Tinkamai parinktas receptas gali ne tik sukurti proginę atmosferą bei pasotinti svečius, bet ir juos maloniai nustebinti.

Tai ką šiemet gaminsime Kalėdoms ar Naujiesiems?

Apelsininė antis

Reikės (4 porcijoms): 1,8–2 kg anties, 250 ml apelsinų sulčių, 125 ml vištienos sultinio, 6 česnako skiltelių, 3 šaukštų smulkiai tarkuotos apelsino žievelės, 3 rozmarino šakelių, alyvuogių aliejaus, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų; garnyrui: 3 apelsinų, 4 mandarinų, 1 česnako galvos; glajui: 3/4 stiklinės rudojo cukraus, 3/4 stiklinės apelsinų sulčių, 1 šaukšto sviesto, 2 šaukštelių tarkuotos apelsino žievelės.

Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių. Ančiai nupjaukite nereikalingą odą ties kaklu, folija apvyniokite sparnų galiukus. Šakute arba aštriu peiliu pabadykite šlaunelių ir krūtinėlės odą.

Česnakus smulkiai supjaustykite. Peiliu sukapokite maždaug pusę rozmarinų lapelių.

Grūstuvėje sugrūskite pusę tarkuotos apelsinų žievelės, rozmarinų ir pusę česnakų, užberkite 1 šaukštelį druskos ir 0,5 šaukštelio juodųjų pipirų. Įtrinkite šiuo aromatingu mišiniu antį – vidų ir išorę.

Supjaustykite 1 apelsiną ir 1 mandariną skiltelėmis, pridėkite dar šakelę rozmarino ir prikimškite antį. Kad įdaras neiškristų, sutvirtinkite mediniais iešmeliais, paukščio kojeles suriškite kulinariniu špagatu.

Sumaišykite sultinį su apelsinų sultimis, sudėkite likusius česnakus ir apelsino žievelę.

Apelsinus ir mandarinus supjaustykite storais skridinėliais. Česnako galvą perpjaukite pusiau.

Ant didelės kepimo formos dugno išdėliokite česnakus ir citrusus, likusius rozmarinus. Ant viršaus paguldykite antį, supilkite sultinį su sultimis ir pašaukite į orkaitę.

Kepkite 2 val. kas 15 minučių apliedami paukštį ištekėjusiomis sultimis.

Visus glajui skirtus ingredientus sudėkite į prikaistuvį, išmaišykite ir užvirinkite. Tada sumažinkite karštį iki vidutinio ir virkite dar 5 minutes, kol masė taps panaši į tirštą sirupą.

Likus 15 minučių, kol baigs iškepti antis, aptepkite ją glajumi ir kartokite tą kas 5 minutes.

Iškepusią antį padėkite ant lėkštės, uždenkite folija ir palikite 10 minučių.

Skystį iš formos nupilkite į prikaistuvį, sumaišykite su likusiu glajumi, šiek tiek nuvirkite. Prireikus pasūdykite, paskaninkite pipirais.

Prieš patiekdami supjaustykite antį porcijomis. Padažą supilkite į padažinę.

Beje, puikus papildomas garnyras prie keptos anties būtų orkaitėje keptos morkos su medumi ir česnakais.

Kiaulienos „armonikėlė“ su pomidorais

Reikės (8 porcijoms): 1 kg kiaulienos, 3 pomidorų, 200 g kietojo sūrio, 2 šaukštų grietinės (20 proc.), 4 česnako skiltelių, 1 šaukšto aliejaus, šviežiai maltų juodųjų pipirų, druskos.

Mėsą nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Padėkite ant pjaustymo lentos ir kas 1,5–2 cm padarykite gilias įpjovas palikdami 1–1,5 cm iš apačios neįpjautus.

Sumaišykite druską, pipirus, smulkintus česnakus. Įtrinkite šiuo mišiniu kiaulieną, ypač kruopščiai – pjūvius. Paskui aptepkite grietine ir palikite marinuotis 20–30 minučių.

Pomidorus supjaustykite plonais skridinėliais, sūrį – plokštelėmis.

Į kiekvieną įpjovą įdėję po gabalėlį pomidoro ir sūrio, perkelkite mėsą į aliejumi suteptą kepimo formą ir uždenkite foliją gerai prispausdami ją prie kraštų.

Pašaukite kiaulieną iki 180 laipsnių įkaitinton orkaitėn ir kepkite apie 1 val. Tada nuimkite foliją ir kepkite dar 15–20 minučių, kol atsiras gardi rusva plutelė, o sūris lengvai apskrus.

Išėmę formą iš orkaitės, mėsą uždenkite folija ir palikite 10–15 minučių.

Papuoškite žalumynais ir patiekite.

Triušis su rūkyta šonine ir pomidorais

Reikės: 2 kg triušio, 400 g karštai rūkytos šoninės, 600 g geltonųjų slyvinių pomidorų, 10–12 džiovintų pomidorų, 10 vadinamųjų šalotinių svogūnų, 4 česnako skiltelių, 3–4 čiobrelio šakelių, 50 g sviesto, 50 ml alyvuogių aliejaus, 100 ml sauso baltojo vyno, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, smulkių žaliojo baziliko lapelių – patiekti.

Supjaustykite triušį porcijomis. Iš visų pusių įtrinkite druska, pipirais, apliekite vynu ir, uždengę plėvele, palikite marinuotis 20 minučių.

Supjaustykite šoninę vidutinio dydžio gabaliukais. Česnakus susmulkinkite, nuluptus svogūnus perpjaukite skersai pusiau. Nuskabykite čiobrelių lapelius.

Didelėje gilioje keptuvėje storu dugnu įkaitinkite sviestą su aliejumi. Nuo mėsos nubraukę marinatą (jį išsaugokite!), mėsą dėkite į keptuvę, apkepkite iki rusvos plutelės, išėmę kraukite į lėkštę.

Į keptuvę, kur kepė triušis, sudėkite svogūnus, paskrudinkite 3 minutes, tada dėkite šoninę ir česnakus, kepkite dar 2 minutes.

Grąžinkite į keptuvę mėsą, apibarstykite čiobreliais, dar šiek tiek pagardinkite druska ir pipirais. Užpilkite vyno ir 150 ml vandens, užvirinkite, uždenkite ir palikite troškintis 30 minučių.

Džiovintus pomidorus supjaustykite plonais gabalėliais, šviežius – storais skridinėliais. Sudėkite ant triušienos, vėl uždenkite ir patroškinkite dar 5 minutes.

Prieš patiekdami pabarstykite bazilikų lapeliais.

Orkaitėje keptas viščiukas su obuoliais ir citrinomis

Reikės (4 porcijoms): 1 viščiuko, 2 obuolių, 2 citrinų, 100 g atšaldyto sviesto, 4 česnako skiltelių, 2 rozmarino šakelių, alyvuogių aliejaus, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Obuolius supjaustykite ketvirčiais, pašalinkite šerdis ir sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos.

Citrinas irgi supjaustykite ketvirčiais, pridėkite prie obuolių. Šiek tiek apšlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir pipirais.

Sviestą supjaustykite plonomis plokštelėmis. Sudėkite ant kepimo popieriaus lakšto, pabarstykite druska ir pipirais ir 10 minučių įdėkite į šaldiklį.

Viščiuką nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Atsargiai atskirkite odelę nuo krūtinėlės ir šlaunelių ir prikimškite po ja sviesto plokštelių. Tada įtrinkite paukštį druska ir pipirais.

Rozmarinus ir česnako skilteles sukimškite į viščiuką, sutvirtinkite iešmeliais, kad neiškristų. Kojeles suriškite, sparnelius užlenkite, kad nesviltų, ir viščiuką padėkite ant vaisių krūtinėle žemyn.

Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių. Paskui apverskite ir kepkite dar 20–30 minučių.

Išimkite viščiuką iš orkaitės, ištraukite iešmelius ir iškart patiekite su keptais obuoliais bei citrinomis.

Kiaulienos suktinukai su grybais

Reikės (6 porcijoms): 1 kg kiaulienos, 350 g šaldytų baravykų (atitirpintų), 1 svogūno, 1 šaukšto grietinės (nuo 30 proc.), saulėgrąžų aliejaus, česnako miltelių, šviežiai maltų juodųjų pipirų, muskatų, druskos; padažui: 100 g grietinės (30 proc.), 1 šaukšto miltų, druskos.

Į keptuvę įpilkite šlakelį aliejaus. Suberkite kubeliais pjaustytą svogūną, lengvai apkepinkite ir dėkite iš anksto atitirpintus grybus. Toliau kepkite ant vidutinės ugnies, kol apskrus.

Pasūdykite, pagardinkite pipirais, muskatais ir sukrėskite grietinę. Išmaišykite, 1–2 minutes pakaitinkite.

Mėsą supjaustykite ne mažesniais kaip 1,5 cm storio gabalais. Kiekvieną porciją uždenkite maistine plėvele ir gerai išmuškite iš abiejų pusių. Truputėlį – visai mažai! – pasūdykite, vieną pusę pabarstykite maltu česnaku ir pipirais.

Išdėliokite mėsą ant darbastalio prieskoniais žemyn. Ant kiekvieno gabalo uždėkite po 1–2 šaukštus grybų įdaro ir standžiai suvyniokite. Suktinukus sutvirtinkite mediniais dantų krapštukais.

