Paradoksalu, bet pastatas, kurio sienos kadaise girdėjo aukų raudas ir nusikaltėlių pasiteisinimus, dabar tarnauja kultūrai – jame veikia įspūdinga pasaulio keramikų darbais garsėjanti Dailės galerija.

Bausmė pavijo greitai

Panevėžio centre esanti Dailės galerija – ne šiaip sau tuščioje vietoje išdygęs pastatas, o turtingą istoriją turinti ir legendomis apipinta vieta, buvusi ir turtingos šeimos privačiu namu, ir mokykla, ir muziejumi, ir netgi teismo rūmais.

Tačiau bene įdomiausias ir netikėčiausias jo istorijos faktas – jog į teismo posėdžius šiame pastate pardavinėti bilietai. Žiūrėti, kaip teisiami nusikaltėliai, panevėžiečiai ėjo tarsi į teatro spektaklį.

Prieškario istorijos įvykių faktus renkantis Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas pasakoja, kad įėjimo bilietai buvo pardavinėjami ne į visus teismo posėdžius.
„Tik į garsiausius, visuomenę labiausiai dominusius, o ypač į vieną iš jų, pirmą kartą šiame teisme pasibaigusį mirties bausmė skyrimu“, – sako istorikas.

Visuomenėje didžiulį atgarsį sukėlusi byla buvo išspręsta labai greitai – nusikaltimas įvykdytas 1936 metų gruodžio 16 dieną, nusikaltėlis išaiškintas maždaug per savaitę, teismo procesas Panevėžio apygardos teisme, tuomet veikusiame dabartinės Dailės galerijos pastate, vyko 1937 metų sausio 19-ąją, o nusikaltėliui paskirta mirties bausmė įvykdyta 1937 metų liepos 27 dieną.

Stebėti posėdžio susirinko beveik visa Panevėžio valdininkija ir net korespondentai iš užsienio.

O iš didžiulės aplink rūmus susispietusios minios į salę pateko tik tie, kurie pirko įėjimo bilietus.

Tų bilietų ne visiems ir užteko – salėje tilpo tik apie 100 žiūrovų.

Nepagailėjo net vaiko

Įvykis, sudominęs ir sukrėtęs minias žmonių, iš tiesų buvo neeilinis ir labai žiaurus.

O nutiko jis Panevėžio rajone, Smilgiuose – ramiame provincijos miestelyje, kuriame tuomet gyveno apie 600 žmonių.

Kaip pasakoja D. Pilkauskas, miestelis ir apylinkės garsėjo savo turtingais ir stambiais ūkiais, samdžiusiais į pagalbininkus įvairius meistrus.

Ūkininkai turėjo kuliamąsias, karšiamąsias mašinas, Smilgiuose veikė malūnai, lentpjūvės, pieninė.

Tarp smilgiečių buvo ir šešios žydų šeimos, draugiškai sugyvenusios su lietuviais.

Viena iš tų šeimų – ganėtinai turtingi Foigeliai, valdę Smilgiuose manufaktūros parduotuvę.

Tos nelemtos 1936 metų gruodžio 16-osios vakarą apie 18 valandą pas Foigelius užėjo Bronius Pogužinskas.

Iš Kėdainių krašto kilusį vyrą ūkininkai samdydavo kaip dailidę.

Vedęs jau šešerius metus, bet vaikų neturėjęs, jis, kaip paaiškėjo, nebuvo gero būdo, su žmona prastai sugyveno.

O tą lemtingą gruodžio vakarą užsukęs į Foigelių namus girtas vyras sukėlė tikrą pragarą – daužydamas plaktuku per galvas, vieną po kito nužudė penkis asmenis – abu sutuoktinius Foigelius, jų dukrą, tarnaitę Marytę, nepagailėjo netgi ketverių metų mergaitės.

Pradėjęs nuo šeimos galvos, nusikaltėlis siautėjo pusę valandos, o paskui, pagrobęs 150 litų, paspruko.

Tik vargu ar jam labai reikėjo pinigų.

Nustatyta, kad su savimi jis ir taip turėjo 600 litų.

Buvo pabaigęs darbus pas vieną ūkininką ir jau tarėsi pradėti dirbti pas kitą.

„Įvykdęs kraupų nusikaltimą už turimus pinigus jis nusipirko arklį ir vežimą“, – bylos medžiagą cituoja istorikas.

Teisinosi buvęs girtas

Nužudytuosius pirmasis aptiko Smilgių miestelio naktinis sargas Tumas.

Jis ir pranešė policijai.

Kriminalinė policija ėmėsi aktyvaus darbo ir nusikaltimą įvykdęs asmuo prieš pat Kalėdas buvo sulaikytas.

Tardymą vedė tardytojas Tamašauskas.

Priremtas įrodymų, B. Pogužinskas prisipažino padaręs baisų nusikaltimą, tik jo motyvų žmogžudys taip ir nesugebėjo paaiškinti.

Ir teisme jis tvirtino tik vieną: ,,Užėjo tokia kvailystė ir nužudžiau“. Teisinosi buvęs girtas.

Prieš ateidamas pas Foigelius, nusikaltėlis tikino su būsimu darbdaviu išgėręs „tris pusbonkius“.

