Naujas didelės apimties Italijos ir Libano mokslininkų tyrimas rodo, kad rezultatui išlaikyti gali pakakti paprasto ir nemokamo įpročio – kasdien nueiti maždaug 8 500 žingsnių.

Svarbu ir tai, kad šis skaičius mažesnis už plačiai įsitvirtinusią 10 000 žingsnių „normą“, kuri iš pradžių atsirado ne kaip mokslinė rekomendacija, o kaip rinkodaros idėja.

Kaip atsirado 10 000 žingsnių mitas

Prieš kalbant apie naują tyrimą, verta prisiminti, iš kur atsirado skaičius, įstrigęs milijonų žmonių galvose. Idėja kasdien nueiti 10 000 žingsnių siejama su Japonijoje apie 1965 m., po 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių, išpopuliarėjusiu žingsniamačiu „Manpo-kei“, kurio pavadinimas reiškia „10 000 žingsnių matuoklis“.

Šis skaičius nebuvo nustatytas kaip ideali dienos norma kokiame nors klinikiniame tyrime. Jis buvo patogus, apvalus, lengvai įsimenamas ir gerai tiko reklamai. Laikui bėgant 10 000 žingsnių tikslą perėmė ir išmanieji laikrodžiai bei fizinio aktyvumo programėlės, todėl jis įsitvirtino kasdienėje sveikatingumo kultūroje.

Vis dėlto šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad nauda sveikatai prasideda gerokai anksčiau, o norint išlaikyti numestą svorį nebūtinai reikia siekti „magiško“ 10 000 žingsnių skaičiaus.

Kaip mokslininkai tyrė žingsnių ir svorio ryšį

Naujas darbas buvo pristatytas 33-ajame Europos nutukimo kongrese ECO 2026 Stambule ir paskelbtas žurnale „International Journal of Environmental Research and Public Health“. Tyrimui vadovavo Modenos ir Redžo Emilijos universiteto Italijoje profesorius Marwanas El Ghochas.

Mokslininkai atliko sisteminę apžvalgą ir metaanalizę – tai reiškia, kad jie surinko ir iš naujo įvertino daugelio anksčiau atliktų klinikinių tyrimų duomenis. Iš viso į apžvalgą įtraukta 18 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, o metaanalizei panaudoti 14 iš jų duomenys. Iš viso analizuoti 3 758 suaugusiųjų duomenys, dalyvių amžiaus vidurkis siekė 53 metus.

Tyrimuose buvo lyginami gyvenimo būdo keitimo programose dalyvavę žmonės ir kontrolinės grupės. Pirmieji gavo mitybos rekomendacijas, patarimų daugiau vaikščioti ir skaičiuoti žingsnius. Kontrolinė grupė arba laikėsi dietos be papildomos pagalbos, arba negavo jokios specialios intervencijos. Programos apėmė aktyvaus svorio metimo etapą ir vėlesnį svorio palaikymo laikotarpį.

Žingsnių skaičius buvo vertinamas trimis momentais: tyrimo pradžioje, pasibaigus svorio metimo etapui – vidutiniškai po 7,9 mėnesio, ir pasibaigus svorio palaikymo etapui – vidutiniškai po 10,3 mėnesio.

Kiek žingsnių padeda išlaikyti svorį

Rezultatai buvo gana aiškūs. Tyrimo pradžioje abi grupės vaikščiojo panašiai: gyvenimo būdo keitimo programos dalyviai vidutiniškai nueidavo 7 280 žingsnių per dieną, o kontrolinės grupės dalyviai – 7 180.

Vėliau rezultatai išsiskyrė. Gyvenimo būdo keitimo programos dalyviai svorio metimo etapo pabaigoje žingsnių skaičių padidino iki 8 454 per dieną ir vidutiniškai neteko 4,39 proc. kūno masės – maždaug 4 kilogramų. Svorio palaikymo etapo pabaigoje jie vis dar nueidavo vidutiniškai 8 241 žingsnį per dieną.

Kontrolinė grupė žingsnių skaičiaus beveik nepadidino ir reikšmingo svorio sumažėjimo nė viename etape nepasiekė. Skirtumas tarp grupių išliko ir pasibaigus aktyviam svorio metimui: gyvenimo būdo keitimo programos dalyviai išlaikė maždaug 3,3 proc. sumažėjusią kūno masę, o kontrolinės grupės rodikliai iš esmės grįžo prie pradinių.