Ant didelės ugnies įkaitinkite didelę keptuvę. Įpilkite ir gerai įkaitinkite aliejų. Sudėkite suktinukus, sumažinkite karštį ir apkepinkite iš visų pusių iki plutelės. Išgriebę dėkite ant popierinio rankšluosčio.

Į tą pačią keptuvę suberkite miltus, kruopščiai išmaišykite. Kaitinkite, kol pasklis švelnus riešutų aromatas, tada krėskite grietinę, vėl išmaišykite. Galiausiai įpilkite 150 ml karšto vandens ir šiek tiek pasūdykite.

Padažą virkite, kol sutirštės, – apie 2 minutes. Paskui į keptuvę grąžinkite suktinukus (dantų krapštukus išimkite) ir troškinkite ant silpnos ugnies 30–35 minutes.

Patiekite su bet kokiu mėgstamu garnyru.

Jei esate šoninės mėgėjai, jos po juostelę galite įvynioti į kiekvieną suktinuką. Greitai apkepę suktinukus, paskui juos taip pat troškinkite padaže, tik jau nebe keptuvėje, bet orkaitėje, kepimo formoje.

The post Šventinei vakarienei – orkaitės magija appeared first on Kauno savaitė.

Iškart pasakysime: čia nerasite standartinių eglučių.

Vietoj jų – neįprastos idėjos, kurios įkvepia.

Taip, surinkome tik dalį visų įmanomų variantų, bet ir straipsnis nėra guminis.

Mes apžvelgėme pačius nestandartiškiausius namų eglučių sprendimus ir išdėstėme juos pagal vietas, vertindami praktiškumą, konstrukcijos kompaktiškumą, laikymo patogumą ir gamybos sudėtingumą.

10 vieta — eglutės iš įvairių daiktų

Jūsų šventinio medžio „viršūne“ gali tapti įvairūs daiktai: drabužiai, aksesuarai, žaislai ir pan.
Kūrybai nėra ribų: kojinės, knygos, pagalvės. Atrodo įspūdingai, bet greitai pabosta ir beveik netinkamos laikymui. Greičiau meno objektas nei eglutė.

9 vieta — eglutės iš medinių konstrukcijų

Medinė konstrukcija – originali idėja ir patogus laikymas.
Stilinga ir ilgaamžiška, tačiau užima vietos ir reikalauja įrankių. Puikiai tinka „pasidaryk pats“ entuziastams ir skandinaviško jaukumo mėgėjams.

8 vieta — eglutės iš kopėčių

Kodėl gi ne?
Praktiška, jei kopėčios jau yra. Laikymas idealus, tačiau pati konstrukcija kambaryje nėra pati kompaktiškiausia.

7 vieta — pakabinamos apverstos eglutės

Tinka tiek dirbtinėms, tiek natūralioms eglutėms.
Taupo vietą ant grindų ir atrodo efektingai. Reikia tvirto lubų pagrindo ir kruopštaus montavimo, kitaip šventė gali baigtis pernelyg staigiai.

6 vieta — makramė eglutės

Skirta kūrybiškiems žmonėms ir jaukumo vertintojams.
Labai atmosferiška ir madinga. Laikosi kaip pledas, bet reikalauja laiko ir pynimo įgūdžių arba gatavos kompozicijos įsigijimo.

5 vieta — eglutės iš pakabinamų konstrukcijų

Tai tikras laikymo kompaktiškumo rekordas.
Lengvos, ore „plaukiančios“, su gera geometrine forma. Puikus dizaino ir praktiškumo balansas, ypač šiuolaikiškuose interjeruose.

4 vieta — eglutės ant sienos kampo

Ir gražu, ir šventiška, ir neužima jokios grindų vietos.
Idealu mažiems butams ir šeimoms su vaikais. Beveik neužima vietos ir lengvai surenkamos iš paruoštų panelių.

3 vieta — eglutės–nameliai katėms

Jei jūsų katė paprastai verčia eglutę, daužo žaisliukus, čia ji pati tampa dekoracija.
Retas atvejis, kai visi patenkinti: žmonės gauna papuošimą, o katės – žaidimų kompleksą. Praktiška ir naudinga net po švenčių.

2 vieta — sieninės eglučių kompozicijos

Viskas priklauso tik nuo jūsų fantazijos.
Maksimaliai daug dekoro, minimaliai vietos. Paprasta laikyti, greita surinkti, o dizaino variantų – begalė.

1 vieta — eglutės iš girliandos kambario kampe

Mažai medžiagų, daug šventinės nuotaikos.
Absoliutus čempionas. Mažai išlaidų, jokių laikymo problemų ir maksimalus jaukumas: tiesiog įjungiate girliandą – ir šventė prasideda.

Šios eglutės ne tik gražios, bet ir praktiškos, kompaktiškos, o daugelį jų lengva pasigaminti, tad tikrai pritaikysite jas ir savo namuose.

Jos idealiai dera pagal principą „stilius–grožis–patogumas“ ir tikrai sukuria šventinę nuotaiką!

Ir nepamirškite pusinių dirbtinių eglučių: jei norisi klasikos, bet vietą vis dėlto reikia taupyti.

The post Pačių neįprasčiausių namų Kalėdų eglučių TOP-10 appeared first on Kauno savaitė.

Po ryškių ir „šaukiančių“ idėjų piko 2020–2023 metais ir 2024-ųjų kaspinų manijos, šį sezoną viskas tapo įvairiau ir subtiliau.

Viena tendencija nebėra dominuojanti.

Vietoje jos susiformavo ištisa krypčių paletė, kurias lengva derinti.

Svarbiausia – jaukumo, apgalvotumo ir istorijos pojūtis.

Natūralios eglutės 2025: ramūs tonai, tekstūra ir „Tyliosios Prabangos“ (Quiet Luxury) tendencija

Pagrindinis vizualinis 2025 metų posūkis – šilta, rami natūralių medžiagų estetika. Tendencingos žemės spalvos, matiniai paviršiai, medis, linas, popierius, džiovinti apelsinai ir vilnos elementai. Atsiranda rutuliai su „akmens“ tekstūra, matine keramika ir rankų darbo tapyba. Čia svarbus ne ryškumas, o gilumas, kad norėtųsi įsižiūrėti ir paliesti kiekvieną žaisliuką.

Ši tendencija siejasi su platesne kultūrine banga – noru atsitraukti nuo persotinimo ir surinkti dekorą, kuris kuria ramybę, o ne perkrauna erdvę.

Eglutės su kaspinais (Bow-ёлки): kaip kaspinai tapo pagrindine eglučių puošimo tendencija 2025 metais

2024 metais didžiulis kaspinas buvo sezono simbolis. Tačiau 2025-aisiais jis neišnyko – jis padaugėjo. Dabar madingos bow trees – eglutės, ant kurių dešimtys mažų kaspinėlių paskirstytos per šakas. Naudojamos aksominės, šilkinės, metalinės, languotos, auksinės ir ypač – vintažinės juostelės.

Dar viena kryptis šioje tendencijoje – juostelių kriokliai (ribbon waterfalls), kai ilgos juostelės švelniomis bangomis leidžiasi nuo viršūnės į apačią. Tai vizualiai padaro eglutę aukštesnę ir dinamiškesnę.

Klasikinis eglutės puošimas 2025: raudona, auksas ir 90-ųjų nostalgija

Stipri 2025 metų tendencija – nostalgiškos eglutės, primenančios tradicinius Kalėdų interjerus. Raudona, auksas, žalia, vintažiniai stikliniai kankorėžiai, riešutų figūrėlės, angelai, karoliukų siūlai, retro girliandos – visa tai vėl dėmesio centre. Įkvėpimu pasitarnaus 80–90-ųjų šeimos švenčių albumai.

Dekoratoriai pažymi, kad šią tendenciją galima puikiai derinti su ankstesnėmis: pavyzdžiui, klasikinius raudonus rutulius ir vintažinius žaisliukus galima derinti su papuošimais iš natūralių medžiagų arba su smulkiais kaspinėliais.

Eglutės personalizavimas 2025: šeimos puošmenos ir sentimentali eglutė (Sentimental Tree)

Jei viena tendencija ir tapo pagrindine emocine prasme, tai yra personalizavimas. 2025 metais madinga ant eglutės rinkti šeimos istoriją: žaisliukus iš kelionių, pirmuosius vaikų rankdarbius, mėgstamų gyvūnų figūrėles, mini nuotraukų rėmelius, atminimo suvenyrus.

Ši tendencija vadinama Sentimentalia eglute (Sentimental Tree) arba Šeimos paveldo dekoru (Heirloom Decor) – eglutė kaip šeimos kronika. Ir ji puikiai derinama su bet kokiu apipavidalinimo stiliumi ir gali tapti puikia kasmetine tradicija.

Eglutės apšvietimas 2025: kokios girliandos madingos ir kaip sukurti gražų švytėjimą

Apšvietimas nustoja būti „fonu“ ir tampa atmosferos pagrindu. Girliandos 2025 metais – tai ištisa technologinė kalba. Madingos:

• Šviesos gijos su įmontuotais mini šviesos diodais;
• Šiltos 2700K mikrolempelės, kuriančios žvakių efektą;
• Šakų apšvietimas iš vidaus;
• Minkštas, išsklaidytas švytėjimas, kuris neerzina akių;
• Išmaniosios girliandos, keičiančios režimus priklausomai nuo scenarijaus.

The post Kaip papuošti eglutę Naujiesiems metams: pagrindinės 2025 metų tendencijos appeared first on Kauno savaitė.

Trakiškio kaimas Panevėžio rajone jau beveik du dešimtmečius kasmet rudenį tai primena – kvapais, skoniais ir bendryste.

