Jie mokosi, ugdo naujus įgūdžius ir daugeliui žmonių kelia vis didesnę baimę.

Popkultūra dėl robotų mus seniai įspėja. Kad ir kurio filmo didesni gerbėjai būsite – „Aš, robotas“ ar „Terminatoriaus“, – sutikite, jie abu atliko savo darbą: leido pažvelgti į košmarą, koks taptų pasaulis, jeigu jį užgrobtų protingos mašinos.

Dabar tie distopiniai vaizdai, kadaise masinę į kino teatrus, pamažu tampa tikrove.

Tiesa, net futuristiškiausi nūdienos robotai kol kas nė iš tolo neprimena kultinio Arnoldo Švarcnegerio herojaus – ir yra lėtesni net už jį. Tačiau mašinos uoliai mokosi būti žmonėmis.

Robotai jau moka kalbėti, reikšti emocijas, atlikti kasdieniškas užduotis, dauguma – dar ir vaikščioti (nesvarbu, kad nerangiai). Tik laiko klausimas, kada jie stovės greta mūsų, kaip mūsų tobulos, gal net tobulesnės už originalą kopijos.

Bet kol ši ateitis dar neatėjo, susipažinkite su įspūdingiausiais robotų kūrėjų darbais.

„Ameca“: žmogiškiausias pasaulyje

Pirmaujančio humanoidinių pramoginių robotų kūrėjo ir gamintojo „Engineered Arts“ robotas laikomas pažangiausiu pasaulyje. Bet ne dėl to, kad mokėtų bėgioti, šokinėti ar skaldyti plytas rankomis, kaip kai kurie kiti robotai. Viskas daug subtiliau: „Ameca“ gali demonstruoti emocijas.

Šis robotas šypsosi, juokiasi ir sugeba reikšti jausmus visu kūnu. Žmogiškesnio už jį kol kas nėra.

ATLAS: sportiškiausias

Robotikoje niekam nereikia pristatinėti „Boston Dynamics“ – ši amerikiečių bendrovė robotus kuria nuo 1992-ųjų. Net jei ir nežinote pavadinimo, tikrai esate matę smagius vaizdo įrašus, kuriuose jų robotai užsiima parkūru, lipa kopėčiomis ar žongliruoja statybiniais blokais.

Tačiau nors „Boston Dynamics“ pristato savo kūrinius smagiai ir su humoru, kuria juos labai rimtiems darbams naftos ar dujų radvietėse, energetikos pramonėje, žvalgyboje. Jų robotai „šunys“ jau dabar padeda ukrainiečiams kariams fronto linijoje.

ATLAS – elektrinis visiškai autonomiškas humanoidinis robotas, skirtas paieškos ir gelbėjimo darbams. Jis gali įveikti įvairias kliūtis, savarankiškai orientuotis aplinkoje ir atlikti subtilias manipuliacijas rankomis.

„Unitree G1“: žavus nesusipratimas

Šis gamintojas daug ko yra prikūręs. Tačiau mechaninių „šuniukų“ ir robotizuotų rankų gausoje G1geriausiai atspindi chaotišką kinų inžinierių iš „Unitree“ fantaziją.

Robotą, įvardijamą „humanoidiniu agentu dirbtinio intelekto avataru“, galima įsigyti už 16 tūkst. JAV dolerių – kaip tokią prekę net labai pigiai. Tik nelabai aišku kam.

Pavydėtinai lanksti 130 cm aukščio mašina su dvi valandas veikiančia baterija daug ką moka: manipuliuoti lazda, kumščiu skaldyti riešutus, ranka nuskelti butelio kaklelį arba smogti plaktuku sau pačiai per plaštaką. Kodėl kam nors to reikėtų – kitas klausimas.

„Menteebot“: mokinys

Stebėtinai normalus robotas – bent jau savo paskirtimi, jo kūrėjai mato, jog ji – tarnauti paprastiems žmonėms.