Ypač įdomu tai, kad ryšys tarp žingsnių skaičiaus ir svorio išlaikymo buvo stipresnis būtent palaikymo etape. Kitaip tariant, vaikščiojimas gali būti svarbesnis ne tiek pačiam svorio metimui, kiek tam, kad numesti kilogramai negrįžtų.

Kodėl žingsnių norma gali skirtis

Svarbu šio skaičiaus nepaversti nauju universaliu įstatymu. Patys tyrimo autoriai pabrėžia, kad maždaug 8 500 žingsnių riba kol kas yra preliminarus orientyras, o ne galutinė klinikinė rekomendacija. Norint nustatyti aiškias ir kliniškai reikšmingas žingsnių normas, reikia papildomų tyrimų, kuriuose būtų iš anksto numatytos konkrečios ribos ir įvertintas vadinamasis dozės bei poveikio ryšys.

Yra ir kitų išlygų. Metaanalizė apibendrina skirtingų tyrimų rezultatus. Nors atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai laikomi vienu patikimiausių įrodymų šaltinių medicinoje, šie duomenys vis tiek tiesiogiai neįrodo, kad būtent žingsniai lėmė visą rezultatą.

Gyvenimo būdo programų dalyviai gavo kompleksinę pagalbą: mitybos rekomendacijas, patarimų dėl fizinio aktyvumo, įpročių keitimo strategijų ir progreso stebėjimo priemonių. Todėl atskirti vien tik žingsnių poveikį nuo visos programos poveikio nėra paprasta.

Vis dėlto 8 500 žingsnių skaičius suteikia praktišką orientyrą – aiškų, išmatuojamą ir prieinamą kiekvienam, turinčiam išmanųjį telefoną ar paprastą žingsniamatį.

Kodėl po svorio metimo kilogramai grįžta

Profesorius M. El Ghochas problemą apibūdina tiesiai: viena didžiausių ir sudėtingiausių nutukimo gydymo užduočių yra užkirsti kelią svorio sugrįžimui. Apie 80 proc. antsvorio turinčių ar nutukimu sergančių žmonių, kurie iš pradžių sėkmingai numeta svorio, per trejus–penkerius metus priauga dalį arba visą prarastą svorį.

Būtent todėl bet kokia strategija, padedanti bent iš dalies spręsti šią problemą, turi didelę klinikinę vertę. Pasak profesoriaus M. El Ghocho, rekomendacija kasdien nueiti apie 8 500 žingsnių yra praktiška, nebrangi ir tvari elgesio strategija, kurią galima nesunkiai įtraukti į kasdienį gyvenimą.

Tyrimas taip pat patvirtina, kad gyvenimo būdo keitimo programos išlieka veiksmingas nutukimo valdymo būdas. Jos gali padėti pasiekti nedidelį, bet kliniškai reikšmingą svorio sumažėjimą – apie 4–5 proc. – ir vėliau išlaikyti dalį rezultato, maždaug 3,5 proc. mažesnę kūno masę.

Kaip surinkti 8 500 žingsnių be treniruočių

Jeigu jau numetėte svorio arba tik planuojate tai padaryti, pagrindinė praktinė išvada paprasta: pasibaigus dietai nenustokite vaikščioti. Būtent svorio palaikymo etape fizinis aktyvumas, šio tyrimo duomenimis, gali turėti didžiausią reikšmę.

Kartu nebūtina aklai vaikytis gražių apvalių skaičių. 8 500 žingsnių, pavertus atstumu, dažniausiai sudaro maždaug 6–7 kilometrus, priklausomai nuo žmogaus žingsnio ilgio. Tai gali būti kiek daugiau nei valanda įprasto ėjimo ramiu tempu.

Žmogui, kuris jau nueina apie 7 000 žingsnių per dieną, reikėtų pridėti tik apie 1 200–1 500 papildomų žingsnių. Iš esmės tai gali būti viena trumpa pasivaikščiojimo atkarpa po vakarienės.

Svarbiausia šio tyrimo žinia – ne pats konkretus skaičius, o požiūrio pokytis. Norint išlaikyti numestą svorį nebūtinos maratoninės treniruotės. Reguliarus vaikščiojimas, įtrauktas į įprastą dienos ritmą, gali tapti viena iš svarbių priežasčių, kodėl prarasti kilogramai nebegrįžta.