Čia bulvės tampa ne tik maistu, bet ir simboliu: tradicijų, išradingumo, bendruomeniškumo, netgi gydomųjų galių.

Išskirtinis dėmesys

Atėjo laikas nusilenkti bulvei – žemiškam, kasdieniam, įprastam produktui, regis, ir neskatinančiam nei ypatingo dėmesio, nei susižavėjimo.

Bulvė yra bulvė, ką čia bepridursi.

Bet beveik prieš dvidešimt metų Panevėžio rajone, Trakiškyje, paveldo puoselėtojai į nuo seno svarbią maitintoją bulvę pažvelgė iš esmės, apsvarstė ir įvertino visas jos galimybes, prisiminė gydomąsias galias ir surengė šiai daržovei pagerbti skirtą šventę „Bulvė – ir maistas, ir vaistas“.

Rugsėjo 13-ąją Trakiškyje jau devynioliktą kartą vyksianti ši kulinarinio paveldo šventė kviečia iš naujo pažinti bulvę. Tai ne tik vaišių, bet ir prisiminimų, dainų, pasakojimų, senų aukštaitiškų išminties perlų kupina diena.

Kiek patiekalų galima pagaminti iš bulvių jas verdant, kepant, tarkuojant, grūdant ir su įvairiais produktais derinant, vargu ar kas suskaičiuotų.

Tačiau, kaip sako Miežiškių kultūros centro Trakiškio padalinio vadovė Vilija Šaparnienė-Kišonienė, apie dvidešimties pavadinimų patiekalų kulinarinio paveldo šventėje „Bulvė – ir maistas, ir vaistas“ bus galima paragauti.

„Ir gardžiausiais bulvių patiekalais svečiai bus pavaišinti, ir apie jų maistingąsias bei gydomąsias savybes sužinos, ir dainų, muzikos pasiklausys, ir linkėjimų, kad bulvių, kaip ir duonos, niekada nė ant stalo nepritrūktų, išgirs“, – sako šventės rengėja.

Prie Trakiškio kultūros centro esančiame parke bus verdamos sriubos, kepami blynai ir gaminami įvairūs kiti patiekalai, o ant čia pat išrikiuotų stalų puikuosis išradingų šeimininkių pagaminti bulvių valgiai, kurie konkurse varžysis, o gardžiausi prizais bus apdovanoti.

Šimtai blynų

Nuolatinė šventės svečių vaišintoja trakiškietė Danutė Serafinienė, gebanti iš bulvių pagaminti begalę patiekalų, šiemet taip pat dės savo vaišes ant šventinio stalo.

„Pirmą kartą besirengdama šventei sugalvojau žemaičių blynų su paukščių kepenėlių įdaru pagaminti ir, baimindamasi, kad tik vaišių nepritrūktų, nulipdžiau net šimtą trisdešimt tokių blynų“, – prisimena šeimininkė.

Vėliau kiekvienais metais ji šventei prasimanydavo vis kitokių valgių – virė sriubą, gamino spirgučiais įdarytas bulves, kepė orkaitėje su šonine ir grybais… Ir visi jos patiekalai patekdavo tarp prizininkų.

O šiemet šeimininkė, ko gero, vėl grįš prie žemaičių blynų – kadaise jie labai visiems patiko, iš to didžiulio prigaminto kiekio nekas ir bebuvo likę.

Tik šį kartą darys kiek mažiau – supranta, kad svečiai norės paragauti ir kitų bulvinių skanėstų – ir vietoje gaminamų, ir suneštų.

Čia pat kunkuliuos sriuba, ant keptuvės čirškės bulviniai blynai, garuos šiupinys, ant stalų kvepės šeimininkių sunešti patiekalai.

D. Serafinienė sako, kad bulvė tikrai verta ir tokios šventės, ir pagarbos, nes ši daržovė labai svarbi kiekvieno gyvenime.

„Nei kugelio be bulvės neiškepsi, nei kitų skanių ir sočių valgių neturėsi“, – įsitikinusi garsioji šeimininkė.

Nuo seno aukštaitės mokėjo ne tik bulvinius blynus kepti, cepelinus daryti ar košę virti. Bulvės tinka ir prie žuvies, mėsos produktų, ir sriubai, ir apkepams, ir vėdarams, ir šilkinei košei, ir virtinukams, ir dar daug kam.

Tikra „bulbienė“

Šeštadienį Trakiškis svečius pasitiks kepamų bulvinių blynų ir kitais gardžiais kvapais. Aikštelėje jau įrengtos vietos ir virti, ir kepti, paruošti geri puodai, keptuvės, surinktos bulvės.

Trakiškietė Valentina Valuškienė stos prie katilo ir virs bulvių sriubą.

„Mes keturios – Gražina Žilinskienė, Stasytė Miliauskienė, Vladislava Tumelienė ir aš – stosime prie puodo, mes jį vadiname „sagonu“, ir virsime pačią skaniausią sriubą – „Probabių aprūkytojų bulbienę“. Būtent taip sakydavo mūsų prosenelės – „bulbienė“, – pasakoja žinoma krašto saviveiklininkė.

„Aprūkytojomis“ virėjos pasivadino ne šiaip sau. Trakiškietės visoje Aukštaitijoje garsėja kaip sugebančios rengti ypatingą aprūkymo žolelėmis ritualą, padedantį piktų dvasių ir visokių negalių atsikratyti.

O stojusios prie puodo kiekviena iš keturių virėjų į sriubą greta bulvių ir kitų daržovių dės ir po savo paslaptingąjį ingredientą, tad, ko gero, dubenį tos sriubos susrėbus, iš gardumo bus galima ir ausis nusidraskyti.

Pati sriubos virėja V. Valuškienė iš kasdienių patiekalų sako labiausiai mėgstanti tiesiog su lupenomis išvirtas bulves, pabarstytas druska.

„Nieko nėra skaniau“, – tikina ji.

Dar Valentinai patinka bulvės su varške, kurią pagardina ne grietine, kaip įprasta, o pienu.

Sulaužytos skanesnės

V. Valuškienė prisimena, kokią bulvienę virdavo jos mama ir kokią – tėtis.

„Kai mama dirbdavo, mums, šešiems vaikams, valgį gamindavo tėtė. Virdamas bulvienę į ją visada dėdavo ne pjaustytas, o tik nuskustas dideles bulves, paskui išvirtas sutraiškydavo. Ir taip dar skaniau“, – mena trakiškietė.

O dar ji įsiminė tėčio pamokymą: jeigu reikia bulves pjaustyti, jas tik įpjauti ir tada pirštais sulaužyti, esą taip padarius daug geresnis skonis.

Bulvei pagiriamųjų žodžių nebus per daug. Tautosakoje jai taip pat dėmesys skirtas, kaip sakydavo senoliai, „bulvės visiems tinka ir biedniems, ir bagotiems“, o be bulvės blogai – „bulves supūdo ir pats sukūdo“, „pakaušį kaso kaip bulvių pritrūkęs“.

Yra apie bulves ir mįslių: „Iš vieno dėjimo dešimtys kiaušinių“, „Aš turiu šimtą akių, bet nieko nematau“ ir pan.

Jeigu ką sapnuose bulvė aplanko, tai ir paaiškinimas nuo seno žinomas: susapnavęs žydinčias bulves, lauk norų išsipildymo, o sapne bulves valgiusį ir sveikatos pablogėjimas ir liga gali užklupti. Bet jeigu sapne bulves sodinsi – reikalai pagerės, jeigu jas virsi – nekviesti svečiai užklups.

Senoliai tikėjo, kad tų, kurie sapne gamins bulvinius patiekalus, ir realiame gyvenime lauks mėgstamas darbas.

Žolininkių vaistai

Garsiosios Trakiškio žolininkės neleidžia pamiršti: bulvė nuo seno buvo ne paskutinė liaudies vaistų sąraše.

Juk ir dabar visi žino: kai gerklę skauda ar kai sloguojama, tinka išsivirti bulvių su lupenomis ir nupylus vandenį kvėpuoti garais.

Gerklei tinka virtos bulvės arba jų tarkių kompresas, galvos skausmui malšinti – žalios bulvės riekelės.

Senolės žinojo, kad bulvių kompresais gali būti gydomos šunvotės, nudegimai, nušalimai ir kt. Net sugėlus uodams galima prie niežtinčios vietos pridėti perpjautą šviežią bulvę ir palaikyti.

V. Šaparnienė-Kišonienė primena ir vieną gana magišką bulvių savybę.

Tik reikia bulves kasant ieškoti ypatingos, retai randamos – tokios, per kurią peraugęs varputis.

„Rastą tokią bulvę reikia supjaustyti, sudžiovinti, virti arbatą ir duoti gerti vaikams, kurie ir gerokai paaugę šlapinasi į lovą. Tinka arbata ir kitokių šlapinimosi problemų turintiems suaugusiesiems“, – sako žolinininkė.

O praeityje, sakoma, sunegalavus vaikui, peiliu žalios bulves pagremždavę ir duodavę suvalgyti.

„Iš babos sužinojau, kaip ir nuo kokių ligų bulvėmis tinka gydytis. Labiausia ji vertino bulvių sunką. Būdavo, patarkuoja bulvę, nusunkia ir vaikams tos sunkos liepia išgerti. Sakydavo mamai: „Tegul išgeria, sveikas bus“, – yra pasakojusi šviesaus atminimo šio krašto šviesuolė, buvusi nuolatinė švenčių dalyvė ir rengėja Janina Bikinienė.

