Tačiau kai kurie garsai gali įspėti apie rimtą gedimą, brangų remontą ar net pavojų kelyje.

Svarbiausia taisyklė paprasta: jeigu garsas atsirado staiga, stiprėja arba keičiasi važiuojant, jo ignoruoti nereikėtų.

Ypač jei kartu jaučiate vibraciją, automobilis prasčiau stabdo, traukia į šoną, sunkiau užsiveda ar prietaisų skydelyje užsidega įspėjamoji lemputė.

1. Cypimas arba šaižus garsas stabdant

Vienas dažniausių garsų, kurį vairuotojai linkę atidėlioti, – cypimas stabdant. Kartais jis gali atsirasti dėl drėgmės, purvo ar po ilgesnio stovėjimo susidariusio paviršinio rūdžių sluoksnio ant stabdžių diskų. Tokiu atveju garsas dažnai dingsta po kelių stabdymų.

Tačiau jei cypimas kartojasi nuolat, tai gali būti ženklas, kad stabdžių trinkelės jau nusidėvėjusios. Dalis trinkelių turi specialų metalinį indikatorių, kuris ima skleisti aštrų garsą, kai trinkelės priartėja prie ribos.

Dar blogiau, jei vietoje cypimo girdimas šiurkštus gremžimas. Tai gali reikšti, kad stabdžių trinkelės jau beveik pasibaigusios, o metalas trinasi į stabdžių diską. Tokiu atveju remontas gali pabrangti – teks keisti ne tik trinkeles, bet ir diskus.

Ką daryti? Jeigu garsas stabdant nepraeina arba stiprėja, geriau neatidėlioti stabdžių patikros. Stabdžiai – ne ta vieta, kur verta rizikuoti.

2. Bildesys važiuojant per duobes

Jeigu važiuojant per nelygumus, duobes ar greičio mažinimo kalnelius girdite bildesį, klaksėjimą ar duslų dunksėjimą, dažniausiai problema slypi važiuoklėje.

Tokį garsą gali kelti nusidėvėjusios stabilizatoriaus traukės, įvorės, šarnyrai, amortizatorių atramos ar kitos pakabos dalys. Lietuvos keliuose ši problema ypač pažįstama – po žiemos duobės ir nelygumai neretai greitai išryškina silpniausias automobilio vietas.

Iš pradžių toks bildesys gali atrodyti tik kaip erzinantis garsas, bet ilgainiui važiuoklės gedimai gali paveikti automobilio stabilumą, padangų dėvėjimąsi ir valdymą.

Ką daryti? Jei bildesys kartojasi važiuojant per nelygumus, verta atlikti važiuoklės patikrą. Dažnai anksti pastebėtas gedimas kainuoja gerokai mažiau nei laukimas, kol viena susidėvėjusi detalė sugadins kitas.

3. Ūžimas didėjant greičiui

Ūžimas, kuris stiprėja didėjant greičiui, dažnai susijęs su ratais, padangomis arba guoliais. Vienas tipinių požymių – garsas tampa ryškesnis važiuojant 50–90 km/val. greičiu ir keičiasi posūkiuose.

Jeigu ūžimas sustiprėja sukant į vieną pusę, gali būti susidėvėjęs rato guolis. Tai nėra vien komforto problema. Sugedęs guolis gali kaisti, pradėti klibėti, o kraštutiniais atvejais sukelti pavojingą situaciją.

Tiesa, panašų ūžimą gali kelti ir netolygiai nusidėvėjusios padangos, ypač jei ilgai nebuvo darytas ratų suvedimas arba važiuoklėje yra laisvumų.

Ką daryti? Jeigu ūžimas didėja kartu su greičiu, nereikėtų jo nurašyti vien „garsesnėms padangoms“. Servise galima greitai patikrinti guolius, padangas ir pakabą.

4. Kalenimas iš variklio

Metališkas kalenimas, stuksenimas ar „dyzelį“ primenantis garsas iš variklio skyriaus – vienas iš rimtesnių signalų. Jis gali būti susijęs su alyvos trūkumu, netinkamu tepimu, grandinės ar diržo mechanizmu, vožtuvais, įtempėjais ar kitomis variklio dalimis.

Ypač pavojinga, jei garsas atsiranda staiga, girdimas ne tik šaltam varikliui, bet ir įšilus, stiprėja didinant apsukas arba kartu užsidega alyvos slėgio lemputė.

Tokio garso ignoravimas gali baigtis labai brangiai. Varikliui pritrūkus tepimo, dalys dėvisi itin greitai, o kartais užtenka kelių minučių, kad žala būtų rimta.

Ką daryti? Pirmiausia verta saugiai sustoti ir patikrinti alyvos lygį. Jei dega alyvos slėgio lemputė arba garsas stiprus, geriau nebetęsti kelionės ir kviesti pagalbą.

5. Švilpimas arba cypimas iš po kapoto

Švilpimas, cypimas ar spiegimas iš variklio skyriaus dažnai susijęs su diržais, įtempėjais arba skriemuliais. Kartais garsas pasigirsta užvedus šaltą variklį ir po kurio laiko dingsta. Tai gali rodyti praslystantį pagalbinį diržą.

