Dar galima pasisėti greitai augančių žalumynų, ridikėlių, špinatų, o derliui nebereikalingas lysves užleisti augalams, kurie pagerins dirvožemį.

Svarbiausia nepamiršti, kad antroje rugpjūčio pusėje Lietuvos daržininkas jau lenktyniauja ne tiek su kalendoriniu rudeniu, kiek su trumpėjančiomis dienomis ir artėjančiomis šalnomis. Todėl dabar verta rinktis tik greitai augančias ir vėsesnių orų nebijančias kultūras.

Laiko liko ne tiek ir daug

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 1991–2020 metų duomenimis, vidutinė pirmosios rudens šalnos dirvos paviršiuje data visoje Lietuvoje yra spalio 6-oji. Tačiau skirtumai tarp regionų gana dideli. Panevėžyje ir Šiauliuose vidutinė pirmos šalnos data – jau rugsėjo 28-oji, Varėnoje – rugsėjo 24-oji, o Klaipėdoje – tik spalio 18-oji. Nidoje ji vidutiniškai pasirodo dar vėliau – spalio pabaigoje.

Vadinasi, sėjant rugpjūčio 20–25 dienomis daugelyje šalies vietų iki pirmųjų šalnų galima tikėtis maždaug penkių ar šešių savaičių. Šiltesnį rudenį augalai vegetuos ilgiau, tačiau planuoti derlių geriau atsargiau.

Dėl to dabar verta žiūrėti ne į tai, kas dar parašyta sėklų pakelio sąraše „galima sėti rugpjūtį“, bet ir kiek dienų konkrečiai veislei reikia iki derliaus.

Ridikėliai – vienas patikimiausių pasirinkimų

Jeigu norisi dar vieno tikro rudens derliaus, ridikėliai – vienas saugiausių variantų. Jie greitai sudygsta, o ankstyvų veislių šakniavaisius galima rauti jau maždaug po keturių ar penkių savaičių. Vėlyvos vasaros sėja jiems netgi palanki: mažėjant karščiams ir trumpėjant dienoms, ridikėliai rečiau skuba žydėti.

Sėkite nedideliais kiekiais kas savaitę ar dešimt dienų – tuomet ne visi ridikėliai subręs vienu metu.

Svarbiausia palaikyti tolygią dirvos drėgmę. Perdžiūvę ir vėliau gausiai palaistyti ridikėliai gali sutrūkinėti, o dėl drėgmės stygiaus šakniavaisiai tampa aitresni ir kietesni.

Špinatams rudens pradžia patinka

Špinatai – dar viena daržovė, kuriai vėsesni orai dažnai palankesni nei vasaros kaitra. Juos rekomenduojama pakartotinai sėti vasaros pabaigoje ir rudenį, o žiemojimui verta rinktis šalčiui atsparesnes veisles.

Rugpjūčio antroje pusėje pasėti špinatai, jei ruduo palankus, dar gali duoti jaunų lapelių. Dalis vėliau pasėtų ar nespėjusių užaugti augalų, ypač pridengtų, gali peržiemoti ir anksti pavasarį vėl pradėti augti.

Špinatams reikia drėgnos, bet neužmirkusios, humusingos dirvos. Rudeniniam derliui geriausia rinktis saulėtą vietą.

Gražgarstės – greitam derliui

Gražgarstės, dažniau vadinamos rukolomis, taip pat puikiai tinka vasaros pabaigos sėjai. Jas galima sėti rugpjūtį ir rugsėjį, o apsaugotoje vietoje derlių skinti dar ilgiau.

Jaunus lapelius galima pradėti skinti gana anksti. Be to, rudenį gražgarstės paprastai auga švelnesnėmis sąlygomis nei per vasaros karščius.

Dar patogiau sėti ne vieną didelį plotą, o kelias nedideles eilutes kas savaitę. Taip šviežių lapelių bus ilgesnį laiką.

Išbandykite azijietiškus žalumynus

Tuščiose lysvėse verta suteikti progą mizunoms, mibunoms, lapinėms garstyčioms, pak choi ar kitiems azijietiškiems žalumynams.

Būtent vėsesnis rudens oras šioms kultūroms dažnai labai tinka. Mizunas ir mibunas lauke galima sėti iki rugpjūčio pabaigos, o jauni pak choi lapai tinkami skinti vos po kelių savaičių. Visai didelei pak choi skrotelei užaugti reikia gerokai ilgiau, todėl rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje saugiau juos auginti būtent dėl jaunų lapelių.

Azijietiški žalumynai tinka ne tik salotoms. Jaunus lapus galima dėti į sriubas, troškinius, kepti keptuvėje ar trumpai apvirti.