V. Šaparnienė-Kišonienė tikisi, kad šventės dieną apie ligas ir negalavimus niekam neteks galvoti. O kad dar smagiau būtų, muzika ir dainos aplinkui skambės, pasirodys žinomas folkloro ansamblis „Margutis“, atvažiuos svečių iš kitų seniūnijų bei rajonų.

Pamėgo ne iš karto

Vis dėlto dabar taip mėgstama bulvė nėra pati seniausia lietuvių stalo vertybė.

Jos gumbai Europą pasiekė apie 1565 metus ir botanikos sode Nyderlanduose buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai.

Tik vėliau suprasta, kad tie gumbai skanūs ir maistingi. Tad bulves pradėta pateikti Paryžiuje karaliaus stalui.

Į mūsų šalį bulvės atvežtos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III (1696–1763) valdymo laikais.

Iš pradžių bulvių laukai išplito dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė auginti visi.

Atėjo laikas, kai buvo suprasta visokeriopa bulvių nauda.

Juk šis augalas tinka ne tik maistui – iš jų gaminamas etilo spiritas, klijinės medžiagos, krakmolas, gliukozė ir kt.

Tik bulvės gyvenimas neilgalaikis: nukasta iki kito rudens ji neišsilaiko – reikia jau naujo derliaus.

Panevėžio rajone, Trakiškyje, bulvė į puodą patenka ne banaliai, o jai pagerbti skirta šventė „Bulvė – ir maistas, ir vaistas“.

Nuo seno aukštaitės (ir aukštaičiai) mokėjo ne tik bulvinius blynus kepti, cepelinus daryti ar košę virti.

Kulinarinio paveldo šventėje kartu su dalyviais lygiomis teisėmis dalyvauja ir į mūsų šalį atvežtos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III bulvės.

The post Aukštaitijos garbei – stalo karalienė bulvė appeared first on Kauno savaitė.

Pažvelgėme į Gyventojų registro duomenis: ar dažnai naujagimiams Lietuvoje suteikiamas Jono ar Janinos vardas?

Per šimtmetį, nuo 1925 m., Lietuvoje Jono vardas buvo suteiktas 84 760 kūdikių. Nuo 2020 metų Jono vardas išlieka vienu populiariausių ir užima garbingą 5-ąją vietą, šiuo vardu pavadinti net 1 436 naujagimiai.

Jono vardo populiarumas piką išgyveno nuo 1927 iki 1961 m. – Jonus skaičiavome tūkstančiais. Nuo 1970-ųjų šis vardas išlaiko pozicijas populiariausių vardų sąraše: kasmet 200–300 kūdikių suteikiamas Jono vardas.

Vien per šių metų pirmąjį pusmetį Jono vardas suteiktas jau 110 kūdikių.

Janinos vardas piką išgyveno nuo 1930 iki 1945 m. Šis vardas kasmet buvo suteikiamas daugiau nei tūkstančiui kūdikių. Vėliau vardo populiarumas tendencingai mažėjo, o nuo 2001-ųjų – Janinos vardas vis retesnis.

The post Jono vardas išlieka populiarus appeared first on Kauno savaitė.

Niekas taip neprisideda kuriant šventišką jaukumą, kaip savomis rankomis sukurtas desertas, kurio paragauti nekantraus visi.

Šokoladinis tortas

Reikės (8 porcijoms): 350 g juodojo šokolado, 225 g sviesto, 300 g cukraus, 100 g tešlainių, 5 kiaušinių, migdolų lapelių – papuošti.

Šokoladą gan smulkiai sulaužykite, išlydykite vandens vonelėje, sudėkite gabaliukais pjaustytą sviestą ir maišykite, kol masė taps vientisa. Nukaitę palikite šiek tiek ataušti.

Nedideliais gabaliukais sulaužykite tešlainius – arba padėję tarp dviejų pergamentinio popieriaus lakštų sutraiškykite mediniu grūstuvu.

Plaktuvu suplakite kiaušinius su cukrumi iki baltų putų (prireiks maždaug 5–7 minučių). Nuolat maišydami pamažu supilkite vos šiltą šokolado masę, trupintus tešlainius.

Orkaitę iš anksto įkaitinkite iki 160 laipsnių.

Tešlą tortui perpilkite į išardomą formą – išklotą pergamentiniu popieriumi ir suteptą sviestu. Kepkite apie 45 minutes.

Papuoškite migdolų lapeliais (ar bet kokiais kitais smulkintais riešutais) ir patiekite šiltą arba ataušintą.

Saujelę riešutų – graikinių arba migdolų – trupinių galima įmaišyti ir į torto tešlą. Tik prieš tai juos paskrudinkite sausoje keptuvėje.

Tikri šokolado mėgėjai šį tortą gali dar pagardinti ir šokolado ganašu.

Išlydykite 200 g juodojo šokolado su 50 g sviesto, įmaišykite 200 ml riebios grietinėlės ir kelias minutes pavirkite, kol sutirštės. Tortą apliekite karštu ganašu. Palikite ataušti kambario temperatūroje, o tada padėkite į šaldytuvą.

Mangų ir pasiflorų tortas

Reikės (6 porcijoms): biskvitui: 5 kiaušinių, 150 g smulkaus cukraus, 1 šaukštelio vanilinio cukraus, druskos – ant peilio galiuko, 160 g miltų, 0,5 šaukštelio kepimo miltelių; kremui: 300 ml riebios grietinėlės, 250 g kreminio sūrelio, 50 g miltelinio cukraus; vaisių tyrei: 500 g prinokusių mangų, 80 g cukraus, 1 pasifloros.

Pradėkite nuo biskvito – jį išvis geriausia kepti išvakarėse.

Į plaktuvo indą įmuškite kiaušinius. Suberkite paprastą ir vanilinį cukrų, druską ir plakite dideliu greičiu ne trumpiau kaip 10 minučių, kol masė taps purti, standi ir lygios konsistencijos.

22–24 cm skersmens formą išklokite kepimo popieriumi. Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių.

Miltus su kepimo milteliais išsijokite į dubenį. Tada suberkite į kiaušinių masę ir greitai sumaišykite silikonine mentele.

Biskvito tešlą perpilkite į formą, išlyginkite. Kepkite apie 30 minučių.

Iškepęs biskvitas paspaudus turi truputį „spyruokliuoti“.

Išimkite biskvitą iš formos ir padėkite ant grotelių visiškai ataušti kambario temperatūroje.

250 g mangų minkštimo sutrinkite į tyrę. Likusius vaisius supjaustykite mažais kubeliais.

Pasiflorai horizontaliai nupjaukite viršutinę dalį, šaukšteliu išskobkite minkštimą.

Mangų tyrę sudėkite į nedidelį prikaistuvį. Įmaišykite pasifloros tyrelę, cukrų ir užkaiskite ant vidutinės ugnies. Kai užvirs, 10 minučių pavirkite ant silpnos ugnies. Ataušinkite ir įmaišykite atidėtus mangų kubelius.

Plaktuvu suplakite grietinėlę kremui. Kitame inde – kreminį sūrelį su milteliniu cukrumi. Į gautą masę porcijomis sudėkite plaktą grietinėlę nepaliaudami plakti vidutiniu greičiu.

Biskvitą padalykite horizontaliai į 3 dalis. Apatinį sluoksnį dėkite ant lėkštės, suvilgykite trečdaliu vaisių tyrės. Po to užtepkite irgi trečdalį kremo, dėkite vidurinį biskvitą ir pakartokite. Viršutinį biskvito sluoksnį aptepkite kremo likučiais, papuoškite mangų ir pasiflorų tyrele ir padėkite į šaldytuvą 5 val., kad kaip reikiant persigertų.

Beje, miltelinio cukraus kiekį nustatykite savo nuožiūra. Jei mėgstate saldžiau, dėkite 70 g, subtilesniam skoniui užteks 30–40 g.

Sūrio tortas su troškintomis kriaušėmis

Reikės (8 porcijoms): papuošti: 100 ml riebios grietinėlės, 50 g kreminio sūrelio, 2 šaukštų miltelinio cukraus, 1 kriaušės; įdarui: 500 g kreminio sūrelio, 200 ml pieno, 130 g iki 12 mėnesių brandinto kietojo sūrio („Džiugo“ tipo), 100 g cukraus, 3 kiaušinių trynių; pagrindui: 150 g trapių sausainių, 100 g skrudintų migdolų, 120 g sviesto; troškintoms kriaušėms: 2 prinokusių, bet kietų kriaušių, 150 ml baltojo vyno, 2 šaukštų medaus.

Ant vidutinės ugnies išlydykite sviestą, šiek tiek ataušinkite. Migdolus susmulkinkite. Trapius sausainius sutrinkite virtuvės kombainu į smulkučius trupinius.

Užpilkite lydytu sviestu sausainius, kruopščiai išmaišykite mentele. 22 cm skersmens išardomą formą išklokite kepimo popieriumi. Paskleiskite ant dugno sausainių masę, gerai prispauskite (pavyzdžiui, stiklinės dugnu) ir padarykite bortelius. Uždengę torto pagrindą maistine plėvele, padėkite į šaldytuvą.

Troškinti skirtas kriaušes nulupkite, supjaustykite vidutinio dydžio skiltelėmis. Jas sudėkite į platų prikaistuvį, kad tilptų vienu sluoksniu, apliekite vynu ir medumi, užkaiskite. Kai užvirs, 10 minučių pavirkite ant silpnos ugnies – kriaušės neturi prarasti formos. Ataušinkite su visu skysčiu, tada perdėkite ant sieto.

