Miegodami praleidžiame maždaug trečdalį savo gyvenimo, tačiau retai susimąstome apie tai, kaip miegame.

O juk miego poza daro lemiamą įtaką užtikrinant stuburo padėtį, kvėpavimą ir miego kokybę. Kad pastaroji būtų gera, stuburas turi taisyklingai lygiuoti, kvėpavimo takai likti atviri, o galūnės – turėti galimybę lengvai judėti.

Daugumai žmonių miegas ant šono geriausiai atitinka visus tris kriterijus, ypač jei dar naudojama ir tinkama patalynė bei pagalvės. Nes, kaip mėgsta pabrėžti specialistai, aplinka, kurioje miegame, taip pat be galo svarbi.

Čiužinys turi būti tvirtas, pagalvės – tinkamos, patalynė – natūralaus pluošto (medvilnės, bambuko), kvėpuojanti. Visa tai ne tik dėl to, kad miegotumėte patogiai, bet ir kad nesukaistumėte, nes dažni prabudimai naktį būna susiję kaip tik su tuo – perkaitimu.

Rekomenduotina ir dešimties minučių lengva tempimo pratimų mankštelė prieš miegą. Tai padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti raumenų įtampą.

Bet visų svarbiausia sveikam miegui visgi padėtis. Nes kiekviena jų veikia mūsų kūną skirtingai.

Ant šono: gemalo, rąsto, ilgesingoji ir tiranozauro pozos

Miegas ant šono yra labiausiai paplitęs naktinio poilsio būdas. Vien tik gemalo pozą renkasi apie 41 proc. žmonių!

Ir toks gulėjimas ant šono susirietus išties turi privalumų sveikatai, sako specialistai.

Gemalo poza ypač naudinga žmonėms, kenčiantiems dėl apnėjos ar kitų panašių miego sutrikimų, nes šitaip jų kvėpavimo takai lieka atviri.

Miegas ant šono gali būti naudingas kenčiantiems nugaros skausmus, ypač jei tarp kelių įbrukama pagalvė, neleidžianti stuburui išsikreipti.

Ant šono patariama miegoti ir nėščiosioms, nes gulint ant nugaros gimdos svoris gali suspausti pagrindines kraujagysles ir sutrikdyti kraujo pritekėjimą į placentą.

Turintiems virškinimo sutrikimų ar kenčiantiems dėl refliukso naudinga gulėti ant kairiojo šono –dėl skrandžio anatomijos.

Kitos miego ant šono variacijos pasižymi panašiais privalumais.

Rąsto poza – kai rankos ištiestos palei šonus – gali padėti kenčiantiems pečių, kaklo ar rankų skausmus (ypač jei po viršutine ranka pasikišama minkšta pagalvėlė).

Ilgesingoji poza, kai rankos ištiestos į priekį, padeda sumažinti pečiams ir rankoms tenkantį spaudimą.

Miego specialistai išskiria tiranozauro pozą: ji panaši į gemalo pozą, tik rankos sulenkiamos ir pritraukiamos prie krūtinės.

Šią pozą dažnai renkasi neurodivergentiškos asmenybės (pavyzdžiui, turinčios autizmo spektro ar dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromą). Toks miegojimo būdas joms suteikia saugumo ir ramybės pojūtį, taip pat padeda reguliuoti jutiminę stimuliaciją.

Tačiau gydytojai įspėja, kad taip miegant kartais galima užspausti nervus. Konkrečiai, yra vidurinio nervo suspaudimo rizika, dėl to gali išsivystyti riešo kanalo sindromas.

Jei miegate kaip dinozauras ir tai kelia problemų, pabandykite alkūnes laisvai apvynioti rankšluosčiais – jie neleis miegant taip smarkiai pritraukti rankų prie krūtinės.

Ant nugaros: karys ir jūros žvaigždė

Žmonės ne taip dažnai miega ant nugaros – tik maždaug 8 proc. renkasi kario pozą, su ištiestomis prie šonų rankomis, ir dar 5–7 proc. mėgsta iškelti rankas, praskėsti kojas, tad tampa panašūs į jūrų žvaigždę.

Anot medikų, miegojimas ant nugaros turi savų pliusų.

Pirmiausia stuburas yra taisyklingoje padėtyje, todėl gali teikti palengvėjimo esant tam tikriems nugaros skausmams ar sąstingiui.

Gali tokia poza padėti net išvalyti užsikimšusius sinusus, jau nekalbant apie tai, jog miegant ant nugaros sumažėja veido raukšlių atsiradimo tikimybė, nes gravitacija traukia skruostus į šonus, o ne žemyn.

Tačiau medikai įspėja, jog tai pati blogiausia padėtis visiems, kas knarkia ir turi su miegu susijusių kvėpavimo sutrikimų. Nes kai užmiegate ant nugaros, galinės ryklės dalies raumenys ir raiščiai atsipalaiduoja ir gali užblokuoti kvėpavimo takus. Kvėpavimas gali sustoti maždaug 10 sekundžių, kartais daug ilgiau, ir tokie nekvėpavimo priepuoliai neretai kartojasi visą naktį. Esant sunkiai miego apnėjai, tai gali nutikti iki 30 kartų per valandą žmogui nė nežinant.

Užtat kitą dieną jis gali jaustis pavargęs, skųstis galvos skausmais, burnos džiūvimu, būti irzlus ir depresyvus.

Miego apnėja taip pat siejama su aukštu kraujospūdžiu, širdies ligomis, antro tipo cukriniu diabetu ir prieširdžių virpėjimu.

Bet net 80 proc. šios būklės atvejų lieka nediagnozuoti.

Tad nuolatinis garsus knarkimas, poilsio nesuteikiantis miegas ir mieguistumas dieną turėtų paskatinti apsilankymą pas šeimos gydytoją.

Ant pilvo: laisvojo kritimo poza

Apie 7 proc. žmonių miega ant pilvo, dažnai pasirinkdami laisvojo kritimo pozą – tai yra pasukę galvą į vieną šoną ir apkabinę pagalvę rankomis.

Ši padėtis gali sumažinti knarkimą (nes pasukus galvą atsiveria kvėpavimo takai), tačiau specialistai jos nerekomenduoja. Nes tai pati prasčiausia poza stuburui: jis įsitempia, raumenys ir raiščiai – persitempia, ir nugaros skausmai tik stiprėja.

Jūsų stuburas yra natūralios S formos, o miegant ant pilvo šio išlinkio nebelieka.

Priverstinis galvos pasukimas taip pat apkrauna kaklo slankstelius, raumenis bei raiščius, didelis spaudimas persiduoda net keliams, tai gali dar labiau padidinti jų skausmus.

Galiausiai gulėjimas ant pilvo nepadeda išvengti refliukso. Ir jis jokiu būdu nepatartinas žmonėms, patyrusiems stuburo traumų ar sveikstantiems po stuburo operacijos.

     Įdomus faktas

Sapnus mes regime nepriklausomai nuo miegojimo padėties. bet košmarų skaičius gali priklausyti nuo to, kurion pusėn nusisukę mėgstame miegoti.
Nors šioje srityje kol kas atlikta nedaug ir ne itin plataus masto tyrimų, tačiau turimi rezultatai leidžia įtarti, kad miegojimas ant dešinio šono užtikrina katarsiškus ir gydančius sapnus, o miegojimas ant kairio – labiau košmariškus.
Tikėtina, taip yra dėl to, kad tokioje pozoje širdis patiria didesnį stresą.

The post Miego pozos: geriau žvaigždė nei dinozauras appeared first on Kauno savaitė.

Kai mes sakome, kad „per kojas tarsi skruzdės bėgioja“, medikai sako – parestezija.

Anot jų, nesamų dirgiklių tariamas jutimas, pasireiškiantis, kai sutrinka nervų sistemos kraujotaka, – dažnas ir laikinas reiškinys. Kai tik kliūtis kraujo kelyje pašalinama – dažniausiai atsistojus arba ištiesinus sukryžiuotas kojas, – elektros impulsai, nervais siuntinėjami po visą kūną, ima sklisti itin sparčiai. Ir sukelia tą nemalonų, netgi skausmingą badymo adatomis pojūtį, reiškiantį, kad nervai „nubudo“.

Bet jeigu ir pakeitus pozą pėdas dilgčioja, šis jausmas ilgą laiką nepraeina arba prisideda daugiau simptomų – pusiausvyros problemos, silpnumas, skausmas, pakitusi rega, – gali būti, jog organizme vyksta kažkas rimtesnio.

Viena dažniausių diagnozių tokiais atvejais būna periferinė neuropatija. Nuo tokio nervų pažeidimo kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje, tačiau šis terminas teapibūdina tai, kas fiziškai vyksta su pėdomis. Reikalingas paaiškinimas dar ir kodėl.

O čia jau yra iš ko pasirinkti.

Diabetas

Pasak gydytojų neurologų, tai pagrindinė pėdų dilgčiojimo, tirpulio priežastis.