O nusikaltimo įrankį – plaktuką – neva turėjęs atsitiktinai: buvo jį pasiskolinęs ir nešė grąžinti.

Paskutinis noras – linkėjimai pažįstamiems

Nusikaltėlio teismas vyko visą dieną.

Teismui pirmininkavo pats Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Romanas Cerpinskas, o kaltinimą palaikė prokuroras Eduardas Vojevodskis

Teisiamajam atstovavo advokatas L. Milčius.

Besiklausant įvykio aplinkybių ne vienam į salę patekusiam žiūrovui šiurpo odą, sunku buvo įsivaizduoti ir suprasti tokį žiaurumą.

Lengvinančių aplinkybių, pasak prokuroro, rasti buvo sunku, tad nusikaltėliui paskirta mirties bausmė.

Po teismo proceso praėjus pusei metų, nuteistasis pasiųstas į dujų kamerą.

Išreikšdamas savo paskutinį pageidavimą, jis paprašė perduoti linkėjimus pažįstamiems.

Nusikaltimo aukos – Foigelių šeima – palaidota Rozalime, tuo pasirūpino šeimos artimieji.

Namas, kuriame įvykdyta penkiaguba žmogžudystė, buvo parduotas.

O kitos žydų šeimos po šios baisios žmogžudystės nebenorėjo gyventi Smilgiuose ir išsikėlė.

Miestelyje liko vienintelis žydas – batsiuvys.

Šimtai bylų

Tokių skaudžių ir tragiškų bylų šiame Panevėžio teisme daugiau nebepasitaikė, bet visuomenės susidomėjimą sukeliančių būta.

„Šitame pastate veikęs Apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąsias bylas, už kurias numatoma bausmė – sunkiųjų darbų kalėjimas, taip pat bylas, kuriose civilinis ieškinys didesnis nei 5000 litų“, – pasakoja D. Pilkauskas.

Apygardos teismas nagrinėjo ir bylas, jau išspręstas taikos teisėjo, bet šalims nesutikus su sprendimu ir kt.

1934 metų duomenimis, Panevėžio apygardos veikimo plotas buvo ne tik Panevėžio miestas ir apskritis, bet ir Rokiškio, Zarasų, Biržų apskritys bei aplinkiniai valsčiai.

Tad bylų nagrinėti tekdavo daug.

Žinoma, kad 1940 metais Panevėžio apygardos teisme dirbo 10 teisėjų.

Teisėjų korpusas buvo sudarytas iš Kauno apygardos teismo teisėjų ir darbą pradėjo nuo 1925 metų gegužės 5 dienos.

Ši diena ir laikoma Panevėžio apygardos teismo įkūrimo data.

Kaip pasakoja D. Pilkauskas, iniciatyva atsirasti Apygardos teismui kilo iš Panevėžio miesto savivaldybės.

Dar 1924 metais vasarį ji kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama mieste įkurti Apygardos teismą ir Seimas tam uždegė žalią šviesą.

Dabartiniame Dailės galerijos pastate teismas veikė iki 1944 metų.

Tačiau statytas jis ne teismui.

Turtingų panevėžiečių namai

Pastato, kuriame dabar įsikūrusi Dailės galerija, atsiradimo istorija siekia dar 1888 metus.

Tuomet viena iš labiausiai pasiturinčių to meto panevėžiečių šeimų Bronislava ir Jonas Kasperavičiai jiems priklausančiame sklype ėmėsi namo statybos.

Ir jau po metų Respublikos gatvę, tuomet turėjusią Bajorų gatvės pavadinimą, papuošė vieno aukšto su mansarda raudonų plytų namas.

Dabar jo išvaizda menkai teprimena tuometį vaizdą – toks, kokį pasistatė Kasperavičių šeima, išliko tik fotografijose ar paveiksluose

Namo savininkas J. Kasperavičius buvo žinomas žmogus – ėjo Panevėžio tarpusavio kredito draugijos direktoriaus pareigas, taip pat buvo vienas iš lenkų bendruomenės lyderių.

Tačiau neilgai trukus pastato savininkas mirė ir jo žmona naujajame name neliko gyventi – išnuomojo jį.

Nuo karių savanorių iki istorijos sergėtojų

Kai iš gražuolio raudonplyčio 1944 metais išsikraustė teisėjai, vasario–gegužės mėnesiais pastate dislokuota Lietuvos vietinės rinktinės Panevėžio miesto ir apylinkių savanorių 241 bataliono 2-oji kuopa.

Dabar panevėžiečiams apie tai primena ant pastato fasado atidengta atminimo lenta.

1945-aisiais pastatas perduotas miesto Kraštotyros muziejaus žinion ir į jį suvežti per karą muziejininkų išsaugoti eksponatai.

Pirmoji muziejaus ekspozicija po šiuo stogu atidaryta 1947 metų sausį.

1952 metais visas pastatas Respublikos g. 3 perduodamas Panevėžio miesto vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus žinion ir per kelerius metus iškeldinus antrojo aukšto gyventojus muziejus papildomai gavo 43 kvadratinius metrus.

Čia įrengtos saugyklos.