Įdarui smulkiai sutarkuokite kietąjį sūrį, suberkite į prikaistuvį, užpilkite pienu. Kai užvirs, perkoškite per sietą.

Kreminį sūrelį suplakite su cukrumi, įmaišykite trynius – masė turi būti vientisa. Paskui įpilkite pieno su sūriu, vėl gerai išmaišykite.

Kad įdare neatsirastų gumuliukų, visi produktai privalo būti kambario temperatūros.

Sudėkite pusę įdaro ant torto pagrindo, išlyginkite. Gražiai išdėliokite troškintas kriaušes ir vėl dėkite sūrio masę.

Pašaukite tortą iki 110 laipsnių įkaitinton orkaitėn, kepkite apie 2 val.

Ataušinkite tortą pravertoje orkaitėje, tada padėkite į šaldytuvą pernakt.

Prieš patiekdami suplakite grietinėlę su cukrumi ir kreminiu sūreliu, papuoškite juo ir plonomis kriaušės skiltelėmis tortą. Kad porcijos būtų dailios, pjaustykite sausu karštu peiliu.

Uogų tiramisas

Reikės (8 porcijoms): 500 g šaldytų braškių, 200 g cukraus, 200 g biskvitinių sausainių, 3 kiaušinių, šviežių uogų (šilauogių, aviečių, gervuogių) – papuošti, 50 g miltelinio cukraus, kelių rozmarino šakelių, 350 g maskarponės sūrio.

5–6 val. prieš pradėdami gaminti šaldytas braškes išimkite iš šaldiklio ir padėkite į šaldytuvą. Kai atitirps, užberkite 100 g cukraus ir sutrinkite panardinamu trintuvu į lygią tyrelę.

Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų, užberkite 50 g cukraus ir plakite plaktuvu 5 minutes. Paskui sumaišykite trynių masę su maskarpone.

Baltymus suplakite su likusiu cukrumi – taip pat 5 minutes. Kai virs standžiomis putomis, šias atsargiai, per tris kartus silikonine mentele įmaišykite į kremą.

Keraminės ar tefloninės formos dugną išklokite sausainiais. Užpilkit puse braškių tyrės ir puse kremo. Tada vėl dėkite sluoksnį sausainių, apliekite likusia uogiene, uždenkite kremu.

Papuoškite viršų šviežiomis uogomis, milteliniu cukrumi, rozmarinų šakelėmis ir 2 val. padėkite į šaldytuvą.

Obuolinis „Napoleonas“ be tešlos

Reikės (6 porcijoms): 2–2,5 kg didelių žaliųjų obuolių, 100 g medaus, 100 g sviesto, 2 šaukštų kukurūzų krakmolo, 1 šaukšto cinamono, riebaus plombyro.

Ruošti tortą pradėkite prieš parą.

Obuolius supjaustykite 5 mm skridinėliais, pašalinkite šerdis ir kauliukus.

Orkaitę įkaitinkite iki 150 laipsnių.

Pakaitinkite medų su sviestu ir cinamonu. Bet tik kol masė taps vientisa – ji neturi labai įkaisti. Tada įmaišykite krakmolą.

Gilią kepimo formą išklokite pergamentiniu popieriumi. Dėkite obuolius sluoksniais taip, kad skridinėliai persidengtų, ir kiekvieną tų sluoksnių aptepkite sviestine mase.

Uždenkite torto viršų pergamentiniu popieriumi ir pašaukite į orkaitę 40–45 minutėms – obuoliai turi pasidaryti visiškai minkšti. Tuomet ataušinkite ir padėkite į šaldytuvą parai.

Prieš patiekdami pašildykite obuolinį „Napoleoną“ orkaitėje – tik nelabai smarkiai. Šiltą tortą supjaustykite aštriu peiliu porcijomis ir patiekite su ledais.

    Naudinga žinoti

Šis kremas tiks tiek tortui pertepti, tiek jo paviršiui aplyginti.
20 cm skersmens tortui reikės: 450 g kambario temperatūros kreminio sūrelio, 170 g kambario temperatūros sviesto, 150 g miltelinio cukraus, 1–2 šaukštelių vanilės ekstrakto.
Sūrelį ir sviestą suplakite plaktuvu į vientisą masę. Įberkite maždaug pusę miltelinio cukraus, vėl gerai išmaišykite. Tada įmaišykite vanilės ekstraktą, paskiausiai – likusį miltelinį cukrų. Ir nebūtinai visą: orientuokitės į norimą konsistenciją.
Nepanaudotą kremą galima laikyti šaldytuve 4–5 dienas arba šaldiklyje hermetiškame inde 2–3 mėnesius.

The post Ypatingai dienai – skonių šventė appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau iš kur atsirado tradicija per šventes dovanoti?

Ką dovanoti? Kam dovanoti? Kaip dovanoti? Šie ir panašūs klausimai gruodį daugeliui tampa tikru galvos skausmu. Nors nemažai lietuvių jaučiasi gyvenantys skurdžiai, dažnas jų nusiteikęs nepagailėti pinigų šventinėms dovanoms – šių metų apklausa parodė, kad vidutinė suma, kurią Lietuvos gyventojai ketino išleisti dovanoms per Kalėdas ir Naujuosius metus, yra 153 eurai. Jei taip padarė nors pusė milijono tautiečių, suma gan įspūdinga – apie 80 milijonų eurų. Ir tai tik didžiosios šventės. O kur dar gimtadieniai, jubiliejai, krikštynos, vestuvės ir šiaip, dovanos be progos?

Pasirodo, žmonės pasirengę skirtis su savo pinigais net jei jų nėra tiek daug.

Iš kur kilo ši tradicija ir kodėl mums taip svarbu dovanoti ir gauti dovanų?

Mokslininkai turi gana tikėtiną paaiškinimą.

Dovanų teikimas įvairiose kultūrose

Žmones tyrinėjantys antropologai įsitikinę, kad dovanų teikimo tradicija turi senas šaknis. Ši tradicija egzistuoja beveik visose Žemės kultūrose – religijos ekspertai jau seniai pastebėjo, kad katalikybėje, budizme ir islame ji padeda išreikšti meilę, gerumą ir dėkingumą.

Dalijimasis yra pagrindinė daugelio švenčių, ir tokių kaip Naujieji metai, dalis – yra įrodymų, kad net juodąjį penktadienį su didelėmis nuolaidomis daugelis žmonių suvokia kaip dovanojimo šventę. Dažniausiai dovana yra bendravimo būdas subtiliai pasakyti, kad tarp individų egzistuoja kažkoks santykis.

Indėnų „potlačas“

Labiausiai tikėtiną šios tradicijos egzistavimo paaiškinimą 1925 metais pateikė prancūzų antropologas Marselis Mausas.

Kaip ir daugelis jo kolegų, šis antropologas buvo sužavėtas tuo, kokie dosnūs žmonės gali tapti per šventes. Ir nors lietuvių dosnumas perkant dovanas gali atrodyti didelis, tačiau yra tautų, kurios per tam tikras šventes tampa dar dosnesnės.

Pavyzdžiui, kai kurie Šiaurės Amerikos indėnai nuo seno reguliariai rengia vadinamąją „potlačo“ ceremoniją, per kurią demonstratyviai urmu keičiamasi įvairiais turtais.

„Potlatch“ žodis yra kilęs iš indėnų čerokių kalbos, ir yra dovanų dovanojimo šventė, kurią praktikuoja Kanados Ramiojo vandenyno

šiaurės vakarų pakrantės ir JAV vietiniai gyventojai.

Viena iš įsimintinų tokių ceremonijų – 1921 m. Kanados kvakiutlių indėnų lyderis bendruomenės nariams padovanojo 400 maišų miltų, daugybę antklodžių, siuvimo mašinų, baldų ir net biliardo stalų. Sunku įsivaizduoti, kiek jam tai kainavo, bet suma tikrai buvo įspūdinga.

Kokia dovanos prasmė?

Anot M. Mauso, „potlačo“ ceremonija yra ekstremali dovanojimo forma. Tačiau toks elgesys pastebimas tarp daugelio tautų – kai kurie žmonės pasirengę ką nors padovanoti artimajam, net jei jam pačiam to labai reikia. Kitaip tariant, jeigu visuomenės nariai niekuo nesikeistų, tuomet neturėtų tarpusavio santykio ir negalėtų būti vienos visuomenės nariais. Mainai arba keitimasis dovanomis plačiausia prasme mus įpina į tam tikrą santykių ratą.

Anot antropologo, dovanojimas apima tris veiksmus.

Pirma, dovanos kitam asmeniui veiksmas išreiškia dosnumą, gerumą ir pagarbą.

Antra, tai yra dovanos priėmimas, išreiškiantis dėkingumą draugui ar giminaičiui.

Trečia, savotišku veiksmu tampa abipusiškumas – jei žmogus ką nors gauna, numanoma, kad jis ką nors duos mainais.

Taip sukuriamas nesibaigiantis dovanų teikimo ir gavimo ciklas.

Manoma, kad dovanų teikimas ir gavimas stiprina socialinį ryšį tarp žmonių. Tai nėra tas pats, kas gauti prekę iš pardavėjo mainais už pinigus – tai pagarbos tarp žmonių išraiška, o ne tik reikalingų dalykų davimas ir gavimas. Netgi toks abstraktus dalykas kaip svetingumas irgi gali būti suprantamas kaip dovana.