The post Kiek žingsnių reikia svoriui palaikyti? Ir tai nėra 10 000 appeared first on Kauno savaitė.

Nesvarbu, ar nuolat kenčiate nuo pilvo pūtimo, ar sunkumą jaučiate tik per menstruacijas, matyti svarstyklėse nepaaiškinamai didėjančius skaičius ne šiaip nemalonu, bet ir baugoka.

Tačiau svorio svyravimai – kiekvienos moters gyvenimo dalis. O amžius, sumažėjęs aktyvumas, raumenų masės praradimas ir sulėtėjęs metabolizmas tik prisideda prie nepaaiškinamo jo didėjimo.

Bet kartais kilogramų kaupimasis ant juosmens įspėja apie kai ką rimtesnio.

Kada įprasta tampa neįprasta

Jeigu keli papildomi kilogramai ėmė daryti poveikį jūsų psichinei sveikatai ar gyvenimo būdui, galbūt metas užsiregistruoti pas dietistą ar gydytoją. Ypač kai jų dar prisideda klubų ir kelių sąnarių skausmai, dėl kurių tenka atsisakyti kasdieninių veiklų ir mažiau judėti arba prastėja nuotaika.

Bet iki pateksite pas specialistą, mažiausiai kelias dienas, o dar geriau savaitę ar dvi rašykite dienoraštį viso to, ką valgote, ir kruopščiai fiksuokite fizinę veiklą (ne tik treniruotes, jeigu sportuojate). Taip bus lengviau pastebėti – galbūt perdien ėmėte suvalgyti daugiau? Arba dėl padidėjusio darbo krūvio sėdite prie stalo ilgiau nei paprastai?

Net priešinga situacija – užimtas profesinis gyvenimas su dažnomis kelionėmis – irgi gali lemti nepaaiškinamą svarstyklių rodyklės šuolį.

Tačiau svarbu žinoti, kad svorio padidėjimas nuo pusės kilogramo ir kilogramo per metus, kai mums 20–65 metai, – įprastas reiškinys. Tik jeigu atsiradęs antsvoris didesnis, o jo aplinkybės niekuo nepaaiškinamos, galima įtarti vieną iš šių potencialių kaltininkių.

Hipotireozė

Kai į gydytoją dėl nepaaiškinamo antsvorio kreipiasi jauna moteris, skydliaukė tampa pagrindine įtariamąja. Ir tam yra rimta priežastis: kai kurių šaltinių duomenimis, viena iš aštuonių moterų per gyvenimą susidurs su skydliaukės sutrikimais.

O jeigu skydliaukė nepakankamai aktyvi (tai ir vadinama hipotireoze), medžiagų apykaita gali sulėtėti ir paskatinti svorio didėjimą.

Sergant hipotireoze taip pat dažnai kamuoja energijos stygius arba didelis nuovargis, išsausėjusi oda, plaukų slinkimas, mėšlungis arba vidurių užkietėjimas.

Pastebėjote kurį nors iš šių simptomų? Kreipkitės į šeimos gydytoją – neprošal pasidaryti paprastą kraujo tyrimą ir pasitikrinti skydliaukę.

Policistinių kiaušidžių sindromas

Tyrimai rodo, kad juo serga viena moteris iš penkių.

Šis endokrininis sutrikimas išbalansuoja reprodukcinių hormonų – estrogeno ir testosterono – kiekius, taigi gali sukelti nemaloniausių simptomų, kaip nereguliarios mėnesinės, veido plaukuotumas, migrenos.

Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat gali išderinti ir tai, kaip organizmas naudoja insuliną. Dažna to pasekmė – priaugti kilogramai talijos srityje.

Depresija arba nerimas

Patiriamas stresas įstumia mus į kovos arba pasitraukimo, vengimo būklę. Vadinasi, išprovokuoja adrenalino šuolį, o su juo – ir solidžią dozę streso hormono kortizolio. Pastarasis turėtų padėti kūnui atkurti energijos atsargas ir kaupti riebalus. Tačiau yra problemėlė: didžioji dauguma žmonių nuolatinį stresą patiria ištisas dienas sėdėdami priešais kompiuterį ar tiesiog nuo pamišėliško gyvenimo tempo. Ir kol laikosi padidėjęs kortizolio kiekis, organizmas visą tą laiką irgi nesustodamas kaupia riebalus nelabai turėdamas kur juos išeikvoti – dėl to gali atsirasti antsvorio.

