Iš šalies tai gali atrodyti romantiškai ar priminti kino scenas, tačiau realybė visiškai kitokia, nei matome filmuose.

„YouTube“ platformoje yra filmukų serija vyro, kuriam teko praleisti daugiau nei pusę metų povandeniniame laive.

Jis pasidalijo savo patirtimi ir atskleidė visas gyvenimo povandeninėje bazėje sunkumus.

Kaip gyvena povandeninio laivo įgula

Minėtas „YouTube“ autorius žinomas kaip Polas MakNelis (Paul McNelley).

Nors jis turi tik apie 2,5 tūkst. prenumeratorių, visi jie žiūri jo vaizdo įrašus ne be reikalo.

Jis atvirai pasakoja tiesą apie gyvenimą povandeniniame laive.

Nors kalbama apie amerikietišką laivą, povandenininkų darbas kitose šalyse susijęs su labai panašiomis patirtimis ir iššūkiais.

Povandeninio gyvenimo sunkumai

Gyvenimas atominiame povandeniniame laive, anot pačių jūrininkų, primena skaistyklę.

Kiekvienas veiksmas po vandeniu tampa išbandymu, o ilgainiui visa aplinka ima slėgti psichologiškai.

• Nėra dienos ar nakties — žmogus praranda laiko pojūtį. Šviesa laive visada dirbtinė, grafikas griežtas, todėl organizmas greitai sutrinka ir nebesupranta, kada miegoti, o kada dirbti.
• 
• Šeima gali siųsti tik vieną laišką per savaitę, bet atsakyti neleidžiama. Ryšys vienpusis — tam, kad neišduotų laivo buvimo vietos. Taip kiekvienas įgulos narys gyvena jausdamas, kad jį girdi, bet jis pats tarsi nebylus.
• Kas savaitę atsiunčiama naujienų suvestinė. Tai vienintelis ryšys su pasauliu — trumpai pateikiama, kas vyksta paviršiuje, kad įgula visiškai neiškristų iš realybės.
• Oda išblykšta dėl visiško saulės trūkumo. Po mėnesių po vandeniu organizmas tiesiog pamiršta, kaip atrodo natūrali dienos šviesa, o žmonės tampa panašūs į tuos, kurie visą gyvenimą praleido pavėsyje.
• Laive apie 150 žmonių ir labai siauri koridoriai. Dažnai neįmanoma prasilenkti nepalietus kieno nors peties, o asmeninės erdvės praktiškai nėra.
• 
• Dušas — tik 16 sekundžių, o sugedus — drėgnos servetėlės. Švaraus vandens labai mažai, taupymas griežtas, todėl praustis tenka itin greitai arba tik apsitrinti.
• Vienoje kabinoje miega devyni žmonės. Lovos sudėtos keliais aukštais, vietos tiek mažai, kad apsiversti galima tik labai atsargiai, kad nepažadintum kitų.
• 
• Kai kuriose kajutėse labai karšta, kitose labai šalta. Temperatūra priklauso nuo įrangos ir šalia einančių vamzdžių — vieni šąla, kiti gyvena tarsi saunoje.
• Nuo vamzdžių nuolat laša kondensatas. Vandens lašai kapsi ant pečių ir grindų, sukurdami nuolatinę drėgmę, kurios beveik neįmanoma atsikratyti.
• Galima atsivežti asmeninių daiktų, pavyzdžiui, gitarą ar telefoną, bet ryšio nėra. Muzika padeda atsipalaiduoti, o telefonas be interneto tampa tiesiog žaisliuku.
• 
• Grafikas: šešios valandos darbo ir šešios valandos poilsio — be poilsio dienų. Tokia rutina greitai išvargina, nes kūnas nespėja atsigauti ir gyvena nuolatinio nuovargio būsenoje.
• Iš pradžių dienos bėga greitai, bet po to tampa amžinybe. Vienodumas panaikina laiko jausmą, o savaitė ima atrodyti kaip mėnuo.
• Yra tik dvi skalbimo mašinos, o už skalbimą atsakingi inžinieriai. Jie stebi, kad sistema nesugestų — kitaip švarios aprangos tiesiog nebūtų.
• Visa šiukšlių masė kaupiama dviejuose kambariuose. Išmesti į jūrą negalima, todėl atliekos kaupiasi, o tų patalpų oras tampa beveik nepakeliamas.
• Yra žaidimų konsolė, televizorius ir atsisiųsti filmai. Tai vienintelė galimybė šiek tiek prasiblaškyti, nes pramogų beveik nėra.
• 
• Maitinimas keturis kartus per dieną, bet meniu vienodas. Racionas nesikeičia mėnesiais, todėl maistas tampa tiesiog kuru, o ne malonumu.
• Jei kas nors miršta, kūnas laikomas iki iškilimo, o jei miršta kieno nors artimasis — apie tai nepranešama iki misijos pabaigos. Taip siekiama išlaikyti įgulos stabilumą ir išvengti panikos visiškos izoliacijos sąlygomis.