Muziejus Respublikos g. 3 išbuvo iki 1985 metų, kol persikėlė į suremontuotas dabartines savo patalpas.

Atidengė praeities ženklus

Išsikėlus muziejui, likusiose patalpose sumanyta įrengti Dailės galeriją.

Tačiau tuometei miesto valdžiai atrodė, jog senas raudonų plytų pastatas nebetinka naujiems laikams, jam būtina suteikti modernią išvaizdą.

Istorinis raudonplytis mūras 1985 metais rekonstruotas pagal Kauno „Miestprojekto“ parengtą projektą.

„Po remonto iš buvusio Kasperavičių namo nebeliko nė žymės – raudonos plytos užtinkuotos, langai į Respublikos gatvės pusę užmūryti. Pastatas visiškai prarado savo autentiškumą ir unikalumą“, – pasakoja D. Pilkauskas.

Po tokios sovietinės rekonstrukcijos duris atvėrė Panevėžio dailės galerija ir, sėkmingai įgyvendindama naujus planus ir prasmingus sumanymus, čia veikia iki šiol.

O nuo 2018 iki 2021-ųjų miesto Savivaldybė ėmėsi ypatingo darbo – bent iš dalies sugrąžinti pastatui jo autentišką išvaizdą.

Remiantis istorinėmis nuotraukomis, atidengta ir restauruota autentiška raudonų plytų mūro rytinė siena, atkurti čia buvę langai – Respublikos gatvės perlas pradėjo naują etapą.

Grąžinta senoji pastato išvaizda skatina panevėžiečius domėtis ir jo istorija, ir šioje vietoje praeityje nutikusiais įvykiais, ir juose dalyvavusiais žmonėmis.

The post Į teismo posėdžius – su bilietais appeared first on Kauno savaitė.

Tarp apklausiamų liudytojų – šios bylos tyrimą kontroliavusi buvusi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Valdemara Chodorcevičienė. Ji jau yra baigusi tarnybą prokuratūroje.

K. Bartoševičius su savo advokatu Olegu Šibkovu bandė nušalinti D. Skrebiškį nuo bylos nagrinėjimo ir apklausti teisme kaip liudytoją, tačiau teismas nušalinimo pareiškimo netenkino.

Nuteistojo advokatas siekė, kad D. Skrebiškis būtų apklaustas dėl bendravimo su nukentėjusiais ar jų atstovais.

„Pagal tai, kas kalbėta ikiteisminio tyrimu metu, dar iki pareiškimų, buvo važiuota pas šį prokurorą. Prašėm jį apklausti liudytoju, bet iškvietė kitą prokurorę. Mes norėjom išsiaiškinti, ar tikrai buvo važiuota pas prokurorą (D. Skrebiškį – ELTA)“, – sako K. Bartoševičiaus advokatas O. Šibkovas.

Apeliacinis teismas yra nusprendęs, kad abejonės dėl D. Skrebiško yra nepagrįstos.

Šis prokuroras kaltinimą palaikė ir pirmos instancijos Panevėžio apygardos teisme, pareigūnas siekia, kad ekspolitikas būtų nuteistas griežtesne bausme.

Aukštesnės instancijos teismas nuosprendį peržiūrės pagal keturis paduotus apeliacinius skundus – nuteistojo, prokuroro ir dviejų nukentėjusiųjų advokatės.

Pernai liepą Panevėžio apygardos teismas K. Bartoševičių pripažino kaltu dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, dėl nepilnamečio seksualinio prievartavimo, dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo ir dėl nesunkaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo – dėl visų pareikštų kaltinimų.

Apkaltinamąjį nuosprendį byloje pateikusi prokuratūra ir du nukentėjusieji siekia, kad K. Bartoševičiui būtų skirta ne 7, o 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės Panevėžio prokuroras prašė pirmos instancijos teisme.

Apeliacinį skundą pateikęs Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. Skrebiškis taip pat siekia, kad K. Bartoševičiui būtų pritaikyta ir baudžiamojo poveikio priemonė – po laisvės atėmimo bausmės atlikimo būtų atimta teisė 5 metus dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis.

Ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus atžvilgiu baigtas 2023 m. liepą, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus buvo perduota teismui.

Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamente narys K. Bartoševičius apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių pranešė prieš trejus metus – 2023 m. sausio 23 dieną. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.

Portalas „Delfi“ skelbė, kad galimi seksualinio pobūdžio nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Viešai skelbiama, kad 2012-2020 m. K. Bartoševičius buvo viešosios įstaigos berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi, 2018-2019 m. jis buvo Kauno Veršvų gimnazijos mokytoju.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Bartoševičiaus byloje vyks liudytojų apklausos appeared first on Kauno savaitė.

Byloje R. Baranauskas ginčijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 5 d. sprendimą, kuriuo jam buvo atsisakyta skirti senatvės pensiją, motyvuojant tuo, kad jis gyvena Rusijos Federacijoje.

Pasak institucijos, pagal galiojantį 2001 m. gegužės 29 d. įsigaliojusį tarpvalstybinį susitarimą, senatvės pensiją moka ta valstybė, kurioje asmuo nuolat gyvena.