Tad jeigu nuolat jaučiatės prislėgtos arba kamuojamos nerimo, turite problemų dėl miego, išvargstate arba praradote susidomėjimą tuo, kas anksčiau džiugindavo, pasikalbėkite su savo gydytoju ar psichologu. Didelė tikimybė, kad staigų svorio augimą lėmė stresas.

Prastas miegas

Niekas taip neskatina potraukio į cukrų ir riebalus kaip prastas nakties miegas.

Neišsimiegojimas sujaukia ne tik medžiagų apykaitą, bet ir alkio hormonus: grelino, signalizuojančio, kad metas valgyti, kiekis padidėja, o sotumo hormono leptino – sumažėja. Dėl to visą dieną norime valgyti, bet niekaip negalime privalgyti tiek, kad pagaliau pajustume pasitenkinimą.

Plonosios žarnos bakterijų išvešėjimo sindromas

Mūsų žarnynas priklausomas nuo gerųjų bakterijų (probiotikų), padedančių jam tinkamai funkcionuoti.

Tačiau virškinimo trakte esama ir kenksmingų bakterijų. Ir kai gerųjų bei blogųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka, gali išsivystyti plonosios žarnos bakterijų išvešėjimo sindromas (SIBO). Dėl jo virškinimo trakte ima kauptis papildomos dujos, sukeliančios pilvo pūtimą, skausmus, viduriavimą ir, deja, staigų svorio padidėjimą.

Kokiu būdu SIBO priaugina tuos kilogramus, medikams dar nėra aišku. Tačiau su išvešėjusiomis bakterijomis kovojama antibiotikais.

Padeda ir mitybos pokyčiai.

Perimenopauzė

Pereinamuoju laikotarpiu iki menopauzės tokie hormonai kaip estrogenas pasileidžia į kelionę amerikietiškaisiais kalneliais: jų kiekis čia didėja, čia mažėja, ir ne visada vienodai. Dėl to kai kurios moterys priauga svorio. Pridėkime dar ir natūralius amžėjimo pokyčius, tokius kaip mažėjanti raumenų masė ir didėjantis kūno riebalų kiekis, ir nebeliks klausimų, kodėl svarstyklės rodo tokius pasibaisėtinus skaičius.

Vaistai

Galima būtų sudaryti ilgiausią sąrašą tiek receptinių, tiek ir nereceptinių vaistų, galinčių išprovokuoti staigų svorio padidėjimą – ar bent jau vandens kaupimąsi organizme, pasimatantį užlipus ant svarstyklių.

Pavyzdžiui, antidepresantai (paprastai selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip prozakas) gali paveikti apetito centrą smegenyse. O beta blokatoriai, vartojami kraujospūdžiui sumažinti, sulėtinti medžiagų apykaitą.

Ne paslaptis, kad kilogramų gali pridėti tam tikri steroidiniai preparatai (kaip prednizolonas, kuris gydo uždegimus, bet skatina apetitą ir skysčių susilaikymą organizme).

Netgi alergikų vartojami nereceptiniai antihistaminai, tokie kaip difenhidraminas, gali sutrikdyti smegenų fermento, padedančio reguliuoti maisto suvartojimą, gamybą ir sukelti pastebimą svorio padidėjimą.

Kušingo sindromas

Šis endokrininis sutrikimas itin retas – diagnozuojamas tik 10–15 žmonių iš milijono, bet, deja, 70 proc. atvejų moterims.

Pasireiškia Kušingo sindromas pertekline kortizolio gamyba ir gali išprovokuoti antsvorio kaupimąsi pilvo srityje ir ant sprando.

Kartais jį sukelia tam tikri vaistai – pavyzdžiui, steroidai, skiriami astmai ir autoimuninėms ligoms gydyti.

Paprastai Kušingo sindromas pasireiškia dideliu išsekimu ir komplikacijomis, kaip diabetas, aukštas kraujospūdis bei cholesterolis. Bet išskirtinis jo ženklas – labai ryškios raudonos strijos ant pilvo.

Dehidratacija

Kartais svoris didėja ne dėl to vandens, kuris susikaupė organizme, o dėl to, kurio perdien neišgėrėte.

