atsargiems, nes dauguma miltelių sukelia mieguistumą, taigi jų nederėtų vartoti prieš sėdant prie vairo ir pan.

     Naudinga žinoti

38,3 laipsnio – tokią ir aukštesnę temperatūrą jau būtina mažinti vaistais. Kai temperatūra nuo 37 iki 38 laipsnių, nuslopinti karščiavimą be vaistų gali padėti:
– kūno įtrynimas silpnu acto tirpalu; – žalioji arba juodoji arbata su avietėmis, spanguolių morsas;
– citrusai (persišaldžius, temperatūra gali sumažėti 0,3–0,5 laipsnio suvalgius greipfrutą arba pusę citrinos).

The post 7 aukštos temperatūros priežastys appeared first on Kauno savaitė.