Toks simptomas būdingas ir žmonėms, turintiems didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu, ir tiems, kas su šia diagnoze gyvena jau ne vienerius metus.

Taip yra dėl to, kad padidėjęs cukraus kiekis kraujyje lemia nervų pažeidimus.

Kai kuriais skaičiavimais, iki pusės sergančiųjų abiejų tipų diabetu susiduria su periferine neuropatija.

Kiti įprasti cukrinio diabeto simptomai – plaštakų (ne tik pėdų) aptirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs alkis, troškulys, dažnesnis šlapinimasis, nuovargis.

Vaistai

Kadangi dauguma receptinių vaistų turi šalutinių poveikių, visai įmanoma, kad pėdų dilgčiojimą kelia vartojami preparatai.

Tokią reakciją pirmiausia gali sukelti vaistai vėžiui gydyti (konkrečiai – skirti chemoterapijai), taip pat preparatai, skiriami ŽIV, AIDS pacientams. Tačiau dažniau kaltininkais pasirodo esantys vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, infekcijų, autoimuninių ligų, traukulių, priklausomybės nuo alkoholio.

Nėštumas

Vaisiui vystantis, gimda gali užspausti kojų nervus ir sukelti dilgčiojimą bei tirpimą iki pat pėdų pirštų.

Beje, nėščiosioms tokie pat pojūčiai būdingi ir plaštakose – dėl pasikeitusios skysčių pusiausvyros organizme.

Nors nemalonūs, šie simptomai yra visiškai normalūs ir pagimdžius praeina. Laukiantis galima lengva mankšta ar švelniu masažu pabandyti apmažinti tirpulį.

Jeigu tirpimas, dilgčiojimas pėdose nepraeina ir net stiprėja, jeigu dar prisideda ir skausmas ar tinimas, būtina pasirodyti gydytojui.

B grupės vitaminai

Jeigu jų trūksta – ypač vitamino B1, B12, – gali pradėti tarsi adatėlėmis badyti pėdas. Paprastai – abi iškart.

Nervams B grupės vitaminai būtini normaliai funkcionuoti. Tik štai įdomu: padauginus vitamino B6, pėdas irgi gali pradėti dilgčioti. Tad be kraujo tyrimo vitaminų deficitui pasitikrinti turbūt bus sunku pasakyti, kas tai lemia. Nebent prisidėtų kiti B grupės vitaminų deficito simptomai, kaip nuovargis, dusulys, svaigulys, sutrikęs širdies ritmas, raumenų silpnumas, užmaršumas.

Tačiau ir tuo atveju pradėti vartoti vitaminų papildus savarankiškai nederėtų – kreipkitės į gydytoją, nes tik jis gali skirti tinkamą kiekį pusiausvyrai atkurti.

Nepakenks, jei į savo valgiaraštį įtrauksite daugiau vitamino B12 turinčių produktų, iš kurių pagrindiniai – mėsa (galvijų, paukščių) ir žuvis.

Užspaustas nervas

Skauda nugarą, o kojomis tarsi skruzdės bėgiotų? Labai gali būti, jog kaltas užspaustas stuburo nervas. Taip nutinka ne tik patyrus traumą, bet ir dėl nėštumo, susirgus artritu ar dėl to, kad darbe arba sporto salėje nuolat kartojate tuos pačius judesius.

Priklausomai nuo tikslios diagnozės, gali tekti numesti svorio ar pavartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, raumenis atpalaiduojančių preparatų.

Senstantis stuburas

Priežastis gali būti ir tokia.

Stuburo stenozė, arba stuburo kanalo susiaurėjimas, kuomet stuburo smegenys ir nervai, einantys iš slankstelių, yra užspaudžiami, išsivysto vyresniems kaip 50 metų žmonėms. Bet gali pasitaikyti ir jaunesniems.

Dauguma atvejų stenozė yra tiesiog senėjimo proceso dalis, kai dėl osteoartrito susidėvi stuburo slankstelius skiriančios kremzlės.

Kiti senstančio stuburo požymiai gali būti skausmas apatinėje nugaros dalyje, sunkumas kojose arba vienos kojos ar pėdos silpnumas.

Išsėtinė sklerozė

Ši centrinės nervų sistemos lėtinė autoimuninė liga pažeidžia galvos ir stuburo smegenis. Ir kojų bei rankų dilgčiojimas ar aptirpimas laikomi vienais pirmųjų jos simptomų.

Tačiau tai dar ne priežastis pulti į paniką. Išsėtinė sklerozė turi daugiau būdingų simptomų, tokių kaip raumenų spazmai ir silpnumas, sutrikusi eisena, tuštinimosi ir šlapinimosi bei regos ir (arba) kognityvinės problemos.

Hipotireozė

Tai klinikinis sindromas, išsivystantis dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos.

Skydliaukės hormonai organizmui reikalingi energijai naudoti, šilumai bei normaliai smegenų, širdies, raumenų ir kitų organų funkcijai palaikyti.

Jeigu pėdas dilgčioja dėl hipotireozės, tikrai pastebėsite ir kitus jai būdingus simptomus: nuovargį, depresiją, vidurių užkietėjimą, užmaršumą, nuolatinį šaltį.

Chemikalų poveikis

Toksinai ir nuodai taip pat pajėgūs išprovokuoti periferinę neuropatiją.

Tai gali būti taršalai aplinkoje (gamtiniai arba chemijos priemonėse pasitaikantis švinas, gyvsidabris, arsenas), narkotikų vartojimas.

Be dilgčiojimo galūnėse, tokioms būklėms dar būdingas tirpimas, skausmas. Galimas ir silpnumas, sunkumai vaikščiojant.

Priklausomybė nuo alkoholio

Alkoholinė neuropatija – dažnas piktnaudžiavimo alkoholiu šalutinis poveikis. Kai kurie tyrimai rodo, kad ja serga iki 66 proc. nuo alkoholio priklausomų suaugusiųjų.

Dilgčiojimas, aptirpimas ar skausmas pėdose, taip pat blauzdose gali būti centrinės ir periferinės nervų sistemos pažeidimų pasekmė.

Autoimuninė liga

Retesniais atvejais dilgčiojimą pėdose gali lemti vilkligė bei kitos autoimuninės ligos: Sjogreno sindromas, Gijeno-Barė sindromas, reumatoidinis artritas, jau minėta išsėtinė sklerozė. Iš viso tokių negalavimų medikams žinoma bent aštuonios dešimtys.

Simptomas atsiranda, nes imuninė sistema ima pulti kūno nervus. Arba, artrito atveju, nervai yra užspaudžiami.

Čiurnos tunelinis sindromas

Jis išsivysto pažeidus arba užspaudus blauzdos nervą, taigi kalta gali būti bet kokia liga ar būklė, dėl kurios taip atsitinka. Įskaitant plokščiapėdystę, patemptą ir ištinusią čiurną, artritą arba diabetą (abiejų tipų).

Kiti čiurnos tunelinio sindromo požymiai – skausmas ir aptirpimas. O gydymas priklauso nuo būklės sudėtingumo: ne visada pavyksta išvengti operacijos, nes svarbu ne tik išlaisvinti blauzdinį nervą, bet ir atkurti normalią kraujotaką.

Kada kreiptis į gydytoją

Kai pėdas dilgčioja jau kurį laiką, kai nei jų judinimas, nei pozos keitimas nė kiek skausmo nepalengvina, protingiausia būtų pasirodyti gydytojui. Be jo įvertinimo, kraujo ir kitokių tyrimų tikrosios būklės nesužinosite – kaip galėjote įsitikinti, variantų pernelyg daug.

The post Padus kutena ir ligos appeared first on Kauno savaitė.

Jeigu kelias dienas visai negertumėte vandens, atsidurtumėte labai didelėje bėdoje. Tačiau stengtis per dieną išgerti jo aštuonias stiklines – irgi lazdos perlenkimas.

Iš kur atsiranda tokie skaičiavimai, galime tik spėlioti. Bet dar 1945 metais Amerikos Nacionalinės mokslų akademijos Mitybos taryba nesiremdama jokiais tyrimais tvirtino, jog žmogaus kūnui reikalingi 2,5 litro vandens, o tai netgi ne aštuonios – dešimt stiklinių per dieną. Ir amerikiečiai tuo tikėjo nesivargindami perskaityti kito sakinio, aiškinusio, jog didžiuma to vandens gaunama per maistą.

Dabartinė visuomenė irgi niekaip negali išmesti iš galvos tų aštuonių stiklinių vandens per dieną. Nors mokslas pastaraisiais dešimtmečiais sužinojo daug naujo apie tai, kaip ir kiek iš tikrųjų reikėtų vartoti skysčių, kad jie būtų naudingi sveikatai.

Ką gi vis dar darome ne taip?

Neįskaičiuojate vandens, kurį suvartojame su maistu

O juk iš kieto maisto gauname maždaug 20 proc. visos paros normos! Daugiausia, aišku, iš vaisių ir daržovių, kuriuose vandens kartais yra daugiau nei kitko. Geras pavyzdys agurkai – juose skystimo net 96,7 proc. Salotose, salieruose, pomidoruose, arbūzuose, greipfrutuose ir žaliose paprikose – irgi daugiau nei 90 proc.