Dauguma žmonių nė iš tolo neišgeria tiek vandens, kiek jiems reikėtų. Ir didžioji dauguma iš jų painioja troškulį su alkiu.

Sutrikusi būsena, nuovargis, galvos svaigimas – tokius simptomus gali sukelti net lengva dehidratacija. Bet mes dažniausiai nusprendžiame, jog prastos savijautos kaltininkas sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje, taigi skubame ko nors užkąsti.

Tačiau pakankamai gerti vandens svarbu ne tik dėl to, kad nepersivalgytume.

Pakankamas skysčių kiekis skatina mitochondrijų funkciją – o tai tas pat, kas skatinti medžiagų apykaitą. Negaudamos užtektinai vandens kūno ląstelės negali greitai ir efektyviai versti maisto energija.

Kiaušidžių vėžys

Retais atvejais pilvas gali didėti dėl naviko ir dėl jo besikaupiančio skysčio.

Dažniausiai kiaušidžių vėžys diagnozuojamas po menopauzės. Tačiau stebėti simptomus būtina visų amžių moterims. Išpūstas pilvas, per greitas sotumo jausmas, skausmas apatinėje pilvo dalyje, spaudimas šlapimo pūslei – jau svari priežastis kreiptis į gydytoją. Ypač jeigu šeimoje būta kiaušidžių vėžio atvejų.

Kitų tipų vėžys

Dauguma onkologinių ligų pradinėse stadijose pasireiškia svorio netekimu, ne priaugimu. Nebent tai vėžys, skatinantis kortizolio išsiskyrimą, kaip antinksčių navikas.

Kita vertus, progresuodamas vėžys gali paskatinti antsvorį – kartais dėl paties naviko svorio, kartais dėl skysčių kaupimosi pilvo ertmėje.

Tačiau panikuoti jokiu būdu nereikia. Dauguma vėžio formų sukelia kitus simptomus, paskatinančius kreiptis į gydytoją dar ankstesnėse stadijose.

Diabetas

Tiek I, tiek II tipo diabetu susergama dėl insulino problemų. Pirmuoju atveju sergančiojo kasa negamina jo pakankamai, antruoju išsivysto organizmo atsparumas insulinui – dėl netinkamos mitybos, sėslaus gyvenimo būdo ir kitokio sveikatai žalingo elgesio. Jau vien to pakanka, kad imtų kauptis antsvoris. Tačiau II tipo diabetu sergančių žmonių bazinis insulino kiekis jau savaime didesnis, todėl lemia didesnį antsvorį – paprastai pilvo srityje.

Ir tai dar ne viskas.

Insulino kiekio padidėjimas dėl išorinio gydymo insulinu taip pat gali pridėti antsvorio. Insulinas leidžia gliukozei patekti į kraujo ląsteles, kur ji saugoma energijai, tačiau jei suvartojate daugiau kalorijų, nei reikia jūsų organizmui, ląstelės paims tai, ko joms reikia, o likusi gliukozė bus saugoma kaip riebalai.

Norint išvengti svorio padidėjimo, svarbu atidžiai stebėti savo mitybą, nepiktnaudžiauti greituoju maistu ar daug rafinuoto cukraus turinčiais produktais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pirmiausia įvertinkite savo gyvenimo būdą. Jeigu jūsų mityba netinkama, priaugti apie 225–450 g per savaitę nėra netikėta.

Svorio pokyčių sukelia ir menstruacijų ciklas – priklausomai nuo jo dienų, galimi svyravimai nuo 1,8 kg iki net 2,3 kg.

Tad kada dėl augančio svorio reikėtų tikrai sunerimti?

Jeigu priaugate nuo pusės iki kilogramo ar daugiau per savaitę ir tas svoris tik kaupiasi – niekada nekrenta, jeigu jis nesusijęs su menstruacijomis, prastu miegu, nerimu ar depresija, per dažnu užkandžiavimu ir persivalgymu, vertėtų pasirodyti gydytojui.

   Metėte rūkyti?

Nikotinas – žinomas apetito slopintojas, tad kai jo atsisakoma, maisto įgeidžiai gali tapti tikra problema.
Taip nutinka dėl to, kad rūkymas gali sukelti dopamino – neurotransmiterio, atsakingo už momentinį malonumą, šuolį. Tai tas pats, kas patirtumėte malonumą valgydami saldumynus – pavyzdžiui, ledus. Atsisakius cigarečių, organizmas vis dar reikalauja dopamino ir dažnai jo pakaitalu tampa rafinuotas cukrus ir krakmolas, o pasekmė – priaugti kilogramai.