Pareiškėjas teigė, kad nėra nuolatinis Rusijos gyventojas, todėl šis susitarimas jam netaikytinas, o pensiją turėtų skirti Lietuva.

Visgi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šiuos argumentus atmetė.

Nustatyta, kad Lietuvoje išduoti R. Baranausko asmens dokumentai ilgą laiką yra negaliojantys.

Be to, kreipdamasis dėl pensijos pareiškėjas nurodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Maskvoje, Rusijos Federacijoje, o pensiją pageidavo gauti į asmeninę sąskaitą Rusijos banke „Gazprombank“.

Teismas taip pat teigia, jog Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš Lietuvos išvyko 2025 m. birželio 2 d., t. y. dar iki bylos nagrinėjimo teisme, ir neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, nuolatiniais Lietuvos gyventojais laikomi tie asmenys, kurių gyvenamoji vieta yra įrašyta į Gyventojų registrą, o nuolat užsienyje gyvenantys piliečiai turi teisę gauti pensiją tik tada, jei tai nustatyta tarptautinėje sutartyje ar Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šiuo atveju taikytinas dvišalis susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos, kuriuo vadovaujantis pensiją moka ta valstybė, kurioje asmuo nuolat gyvena.

Teismo įsitikinimu, nors R. Baranauskas atitinka Pensijų įstatyme nustatytus reikalavimus dėl darbo stažo (21 metai) ir pensinio amžiaus, tai nesuteikia jam teisės į pensiją, jei jis nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje.

Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Buvęs „Snoro“ vadovas reikalavo iš Lietuvos senatvės pensijos appeared first on Kauno savaitė.

Kaip Eltai nurodė Lietuvos kalėjimų tarnyba, A. Kandrotas-Celofanas į laisvę iš Vilniaus kalėjimo paleistas trečiadienį. Nuteistajam pritaikytas lygtinis paleidimas, atsižvelgiant į tai, kad jis atliko daugiau nei tris ketvirtadalius numatytos laisvės atėmimo bausmės bei atitiko lygtiniam paleidimui taikomas sąlygas.

„Nuteistajam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi. Minėtoje teisės normoje numatyta, kad asmuo, atlikęs daugiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir atitinkantis kitus įstatymo nustatytus reikalavimus, gali būti paleistas iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Nuteistasis atitiko visas būtinas sąlygas lygtiniam paleidimui taikyti“, – teigiama LKT komentare.

Anot tarnybos, A. Kandrotą-Celofaną paleidus į laisvę, jam mažiausiai tris mėnesius bus taikoms intensyvi probacijos pareigūnų priežiūra.

LKT pabrėžė, kad lygtinis paleidimas nėra bausmės panaikinimas.

„Tai yra bausmės vykdymo tęstinumas, tačiau taikant švelnesnes, į visuomenės integraciją orientuotas sąlygas. Tokia priemonė skirta skatinti nuteistųjų resocializaciją, stiprinti jų atsakomybę bei mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką“, – teigia tarnyba.

Apeliacinis teismas praėjusių metų sausį A. Kandrotą-Celofaną pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų dviejose baudžiamosiose bylose, subendrinus bausmes, vyrui skirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis bausmei atlikti buvo pristatytas į Vilniaus kalėjimą.

Anksčiau teistas A. Kandrotas-Celofanas yra vienas iš kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje.

Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus 2024 m. šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.

A. Kandrotas-Celofanas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Už finansinius nusikaltimus nuteistas A. Kandrotas-Celofanas paleistas į laisvę appeared first on Kauno savaitė.

Šį nuosprendį ketvirtadienį paskelbė Kauno apygardos teismas.

Anksčiau A. Paleckis dėl šio nusikaltimo buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Už grotų beveik du metus

Kauno apygardos teismas paskelbė, kad tenkina prokuratūros skundą – A. Paleckio veiksmas dėl partizanų šmeižimo buvo tikslingas, jis nusikalto atlikdamas bausmę, laisvės atėmimo bausmė nesustabdė jo nuo naujo nusikaltimo vykdymo.

„Išsakė teiginius, kurie menkino pokario ginkluotos rezistencijos dalyvius, priskirdamas jiems tik neigiamus kovo motyvus ir nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą – ginti Lietuvos laisvę. Tokiu užgauliu ir viešu pasisakymu neigė, šiurkščiai menkino SSRS atsakomybę už vykdyto genocido metu žmonių žūtis pokario ginkluotos Lietuvoje rezistencijos metu, perkeliant atsakomybę JAV ir nutylint SSRS vaidmenį bei menkino ginkluotos rezistencijos Lietuvoje dalyvius“, – per posėdį sakė teisėja Lina Lesinskienė.

A. Paleckiui skirta galutinė 1 metų ir 10 mėnesių ir 18 dienų laisvės atėmimo bausmė – tiek laiko jis iš viso turės praleisti už grotų.

Šis nuosprendis įsiteisėjo iškart, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Dėl šmeižto – išteisintas

Tačiau už parlamentaro, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno šmeižimą A. Paleckis išteisintas.  Teisėjų vertinimu, ši veika nėra tokia pavojingumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Teismo manymu, politikai ir kiti viešieji asmenys turi būti pakantesni aštresnei ir nepragrįstai kritikai. Tačiau pripažinta, kad A. Paleckis A. Kasčiūną pažemino, susiedamas jį su nacistinėmis pažiūromis.