Tačiau skirtingai nei gryname vandenyje, išvardytuose produktuose dar gausu ir maistingųjų medžiagų bei vitaminų. Tad jeigu mieliau valgote savo vandenį, nei jį geriate, irgi darote didelę paslaugą kūnui ir sveikatai.

Geriate daugiau vandens, nei reikia

Amerikiečiai medikai yra paskelbę, jog didžioji dalis sveikų asmenų visiškai patenkina savo organizmo skysčių poreikį tiesiog atsigerdami tada, kai ištrokšta. Bet jeigu verčiate save kliukinti vandenį litrais, gali būti, kad jo padauginate. Taip, vandens įmanoma padauginti. Tuomet gali grėsti hiponatremija, dar vadinama apsinuodijimu vandeniu: natrio kiekis kraujyje taip sumažėja, kad elektrolitų disbalansas ima kelti pavojų sveikatai – gali ištinti smegenys, prasidėti traukuliai, ištikti koma.

Dažniau nei 60 proc. atvejų žmonės netinkamai reaguoja į troškulį – užuot atsigėrę, valgo.

Gera žinia tai, jog normaliomis sąlygomis tam, kad ištiktų hiponatremija, reikėtų išgerti didžiulį kiekį vandens. Tačiau jeigu esate rimti bėgikai arba itin gausiai prakaituojate, galite pakenkti sau per greit išgerdami didelį kiekį vandens.

Išvada? Viską darykite su saiku. Juolab kad nėra mokslinio įrodymo, jog gerti daugiau vandens, nei norisi, yra naudinga sveikatai.

Be reikalo vengiate kofeino

Visi žinome, jog kofeinas greitina medžiagų apykaitą ir padeda sutelkti dėmesį. Tačiau yra ir kitas plačiai paplitęs įsitikinimas, kasdien klaidinantis milijonus žmonių: kad kava varo iš organizmo skysčius.

Specialistų teigimu, tyrimai rodo, jog ne didesnės kaip 250–300 mg kofeino dozės – maždaug du puodeliai kavos – tik minimaliai padidina šlapimo išsiskyrimą ir daugiausia trims valandoms po to, kai ją išgeriate. Kitais žodžiais tariant, mitas, kad kava verčia dažnai lakstyti į tualetą, yra gerokai perdėtas.

Net buvo atliktas specialus tyrimas, bet įrodymų, jog kasdien nuosaikiai geriant kavą grėstų dehidratacija, taip ir neatsirado. Priešingai – paaiškėjo, kad kava ne tik geras vandens, bet ir prieinamiausias su uždegimais kovojančių antioksidantų šaltinis.

Prie lovos laikote stiklinę vandens

Ko nepatars nė vienas dietologas? Gerti vandenį prieš pat miegą. Ir tam yra elementari priežastis: padauginę skysčių, nuolat nubusite naktį, kad nueitumėte į tualetą, ir neišsimiegosite.

Verčiau likus trims valandoms iki miego pradėkite mažinti suvartojamų skysčių kiekį. Kūnas spės jį perdirbti, o jūs – suvaikščioti į tualetą pakankamai kartų, kad ramiai išmiegotumėte naktį.

Negardinate vandens citrina

Įmetę kelias skilteles citrinos į vandenį ne tik pagerinsite jo skonį, bet ir padėsite sau numesti svorio. D-limonenas – galingas antioksidantas, kurio gausu citrinų žievelėse, – stimuliuoja kepenų enzimus ir padeda greičiau pašalinti iš organizmo uždegimus provokuojančius toksinus. O vitaminas C padeda sureguliuoti streso hormono kortizolio lygį, kas labai gerai, nes tai kortizolis liepia organizmui kaupti riebalus.

Pamirštate išgerti vandens atsikėlę

Jeigu rytais negeriate vandens, jūsų medžiagų apykaita greičiausiai dėl to nukenčia.

Pasak dietistų, vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų išjudinti metabolizmą – netrukus po nubudimo išgerti 2–3 stiklines vandens. Kam? Nes miegant mūsų medžiagų apykaita sulėtėja, o kūnas maždaug 8 valandas negauna jokių skysčių, gyvybiškai reikalingų apykaitos procesams vykti.

Todėl specialistai ir pataria pirmiausia atkurti skysčių pusiausvyrą organizme prieš pradedant kimšti į jį maistą ar gerti kitus gėrimus. Žmonės, kurie įpranta tą daryti, rečiau skundžiasi pūtimu, žvėrišku apetitu ir turi daugiau energijos.

Neskiriate, kada jūsų kūnas nori vandens, o ne maisto

Psichologai yra nustatę, jog dažniau nei 60 proc. atvejų žmonės netinkamai reaguoja į troškulį ir, užuot atsigėrę, valgo. Tai reiškia, suvartoja daugiau kalorijų ir mažiau skysčių, nei jiems iš tikrųjų reikia.

Todėl kitą kartą, kai išsyk po pietų užsimanysite „kažko tokio“, pirmiau pabandykite išgerti stiklinę vandens ir palaukti 20 minučių. Jei po to vis dar būsite alkani, ką jau padarysi – užkandžiaukite.

Negeriate žaliosios arbatos

Vanduo lieka vandeniu net ir tuomet, kai į jį įmerkiame arbatos pakelį. O jeigu tai žaliosios arbatos pakelis, tai vanduo dar ir pagerėja.

Tyrimais nustatyta, kad žalioji arbata veiksmingai degina riebalus – dėl joje esančių katechinų. Šie antioksidacinių savybių turintys junginiai spartina metabolizmą ir taip tirpdo riebalinį audinį (ypač pilvo srityje!). Dėl katechinų greičiau riebalus degina ir kepenys.

Geriate tik ledinį vandenį

Turbūt esate girdėję apie ajurvedą? Vienas jos mokymų – organizmui lengviau absorbuoti šiltą, o ne šaltą vandenį, be to, tas dar ir nuramina skrandį.

O kaipgi teiginiai, kad ledinis vanduo spartina medžiagų apykaitą? Be vienintelio mokslinio tyrimo, atlikto dar 2003 metais ir atradusio, jog žmonėms, gėrusiems vandenį su ledu, metabolizmas paspartėjo 30 proc., jokių kitų įrodymų apie jo pranašumą prieš šiltą vandenį neatsirado. Ir jau užtikrintai nepaaiškėjo, kad žmogaus organizmas pasisavina vandenį kaip nors kitaip priklausomai nuo jo temperatūros. Pats skysčių vartojimo faktas yra nesulyginamai reikšmingesnis sveikatai ir gerovei nei tai, kaip jis patiekiamas. Todėl niekada neatstumkite vandens stiklinės tik dėl to, kad joje neplaukioja ledukai.

Geriate dirbtinai pagardintą pirktinį vandenį

Pirmiausia, nors jų etiketėse užrašyta „vanduo“, dažnas iš tų gėrimų yra toks pat kaloringas – ir cukringas, kaip ir limonadai. Aišku, dabar dažniau naudojamas ne cukrus, o dirbtiniai saldikliai. Bet jie ne tokie ir nekalti. Štai intensyvumu pasižymintis saldiklis sukralozė (maisto priedas E955) yra tūkstantį kartų saldesnis už paprastą cukrų. Dėl to gali sutrikdyti mūsų skonio receptorius ir kai kitą kartą valgysime kažką natūraliai saldaus, galime to padauginti.

Jeigu jau norite gerti vandenį su kokiu nors skoniu, pasigaminkite jo patys įmetę kelis griežinėlius citrinos, mėtos šakelę, braškių arba šviežių ar šaldytų vaisių.

Negeriate vandens, kai esate pavargę

Kava ne vienintelė gali padėti išsklaidyti mieguistumą. Kai pasijusite apsnūdę, pabandykite išgerti stiklinę vandens.

Specialistų teigimu, net pati menkiausia dehidratacija gali pastebimai išsunkti energiją. Taip yra dėl to, kad smegenys 80 proc. sudarytos iš vandens, taigi mūsų protinės galimybės ir kūno funkcijos smarkiai nuo jų priklauso. Atsigėrus vandens, proto lankstumas iškart pagerėja 14 proc.

Vandens geriate nepakankamai

Daugybė žmonių kasdien neišgeria tiek vandens, kiek jiems reikėtų. Nors tą ištaisyti labai paprasta: tereikia gurkštelėti kas kartą, kai pajuntate troškulį.

Jeigu esate nuolat alkani, jūsų burna – išdžiūvusi, arba jeigu šlapimas spalva panašus į obuolių sultis, vadinasi, vandens geriate neužtektinai. Geriausia, jei nešiotumėtės vandens butelį ir atsigertumėte, kai pradeda kamuoti popietinis noras užkandžiauti.