Salotoms rinkitės greitai augančias

Su įprastomis gūžinėmis salotomis rugpjūčio pabaigoje jau rizikingiau – Lietuvos rudenį jos gali tiesiog nespėti suformuoti didelės gūžės.

Tačiau vis dar galima sėti lapinių salotų ir įvairių „baby leaf“ mišinių, kurių jauni lapeliai skinami nelaukiant, kol augalas visiškai subręs. Greitai augančių salotinių lapų vasarą galima sulaukti maždaug per keturias savaites, nors vėstant orams augimas lėtėja.

Jeigu turite šiltnamį, inspektą ar galimybę lysvę pridengti, pasirinkimas dar platesnis. Žieminių veislių salotas galima auginti ir vėlyvesniam derliui, tačiau lauke mūsų klimato sąlygomis joms jau verta numatyti apsaugą nuo šalčio.

Sultenės gali likti net žiemai

Dar viena nepelnytai primiršta kultūra – sultenė, dar vadinama valerijonėle arba lauko salota. Ji tradiciškai sėjama vasaros pabaigoje ar rudenį ir pasižymi kur kas didesniu atsparumu vėsiems orams nei daugelis įprastų salotų.

Rudenį pasėtas sultenes galima auginti lysvėje, šiltnamyje ar vazone. Atšiauresniu oru jas pravartu pridengti agroplėvele ar kitu lengvu uždangalu.

Tai geras pasirinkimas tiems, kurie nori žalumynų ne tik rugsėjį, bet ir kuo ilgiau rudenį.

Tuščios lysvės? Pasėkite žaliąją trąšą

Jeigu daržovių rudenį jau gana, tuščios lysvės vis tiek neturėtų likti plikos. Jose galima pasėti sideratų – augalų, auginamų ne derliui, o dirvožemiui pagerinti.

Vienas greičiausiai augančių variantų – baltosios garstyčios. Jos greitai uždengia žemę, padeda slopinti piktžoles, o jų žalioji masė vėliau gali būti palikta kaip mulčias arba įterpta į dirvožemį. Žaliosios trąšos taip pat padeda sulaikyti dirvožemyje po pagrindinio derliaus likusias maisto medžiagas.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro bandymuose baltosios garstyčios ir aliejiniai ridikai buvo sėjami kaip popjūtiniai tarpiniai augalai; tyrimai rodo, kad tokie pasėliai gali sumažinti mineralinio azoto išplovimo riziką.

Tik yra viena svarbi išlyga: garstyčios ir aliejiniai ridikai priklauso bastutinių šeimai. Jei toje lysvėje planuojate auginti kopūstus, brokolius, ridikėlius ar kitas tos pačios šeimos daržoves, sideratus reikėtų pasirinkti atsižvelgiant į sėjomainą.

Svarbiausia – neleisti sėkloms išdžiūti

Rugpjūčio pabaigoje dirva dar gali būti labai šilta ir greitai džiūti. Tai viena dažniausių vėlyvos sėjos nesėkmių priežasčių.

Prieš sėją lysvę gerai palaistykite, sėklas berkite į drėgną dirvą, užberkite plonu žemės sluoksniu ir iki sudygimo neleiskite paviršiui visiškai išdžiūti. Geriau laistyti švelnia srove ar laistytuvu su smulkia galvute, kad neišplautumėte smulkių sėklų.

Kai naktys pradės smarkiai vėsti, po ranka verta turėti baltos agroplėvelės. Ji gali prailginti rudeninį daržovių sezoną ir apsaugoti jaunus augalus nuo pirmųjų silpnų šalnų.

Ko rugpjūčio pabaigoje jau nebeverta tikėtis

Vėlyva sėja turi ribas. Atvirame grunte jau neverta tikėtis normalaus agurkų, pupelių, cukinijų ar kitų šilumamėgių daržovių derliaus. Rizikinga sėti ir daržoves, kurioms subręsti reikia kelių mėnesių.

Todėl taisyklė paprasta: antroje rugpjūčio pusėje rinkitės ne „dar vieną vasaros derlių“, o greitai augančius žalumynus ir vėsą mėgstančias kultūras.

Ridikėliai, špinatai, gražgarstės, sultenės, mizunos ir įvairūs jauni salotų lapeliai dar gali dosniai atsilyginti. O jei šviežio derliaus nebereikia, tegul tuščioje lysvėje auga sideratai – tuomet rugpjūčio sėja naudos duos jau kitų metų daržui.

The post Dar ne per vėlu: ką sėti rugpjūčio pabaigoje appeared first on Kauno savaitė.