„Menteebot“ gali pakelti sunkius daiktus, švarintis ir net stumti pirkinių vežimėlį parduotuvėje. Robotas nėra nei labai vikrus, nei greitas, o ir atrodo neproporcingas. Bet jis gali palengvinti mums gyvenimą – ir tai šaunu.

„Figure AI“: barbė devyndarbė

Nemažai humanoidinių robotų kuriami puoselėjant vieną tikslą: ilgainiui pakeisti jais visus gamyklų darbininkus.

„Figure AI“ vienas pažangiausių tokio tipo modelių rinkoje. Daugiausia – dėl bendradarbiavimo su dirbtinio intelekto technologijų lydere „OpenAI“, išmokiusia robotą suprasti žodines komandas ir bendrauti su žmonėmis.

„Figure AI“ galima visai dienai pastatyti fabrike prie staklių, o paskui pasiųsti dirbti į kitą cechą – ir jis supras!

Tiesa, atrodo šis robotas geriau, nei juda – tarsi mažas vaikas, kuriam laikas keisti sauskelnes. Bet tai neatgrasė BMW bosų, šią vasarą palaiminusių „Figure AI“ bandymus vienoje savo automobilių gamyklų.

ARTEMIS: robotų pasaulio Mesis

Į futbolą žaidžiantį robotą jo kūrėjai deda daug vilčių. Tiek daug, kad net davė tokį vardą: „Robotas, pralenkiantis futbole Mesį“ (angl. „a robot that exceeds Messi in soccer“, arba ARTEMIS).

Kalifornijos universiteto entuziastų komandos sukonstruotas modelis jau daug metų tobulinamas, neprarandant vilties, kad jis tikrai pakeis Lionelį Mesį. O jeigu visai tiksliai, kad vėliausiai 2050 metais jis komandoje su kitais panašiais robotais žais Pasaulio taurės čempionate – ir laimės.

Deja, pernai ARTEMIS vis dar sunkiai sekėsi paspirti tiesiai prieš jį padėtą kamuolį.

„Neo Beta“: brangus draugas

Bendrovė „1X“ įsitikinusi, kad būtent jų gaminys gali tapti pirmuoju namų robotu ruošos darbams ir kasdienei pagalbai. Demonstraciniuose filmukuose „Neo Beta“ verda kavą, lanksto skalbinius, moka apkabinti žmogų ir paduoti kuprinę šiam išeinant iš namų. Nors ir atrodo, jog kiekvienas judesys vargšui robotui gali būti paskutinis.

Nepaisant akivaizdžių patobulinimų poreikio, net labai tikėtina, jog per kitus kelerius metus „Neo Beta“ pažengs iki tikro namų roboto, tad galime jau dabar imti pratintis prie šios keistos būtybės išvaizdos.

Robotas tinginys: labai lėėėėėtas

„Sloth Bot“, taip pavadintas gyvūno garbei („sloth“ angliškai „tinginys“), priskiriamas draugiškų namų robotų kategorijai. Tačiau yra keli „bet“: ant lyno nuolat kybantis – nes tik taip gali judėti – saulės baterijos pakraunamas mechaninis tinginys negyvomis akimis ir nuolatine šypsena nelabai ką sugeba. Jis sukurtas natūralioms ekosistemoms tirti, taigi tegali ilgai kabėti po medžių lajomis ir rinkti aplinkos duomenis.

VERO: paplūdimių valytojas

Dar vienas robotas, sukurtas vieninteliam, bet tikrai labai reikalingam tikslui.

VERO, arba „Vacuum-cleaner Equipped Robot“ angliškai, ropinėja po paplūdimius ir renka nuorūkas. Ant kiekvienos iš keturių kojų jis turi mažyčius siurbliukus. Kai kuri nors iš daugybės jo kamerų ar jutiklių pastebi kokią šiukšlę, šie ją susiurbia.

Nieko pretenzingo, bet užtat naudinga.

The post Robotai uoliai mokosi būti žmonėmis appeared first on Kauno savaitė.