     Naudinga žinoti

Specialistai jau kuris laikas rekomenduoja nebegerti vandens iš plastiko butelių. Tai ne tik neekologiška, bet ir nesveika. Vienkartinės plastikinės taros gamyboje dažnai naudojamas bisfenolis A (BPA). Nors mažais kiekiais ši medžiaga pripažįstama saugia, ji visgi siejama su neigiamu poveikiu smegenims ir net padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu.
Didelė klaida negerti vandens vartojant alkoholį (jau nekalbant apie tai, kad didelė klaida išvis vartoti alkoholį). Alkoholis mažina hormono antidiuretiko, padedančio kūnui išsaugoti skysčius, gamybą. Tad jau po trečios taurelės prasideda sparti organizmo dehidratacija. Specialistų patarimas: jeigu vartojate alkoholį, kiekvieną alkoholio porciją užgerkite bent viena, o geriau dviem stiklinėmis vandens. Ir jokiu būdu niekada negerkite alkoholio tuščiu skrandžiu.

The post Pakelkite stiklinę į savo sveikatą appeared first on Kauno savaitė.

Plataus masto tyrimas, apėmęs daugiau nei 131 000 žmonių, pateikė intriguojančių rezultatų: reguliarus kofeino turinčių gėrimų vartojimas siejamas su mažesne demencijos ir Alzheimerio ligos išsivystymo rizika.

Skamba viltingai, tačiau, kaip dažnai nutinka moksle, yra niuansų, kuriuos svarbu žinoti.

Kaip kofeinas veikia demencijos riziką

Harvardo universiteto, MIT ir „Mass General Brigham“ mokslininkai išanalizavo dviejų ilgalaikių kohortinių tyrimų duomenis.

Stebėjimai vyko 1976–2023 m., o dalyviai buvo sekami iki 43 metų.

Galutinę imtį sudarė 131 821 asmuo.

Siekdami eliminuoti pašalinių veiksnių — amžiaus, rūkymo, kūno masės indekso, fizinio aktyvumo, šeiminės demencijos istorijos ir kitų — įtaką, tyrėjai taikė Cox proporcingų rizikų statistinį modelį.

Šis metodas leidžia palyginti panašių charakteristikų asmenis, kurie skiriasi tik kofeino vartojimu.

Rezultatai buvo gana įtikinami. Daugiausia kavos vartoję asmenys turėjo 18 proc. mažesnę demencijos riziką, palyginti su tais, kurie jos gėrė mažiausiai.

Arbatos mėgėjams rizika sumažėjo 14 proc.

Didžiausio bendro kofeino kiekio (iš visų šaltinių) grupėje demencijos rizika buvo 22 proc. mažesnė.

Tuo tarpu kava be kofeino jokio ryšio su rizikos sumažėjimu neparodė, kas leidžia manyti, jog būtent kofeinas yra pagrindinis apsauginis veiksnys.

Svarbu pabrėžti, kad kalbama ne apie litrus kavos per dieną.

Optimalus poveikis nustatytas esant saikingam vartojimui — 2–3 puodeliams kavos arba 1–2 puodeliams arbatos per dieną (apie 300 mg kofeino).

Didesnės dozės papildomos apsaugos nesuteikė.

Kodėl kofeinas gali saugoti smegenis

Tyrėjai pateikė kelis galimus biologinius mechanizmus.

Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, taip stiprindamas sinapsinį perdavimą ir galimai slopindamas beta-amiloido — baltymo, formuojančio būdingas plokšteles sergant Alzheimerio liga — kaupimąsi.

Be to, kofeinas mažina uždegiminių citokinų kiekį, gerina kraujagyslių funkciją ir didina jautrumą insulinui, taip mažindamas 2 tipo diabeto riziką.

Visi šie veiksniai tiesiogiai susiję su smegenų sveikata.

Arbatoje papildomą teigiamą poveikį gali lemti polifenoliai ir L-teaninas — medžiagos, saugančios nuo oksidacinio streso ir palaikančios smegenų kraujotaką.

Todėl, nors arbatoje kofeino mažiau nei kavoje, jos apsauginis poveikis gali būti panašus.

Ar kofeinas gali būti žalingas?

Svarbu suprasti, kad šis tyrimas yra stebimasis — jis nustato ryšį, bet neįrodo tiesioginį priežastinį poveikį.

Be to, didelės kofeino dozės siejamos su miego sutrikimais, padidėjusia širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova bei virškinamojo trakto problemomis.

Mokslininkai pabrėžia, kad nors rezultatai teikia vilčių, poveikio mastas nėra labai didelis, o kognityvinių funkcijų apsaugai svarbūs ir kiti veiksniai — fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinis aktyvumas bei nuolatinė protinė veikla.

Vis dėlto šis tyrimas dera su vis gausėjančiais duomenimis apie saikingo kofeino vartojimo naudą: ankstesni darbai jį sieja su geresne atmintimi, mažesne prieširdžių virpėjimo rizika ir net sumažėjusia galvos bei kaklo vėžio tikimybe.

Du–trys kavos arbatos puodeliai per dieną nėra vaistas, tačiau gali būti paprastas ir malonus indėlis į ilgalaikę smegenų sveikatą — žinoma, jei šie gėrimai jums nėra kontraindikuotini.

The post Ar tiesa, kad kava ir arbata mažina demencijos riziką? appeared first on Kauno savaitė.

Tad miegas – arba jo trūkumas – turėtų būti pirmasis įtariamasis, kai ieškote neįveikiamo nuovargio kaltininko.

Tačiau yra ir kitų veiksnių.

Per daug dirbate

Statistika rodo, kad šiandien žmonės dirba daugiau, o miega mažiau. Ir blogai ne pačios darbo valandos ar, tiksliau, viršvalandžiai, trumpinantys poilsio laiką. Darbe patiriamas stresas taip pat gali trikdyti miegą. Vadinasi, kitą dieną knapsime nosimi prie kompiuterio, dar labiau pavargstame, dar labiau stresuojame. Taip ir užsisuka uždaras išsekimo ratas.

Ne tą valgote

Moksliniais tyrimais patvirtinta: tai, ką valgome, gali lemti, kiek kokybiško miego gauname.

Visi žinome, kad stipri kava prieš einant gulti daug kam trukdo užmigti ir tinkamai išsimiegoti naktį. Tačiau toks pat poveikis būdingas ir riebiam, daug cukraus turinčiam maistui. Vieno tyrimo rezultatai parodė, kad jeigu per dieną suvartojate mažiau maistinių skaidulų ir daugiau sočiųjų riebalų bei cukraus, miegas būna negilus ir neteikiantis reikiamo poilsio, per naktį dažniau nubundama.

Per daug sportuojate

Mankštindamiesi būname sveikesni – tai įrodytas faktas. Kaip ir tai, kad fiziniai krūviai gerina miegą. Bet intensyvios treniruotės ir dar prieš einant gulti – atvirkščiai. Nes širdis paskui plaka dažniau, kūno temperatūra pakyla, adrenalino lygis – irgi, taigi miegas dažniausiai būna prastas, o kita diena – sekinama. Jau nekalbant apie tai, kad jausdamiesi pavargę vis mažiau norite sportuoti.

Esate prislėgti

Vienas paprastesnių būdų suprasti, kad depresuojate, – tai kankinanti nemiga (nors, kita vertus, depresijos simptomu gali būti ir liguistas mieguistumas).

Trumpai tariant, jeigu negalite tinkamai išsimiegoti naktimis ilgą laiką, tai gana ryškus signalas kreiptis į specialistus pagalbos dėl depresijos.

Prieš miegą vartojate alkoholį

Net labai nedidelis jo kiekis prieš einant gulti nepadeda gerai išsimiegoti – nepaisant giliai šaknis suleidusio priešingo mito. Taip, tikėtina, jog užmigsite greičiau, bet miegas nebus kokybiškas, mat organizmas alkoholį sparčiai metabolizuoja. Taigi greičiausiai nubusite vidury nakties ir nebegalėsite užmigti.

Alkoholis trikdo greitų akių judesių fazės miegą, todėl dieną kamuoja mieguistumas ir negebėjimas susikaupti.

Didelis cukraus kiekis kraujyje

Nuolatinis nuovargis gali būti cukrinio diabeto simptomas.

Susirgus diabetu, organizmas nebeišskiria pakankamai insulino ir gliukozės lygis pasidaro nuolat aukštas. Jis neigiamai veikia gebėjimą susikaupti, didina dirglumą ir nuovargio jausmą.

Be to, kai naktį sukyla cukrus, dažnai tenka keltis į tualetą ir jo atsikratyti (cukraus perteklius pasišalina su šlapimu), o tai, suprantama, išsimiegoti nepadeda.

Jus kamuoja miego apnėja

Šiam miego sutrikimui būdingi paviršinio kvėpavimo periodai miegant ir akimirkos, kai kvėpavimas išvis sustoja.

Dar miego apnėją dažnai lydi garsus knarkimas.

Toks negilus, dažnai trikdomas miegas taip pat gali „apdovanoti“ nuovargiu, dėmesingumo trūkumu, užmaršumu.