The post Kaip žmonės gyvena povandeniniame laive 200 dienų appeared first on Kauno savaitė.

Todėl politikas pabrėžia, jog būtina aiški vizija, kada Lietuvoje galėtų būti įvestas visuotinis šaukimas, o karo tarnyba prailginta bent iki 2 metų.

„Dabar tie devyni mėnesiai… Tris mėnesius jie turi bazinį rengimą, po to – individualųjį, būrio, kuopos. Tai nėra pakankama. Tai yra juokas iš tikro“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ teigė G. Jeglinskas.

„Kai tu po dviejų metų išeini žymiai didesnį kursą, stipresnę parengtį, po to, kai tave sugrąžina per aktyvųjį rezervą – tu esi visiškai kito lygio karys. Jau nekalbu apie naudą visuomenei – po dviejų metų (tarnybos – ELTA) tie žmonės išeis lyderiai“, – pažymėjo jis.

NSGK pirmininkas pažymi – iki 2030 m. planuojant sukurti Lietuvos kariuomenės diviziją, kariai privalo būti rengiami kokybiškai. Priešingu atveju, akcentavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys, divizija gali būti „popierinė“.

„Ar tikrai norime, kad mūsų divizijoje būtų kariai, kurie galbūt nėra pilnai pasirengę tarnauti? Užduokime klausimus tai pačiai kariuomenei, tai pačiai Krašto apsaugos ministerijai – koks yra parengties lygis? Čia ne tai kad popierinė divizija – mes labai greitai tokią galime sukurti“, – šaržavo jis.

Todėl dabartinė šaukimo sistema ir praėjusiais metais priimta reforma, numatanti galimybes trumpinti tarnybą, anot NSGK pirmininko, yra kritikuotina. Viena vertus, taip siekiama greičiau paruošti kuo daugiau personalo, tačiau, akcentavo G. Jeglinskas, neskiriant deramo dėmesio kokybiškam šauktinių parengimui, atrodo, kad viskas daroma tik dėl „varnelės pažymėjimo“.

„Bet skaičiuoti reikia šiek tiek kitaip – kokio lygmens karius mes išugdėme, ar jie pasirengę eiti į mūšį dabar, ginti ir išgyventi“, – dėstė demokratas.

„Aš kai kalbu su karininkais asmeniškai, tai nesu nė vieno girdėjęs, kuris sakytų, kad man nereikia geriau parengto kario. Visi nori geriau parengto kario. Kažkas turi pasakyti, kad karalius – nuogas“, – tęsė G. Jeglinskas.

NSGK pirmininkas žada, jog diskusijos dėl privalomosios pradinės karo tarnybos tęsis komitete. Pasak jo, svarbu įsivardyti laiką, kada būtų galima pereiti prie visuotinio šaukimo, ilginti tarnybą. Tačiau iki tol, pažymėjo G. Jeglinskas, su kariuomene reikėtų aptarti, kaip būtų galima esamą tarnybą suintensyvinti.

Kiek anksčiau Seimo NSGK pirmininkas G. Jeglinskas LRT televizijai užsiminė, jog ketina inicijuoti diskusijas dėl privalomosios karo tarnybos terminų ilginimo bei moterų šaukimo. Tokie pareiškimai netrukus sulaukė reakcijų tiek iš politikų, tiek iš visuomenės.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tokią idėją sutiko pozityviai. Anot generolo, būtų galima pradėti diskusijas ir įsivertinti galimybes ilginti šauktinių tarnybą. Iš esmės palankiai idėją vertina ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, tačiau akcentuoja, kad iš pradžių reikia išspręsti esmines kariuomenės infrastruktūros problemas.

Prezidentūra taip pat pabrėžia, kad tokiems planams reikėtų didelių investicijų į karinę infrastruktūrą ir karių aprūpinimą.

Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas mano, kad artimiausiu metu jo vadovaujama Vyriausybė apie tai nediskutuos. Socialdemokrato teigimu, šiuo metu krašto apsaugos srityje yra svarbesnių temų.

Tiesa, liepos mėnesį Seimas pritarė siūlymui didinti privalomajai karo tarnybai šaukiamų jaunuolių skaičių, numatė galimybes trumpinti tarnybos laiką iki pusmečio.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Neatsitraukia nuo idėjos ilginti šauktinių tarnybos laikotarpį: kažkas turi pasakyti, kad karalius – nuogas appeared first on Kauno savaitė.