The post Svarstyklės siunčia pavojaus signalą? Laikas susirūpinti sveikata appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau tinkamai pasirinkta duona gali padėti kovoti su antsvoriu.
Svarbu atkreipti dėmesį į duonos rūšį ir jos sudėtį, nes ne visi variantai yra vienodi.

Dietologai siūlo keletą būdų, kaip duona gali tapti naudinga svorio metimo dalimi.

Padeda ilgiau išlikti sotiems

Duona yra puikus energijos šaltinis dėl joje esančių angliavandenių, o tinkamas jos pasirinkimas daro didelę įtaką sotumui ir svorio kontrolei.
„Daugelis žmonių vengia duonos, bijodami priaugti svorio. Visagrūdė duona turi skaidulų, kurios leidžia ilgiau jaustis sotiems“, – teigia daktarė Liza Jang.
Gydytoja Megan Berd priduria: „Daug skaidulų ir viso grūdo turinti duona virškinama ilgiau, todėl suteikia ilgalaikį sotumo jausmą ir padeda kontroliuoti apetitą.“

Joje daugiau skaidulų

Skaidulos yra raktas į sotumo jausmą.

Tradicinėje baltoje duonoje jų yra mažiau, nes grūdų apdorojimo metu pašalinamos svarbios dalys. Tuo tarpu visagrūdė duona turi daugiau skaidulų, todėl yra maistingesnė ir naudingesnė svorio metimui.
Amerikos širdies ligų asociacija rekomenduoja suvartoti 25–30 gramų skaidulų per dieną, kad būtų palaikoma gera sveikata.

Duona padeda palaikyti žarnyno sveikatą

Visagrūdėje duonoje yra svarbių medžiagų, kurios padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, gerina žarnyno veiklą ir mažina širdies ligų riziką.
Mitybos specialistė Emi Gudson aiškina: „Viso grūdo duona yra turtinga skaidulų, kurios palaiko žarnyno sveikatą, padeda reguliuoti svorį ir gali netgi sumažinti cholesterolio kiekį.“

Gali padėti išvengti persivalgymo

Jei maistas suteikia sotumo jausmą ilgesniam laikui, sumažėja tikimybė suvartoti per daug kalorijų tarp pagrindinių valgymų.
„Skaidulos duonoje leidžia ilgiau nejausti alkio, taip sumažinant užkandžiavimo poreikį“, – sako dietologė Edi Rids.

Lengvai derinama su kitais naudingais produktais

Visagrūdė duona yra puikus pagrindas maistingiems ir sotiems patiekalams. Ją galima derinti su avokadu, kiaušiniais ar riešutų sviestu, taip padidinant maistinę vertę.
„Viso grūdo duona leidžia įtraukti daugiau maistingų produktų į savo racioną, taip sustiprinant sotumo jausmą“, – pažymi dietologė Trista Best.

Renkantis duoną svarbu tikrinti etiketes.

Kai kurie gamintojai gali teigti, kad jų duona yra visagrūdė, tačiau taip būna ne visada.

Geriausia rinktis duoną, kurioje mažai konservantų ir pridėtinio cukraus, pagamintą iš daigintų grūdų – taip organizmui ji bus lengviau virškinama ir naudingesnė.

The post Svorio metimo paslaptys, slypinčios duonos gaminiuose appeared first on Kauno savaitė.

Visų žemėje esančių gyvūnų biomasę apskaičiavo Veizmano instituto (Izraelis) darbuotojai.

Tarp daugelio žinduolių rūšių yra gana gerai ištirtų, apie kurias daug žinome: ir kokiame diapazone svyruoja jų masė, kiek jų yra skirtingose populiacijose, kaip dauginasi, kaip greitai auga ir pan.

Naudojant šias charakteristikas, galima apskaičiuoti bendrą visos rūšies biomasę.

Tačiau mažai ištirtų rūšių yra kur kas daugiau. Šių gyvūnų masei suskaičiuoti buvo naudojamas dirbtinis intelektas (DI).

Taigi… (nekantrus būgnų garsas): rezultatai.