Yra ir daugiau blogų žinių: miego apnėja siejama su labai rimtais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip širdies ligos ir insultas. Ją būtina gydyti.

Prieš miegą „kybote“ socialiniuose tinkluose

Dauguma mūsų kaip tik tą ir darome – prieš padėdami savo išmanųjį nakčiai, dar sykį patikriname, kas naujo pasaulyje ir mūsų draugų bei pažįstamų gyvenime. Paskui dar kurį laiką kamuojamės niekaip negalėdami užmigti.

Viena to priežasčių gali būti ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa. Ji stabdo melatonino – hormono, atsakingo už mūsų paros ritmą (miego ir būdravimo ciklą), – gamybą, todėl sunku užmigti ir dar sunkiau nubusti.

Negeriate užtektinai vandens

Tyrimai rodo, kad jeigu nevartojate užtektinai vandens ir kitų sveikų skysčių, net išmiegoję naktį vis tiek galite jausti nuovargį, silpnumą, mieguistumą.

Esmė ta, kad skysčių trūkumas gali numušti kraujospūdį, o kartu su juo – ir nuotaiką bei energiją.

Per daug miegate

Tai vienas didžiausių paradoksų: pavargę galite jaustis ne tik dėl to, kad trūksta miego, bet ir todėl, kai jo būna per daug.

Amerikiečių specialistų iš Harvardo universiteto aiškinimu, bet koks didesnis nukrypimas į vieną ar į kitą pusę nuo normalaus miego režimo gali sutrikdyti organizmo ritmą ir padidinti nuovargį dieną.

Geriausias sprendimas tokiu atveju – išsiaiškinti, kiek valandų miego jums reikia, ir laikytis tokio režimo visada. Net savaitgaliais, per šventes ir atostogas.

Kambaryje per karšta arba per šalta

Ideali aplinkos temperatūra miegui yra tik 18,3 laipsnio. Mūsų pačių kūno temperatūra naktį nukrenta, taigi vėsus – bet ne šaltas! – oras patalpoje padeda greičiau užmigti ir ramiai išmiegoti iki ryto.

Jeigu miegamajame per karšta arba per šalta, tai gali sutrukdyti natūraliam kūno atvėsimui ir sugadinti miegą.

Įdomus faktas: miegančio žmogaus temperatūra krinta tol, kol maždaug per aušrą pasiekia žemiausią tašką.

Vartojate vaistus

Migdomieji vaistai sukelia mieguistumą – tą žinome visi. Tačiau yra ir kitų preparatų, nuo kurių galime jaustis apsnūdę ar apduję: tai antidepresantai, vaistai nuo alergijos, aukšto kraujospūdžio, vėžio ir kiti.

Jeigu tokius vaistus geriate dieną, kai turite dirbti, nieko gero. Jie gali paveikti smegenų chemines medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais, kuriais naudojasi kūno nervai, kad perduotų vienas kitam informaciją. Vaistai sutrikdo šią komunikaciją įteigdami organizmui, jog neurotransmiteriai pavargo ir negalima jų trukdyti.

Per daug laiko praleidžiate užsidarę

Jaukiai įsitaisyti šiltuose namuose gali atrodyti išskirtiniu malonumu. Tačiau kai pernelyg daug laiko praleidžiate uždarose patalpose, tai gal atsiliepti sveikatai. Ir daugiau nei vienu būdu!

Buvimas šviesoje be galo svarbus mūsų vidiniam laikrodžiui, kad jis tinkamai tiksėtų ir mes nesijaustume pavargę tada, kai turime būdrauti, ir atvirkščiai.

Kitos nemalonios sėdėjimo namuose pasekmės, be sujaukto miego ritmo, gali būti nerimastingumas, nuovargis.

Patiriate nuolatinį stresą

Daug rūpesčių ar streso kenkia miego trukmei ir kokybei, tai savo ruožtu kenkia fizinei ir psichinei sveikatai.

Stresas, kaip žinome, verčia periferinę nervų sistemą intensyviai išskirti adrenaliną ir kortizolį (todėl jie taip ir vadinami – streso hormonai). Šie paspartina širdies plakimą, kad efektyviau aprūpintų gyvybiškai svarbius organus krauju ir paruoštų kūną reaguoti į galimą pavojų – taip organizmas traktuoja streso sukėlėją. Bet nors tokia reakcija labai vertinga atsidūrus plėšrūnų knibždančiose džiunglėse, ji pražūtinga mūsų miegui.

Per daug sveriate

Turint antsvorio gali pasidaryti sunku miegoti ir net pradėti kamuoti nemiga. Dar daugiau: dieną irgi dažnai jaučiamas mieguistumas bei išsekimas, net jeigu naktį gerai išsimiegojote.

Nutukimas paveikia organizmo medžiagų apykaitą ir miego bei būdravimo ciklus taip pakenkdamas miego kokybei.

Esate alergiški maistui

Jeigu nuolatos jaučiatės pavargę ar mieguisti, gali būti, jog tai ne bet koks, o alergijos sukeltas antinksčių nuovargio sindromas.

Kai žmogaus organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų, jo antinksčiai išskiria hormoną kortizolį, kad tas slopintų sudirgimą ir uždegiminius procesus. O kai kūnas gamina pernelyg daug kortizolio, tai pasireiškia nuovargiu.

Tokios alergijos taip pat dažnai pakenkia organizmo gebėjimams absorbuoti antioksidantus ir kitas maistines medžiagas, todėl gali išsivystyti kai kurių jų deficitas ir rezultatas būna tas pats: kasdien vos pavelkate kojas, nors nieko ypatingo neveikiate.

Jums anemija

Kai organizme nėra užtektinai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, kad aprūpintų audinius jiems būtinu deguonimi, nenuostabu, kad jaučiatės išvargę ir paliegę.

Kiti įvairioms anemijos formoms būdingi simptomai – silpnumas, išblyškusi ar net pageltusi oda, dusulys, sutrikęs širdies ritmas, skausmai krūtinėje, šąlančios ar kaistančios pėdos, galvos skausmai.

Pernelyg sėsliai gyvenate

Tai dar viena šiuolaikinės visuomenės rykštė: labai daug jos narių nėra aktyvūs. Sėslus gyvenimo būdas įtraukė mus į savo liūną. Darbe kiaurą dieną sėdime prie stalo stebeilydamiesi į kompiuterį, grįžę namo darome tą patį – sėdime ir žiūrime į kokį nors ekraną. Dėl to sunkiai užmiegame ir išmiegame naktį, tad nuolat jaučiamės tokie pavargę, jog apie jokią aktyvią veiklą nenorime nė pagalvoti ir… dar labiau kabinamės į sėslų gyvenimą.

Dirbate toksiškoje aplinkoje

Omenyje turimas toksiškumas perkeltine prasme. Pasalūniški kolegos, nekompetentingas vadovas, nepakeliamas darbo krūvis, nesaugi ir nuolat besikeičianti aplinka… Visa tai gali kaip reikiant išsekinti. Amerikiečiai kažkada net yra apskaičiavę, kad tokio nuovargio sukeliama nemiga jų darbdaviams kainuoja daugiau kaip 90 mlrd. JAV dolerių kasmet – per sumažėjusį produktyvumą, klaidas ir nelaimingus atsitikimus darbe.

The post Išseko jūsų organizmo baterija? Ieškokite kaltininkų! appeared first on Kauno savaitė.

Daugelis tai nurašo stresui, amžiui ar miego trūkumui.

Tačiau kartais priežastis yra kur kas paprastesnė ir kartu klastingesnė – vitamino B12 trūkumas.

Jis vystosi lėtai, ilgą laiką lieka nepastebėtas ir smogia pačioms jautriausioms organizmo sistemoms.

Ir taip, atmintis bei regėjimas – tarp pirmųjų, kurie nukenčia.

Kodėl vitaminas B12 toks svarbus smegenims ir akims

Vitaminas B12 dalyvauja eritrocitų susidaryme, palaiko nervų sistemos veiklą ir saugo nervines skaidulas.

Be jo sutrinka signalų perdavimas tarp neuronų – dėl to atsiranda užmaršumas, išsiblaškymas ir „rūkas“ galvoje.

Esant ryškiam trūkumui, gali pasireikšti neurologiniai simptomai, įskaitant regėjimo pablogėjimą, galvos svaigimą ir koordinacijos sutrikimus.

Tyrimai rodo, kad žemas B12 lygis siejamas su padidėjusia kognityvinių sutrikimų, ypač demencijos, rizika, ypač vyresniems nei 60 metų žmonėms.

Svarbu: esant ilgalaikiam trūkumui, dalis pokyčių gali tapti negrįžtami.

Vitamino B12 trūkumo simptomai, kuriuos lengva pražiopsoti

B12 trūkumas retai pasireiškia staiga.

Dažniausiai jis maskuojasi kaip „paprastas nuovargis“.