Pasak M. Mauso, gavus netikėtą dovanėlę viduje tarsi ima kirbėti mažas kirminukas, kad būtų gražu kuo greičiau atsilyginti… Tačiau jei atsilyginti uždelsiama, dovana virsta skola ir tampa tarsi užnuodyta. Žmogui kyla tam tikra įtampa, lyg skauda, lyg graužia, galbūt net

griauna santykį. Tai kyla iš dovanos intencijos, nes juk paprastai visos dovanos dovanojamos su kokia nors paslėpta mintimi.

Kaip išsirinkti gerą dovaną

Dovanų tipų sąrašas ilgas ir nuolat pildosi. Yra tėvų ir vaikų rūpestingumo dovanos. Dėkingumo dovanos teikiamos, kai jautiesi dėkingas dėl to, kas yra įvykę anksčiau. Yra dovanos, skirtos suartinti ir palaikyti ryšį tarp žmonių, išskirtų didelio atstumo. Jos dažnai būna susijusios su identiteto elementais, anksčiau gyventa ir dabar gyvenama šalimi. Taip pat egzistuoja atsiprašymo, susitaikymo dovanos, kuriomis įveikiamas susidaręs tiek geografinis, tiek socialinis atstumas.

Be pagrindinės intencijos, dovanos teikimas ir perdavimas gali turėti ir labai daug kitų reikšminių sluoksnių, apie kuriuos žmonės paprastai nekalba.

Deja, šiuolaikiniame pasaulyje dovanų dovanojimas dažnai yra perteklinis – dėl klaidingo įsivaizdavimo apie dovanos reikalingumą ir vertę žmonės net patiria finansinių ir emocinių sunkumų.

2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad daug dovanų tampa nereikalingos.

Kalba eina apie 15 milijardų dolerių vertės daiktus, iš kurių apie 5 procentus ne tik guli spintoje, bet ir atsiduria šiukšliadėžėje.

Harvardo ir Stanfordo universitetuose (JAV) atliktas tyrimas parodė, kad dauguma žmonių labiau nudžiugtų gavę tai, ką jie yra užsiminę norintys gauti. Tyrimo autoriai atliko tris apklausas ir visos jos patvirtino, kad žmonės tiek vestuvių, tiek gimtadienio, tiek dovanomis iš jų sudarytų sąrašų džiaugiasi labiau nei išrinktosiomis dovanotojų nuožiūra.

Gavę tokias dovanas, kurių norėjo, žmonės vertina dovanotojų atidumą ir atsižvelgimą į norus, tačiau patys tapę dovanotojais tarsi praranda atmintį ir suvokimą bei puola rinkti dovanas savo nuožiūra.

Anot tyrimų autoriaus prof. Franko Flyno, žmonės tarsi netenka gebėjimo suvokti paprastus dalykus – tiesiog nupirkti tai, ko dovanų gavėjas prašė ar įtraukė į sąrašą. Ir visai nesvarbu, kad jūsų išrinkta dovana yra brangesnė.

Tamsioji dovanų pusė

Tačiau, kad ir kaip mielai skamba žodis „dovanos“, jos gali sukelti ir bėdų. Kartais žmonės, kuriems kasdienybėje trūksta palaikymo, artimesnio ryšio ar draugystės, tai bando sukurti dovanodami dovanas. Užverstieji dovanomis pradeda jausti tiek finansinį, tiek psichologinį spaudimą. Kai nepavyksta savaime užmegzti artimų ryšių ir surasti patikimo draugo, jį galima pririšti dovanomis, kartu įteikiant atsakomybę ir skolos jausmą.

Skamba neįtikėtinai, bet dovanos gali net apsunkinti santykius. Neretai pasitaiko, kad dovanos gavėjas jaučiasi įsipareigojęs dovanotojui išrinkti ne mažesnės vertės dovaną ir lepinti jomis ne rečiau, taip bandydamas išvengti nereikalingų konfliktų ar nesutarimų. Žmonės dažnai patys nejausdami papuola į tikrus dovanų ir dovanojimo spąstus, kai gauta dovana sukelia ne džiaugsmą, o užkrauna naštą.

Nors, atrodo, nėra tokių, kam nepatiktų dovanos, vis dėlto ne visiems lengva jas priimti. Priimant dovaną užsimezga nematomas ryšys tarp dovanotojo ir dovanos gavėjo. Kartais net gali atrodyti, kad dovanojantysis siekia mumis manipuliuoti, priversti mus jaustis skolingus, turi neaiškių slaptų kėslų, tad stengiamės to išvengti visais įmanomais būdais.

Dalelė širdies

Taigi dovanų teikimo tradicija atsirado senovėje, tačiau tikslaus laiko nustatyti neįmanoma.

Kadangi ši ceremonija atsirado skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais, galima pripažinti, kad noras dalintis yra žmogiškas poreikis.

Jo ištakos greičiausiai kyla iš poreikio stiprinti socialinius ryšius tarp žmonių, demonstruojant pagarbą ir meilę.

Svarbiausia, kad dovana turėtų dalelę jūsų širdies…

The post Geriau maža dovanėlė negu didelė padėka appeared first on Kauno savaitė.

Pasak KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovės Eglės Šedbaraitės, naujausias tyrimas atskleidė, kad net 87 proc. žmonių dėl švenčių yra įsitempę, bet kiekvienas jų stresą patiria dėl skirtingų priežasčių – vieniems didžiausia našta yra dovanų paieška, kitiems – laiko trūkumas, valgio gaminimas ar didelės eilės parduotuvėse.

Tiesa, dauguma vieningai sutaria, kad Kalėdos yra laukiamiausia šventė ir be baltos mišrainės ji neįsivaizduojama.

Stresą dėl švenčių patiria net 87 proc. žmonių

„Naujausia mūsų instituto atlikta gyventojų apklausa parodė, kaip skirtingai, net tokioje mažoje šalyje, kaip Lietuva, galime vertinti Kalėdų tradicijas, pasiruošimo šventei ritualus ir tai, kaip skirtingai visa tai mus veikia. Turbūt, labiausiai nustebino rodiklis, kad, nepaisant to, jog 67 proc. apklaustųjų Kalėdos yra laukiamiausia šventė, net 87 proc. žmonių šis laikotarpis sukelia stresą. Įdomu ir tai, kad labiausiai žmones erzina didelės eilės parduotuvėse ir šventės diktuojamas vartotojiškumas, tačiau, juk patys tose eilėse prieš Kalėdas ir stovime“, – kas šiemet lietuviams kelia daugiausiai neigiamų emocijų, pasakoja E. Šedbaraitė.

Tyrimo duomenimis, net 54 proc. patiria stresą dėl didelių eilių parduotuvėse, 47 proc. neramina per didelis vartotojiškumas, didelių išlaidų naratyvas erzina 39 proc. žmonių, kamščiai gatvėse – 38 proc., dovanų „medžioklė“ – 32 proc., laiko trūkumas – 23 proc., šventinio šurmulio ir Kalėdų muzikos perteklius kelia neigiamas emocijas 16 proc. apklaustųjų, šventinio stalo ruošimas ir valgių gaminimas – 11 proc., įvairūs šventiniai renginiai – 5 proc. Ir tik 13 proc. nurodė per šventes visiškai nepatiriantys streso.

„Ši įtampa atspindi šiuolaikinės visuomenės lūkesčius ir spaudimą sukurti tobulas šventes, o tai, be jokios abejonės, streso lygį tik padidina. Įdomu tai, kad, nurodydami erzinančiu vartotojišką švenčių akcentą, lietuviai ir šiemet Kalėdoms pinigų gailėti nežada – mūsų tyrimas parodė, kad dovanas dažniausiai planuojama pirkti 6–7 žmonėms, vidutiniškai joms išleidžiant 251 eurą, o šventiniam stalui – dar apie 146 eurus. Visgi džiugina tai, kad geriausias dalykas per Kalėdas vis dar išlieka žmogiškas ryšys – net 88 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems itin svarbus laikas, praleistas su šeima ir artimaisiais“, – lietuvių įpročius atskleidžia KOG instituto vadovė.

Pasak jos, antras svarbiausias Kalėdų akcentas – Kalėdų eglutės puošimas ir namų dekoravimas – taip atsakė 64 proc., trečioje vietoje – dovanų teikimas artimiesiems – 55 proc. (kad jas labiau mėgsta gauti, atsakė 26 proc. apklaustųjų), ne mažiau svarbus bendravimas su draugais ir kolegomis – 36 proc., kaip ir pabėgimas nuo rutinos – 34 proc. Kad per Kalėdas svarbiau Jėzaus Kristaus gimimo šventimas, tvirtino 28 proc., kad poilsis ir kelionės – 17 proc., dalyvavimas vakarėliuose ir renginiuose – 12 proc., o labdaringa veikla ir savanoriavimas – 7 proc. apklaustų žmonių.

Lietuviai Kalėdas švenčia 5 skirtingais būdais

„Peržiūrėję apklausos rezultatus, pamatėme ir dar vieną įdomų niuansą – pagal požiūrį į Kalėdas, ir kaip jos yra švenčiamos, žmones galima segmentuoti ir suskirstyti į 5 skirtingus tipus, kurie atspindi ne tik jų šventimo stilių, bet ir vertybes, gyvenimo būdą bei šventėms keliamus lūkesčius. Nuo entuziastų, kurie sukuria tikrą šventinę magiją, iki minimalistų, pasirinkusių paprastumą, šventinio streso kamuojamų ar pabėgėlių, ieškančių ramybės toli nuo tradicinės šventės – kiekvienas tipas į šį laikotarpį turi savo unikalų požiūrį ir būdą dorotis su kylančiu stresu,“ – tyrimo įžvalgomis dalijasi E. Šedbaraitė.