Sausumos žinduolių masė yra apie 22 mln. tonų, jūrinių – beveik dvigubai daugiau, apie 40 mln. Tarp jūrų gyvūnų pusę biomasės sudaro ūsuotieji banginiai.

Tarp antžeminių rūšių vaizdas yra sudėtingesnis. Dešimt didelių sausumos gyvūnų rūšių sveria apie 8,8 milijono tonų, tai yra 40 proc. sausumos gyvūnų biomasės.

Pirmoje vietoje yra baltauodegis elnias, gyvenantis Amerikos žemynuose, daugiausia Šiaurės Amerikoje – jo biomasė siekia apie 2,7 mln. tonų. Po jo seka šernas (laukinė kiaulė) – 1,9 mln. Trečioje vietoje yra afrikiniai drambliai – 1,3 mln. tonų. Ketvirtoje – didžioji pilkoji kengūra su 0,6 mln. tonų. Likusias vietas pasidalino kelių rūšių elniai, kitos rūšies kengūros ir afrikinis karpotis.

Šikšnosparniai (Chiroptera) sudaro 7 proc. sausumos gyvūnų biomasės, nors, skaičiuojant vienetais, jie sudarys du trečdalius visų gyvūnų. Graužikai sudaro dar 7 proc.

Bet kalba eina tik apie laukinius graužikus, kurie negyvena šalia žmogaus.

Apskritai visi šie skaičiai susiję tik su laukiniais gyvūnais. Nei žmonės, nei karvės, nei šunys čia neįtraukti.

Mokslininkai žmones, karves ir šunis suskaičiavo anksčiau. Žmonių biomasė siekia apie 390 milijonų tonų, o visų naminių gyvūnų – be naminių paukščių, bet kartu su miesto pelėmis ir žiurkėmis – net 630 mln., iš kurių 420 milijonų tonų yra karvės.

Kaip matote, pagal masę žmogus su savo gyvulininkyste jau seniai nusveria visus laukinius žinduolius. Visa „laukinė“ biomasė prilygsta naminių šunų biomasei. Na, mūsų katės sveria maždaug dvigubai daugiau nei Afrikos drambliai.

The post Kiek sveria visi žinduoliai žemėje? appeared first on Kauno savaitė.

Tai priklauso nuo to, kiek mes valgome ir geriame, ar gausiai prakaituojame. O kartais svorio pokyčius nulemia nemokėjimas naudotis buitinėmis svarstyklėmis.

Nepakišti kojos sau

Kasdieniai svorio svyravimai nesusiję su mūsų sudėjimu – veikiau su tuo, kiek skysčių perdien pasišalina arba, tiksliau, nepasišalina iš mūsų organizmo audinių.

Sulieknėti norintis žmogus kas kartą lipdamas ant svarstyklių tikisi pamatyti mažesnius skaičius nei prieš tai. Tad išvydęs didesnius neretai puola ir į tikrų tikriausią depresiją.

Kad išvengtų tokio nusivylimo, dažnas susitelkia į vienintelį tikslą – niekada nepamatyti didesnio skaičiaus. Todėl ne tik marina save badu, bet ir troškuliu, vengia daugiau suvalgyti net jei tai nekaloringas ir sveikas maistas arba išvis daržovės.

Arba dar blogiau – pasuka pavojingiausiu keliu: ima vartoti šlapimą varančius ir laisvinamuosius preparatus. Trumpai tariant, daro viską, kas ne tik dažnai nepadeda numesti svorio, bet dar ir trukdo.

Neskubėkite nusivilti

Taigi ir svėrimosi procedūra, ir rezultato interpretacija nėra menkniekis – anaiptol. Čia reikalingos specialios žinios bei įgūdžiai.

Štai į kokius dalykus atkreipti dėmesį pataria specialistai.

Pirmiausia, užsilipę ant buitinių svarstyklių sveriame ne riebalus, o bendrą kūno masę įskaitant ir jo audiniuose susikaupusius skysčius, šlapimo pūslės bei žarnyno turinį, drabužius.

Antra, net ir laikantis nepriekaištingai ir profesionaliai parinktos dietos retai kada pavyksta atsikratyti daugiau nei kilogramo riebalų masės per savaitę. Tad jeigu per vieną dieną numetėte visą kilogramą svorio, nesitikėkite, jog netekote grynų riebalų.