Atkreipkite dėmesį, jei pasireiškia:
– atminties spragos ir sunkumai susikaupti;
– dilgčiojimas ar tirpimas rankose ir kojose;
– lėtinis nuovargis ir silpnumas;
– dirglumas, apatija, nuotaikų svyravimai;
– odos blyškumas, dažnos mėlynės, lėtai gyjančios žaizdos;
– regėjimo pablogėjimas vėlyvose stadijose.

Kas dažniausiai susiduria su vitamino B12 trūkumu ir ką daryti

Dažniausiai B12 trūkumas nustatomas vegetarams ir veganams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie vartoja tam tikrus vaistus, trukdančius B12 pasisavinimui, arba piktnaudžiauja alkoholiu.
Vitaminas B12 daugiausia randamas gyvūninės kilmės produktuose: mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, pieno produktuose, žuvyje ir jūrų gėrybėse.

Veganams jis prieinamas tik praturtintuose produktuose ir maisto papilduose.

Augaliniai šaltiniai jo turi per mažai arba forma, kuri organizmo pasisavinama prasčiau.
Nereikėtų savarankiškai skirti sau papildų.

Vienintelis patikimas kelias – kraujo tyrimas ir gydytojo konsultacija.

Kuo anksčiau nustatomas trūkumas, tuo didesnė tikimybė visiškai atkurti atmintį, regėjimą ir nervų sistemos veiklą.

The post Manote, kad tai nuovargis, o iš tiesų – vitamino B12 trūkumas appeared first on Kauno savaitė.

Šia mintimi paremtos ištisos filosofijos sistemos, dauguma religijų ir tikrai visos lieknėjimo programos.

Bet tai geras patarimas ir turintiesiems žalingų įpročių.

Pasirodo, net ir blogas medalis kartais turi gerąją pusę.

Plūdimasis

Nesikrimskite, jei kartais išsprūsta koks keiksmas – arba du, trys ir daugiau (pageidautina ne viešumoje ir be liudininkų). Tyrimais atskleista, kad plūdimasis nepaprastai naudingas ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Jis, kaip visi jau turbūt seniai įtarėme, mažina skausmą. Nors, įspėja mokslininkai, tik tuomet, jeigu paprastai nesikeikiame. Tiems, kas daro tą kasdien mažiausiai po 60 kartų, toks skausmo malšinimo būdas nesuveiks.

Dar keiksmažodžiai atpalaiduoja stresą, padeda įveikti nerimą ir didina emocinį atsparumą beviltiškose situacijose.

Liežuvavimas

Omenyje turima ne kraštutinė piktybinė jo forma – apkalbos ir paskalų skleidimas, o veikiau pomėgis retkarčiais pasidalyti paslaptimis (nebūtinai savo).

Šis vis dar menkai pripažįstamas ir tinkamai nevertinamas bendravimo būdas ne tik slopina stresą, bet ir padeda užmegzti socialinius ryšius su aplinkiniais, pasimokyti iš kitų žmonių klaidų.

Taip, linija, kuria žengiame liežuvaudami, labai plona. Tačiau kartais ja pasivaikščioti verta, nes naudos gauname gerokai daugiau, nei tik patenkiname savo smalsumą.

Muistymasis

Kai kas nors trepsena pėda į grindis, šratinuku baksnoja į stalą ar sukiojasi kėdėje tarsi į vieną vietą įgeltas, aplinkinius tai siaubingai erzina. Tačiau žmogus, kuris atlieka visus šiuos nereikalingus judesius, stiprina savo sveikatą. Mat per dieną tokių judesiukų prisikaupia tiek, kad, mokslininkų skaičiavimais, įmanoma sudeginti maždaug 350 kalorijų. Įspūdinga? Palaukite – tai dar ne viskas. Jeigu toks ramiai nusėdėti nesugebantis žmogus vien muistytųsi niekaip kitaip nepakeisdamas savo gyvenimo būdo, teoriškai vos per vienerius metus galėtų numesti 14 kg.

Pramiegojimas

Aišku, nieko gero, kai pramiegame darbą – ar autobuso, lėktuvo reisą. Tačiau tikrai nėra priežasčių jaustis kaltiems, jeigu ilgiau pamiegame, kai galime sau tą leisti.

Kompensacinis miegas savaitgaliais gali būti labai naudingas sveikatai. Jis padeda sumažinti kraujospūdį ir patiriamo streso lygį, nuslopina nerimą, saugo nuo atminties praradimo. Todėl be jokios sąžinės graužaties išjunkite žadintuvą, telefoną ir suteikite sau malonumą retkarčiais iš lovos išsiropšti tik vidurdienį.

Pataikavimas įgeidžiams

Valgyti daug nesveiko maisto tikrai yra nesveika. Sveika yra retkarčiais nusileisti savo įgeidžiams – mūsų organizmui tai daug naudingiau nei didvyriškai ignoruoti jo norus. Nes kai prisiverčiame atsispirti maisto pagundoms, kūnas tų skanėstų įsinori tik dar labiau ir netrukus jau nebegalime išmesti jų iš galvos. O kai pagaliau to maisto gauname, tikimybė, kad persivalgysime, būna didžiulė.

Todėl leiskite sau šiandien suvalgyti šokoladuką, kad kitą savaitę nesušlamštumėte visos saldainių dėžutės.

Nesimaudymas

Nešvaraus kūno dvokas niekam nemalonus, bet jeigu prausimąsi po dušu praleidžiame tik retkarčiais, tai ir negresia. O oda už tai tik būna dėkinga.

Kasdienis dušas gali išsausinti ir net sudirginti odą, taip pat susilpninti imuninę sistemą – juk kartu su prakaitu ir nešvarumais nuplauname natūralias kūno bakterijas.

Dermatologų rekomendacija – kasdien po dušu maudytis tik žmonėms, kurie gausiai prakaituoja, tokiems, kaip sportininkai ar statybininkai. Visi kiti, pavyzdžiui, dirbantieji sėdimą darbą, nenusikals higienos taisyklėms šią procedūrą praleidę.

Valgymas naktimis

Tik visai neseniai išaiškėjo, kad užkandžiavimas vėlai vakare ar naktį nėra toks jau blogas dalykas. Specialistų teigimu, tuščiu skrandžiu gerai išsimiegoti neįmanoma. Tuomet naktį nepailsime, atsikėlę jaučiamės pavargę, o nuovargis paprastai prašo maisto… Taip susiformuoja uždaras ratas, labiau kenkiantis sveikatai, nei padedantis išsaugoti figūrą.

Lengvas užkandis prieš miegą išvaduoja nuo nemalonių pojūčių. Jeigu einame miegoti numalšinę alkį, nubundame energingi, per pusryčius suvalgome mažiau – arba išvis užkandame tik per priešpiečius. Ir nejaučiame poreikio griebtis saldumynų, kad papildytume jėgų atsargas.

Gumos kramtymas

Priešingai tam, ką daugeliui mūsų sakė mokytojai ir tėvai, kramtukė kaip tik gali padėti labiau sutelkti dėmesį ir išlaikyti budrumą. Taip yra dėl to, kad kramtymas gerina kraujo pritekėjimą į smegenis, o tas savo ruožtu padeda atminčiai ir mąstymui. Kramtydami mes netgi deginame kalorijas – maždaug po 11 per valandą.

Tad jeigu gumą kramtote mandagiai, nečepsėdami ir ne atvira burna, ir jeigu tinkamai prižiūrite dantis, nieko labai blogo toks įprotis neturi.

Videožaidimai

Visuotinai pripažintas baubas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, atimantis miegą, gadinantis akis ir džiovinantis smegenis, iš tikrųjų turi savų privalumų.

Bet kokia veikla, kuria užsiimdami išbandome savo reakcijos greitį, koordinaciją, panaudojame kritinį mąstymą ir esame priversti priimti sprendimus, yra labai naudinga.

Surinkta apsčiai įrodymų apie videožaidimų pliusus psichikai. Jų aistruoliai geriau apdoroja informaciją, orientuojasi erdvėje, pasižymi greitesne reakcija nei tie, kas videožaidimų nežaidžia. Nebekalbant jau apie tai, kad toks laisvalaikio praleidimo būdas gali padėti išsivaduoti nuo streso ir išlieti pyktį.

Svajojimas

Senas posakis „galva debesyse“ niekada neturėjo teigiamos potekstės. Kol jau mūsų laikais paaiškėjo, kad užsisvajoti visai nėra blogai – tiesą sakant, kuo daugiau žmonių turėtų tą daryti.

Mokslininkų teigimu, svajojimas – tai įgūdis, kurį svarbu treniruoti, nes jis padeda išlaikyti pozityvų nusiteikimą, spręsti problemas ir atsipalaiduoti. Kitaip tariant, nedaug kuo tesiskiria nuo meditavimo, nes suteikia svajotojams galimybę trumpam pabėgti nuo kasdienybės ir leisti sau kelias minutes atsiriboti nuo rūpesčių.

Netvarkingumas

Daugeliui neabejotinai teko girdėti ar net patiems naudoti terminą „kūrybinis chaosas“. „Ant mano stalo nėra netvarkos – tai kūrybinis chaosas!“ – ir panašiai.