Prokuratūra savo skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria A. Paleckis išteisintas dėl Lietuvos partizanų niekinimo, pripažinti asmenį kaltu dėl šiurkštaus genocido nusikaltimo neigimo ir skirti vyrui 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Prokuratūra, reaguodama į A. Paleckio pasakymą, kad dėl pokario Lietuvos partizanų kaltės žuvo 25 tūkst. civilių gyventojų, iš jų 1 tūkst. buvo kūdikiai, teigia, jog vyras akivaizdžiai menkina partizanus, nes tokia statistika buvo sudaryta iki 1990 metų, ją rinko ne istorikai, o KGB darbuotojai.

Kalbėjo apie „nacistinį“ komitetą

Bylos duomenimis, A. Paleckis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime, 2023 m. rugsėjį vieno socialinio tinklo kanale, manoma, tyčia viešai išsakė apie L. Kasčiūną melagingus, tikrovės neatitinkančius bei jį žeminančius teiginius. Kalbėdamas telefonu iš Kauno kalėjimo su portalo „ekspertai.eu“ įkūrėju Audriumi Naku, A. Paleckis teigė, kad A. Kasčiūno tuomet vadovautas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas Seime yra nacistinis, o paties L. Kasčiūno veikla susijusi su nacistine ideologija. Šis pokalbis vėliau buvo paskelbtas per kanalą „Youtube“.

Prokuratūra siekė nuteisti A. Paleckį už tyčinį 1944-1955 m. sovietų vykdytų nusikaltimų Lietuvoje neigimą. Teisėsaugos duomenimis, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad 2022 m. spalį A. Paleckis viešai pritarė tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino.

Tyrimo duomenimis, 2022 m. rugsėjį per viename socialiniame tinkle transliuojamą visuomenės informavimo priemonę, iš laisvės atėmimo vietos telefoninio pokalbio metu, pasisakydamas apie Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją, A. Paleckis pateikė Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, įtariama, menkino pokario ginkluotos rezidencijos dalyvius, priskirdamas jiems tik neigiamus kovos motyvus ir nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

„Puikiai žinojo Vašingtono žmonės, kad jėgos nelygios, kad bet koks jaunas vaikino išėjimas į mišką baigsis jam tragiškai. Buvo nužudyta tų žmonių, kurie klausė Amerikos balso“, – kalbėjo A. Paleckis.

A. Paleckis taip pat teigė, kad partizanai „prišaudė“ žydų vaikų, senukų ir moterų, esą partizanai žudė paprastus valstiečius, partizanai vaizduojami kaip bėgantys ir besislapstantys, „smetoninio režimo“ gelbėtojai.

Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtinta, kad A. Paleckio viešame pasisakyme nurodyti duomenys ir pateikta dalis šaltinių, kuriais, pasak A. Paleckio, jis rėmėsi, neatitinka Lietuvos istorijos, paremti KGB nurodyta informacija, kurie vėliau buvo oficialiai paneigti kitų istorikų ir kituose oficialiuose šaltiniuose.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad rašas su A. Paleckio pasisakymu buvo paskelbtas 2023 m. spalio 25 d., Lietuvai minint Konstitucijos dieną (pagrindinio įstatymo, įtvirtinančio piliečių laisves ir teises) priėmimo 30-metį.

Kliuvo ir JAV

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tuo metu buvo praėję 8 mėnesiai nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, kuomet Lietuvos piliečiai gyveno įtampoje ir baimėje dėl savo šalies ateities.

„Jungtinių Amerikos Valstijų, kaip pagrindinės NATO sąjungininkės vaidmuo Lietuvos Respublikos saugumui, jos didelė parama Ukrainai, tuo metu neabejotinai buvo plačiai aptarinėjama visų piliečių. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad A. Paleckio pasisakymas menkinant 1945–1946 m. įvykių metu SSRS vaidmenį, atsakomybę permetant Amerikai, pateikiant, kad dėl jos įtakos buvo nužudyta 25 000 nekaltų gyventojų, tarp jų moterų, vaikų, kūdikių, buvo tikslingas jo veiksmas. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, A. Paleckio veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 1702 straipsnio 1 dalyje, požymiai, jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais“, – per posėdį sakė teisėja L. Lesinskienė.

Teismo manymu, A. Paleckis, pats būdamas tarptautinių santykių specialistu – politologu, taip pat žurnalistu, turėjo suvokti analizuojamų šaltinių pagrįstumą. Pateikdamas savo tekstą kaip publicisto darbą, jis turėjo vertinti visus duomenis, taip pat pateikiamus ir oficialiuose šaltiniuose – istorijos instituto, Lietuvos gyventojo genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenis, tačiau to nedarė.

53 metų A. Paleckis dabar Kauno kalėjime atlieka bausmę už rengimąsi šnipinėti Rusijai – Generalinė prokuratūra A. Paleckį su bendrininku Deimantu Bertausku kaltino rinkus Rusijos žvalgybą dominančią informaciją, kaip teigė prokuratūra, jiems buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas. A. Paleckis taip pat laikomas vienu iš „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų, šią asociaciją teismas likvidavo kaip veikiančią prieš Lietuvą.