Pasak jos, nors visi 5 tipai visuomenėje yra pasiskirstę apylygiai, šiek tiek daugiau žmonių apklausos metu save priskyrė prie dviejų savo esme radikaliai skirtingų tipų – „Kalėdų entuziastų“ (21 proc.) ir „Šventinio streso kamuojamų“ (21 proc.).

„Kalėdų entuziastai“ yra tikrieji Kalėdų ambasadoriai, nes šventėms ruoštis pradeda dar lapkritį: puošia namus, planuoja vakarėlius ir ieško dovanų artimiesiems. Kitaip tariant, tai žmonės, kurie itin mėgaujasi šventiniu periodu ir Kalėdos jiems yra džiaugsmo metas, todėl nenuostabu, kad ši žmonių grupė dovanoms planuoja išleisti daugiausia – vidutiniškai joms ruošiasi skirti 251 Eur. Beje, „Kalėdų entuziastais“ dažniausiai yra moterys (69 proc.) ir Z kartos atstovai (23 proc.) ir šeimos, auginančios vaikus iki 5 metų amžiaus.

O štai priešinga jiems grupė – „Šventinio streso kamuojami“, kurie mėgsta Kalėdas, tačiau jaučia didelį stresą ir nuovargį dėl pasiruošimo. Kalėdos šiems žmonėms yra labiau pareiga, o ne šventinis malonumas, tad ir dovanoms jie skirs mažiausiai iš visų – 195 Eur. Reikšmingai dažniau tai yra Z kartos atstovai (23 proc.) ir Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje gyvenantys (51 proc.) žmonės“, – kas paaiškėjo iš tyrimo, pasakoja E. Šedbaraitė.

Anot jos, kita žmonių grupė – „Šventės pabėgėliai“ (20 proc.). Kaip nurodo pavadinimas, tokie žmonės dažnai pasirenka keliones, kaip alternatyvą tradicinėms šventėms, ir vertina ramesnį bei minimalistinį šventimo būdą – jiems Kalėdos patinka, tačiau jie nemėgsta jomis rūpintis. Dažniau tai yra vyrai (61 proc.), kurie tikisi atitrūkti nuo rutinos, todėl, vengdami įprastų šventinių ritualų, Kalėdų atostogas jie leidžia užsienyje, Lietuvos kurortuose arba kaimo sodybose. Tiesa, kad ir bėgdami nuo šventinio šurmulio, dovanoms išleidžia ne ką mažiau nei „Kalėdų entuziastai“ – vidutiniškai 240 Eur.

Taip pat iš apklausos paaiškėjo, kad kas penktą lietuvį galima priskirti „Religingų savanorių“ (19 proc.) grupei, kurie Kalėdas vertina kaip dvasinį laiką – per šventes jie dažnai renkasi savanorystę, aukojimą arba kitą socialinę veiklą. Kitaip tariant, jiems svarbu paminėti Kalėdas, kaip religinę šventę, susitelkiant į vertybes ir pagalbą tiems, kuriems jos reikia. Tiesa, dovanoms „Religingi savanoriai“ taip pat negaili, vidutiniškai joms skirdami 228 Eur. Šiai grupei dažniausiai priklauso kūdikių bumo atstovai (vyresni nei 60 metų žmonės), kurie sudaro 23 proc., tūkstantmečio kartos atstovai – 28 proc., o Z kartos yra mažiausiai – tik 5 proc. apklaustųjų.

Ir, žinoma, „Minimalistai“, kurie Kalėdas švenčia vengdami triukšmo, gausaus dekoravimo, įmantrių šventinių renginių ir perteklinio pasiruošimo. Tai – reikšmingai dažniau mažesniuose miestuose (57 proc.) gyvenantys žmonės, kuriems Kalėdos asocijuojasi su paprastumu ir minimalizmu, todėl jie dažniausiai renkasi simbolines dovanas, joms išleisdami tiek pat mažai, kiek ir „Šventinio streso kamuojami“ – vidutiniškai 196 Eur.

Bet kokiomis sąlygomis balta mišrainė karaliauja

„Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai Kūčios ir Kalėdos Lietuvoje vis dar yra švenčiamos tradiciškai. Pavyzdžiui, net 3 iš 4 laikosi tradicinės 12 patiekalų Kūčių vakarienės, kas antras 55–64 metų amžiaus žmogus Kūčių dieną pasninkauja, 7 iš 10 šventes leidžia su artimaisiais ir giminėmis, 60 proc. prieš Kūčių vakarienę dalijasi kalėdaičiais, o 46 proc. sukalba bendrą maldą. Tačiau šventės tradicijos ir įprasta rimtis pamažu keičiasi“, – pastebi tyrimą atlikusio KOG instituto vadovė.

Pasak jos, nors pasninkauja 42 proc. apklaustųjų, į mišias teigė einantys tik 23 proc. žmonių (reikšmingai dažniau tai daro kaimiškų vietovių gyventojai, kurie taip pat reikšmingai dažniau pasninkauja Kūčių dieną), kaip ir šiaudus iš po staltiesės Kūčių vakarą traukia tik 17 proc. apklaustųjų. Į Kalėdų tradicijas pamažu skverbiasi kiti papročiai, pavyzdžiui, kalėdiniais megztiniais per šventes rengiasi 16 proc., o pieno ir sausainių Kalėdų seneliui per naktį palieka 8 proc. apklaustųjų – taip elgiasi kas penkta iki 10 metų vaikus auginanti šeima.

„Kadangi Kalėdų dieną dauguma Lietuvos gyventojų laiką leidžia su artimaisiais, šeimyniniai pietūs namuose yra svarbiausias ritualas net 67 proc. apklaustųjų, tad nestebina, kad išlaidos Kalėdiniam stalui nemažėja. Įdomu tai, kad beveik pusė žmonių šventiniam maistui planuoja išleisti iki 100 eurų, tačiau net 27 proc. Kalėdų stalui skirs dvigubai ar trigubai daugiau – 200–299 eurus. Šis pokytis rodo, kad, nors dalis gyventojų stengiasi taupyti, kita dalis prioritetą teikia gausesniam šventiniam vaišių stalui, tačiau didėjančios maisto kainos ir tam tikri lūkesčiai lemia, kad šventės daliai žmonių tampa reikšmingu finansiniu įsipareigojimu, o tai savo ruožtu kelia prieššventinio streso lygį“, – pastebi E. Šedbaraitė.

Pasak jos, kasmet nesikeičia ir tai, ką lietuviai deda ant Kalėdų stalo – karaliene vis dar išlieka balta mišrainė, kuria per šventes pasirūpina daugiau nei pusė apklaustųjų. Silkė pataluose yra antras pagal populiarumą patiekalas – be jos švenčių neįsivaizduoja 36 proc., be torto ar pyrago – 31 proc., Kūčių vakarienės likučių – 29 proc., keptos vištos – 25 proc., keptos anties – 18 proc., kiaulienos kepsnių – 17 proc., kepto kalakuto – 7 proc., keptos žąsies – 7 proc., raugintų kopūstų su mėsa – 5 proc., kugelio – 4 proc. apklaustųjų.

Įdomu tai, kad vyrai dažniau nei moterys (43 proc.) nurodo silkę pataluose, kaip būtinybę,  Z karta (18–34 m.) išskiria tortą ar pyragą, kaip svarbiausią atributą ant šventinio stalo – taip atsakė 48 proc., kas trečiam X kartos atstovui reikšmingai svarbi kepta antis, o 60 metų ir vyresni dažniau renkasi keptą kiaulieną.

The post Kalėdos kelia stresą, bet balta mišrainė tai atperka appeared first on Kauno savaitė.

Jau dabar parduotuvėse žmonės vis dažniau dairosi įvairiausių kalėdinių dekoracijų, renkasi įmantrius žaisliukus eglutėms bei elektrines girliandas.

Kaip įžiebti jaukią atmosferą savo namuose ir nepasiklysti šventinių dekoracijų jūroje, pasakoja švenčių dekoratorė ir organizatorė Elena Survilienė.

Profesionalė pataria, kaip sumaniai pirkti namų puošmenas ir net susikurti interaktyvią eglutę.

1 patarimas: susigalvokite temą

Kad Kalėdų atributų pirkimas nebūtų chaotiškas, prieš išsiruošiant papuošimų medžioklei, dekoratorė Elena Survilienė pataria atlikti namų darbus. „Kalėdinei namų atmosferai susigalvokite temą: „balta žiema“, „saldumynų šalis“, „nostalgija“, „spindinti pasaka“ ar kokią tik širdis geidžia. Profesionalams tai yra viena pagrindinių taisyklių, padedanti atsirinkti dekoracijas bei gauti vientisą, estetišką rezultatą. Šis metodas suveiks kiekvienam – padės išvengti emocionalių pirkinių, o ir visam paieškų bei dekoravimo procesui suteiks žaismingumo“, – patirtimi dalijasi profesionalė.

Ji taip pat skatina iš anksto apsispręsti, kokiais spalvų deriniais norisi puošti namus, mat stilingą aplinką daug lengviau sukurti naudojant gamą iš dviejų-trijų spalvų. Žinoma, dekoracijoms galima panaudoti ir visą spalvų vaivorykštę, tačiau, pasak švenčių organizatorės, reikėtų apsvarstyti, ar toks margumas neišvargins.