Skamba kaip pokštas, bet netvarkingumas ir kūrybingumas iš tiesų yra susiję. Ir labiau, nei anksčiau manyta.

Amerikiečiai tyrėjai iš Minesotos universiteto išsiaiškino, kad netvarkingoje aplinkoje dirbantys žmonės siūlo kūrybingesnius jiems pateiktų užduočių sprendimus.

Tad kai kitą kartą pajusite, jog darbai stringa, žinosite, ką reikia daryti įkvėpimui susigrąžinti.

Oro gadinimas

Apie jį išvis nekalbama. Nes tai nemandagu ir gėdinga, nes taip nepriimta. Bet medicina turi savas taisykles, ir pagal jas gadinti orą, kaip ir raugėti, labai sveika. Mat ir viena, ir kita atpalaiduoja spaudimą pilve, išvaduoja nuo pūtimo jausmo keliamo diskomforto ir gerina storosios žarnos sveikatą.

Riebus maistas

Tai ne konspiracijos teorija, o realus pavyzdys to, ką gali propaganda.

Visai neseniai atrasti dokumentai atskleidė tikrąją priežastį, kodėl dabar tiek daug žmonių riebaus maisto bijo labiau nei velnias kryžiaus. Pasirodo, 7-ajame dešimtmetyje cukraus pramonės lobistai sumokėjo mokslininkams pasakiškas sumas, kad tik tie paskleistų žinią, jog tai riebalai, ne cukrus sukelia širdies ligas.

Iš tikro viskas yra atvirkščiai: neperdirbti natūralūs riebalai ne tik yra daug geriau už cukrų. Labai daug jų turintis maistas yra itin sveikas. Prisiminkite riešutus, raudoną žuvį, avokadus… Visi šie produktai be galo riebūs, tačiau rekomenduojami sveikai mitybai.

Socialiniai tinklai

Kai tiek žmonių visame pasaulyje sąmoningai atsisako jais naudotis ir dažnas dar su purvu maišo, susidaro įspūdis, jog socialiniai tinklai yra mažų mažiausiai tokie pat pavojingi kaip rūkymas.

Kas tiesa, tai ne melas: naudojimasis šia medija kartais gali turėti košmariškų pasekmių. Tačiau nepalyginamai dažniau jis teikia įvairiapusės naudos.

Svajojimas – tai įgūdis, kurį svarbu treniruoti, nes jis padeda išlaikyti pozityvų nusiteikimą, spręsti problemas ir atsipalaiduoti.

Socialiniai tinklai padeda nerimo kamuojamiems ir droviems žmonėms išmokti bendrauti, įsilieti į visuomenės ratą, užmegzti ryšius, palaikyti santykius… Tereikia saugotis trolių, melagienų ir dezinformaciją skleidžiančių burnotojų prieš mokslą.

Nagų kramtymas

Tikėtina, kad priežastys, dėl kurių šis žalingas įprotis laikomas kone baisiausiu, nėra tokios jau vienareikšmės.

Pirštai, o ypač panagės, tikrai gali būti (ir greičiausiai yra, net nusiplovus rankas) labai nešvarios. Tačiau nemažai gydytojų dabar propaguoja drąsią mintį, jog kaip tik dėl to nagų kramtymas gali būti naudingas sveikatai.

Kramtant nagus, sako jie, visos ant jų ir po jais esančios bakterijos patenka į organizmą. Skamba pasibjaurėtinai, bet kai kurie tų mikroorganizmų stiprina mūsų imunitetą.

Panagėse bakterijų nėra labai daug, taigi jos veikia kaip vakcina: pirmą kartą su potencialiais mikrobais susidūręs organizmas pradeda gaminti antikūnus ir stiprinti imuninę apsaugą, todėl rimtos infekcijos paprastai neišsivysto.

Be to, bent jau patiems nagų kramtytojams ne paslaptis, kad tai slopina stresą ir padeda mąstyti.

Šokoladas

Saldumynai yra blogai, sutinka specialistai. Tačiau tašką tokio sakinio gale dėti atsisako. Priežastis – šokoladas, kurio naudos sveikatai (valgant nuosaikiai) tokios gausios, kad gerokai persveria daromą žalą.

Omenyje turimas, aišku, tamsusis šokoladas, turintis nedaug cukraus. Tyrėjų teigimu, jis gali padėti sumažinti cholesterolį, kraujospūdį ir širdies ligų riziką. O kad šokoladas dar gerina nuotaiką ir teikia energijos, irgi yra malonus pliusas.

Praleista treniruotė

Dar vienas dalykas, dėl kurio jūsų neturėtų graužti kaltės jausmas. Ypač jeigu tokiomis pertraukėlėmis nepiktnaudžiaujate.

Savotiškos „poilsio dienos“, kai sporto salėje reguliariai lankytis įpratę žmonės į ją nenueina, gerina ne vien psichologinę būseną – fizinę taip pat. Mūsų kūnui ir protui periodiškai prireikia akimirkos atsipalaiduoti, atsigauti nesukant galvos dėl kiekvieno griežtos dienotvarkės punkto, antraip pasekmės gali būti liūdnos.

Žmonėms, kurie atsisako daryti tokias pertraukėles, nes nepripažįsta jų reikalingumo, gresia vadinamasis persitreniravimo sindromas, pasireiškiantis nuotaikų kaita, nuovargiu, taip pat neurologiniais, endokrinologiniais bei imuniniais sutrikimais.

The post Kai blogi įpročiai gerai sveikatai appeared first on Kauno savaitė.

Telefonas kiekvieną minutę tarsi trukteli už rankovės, socialiniai tinklai pateikia begalinį informacijos srautą, žaidimai ir serialai visada pasiruošę atitraukti dėmesį, o štai prisėsti mokytis, dirbti, atlikti kažką iš susikaupusio darbų sąrašo ar tiesiog skirti laiko sau – kažkodėl sunku.

Gera žinia: priežastis nėra tinginystė, o tai, kaip veikia mūsų smegenys.

Ir čia į sceną pakyla dopamino detoksas – paprastas, bet labai veiksmingas metodas, padedantis sugrąžinti susidomėjimą įprastais dalykais ir atgauti savo gyvenimo kontrolę.

Kodėl smegenys renkasi telefoną, o ne darbą

Mūsų smegenys – tikros atlygio medžiotojos.

Dopaminas reguliuoja motyvaciją, norą ir malonumo jausmą, ir būtent jis „sprendžia“, kuo mums verta užsiimti šiuo metu.
Greitas malonumas – telefonas ir socialiniai tinklai, filmai ir serialai, žaidimai, skanus maistas – sukelia ryškų dopamino šuolį.

O štai naudinga veikla, tokia kaip mokymasis, sportas ar darbas, suteikia atlygį daug vėliau ir daug silpnesnį.

Todėl smegenys renkasi lengviausią kelią – jos tarsi žaidžia su jumis įvairius žaidimus, kad priverstų atidėlioti namų darbus ir kitus reikalus, nukreipdamos jus į veiklas, kurios išprovokuoja dopamino išsiskyrimą.

Taip formuojasi dopamino tolerancija: smegenys pripranta prie stiprių dirgiklių ir nustoja reaguoti į ramius, naudingus darbus.

Rezultatas – mes siekiame telefono net ir tada, kai suprantame, kad tai mums kenkia.

Be to, vos tik „užkoduojame“ kažką savo smegenyse kaip „sudėtingą ir varginantį“ (vėlgi – mokslai, darbas, svarbus darbų sąrašas), mums visai nesinori to daryti!

Kaip veikia dopamino detoksas ir ką jis keičia smegenyse

Dopamino detoksas – tai tarsi mažas atsitraukimo ritualas: viena diena be visų greitų malonumo šaltinių – be telefono, socialinių tinklų, interneto, žaidimų, muzikos, filmų.

Tikslas – sumažinti smegenų perkrovą ir leisti dopaminui „persikrauti“, kad paprasti dalykai vėl teiktų džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Žinoma, pati tokios dienos idėja gali sukelti šiokį tokį šoką, ir daugelis tikrai pamanys:
„Ką aš veiksiu visą dieną be to, prie ko įpratau ir ką naudoju beveik kas sekundę?!“

Tačiau pasirinkimų spektras platus, malonus ir naudingas: galite išeiti pasivaikščioti, sustoti akimirkai ir pamatyti aplink esantį grožį, pabandyti medituoti, paskaityti knygą, pabūti vienumoje ir šiek tiek pagalvoti, įvertinti, kas vyksta jūsų gyvenime, bei atlikti daug naudingų dalykų – pavyzdžiui, priminti sau savo tikslus.

Kadangi nebebus jokių dėmesį blaškančių faktorių, pastebėsite, kaip greitai ir lengvai atliksite darbus, kuriuos taip ilgai atidėliojote ir buvote pervertinę jų sudėtingumą.

Ir suprasite, kaip jūsų smegenys kartais jus sabotuoja.

Dopamino detoksas – tai ne atsisakymas technologijų visam laikui.