2012 m. tuometinis partijos „Frontas“ lyderis A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai radijo laidoje pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Šioje byloje jam buvo skirta piniginė bauda.

Kauno apygardos teismas paminėjo šį nuosprendį ir atsižvelgė, kad už panašų nusikaltimą A. Paleckis jau buvo baustas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post A. Paleckis pripažintas kaltu dėl pokario partizanų niekinimo appeared first on Kauno savaitė.

Praėjusių metų liepą policija P. Gražuliui už sovietinių simbolių demonstravimą ir daiktinių įrodymų slėpimą skyrė 300 eurų baudą.

Administracinė teisena P. Gražuliui pradėta po to, kai jis 2023 m. spalį tuometinei Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen bandė įteikti sovietinio tankisto uniformą. Politikas minėtą uniformą esą gavo iš piliečio mitingo prie Seimo metu. Minimą uniformą P. Gražulis žadėjo pateikti policijai.

Kaip antradienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, teismas tenkino P. Gražulio skundą, kuriuos jis prašė panaikinti jam skirtą pinginę baudą, ir kartu nutarė administracinę teiseną politiko atžvilgiu nutraukti.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Anot B. Mozūraitienės, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. spalį P. Gražulis sovietinio tankisto uniformos pats neatsinešė, jam uniformą davė vienas iš prie parlamento tuo metu vykusio mitingo dalyvių.

Teismo vertinimu, tuometinis Seimo narys P. Gražulis, norėdamas sovietinio tankisto uniformą įteikti tuometinei parlamento vadovei V. Čmilytei-Nielsen, nesiekė demonstruoti draudžiamos simbolikos. Pasak teisėjos, prieita išvados, kad P. Gražulis savo veiksmais norėjo pademonstruoti pasipiktinimą sovietine praeitimi, taip pat siekė politinių tikslų, žiniasklaidos dėmesio.

„Toks jo veikimas susijęs su politiniais tikslais (…), o ne su siekiu demonstruoti draudžiamą simboliką, veikti prieš demokratinę Lietuvos valstybę“, – nurodė B. Mozūraitienė.

Anksčiau P. Gražulis teigė, kad V. Čmilytei-Nielsen pateikdamas sovietinio tankisto uniform, norėjo atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad politikės senelis esą tarnavo sovietinėje kariuomenėje.

„Pateikdamas sovietinio tankisto uniformą Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, norėjau atkreipti visuomenės dėmesį į jos senelio, sovietinio tankisto, dalyvavusio Lietuvos okupacijoje, ir jos tėvo, KGB rezervisto, veiklą bei jos nenorą atsiriboti nuo jų nusikaltimų prieš Lietuvą“, – anksčiau Tautos ir teisingumo sąjungos išplatintame pranešime spaudai cituotas P. Gražulis.

Vilniaus apygardos teismas yra pradėjęs nagrinėti P. Gražulio baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas LGBTQ žmonių niekinimu. Galimas nusikaltimas įvykdytas 2022 m. gegužę parlamente, Seimui svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Praėjusių metų birželį P. Gražulis buvo išrinktas į Europos Parlamentą (EP). Prokuratūra kreipėsi į EP su prašymu panaikinti politiko teisinę neliečiamybę, kad teismas galėtų toliau nagrinėti minėtą baudžiamąją bylą.

2023 m. gruodį Seimas panaikino šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio P. Gražulio mandatą.

Mandato netekusiam parlamentarui 10 metų uždrausta kandidatuoti į Seimą. Šį sprendimą parlamentas priėmė, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo verdiktą, kuriuo buvo nuspręsta, kad P. Gražulis, balsuodamas už socialdemokratą Liną Jonauską, pažeidė Konstituciją.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Teismas panaikino P. Gražuliui skirtą baudą appeared first on Kauno savaitė.

Tarp politinių jėgų atstovų – partijų skyrių pirmininkai bei buvę parlamentarai.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kandidatus į merus kelia visose trijose savivaldybėse. Jonavoje rinkimus laimėti sieks laikinasis meras Povilas Beišys, Joniškyje – buvęs Seimo narys Liudas Jonaitis, o Panevėžyje – miesto sporto centro direktorius Saulius Raziūnas.

Dėl visų trijų merų postų kovos ir „Nemuno aušros“ atstovai. Panevėžyje keliama „aušriečio“ Juliaus Limanto kandidatūra. Pastarasis dalyvavo ir spalį vykusiuose Seimo rinkimuose, tačiau tuomet parlamentaro mandato politikui iškovoti nepavyko. Jonavos mero rinkimuose dalyvaus politinės jėgos narys Romanas Steponavičius, Joniškio – parlamentaro Sauliaus Bucevičiaus patarėjas Saulius Kužmarskis.

Tuo metu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Jonavos rajone kelia skyriaus pirmininkės Jolitos Peleckienės kandidatūrą, o Panevėžyje – buvusį švietimo, mokslo ir sporto viceministrą Igną Gaižiūną.