Ir atvirkščiai: jeigu per vieną dieną pasunkėjote kilogramu, nepulkite į neviltį – per tokį trumpą laiką priaugti kilogramą riebalų beveik neįmanoma.

Didžiausi visų apmaudžių netikslumų sveriantis kaltininkai būna skysčiai, linkę kauptis audiniuose.

Galiausiai, svėrimosi rezultatas kartais priklauso nuo jūsų padėties ant svarstyklių platformos – ar jūs vienodai stipriai remiatės abiem kojomis ar tik viena.

Kad apsidraustumėte nuo panašių paklaidų, įsigykite svarstykles, užtikrinančias bent jau 100 g tikslumą. Geriau, kad jos būtų elektroninės.

Tikrindami, ar svarstyklės veikia, būtinai pasisverkite pakartotinai – kad įsitikintumėte, jog jos rodo tą patį rezultatą, ir patikrintumėte, ar rezultatas kinta jums stovint ant svarstyklių tiesiai ir paskui – šiek tiek pasvirus į šoną.

Sveria ne tik riebalai

Didžiausi visų apmaudžių netikslumų sveriantis kaltininkai būna skysčiai, linkę kauptis audiniuose.

Yra situacijų, kai tikimybė, jog padidėjusį kūno svorį lėmė kaip tik jie, itin didelė:

Valgant daug sūraus ir aštraus maisto. Valgomosios druskos (natrio chlorido) mūsų organizme yra vadinamojo izotoninio tirpalo pavidalu. Jos koncentracija siekia maždaug 0,9–1 procentą. Tai reiškia, kad kiekvienas papildomas gramas druskos, prieš pasišalindamas iš organizmo, sulaiko 100 ml vandens. Atitinkamai 10 g druskos sulaiko visą litrą skysčių, dėl to prie jūsų tikrojo kūno svorio prisideda dar vienas kilogramas.

Vartojant alkoholį. Situacija ta pati, kaip ir su druska: alkoholis ir jo irimo produktai turi būti atskiesti vandeniu, kad jų koncentracija taptų mažiau toksiška.

„Tomis“ dienomis. Daugelio moterų organizmuose vanduo linkęs kauptis antrojoje menstruacinio-ovuliacinio ciklo fazėje likus savaitei ar dviem, iki prasidedant mėnesinėms. Kartais su tuo susiję kūno svorio svyravimai būna labai pastebimi ir siekia net 3–5 kilogramus.

Po intensyvios treniruotės. Jeigu nepatiriate fizinių krūvių nuolat, netikėta intensyvi treniruotė gali baigtis skysčių susilaikymu organizme: pertreniruoti prie to nepratę raumenys pabrinksta. Tai dažna nusprendusiųjų sulieknėti klaida. Jie staiga ima laikytis ne tik griežtos dietos, ko visiškai pakaktų sukelti organizmui šoką, bet ir pradeda intensyviai sportuoti. Tikisi, jog taip svoris kris dvigubai greičiau. Tačiau tenka nusivilti: nepaisant alinamo režimo, pirmosiomis dienomis svoris arba visiškai nekrenta, arba mažėja labai lėtai.

Jeigu esate ryžtingai nusiteikę sulieknėti, esate pasirinkę tinkamą mitybą, kuri jums patinka, jeigu pakankamai daug judate ir nesiskundžiate nuotaika, kilogramai būtinai nukris – tai faktas. Ir visiškai nesvarbu, kiek jūs svėrėte vakar ir kiek sveriate šiandien. Gal teigiamas rezultatas ir nebus greitas, bet jis bus. O tai juk svarbiausia, ar ne?

     Naudinga žinoti

• Svėrimosi procedūra turėtų būti maksimaliai unifikuota. Tai reiškia, kad svertis derėtų tuo pačiu paros metu ir vilkint tuos pačius drabužius – arba nevilkint nieko. Geriausia svertis iš ryto, tuščiu skrandžiu ir žarnynu.
• Stenkitės svertis visada tomis pačiomis svarstyklėmis. Būtų idealu, jeigu tų svarstyklių tikslumas būtų bent 0,1 kg.
• Mokėkite taisyklingai interpretuoti svėrimosi rezultatus. Jeigu, nepaisant visų pastangų, svoris ėmė ir padidėjo, tai veikiau susiję su skysčių, o ne riebalų kaupimusi organizme.

The post Kai svarstyklės meluoja appeared first on Kauno savaitė.