Pakanka vienos dienos, kad pamatytumėte, kaip stipriai esate perkrauti dirgikliais, ir pradėtumėte sąmoningiau rinktis, kuo užpildyti savo dieną.

Ką duoda viena diena be telefono ir socialinių tinklų

Tokią dieną jūs staiga pastebėsite:

• nuobodulys stumia prie to, ko paprastai vengiate;
• darbai, kurie atrodė „neįveikiami“, pasirodo paprasti;
• smegenys vėl ima vertinti paprastus, ramius užsiėmimus – pasivaikščiojimą, knygą, mintis, tvarką, pokalbį su savimi.

Kai aplink nebelieka greitų pramogų, naudingi dalykai nustoja atrodyti kaip bausmė ir tampa natūraliu būdu užimti save.

Taip po truputį susigrąžinate gebėjimą susikaupti ir patirti malonumą ne tik iš ekranų ir skanėstų, bet ir iš paprasto, kasdieniško gyvenimo.

Pagrindinis detokso tikslas – sugrąžinti susidomėjimą gyvenimu, o ne atimti iš savęs malonumus.

Kai „iškrauname“ dopaminą, naudingi dalykai vėl tampa patrauklūs, o greiti malonumai nustoja mumis valdyti.

The post Kas yra dopamino detoksas ir kam jis apskritai reikalingas? appeared first on Kauno savaitė.

Dėl to mityba šiame amžiuje tampa itin svarbi norint išsaugoti energiją, gerą sveikatą ir savijautą.

Kai kurie produktai, kurie anksčiau atrodė visiškai nekenksmingi, dabar gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Dietologai portale eatthis.com įvardijo dažniausiai pasitaikančius produktus ir paaiškino, kodėl po 60 metų juos geriau išbraukti iš savo raciono.

Daigai

Nors daigai dažnai laikomi „supermaistu“, vyresnio amžiaus žmonėms jie gali būti pavojingi.

„Daiguose gali daugintis salmonelių ir žarnyno lazdelių bakterijos, kurios sukelia apsinuodijimą maistu“, – aiškina dietologė Melisa Mitri.

Su amžiumi imuninė sistema silpsta, todėl apsinuodijimo maistu rizika po tokių produktų vartojimo gerokai padidėja. Specialistai pataria rinktis saugesnes alternatyvas – pavyzdžiui, gerai nuplautas daržoves arba termiškai apdorotus ankštinius augalus.

Perdirbta mėsa

Perdirbti mėsos gaminiai – pavyzdžiui, dešros, dešrelės ar kumpis – skatina uždegiminius procesus organizme.

„Produktai, kurie didina uždegimą, apima būtent perdirbtą mėsą. Senėjimas pats savaime yra natūralus uždegiminis procesas, todėl geriau rinktis šviežius, natūralius produktus: vaisius, daržoves, pilno grūdo kruopas ir neperdirbtą mėsą“, – pažymi mitybos ekspertė Džeimi Rinker.

Jei kartais labai norisi mėgstamo dešrainio, leiskite sau tai retkarčiais – kartą per savaitę ar net per mėnesį.

Kepiniai

Saldūs kepiniai – spurgos, bandelės, pyragaičiai – po 60 metų gali būti ypač kenksmingi.

„Juose gausu kalorijų, riebalų ir cukraus, todėl pradėti dieną tokiais skanėstais – prasta idėja. Tokie produktai skatina svorio augimą, nesuteikia sotumo jausmo ir tik dar labiau stiprina potraukį saldumynams dienos metu“, – įspėja dietologė Džiuli Apton.

Vietoj kepinių geriau rinkitės maistingus pusryčius – avižinę košę, jogurtą su vaisiais arba kiaušinius.

Saldinti gėrimai

Gazėti saldinti gėrimai nenaudingi bet kuriame amžiuje, tačiau po 60 metų – ypač pavojingi.

„Jie glaudžiai susiję su nutukimu, metaboliniu sindromu ir padidėjusia diabeto bei širdies ligų rizika“, – sako Apton.

Be to, tokie gėrimai išplauna kalcį iš organizmo, silpnindami kaulus – tai itin pavojinga, nes su amžiumi didėja osteoporozės rizika. Geriausias pasirinkimas – švarus vanduo arba žolelių arbata be cukraus.

Kepti patiekalai

Po 60 metų medžiagų apykaita sulėtėja, todėl reikėtų ypač atsargiai vartoti keptą maistą.

„Bet kokie kepti patiekalai – prastas pasirinkimas vyresniame amžiuje. Jie itin kaloringi, skatina nutukimą, širdies ligas ir apsunkina suvartojamų kalorijų kontrolę“, – pažymi Apton.

Vietoj to specialistai rekomenduoja maistą virti garuose, kepti orkaitėje arba troškinti – taip jis išlaiko skonį ir naudą, bet nekenkia sveikatai.

Saldumynai

Įprotis nuolat siekti saldumynų gali turėti rimtų pasekmių.

„Įprastas cukrus nesuteikia jokios maistinės vertės, tačiau didina nutukimo, širdies ligų ir atsparumo insulinui riziką – tai vienas pagrindinių antrojo tipo diabeto veiksnių“, – aiškina dietologė Megan Ruzvelt.

Perteklinis cukrus taip pat gali bloginti nuotaiką, silpninti atmintį, kelti kraujospūdį ir net didinti demencijos bei kai kurių vėžio formų riziką. Sumažinkite saldumynų kiekį racione, pakeisdami juos vaisiais arba nedidele porcija tamsaus šokolado.

Išvada

Po 60 metų organizmas tampa jautresnis ir pažeidžiamesnis, todėl svarbu vengti produktų, kurie didina uždegimo, lėtinių ligų ar apsinuodijimų riziką. Subalansuota mityba, pakankamas vandens kiekis ir saikas visame kame padės jums išlikti sveikiems, aktyviems ir žvaliems dar daugelį metų.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neskirta diagnozėms nustatyti ar savarankiškai gydytis. Dėl sveikatos klausimų visuomet pasitarkite su gydytoju.

The post Maisto priešai ilgaamžiškumui: kas po 60 metų kenkia jūsų organizmui appeared first on Kauno savaitė.

Ir tai visiškai nesusiję su griežta dieta ar kalorijų skaičiavimu — šio principo laikytis nėra sunku.

Be to, šį įprotį gali perimti kiekvienas norintis. Tad kur slypi japonų sveikatos paslaptis?

Japoniškas valgymo metodas

Įprotis, padedantis japonams išlikti liekniems ir sveikiems, vadinamas hara hači bu (hara hachi bu) ir pažodžiui reiškia „valgyk iki 80 procentų sotumo“.

Esmė paprasta: jie nesulaukia visiško pilnumo jausmo, o sustoja šiek tiek anksčiau.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau būtent ši mažytė gudrybė daro ilgalaikį poveikį sveikatai ir svoriui.

Ši praktika kilo iš senovinio kinų išminčiaus Konfucijaus mokymo, kuris skatina sąmoningumą ir saikingumą visose gyvenimo srityse, įskaitant mitybą.

Hara hači bu nereikalauja nei kalorijų skaičiavimo, nei mėgstamų patiekalų atsisakymo.

Svarbiausia — klausytis savo kūno, pastebėti alkio ir sotumo jausmus, valgyti lėtai ir su dėkingumu.

Kitaip tariant, tai ne dieta, o labiau sąmoningas požiūris į valgymą.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie laikosi hara hači bu principo, dažniau renkasi sveikesnį maistą — daugiau daržovių, mažiau paprastųjų angliavandenių — ir apskritai suvartoja mažiau kalorijų per dieną.

Tai padeda palaikyti normalų kūno svorį ir sumažina ilgalaikio antsvorio riziką.

Be to, sąmoningas valgymas mažina emocinį persivalgymą ir leidžia labiau mėgautis kiekvienu kąsniu.

Kaip valgyti ir nestorėti

Išbandyti šį įprotį visai paprasta.

Pradėkite nuo savo alkio patikrinimo: ar tai tikras fizinis alkis, ar tiesiog įprastas ar emocinis poreikis?

Valgykite atidėję telefoną į šalį, lėtai, klausydamiesi kūno signalų, ir sustokite, kai pajuntate lengvą sotumą.

Jei turite galimybę, paverskite valgymo laiką bendravimo akimirka ir nepamirškite kokybės — vitaminai, skaidulos bei maistingi produktai yra svarbesni už kiekybę.

Pagrindinė japonų mitybos filosofijos idėja nėra „valgyti mažiau“, o valgyti protingai ir dėmesingai.

Tai ilgalaikio gyvenimo įprotis, kuris padeda mėgautis maistu, išsaugoti sveikatą ir formą.

Šis metodas netiks visiems, tačiau daugumai žmonių tai švelnus, tvarus ir žmogiškas būdas gyventi bei maitintis geriau — be streso ir be nuolatinio kalorijų skaičiavimo.

The post Valgyk kaip japonas: paslaptis, kuriai nereikia dietų appeared first on Kauno savaitė.