Liberalų sąjūdis savo atstovus kelia dvejose savivaldybėse – dėl Joniškio mero posto varžysis laikinai savivaldybės vadovo pareigas einantis Gediminas Čepulis, o Panevėžyje šį postą iškovoti bandys advokatas Algimantas Kolpertas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Jonavoje kelia partijos skyriaus pirmininkę Renatą Sorakienę, o Joniškyje – politinės jėgos narį Benjaminą Rimdžių. Po to, kai buvęs parlamentaras Deividas Labanavičius pranešė nusprendęs nebedalyvauti Panevėžio miesto mero rinkimuose, savo kandidato šioje savivaldybėje LVŽS neturės.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kandidatą kelia tik Panevėžyje. Čia į miesto vadovus pretenduoja Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Solveiga Dagė.

Be to, pirmalaikiuose Panevėžio miesto savivaldybės mero rinkimuose dalyvaus politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ atstovė Loreta Masiliūnienė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 14 šių norą dalyvauti rinkimuose išreiškusių kandidatų jau pateikė dokumentus ir sumokėjo 2018 eurų siekiantį rinkimų užstatą.

Iki sausio 10 dienos vidurnakčio trūkumus dokumentuose turėjo pašalinti ir savo kandidatūrą pirmalaikiuose Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimuose pateikęs Andrejus Lobovas.

Joniškio rajono gyventojai kovo 16 dieną, per pirmalaikius rinkimus, turės išsirinkti naują merą, nes į Seimą išrinktas liberalas Vitalijus Gailius spalį vykusiuose rinkimuose laimėjo parlamentaro mandatą, todėl posto Joniškyje atsisakė.

Tuo metu Jonavos rajone bei Panevėžyje pirmalaikiai rinkimai kovo 16 dieną rengiami po to, kai buvę savivaldybių vadovai sulaukė nepalankių teismų sprendimų.

Buvusį Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių už piktnaudžiavimą ir dokumentų suklastojimą teismas nubaudė 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejiems metams atėmė galimybę dirbti valstybės institucijose.

Tuo metu buvęs Panevėžio miesto vadovas Mykolas Rytis Račkauskas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo organizuojant viešuosius pirkimus – jam skirta 15 tūkst. eurų baudą. Teismas taip pat atėmė teisę politikui trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Parlamentinės partijos iškėlė kandidatus į Joniškio, Jonavos bei Panevėžio merus appeared first on Kauno savaitė.

Kaip Eltai teigė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė, toliau nagrinėjant bylą, teisme bus tęsiamos liudytojų apklausos.

„Teisme planuojama apklausti Nijolę Maslauskienę ir Česlovą Iškauską“, – nurodė L. Nemeikaitė.

R. Žemaitaičio advokatė Egidija Belevičienė teigė, kad istorikė N. Maslauskienė ir žurnalistas Č. Iškauskas bus apklausiami, nes politikas, skelbdamas savo įrašus „Facebook“, rėmėsi minėtų asmenų publikacijomis.

„R. Žemaitaitis nurodė, kad jis rėmėsi Č. Iškausko straipsniais ir istorikės M. Maslauskienės moksliniu straipsniu“, – Eltai sakė E. Belevičienė.

Penktadienį planuojamas teismo posėdis R. Žemaitaičio byloje bus pirmasis po to, kai praėjusių metų gruodį Seimas panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę. Jei parlamentas nebūtų panaikinęs R. Žemaitaičio imuniteto, teismo procesas negalėtų būti tęsiamas.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasisakymais parlamente.

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.

Pagal kaltinamąjį aktą, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Anot prokuratūros, Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

Prokuroras Justas Laucius teisme anksčiau teigė, kad R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai.

R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta.

Pirčiupių žudynės įvykdytos 1944 m. birželio 3 d., kai nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. Diversines užduotis vykdžiusiam Raudonosios armijos būriui nukovus 6 vokiečių kareivius, nacių kariškiai, reaguodami į tokius veiksmus, apsupo Pirčiupių kaimo dalį, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.

2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.

Seimo nario priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų sulaužusios R. Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Teismas grįžta prie R. Žemaitaičio bylos appeared first on Kauno savaitė.

Tokį sprendimą LVAT priėmė praėjusią savaitę, trečiadienį, patenkinęs mokesčių mokėtojos skundą dėl VMI atsisakymo patikslinti iš jos priverstinai išieškomos mokestinės nepriemokos dydį.

Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, byloje buvo nustatyta, kad pasibaigus mokestiniam ginčui pareiškėjai VMI išsiuntė raginimą geruoju sumokėti teismo sprendimu patvirtintą 28 669 eurų dydžio mokestinę nepriemoką. Pareiškėjai šių sumų nesumokėjus, VMI priėmė sprendimus priverstinai iš jos išieškoti 31 113 eurų sumą bei perdavė šiuos sprendimus vykdyti antstoliui.

Mokesčių mokėtojai paprašius VMI patikslinti iš jos išieškotinas sumas ir apie tai informuoti antstolį, VMI atsisakė tai daryti, iš esmės nurodydama, kad 2 444 eurų skirtumą tarp minėtų sumų sudaro mokesčio delspinigiai, papildomai apskaičiuoti už mokestinio ginčo laikotarpį.