Nors iš pradžių tai gali atrodyti smulkmena, nutrūkęs diržas gali sustabdyti generatoriaus darbą, vairo stiprintuvą ar kitus mazgus – priklausomai nuo automobilio konstrukcijos. Jei garsą lydi akumuliatoriaus lemputė prietaisų skydelyje, problema gali būti susijusi su įkrovimu.

Švilpimas gali atsirasti ir dėl oro nuotėkio, turbinos ar vakuumo sistemos problemų, ypač jei kartu automobilis praranda trauką.

Ką daryti? Jeigu cypimas kartojasi, garsėja arba atsiranda kartu su įspėjamosiomis lemputėmis, reikia patikrinti diržus, įtempėjus ir generatoriaus darbą.

6. Traškėjimas sukant vairą

Jeigu sukant vairą, ypač mažame greityje ar manevruojant aikštelėje, girdisi traškėjimas, spragsėjimas arba klaksėjimas, dažnai įtarimai krypsta į pusašius, granatas, vairo mechanizmą ar pakabos atramas.

Klasikinis pavyzdys – traškėjimas sukant į šoną ir pajudant iš vietos. Tai gali būti išorinio pusašio lanksto, dažnai vadinamo granata, susidėvėjimo požymis.

Jeigu garsas labiau primena girgždėjimą ar sunkų ūžimą sukant vairą, problema gali būti susijusi su vairo stiprintuvu, skysčio lygiu arba elektriniu vairo stiprintuvo mechanizmu.

Ką daryti? Tokį garsą verta patikrinti, nes gedimas gali progresuoti. Be to, vairo ir pakabos sistemos tiesiogiai susijusios su automobilio valdymu.

7. Duslus bildėjimas arba barškėjimas iš duslintuvo zonos

Garsas iš automobilio apačios ar galo dažnai susijęs su išmetimo sistema. Barškėti gali duslintuvo laikikliai, šiluminės apsaugos skardos, katalizatorius ar kitos išmetimo sistemos dalys.

Jeigu automobilis staiga tapo gerokai garsesnis, gali būti prakiuręs duslintuvas arba atsijungusi išmetimo sistemos dalis. Tai ne tik kelia triukšmą, bet ir gali būti pavojinga, nes išmetamosios dujos gali patekti į saloną, ypač stovint ar važiuojant lėtai.

Barškėjimas iš katalizatoriaus zonos taip pat gali reikšti, kad jo vidinė keramika pažeista. Tokiu atveju gali atsirasti traukos problemų, padidėti degalų sąnaudos, užsidegti „Check Engine“ lemputė.

Ką daryti? Jeigu garsas sklinda iš automobilio apačios ar galo, verta patikrinti išmetimo sistemą. Atsilaisvinusi detalė gali nukristi kelyje arba pažeisti kitus mazgus.

Kokie garsai pavojingiausi?

Ne visi garsai reiškia, kad automobilį tuoj pat reikia stabdyti. Tačiau yra situacijų, kai geriau nerizikuoti.

Ypač rimtai reikėtų reaguoti, jei girdite stiprų metalo gremžimą stabdant, kalenimą iš variklio, garsų ūžimą nuo rato, traškėjimą sukant vairą arba bet kokį naują garsą, kuris atsirado kartu su įspėjamąja lempute prietaisų skydelyje.

Taip pat pavojinga tęsti kelionę, jei automobilis pradėjo vibruoti, traukti į šoną, prarado stabdymo efektyvumą, sunkiau valdosi ar jaučiamas degėsių kvapas.

Kada galima stebėti, o kada važiuoti į servisą?

Jei garsas atsirado po plovimo, lietaus ar ilgesnio stovėjimo ir po kelių minučių dingsta, jis nebūtinai reiškia rimtą gedimą. Pavyzdžiui, lengvas stabdžių cyptelėjimas po nakties lauke gali būti normalus.

Tačiau jei garsas kartojasi kelias dienas, stiprėja, atsiranda konkrečiomis sąlygomis arba keičiasi priklausomai nuo greičio, apsukų, stabdymo ar vairo pasukimo, tai jau diagnostikos vertas signalas.

Geriausia servise kuo tiksliau apibūdinti, kada garsas girdimas: šaltam ar šiltam varikliui, stabdant ar greitėjant, važiuojant per duobes, sukant vairą, ar tik tam tikru greičiu. Tai padeda greičiau rasti priežastį.

Išvada

Automobilio garsai dažnai yra pirmasis perspėjimas, kad kažkas dėvisi, atsilaisvino ar pradėjo gesti. Kuo anksčiau vairuotojas į juos sureaguoja, tuo didesnė tikimybė išvengti brangaus remonto ir pavojingų situacijų.

Cypiantys stabdžiai, bildanti važiuoklė, ūžiantis guolis, kalantis variklis ar traškesys sukant vairą – tai ne tik nemalonūs garsai. Tai signalai, kuriuos automobilis siunčia prieš rimtesnę problemą.

The post 7 garsai, kurių automobilyje nereikėtų ignoruoti appeared first on Kauno savaitė.