2 patarimas: klasika taupesnė nei neįprasti eksperimentai

E. Survilienė atkreipia dėmesį, kad klasikiniai deriniai visuomet racionalesni tiek finansiškai, tiek estetikos prasme. Pavyzdžiui, klasikinė Kalėdų tema, apipinta raudona, žalia ir auksine spalvomis, atspari madų vėjams, todėl dekoracijos bus aktualios ne vienerius metus, o ir pasiūla jų visada didelė.

„Baltos ir sidabrinės spalvų deriniai švytinčių lempučių draugijoje – taip pat saugus ir nesenstantis variantas. Kita vertus, klasika gali būti įvairi ir net neįprasta: netikėtai bei stilingai atrodo juodos ir baltos spalvų dekoras arba pastelinės Kalėdos iš mėtinės, žydros, rožinės spalvų papuošimų. Svarbu įvertinti tai, kad įprastas kalėdinis dekoras visada bus taupesnis, lengviau įgyvendinamas ir ilgiau tarnaus. Tuo tarpu neįprasti eksperimentai kainuoja brangiau, dažnai tokių dekoracijų nebesinori naudoti kitąmet, morališkai greičiau išsikvepia. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nereikia eksperimentuoti – paprastai tai naudinga žinoti planuojant biudžetą“, – kalba E. Survilienė.

3 patarimas: naujumo sutiekia akcentai, o kartais – minimalizmas

Prieš perkant naujas puošmenas namams, E. Survilienė taip pat pataria apžiūrėti sukauptas dekoracijas, nuspręsti, kurios džiugina, o kurias norisi atidėti – juk nėra būtinybės panaudoti visko.

„Daugelis žmonių turi sukaupę papuošimų bazę, pavyzdžiui, įprastų spalvų burbulo formos žaisliukų eglutei, šviesų girliandų. Jeigu nėra polėkio visiškai naujiems eksperimentas, belieka pasirūpinti naujomis akcentinėmis dekoracijomis. Tai gali būti nauji, išskirtinės formos eglutės žaisliukai ar net pačių iškepti kalėdiniai meduoliai“, – teigia E. Survilienė.

Švenčių dekoro specialistė atkreipia dėmesį, kad kalėdinė eglutė gali būti graži ir visai be žaisliukų – gausiai papuošta vien elektrinėmis girliandomis. Toks sprendimas gali patikti minimalizmo šalininkams arba tiems, kurie pavargo nuo dekoracijų. „Mūsų šeima kelis metus Kalėdoms eglutę ir namus puošėme tik šviečiančiomis girliandomis. Tad drąsiai galiu teigti, kad norint įkurdinti šventinę dvasią savo aplinkoje, galima apsieiti be daugybės dekoro elementų, bet šviečiančios girliandos yra privaloma investicija“, – sako ji.

4 patarimas: jaukumą kurkite kartu su artimaisiais

E. Survilienė rekomenduoja dar vieną neįprastą sprendimą – ant eglutės pakabinti raštelius šeimos nariams. Tai gali būti palinkėjimai, komplimentai, padėkos, malonios užduotys. Tokie rašteliai susukami į ritinėlį, perrišami kaspinėliu ir pakabinami ant eglės. Rašteliai kiekvienam šeimos nariui gali būti skirtingų spalvų, juos galima sukabinti visus iškart arba vis papildyti naujais.

„Toks dekoras gali pasitarnauti kaip Advento kalendorius – ryte ar vakare išvyniojant po vieną raštelį. Raštelius galima rašyti bei kabinti ant eglutės iki pat švenčių, o juos perskaityti per Kūčias arba Kalėdų dieną. Kiekvienas gali susigalvoti savo šventines taisykles. Tokiu būdu eglutė tampa švenčių laukimo centru, įgyja interaktyvumo ir sąsają su daugybe pozityvių emocijų. Tai įtraukia ir mažus, ir didelius, puikiai tinka ir minimalizmo, ir gausaus dekoro šalininkams“, –  patarimu dalijasi dekoratorė.

The post Aiškėja, kaip dalis tautiečių Kalėdoms puoš namus appeared first on Kauno savaitė.

Šiemet Vienybės aikštėje nušvis net 18 metrų natūralus, dailiai nuaugęs medis, kurį padovanojo Šilainiuose gyvenanti kaunietė.

Šventišką akimirką lydės teatralizuotas koncertas su žinomų atlikėjų pasirodymais, pramogos ir kalėdinė mugė.

Miestas pirmąkart Kalėdų eglę įžiebs dar lapkričio 23 dieną, rašoma pranešime spaudai.

Dėl prasidėjusios Rotušės aikštės rekonstrukcijos, šiemet didysis Kalėdų simbolis laikinai persikelia į vaizdingą Vienybės aikštę: sužibs įspūdinga, natūrali 18 metrų aukščio žaliaskarė.

Ją miestui padovanojusi Šilainių gyventoja pasakoja, kad ilgametė namų puošmena savyje talpina gražią šeimos istoriją – tris drauge užaugusias kartas.

Šiemet ji taps šventiniu stebuklu, suteikdama džiaugsmo bei jaukumo visiems kauniečiams.

Eglės įžiebimo koncertas prasidės 19.30 val.

Renginį ves ir šventišką atmosferą kurs aktorius Dainius Kazlauskas su Seneliu Kalėda.

Pastarajam, anot organizatorių, šiemet teks kaip reikiant paplušėti ir gali prireikti net kaskadininko įgūdžių.

Aikštę supantys pastatai taps papildomomis renginio dekoracijomis, o scena – tikra žvaigždžių arena.

Kulminacinį momentą publika ir tiesioginės transliacijos žiūrovai LRT eteryje pasitiks drauge su pamėgtomis grupėmis bei solistais.

Gerai žinomas kalėdines melodijas ir savo autorinius kūrinius atliks: Silvester Belt, „The Roop“, Justinas Lapatinskas, Karina Krysko, Jeronimas Milius, Evgenya Redko, Justinas Jarutis, Gabrielius Vagelis, Ieva Narkutė, Katažina Zvonkuvienė, Irūna Puzaraitė, Dainotas Varnas, Saulius Prūsaitis, „Biplan“ ir kiti.

Šventės režisierius Andrius Žiurauskas pabrėžia, kad Kalėdų laikotarpis yra ypatingas metas, kuomet susivienija šeimos, artimieji, kolegos, kaimynai, draugai, o kartais net ir priešai.

„Kalėdos – ne tik metų laikas, bet ir ypatinga būsena, kai miestas ima pulsuoti šiluma ir šviesa, kai sustojame pabūti drauge ir pasidalinti tuo, kas svarbiausia – savo laiku, šypsenomis, dėmesiu. Eglutės įžiebimo akimirka – tai mūsų vienybės simbolis, kai atgimsta bendrumo jausmas, susipina širdys ir kiekvienas iš mūsų tampa dalimi visumos. Man, kaip kauniečiui, yra didžiulė garbė prisidėti prie tokių išskirtinių, vieną kartą metuose organizuojamų renginių ir sukurti Kalėdų stebuklą savo mylimam gimtajam miestui“, – sako A. Žiurauskas.

Vienybės aikštėje susirinkusiųjų lauks kalėdinio miestelio pramogos ir tradicija tapusi mugė su skanėstais, kad pakilios emocijos džiugintų tiek mažuosius, tiek ir suaugusius žiūrovus.

„Šių metų eglės įžiebimo koncertas taps išskirtiniu reginiu, kuriame miestas, istorija ir šventinė dvasia susipins į vientisą pasakojimą.

Naują prasmę renginiui suteiks ir lapkričio 23-iąją minima Lietuvos kariuomenės diena. Susibūrę Vienybės aikštėje – netoli Vytauto Didžiojo karo muziejaus – drauge simboliškai pagerbsime tuos, kurie ryžtingai stovi už mūsų tautos laisvę ir vienybę“, – daugiau renginio detalių atskleidė režisierius A. Žiurauskas, kviesdamas visus kauniečius lapkričio 23-iosios vakarą susitikti Vienybės aikštėje ir drauge įžiebti pagrindinę miesto eglę.

Po eglutės įžiebimo viename iš Kalėdų miestelio kupolų kauniečių lauks ir edukacijų erdvė. Pirmadieniais–ketvirtadieniais joje įsikurs nevyriausybinės bei labdaros organizacijos, o nuo penktadienio savaitgaliais vyks nemokamos kūrybinės dirbtuvės.

Čia pat veiks ir Senelio Kalėdos rezidencija. Kelis savaitgalius Vienybės aikštėje šventinės muzikos programą pristatys didžėjai, o Kūčių išvakarėse suskambės kalėdinių giesmių vakarai. Šventinė nuotaika neapleis ir senamiesčio.

Vilniaus gatve kursuos kalėdinis traukinukas, o prie arkikatedros bazilikos įsikurs jauki mugė su gardėsiais ir edukacinėmis veiklomis. Taigi kauniečių pasivaikščiojimų maršrutas šįkart turėtų būti neįprastai ilgas. Jis drieksis nuo Kalėdų eglės Vienybės aikštėje pro Laisvės alėją, Vilniaus ir M. Valančiaus gatves iki pat Kauno pilies bei pasakiškai sužibusio Santakos parko.

The post Kaunas Lietuvoje pirmasis įžiebs Kalėdų eglę appeared first on Kauno savaitė.