Teismui pateiktuose paaiškinimuose mokesčių administratorius patikslino, kad po mokestinio ginčo VMI nepriima sprendimų dėl papildomai apskaičiuotų delspinigių, todėl nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuotos 2 444 eurų delspinigių sumos. VMI teigė, kad šie delspinigiai (dar iki pradedant vykdyti jų priverstinio išieškojimo veiksmus), buvo automatiškai apskaičiuoti ir kaip pareiškėjos mokestinės nepriemokos dalis apskaityti informacinėje sistemoje be jokio mokesčių administratoriaus sprendimo.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nutarė, kad VMI neturi teisės priverstinai išieškoti už mokestinio ginčo laikotarpį apskaičiuotus delspinigius, jeigu šių delspinigių apskaičiavimas nėra įformintas atskirai priimtame sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui nustatyta galimybė geruoju sumokėti šiuos delspinigius per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių appeared first on Kauno savaitė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai iš Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir Kačiūniškės dvaro rekonstrukciją vykdžiusio darbų vadovo paveldosaugininkams priteisė 15 tūkst. 886 tūkst. eurų.

Žala priteista nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytai žalai ir nuostoliams atlyginti, antradienį paskelbė teismas. Civilinė byla abiejų šalių sutikimu buvo išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, Eltą informavo teismo atstovė Rugilė Gerdvilienė.

Anksčiau V. Matijošaičiui, bendrovei „Kauno saulėtekis“ ir Kačiūniškės dvaro rekonstrukcijos darbų vadovui Andriui Šumskui buvo pareikštas ieškinys dėl 34 tūkst. neturtinės žalos, padarytos rekonstruojant minėtą dvarą.

Kovą Kauno apygardos teismas šią civilinę bylą grąžino Kauno apylinkės teismui, kad būtų iš naujo sprendžiamas klausimas dėl žalos dydžio nustatymo. Po mėnesio Kauno apylinkės teisme buvo gautas patikslintas 15 tūkst. 886 eurų Kultūros paveldo departamento ieškinys dėl nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo.

Atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo nutartį, Kultūros paveldo departamentas atnaujino Sužalotų kultūros paveldo objektų – Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų, tai yra svirno ir dvaro – atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisijos darbą.

Komisija perskaičiavo žalos dydį ir nustatė, kad nuostolių, padarytų sužalojus (sunaikinus) kultūros paveldo objektus ir taip valstybei negrįžtamai praradus nepažintą mokslinių duomenų šaltinį ir galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu, yra 15 tūkst. 886 eurai.

Tačiau paveldosaugininkai turės V. Matijošaičiui ir A. Šumskui atlyginti dalį jo reikalautų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai prašė jiems priteisti po daugiau nei 3 tūkst. eurų kiekvienam.

Kadangi prašyta priteisti 33 tūkst. 995 eurų suma patikslintu ieškiniu buvo sumažinta iki 15 tūkst. 886 eurai, teismas mano, kad buvo patenkinta 47 procentai ieškovo pradinio ieškinio reikalavimų. Teismo vertinimu, iš ieškovo atsakovams lygiomis dalimis turi būti priteista 53 procentai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš ieškovės kiekvienam atsakovui priteisiama po 1 tūkst. 605 eurus.

Kultūros vertybių registre rašoma, kad 1929 m. Kačiūniškių dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės.

Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus. Architektas sukūrė savitą projektą su rūmų bokštu, taip pat buvo įrengta Kačiūniškės Švč. Marijos koplyčia, laikytos pamaldos. Sovietmečiu vienuolynas uždarytas, rūmai tapo gyvenamuoju namu.

2013 m. Kauno rajono kolegijai buvo pristatytas Kačiūniškės dvaro kaip kultūrinio-istorinio turizmo centro architektūrinės projektinės vizualizacijos ir investicinis projektas, įsteigiant viešąją įstaigą „Kačiūniškės dvaras“.

Portalo „Delfi“ atliktame tyrime buvo skelbta, kad Kauno miesto meras V. Matijošaitis be jokių leidimų ir projektų 2019 m. nugriovė pertvarkytame Kačiūniškės dvare buvusius tvartą ir svirną. Šie pastatai buvo įtraukti valstybės saugomų vertybių sąrašą. Teigiama, kad kitus teritorijoje buvusius pastatus V. Matijošaitis tvarkė be leidimų ir suderintų projektų.

Kaip skelbta publikacijoje, griovimo ir tvarkymo darbus atliko su V. Matijošaičiu susijusi bendrovė „Kauno saulėtekis“.

V. Matijošaitis Kačiūniškės dvarą įsigijo iš Kauno rajono savivaldybės 2016 m., jau pradėjęs eiti mero pareigas. Kartu su 47 metams išnuomotu žemės sklypu politikui atiteko 2 gyvenamieji namai ir 5 ūkio pastatai, sandorio suma siekė 96,3 tūkst. eurų. Anot „Delfi“, dvaro tvarkymo darbai pradėti 2017 metais.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Teismas iš V. Matijošaičio ir Kačiūniškės dvaro darbų vadovo už žalą kultūros vertybėms priteisė 15,8 tūkst. eurų appeared first on Kauno savaitė.