Pasirodo, tai nebūtinai atsitiktinumas. Atšalus orams mūsų kraujagyslės reaguoja į temperatūrą, todėl širdžiai gali tekti dirbti sunkiau. Ypač atidūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji hipertenzija.

Vasarą kraujospūdis būna vienoks, o atėjus rudeniui ar žiemai – jau kitoks. Tokią situaciją gydytojai pastebi gana dažnai.

Medicinos specialistai patvirtina, kad kraujospūdis šaltuoju metų laiku paprastai būna aukštesnis nei vasarą. Tam įtakos turi ne tik temperatūra, bet ir pasikeitęs gyvenimo būdas, mažesnis fizinis aktyvumas bei mitybos įpročiai.

Kraujagyslės susiaurėja, spaudimas padidėja

Kai žmogus išeina į šaltą orą, organizmas stengiasi išsaugoti šilumą. Vienas svarbiausių apsauginių mechanizmų – smulkiųjų kraujagyslių susiaurėjimas.

Taip sumažinamas šilumos praradimas per odą, o daugiau kraujo nukreipiama gyvybiškai svarbiems vidaus organams.

Tačiau toks organizmo sprendimas turi ir kitą pusę. Susiaurėjus kraujagyslėms, padidėja pasipriešinimas kraujo tėkmei, todėl pakyla arterinis kraujospūdis.

Sveikam žmogui toks pokytis dažniausiai būna laikinas. Tačiau sergant hipertenzija net papildomas kraujospūdžio padidėjimas gali būti nepageidaujamas.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad stiprus šaltis taip pat gali padidinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Dėl to žmonėms, kurie jau serga širdies ligomis, šaltasis sezonas reikalauja daugiau atsargumo.

Pavojingesni staigūs temperatūros pokyčiai

Įsivaizduokime įprastą lietuvišką žiemos rytą. Namuose – 22 laipsniai šilumos, o už durų spaudžia dešimties laipsnių šaltis.

Vos išėjus į lauką kraujagyslės pradeda reaguoti į pasikeitusias sąlygas. Kai kuriems žmonėms kraujospūdis dėl to gali pastebimai padidėti.

Ypač didelis krūvis organizmui tenka tada, kai iš šiltos patalpos staiga patenkama į šaltį ir iš karto imamasi sunkaus fizinio darbo.

Pavyzdžiui, intensyviai kasant sniegą širdžiai tenka susidoroti su dviem iššūkiais: fiziniu krūviu ir šalčio sukeltu kraujagyslių susiaurėjimu.

Todėl vyresniems ar širdies ligomis sergantiems žmonėms rekomenduojama prieš aktyvius darbus lauke apsiprasti su temperatūra, tinkamai apsirengti ir vengti staigaus, neįprastai didelio krūvio.

Kodėl didesnė rizika vyresniems žmonėms?

Bėgant metams kraujagyslės tampa mažiau elastingos. Dėl to organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie staigių temperatūros svyravimų.

Sezoniniai kraujospūdžio pokyčiai dažniau pastebimi tarp 65 metų ir vyresnių žmonių.

Vyresniame amžiuje taip pat dažniau pasitaiko aterosklerozė, hipertenzija, cukrinis diabetas ir kitos lėtinės ligos, didinančios širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką.

Svarbu ir tai, kad padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai gerai, nors matuoklis rodo gerokai didesnius skaičius nei įprastai.

Todėl vien gera savijauta dar negarantuoja, kad kraujospūdis yra normalus.

Kaltas ne vien šaltis

Rudenį ir žiemą pasikeičia ne tik oro temperatūra.

Dėl trumpesnių dienų ir prastesnių orų žmonės dažnai mažiau vaikšto, rečiau važinėja dviračiu, daugiau laiko praleidžia namuose.

Sumažėjęs fizinis aktyvumas gali prisidėti prie svorio augimo ir kraujospūdžio didėjimo.

Šaltuoju sezonu neretai keičiasi ir mityba. Valgoma daugiau riebių, sūrių patiekalų, rūkytų gaminių, konservuotų produktų.

Didelis druskos kiekis gali didinti kraujospūdį, ypač druskai jautriems žmonėms.

Prie to prisideda ir šventinis laikotarpis, kai dažniau vartojamas alkoholis, valgoma gausiau, sutrinka įprastas miego režimas.

Taigi žieminis kraujospūdžio padidėjimas gali būti kelių veiksnių rezultatas, o ne vien tiesioginė šalčio pasekmė.

Kaip suprasti, kad kraujospūdis per aukštas?

Europos kardiologų draugijos 2024 metų rekomendacijose nurodoma, kad arterinė hipertenzija gydytojo kabinete paprastai nustatoma, kai pakartotinai matuojamas kraujospūdis siekia 140/90 mmHg arba daugiau.

Matuojant namuose, svarbi kiek kitokia riba – hipertenziją rodo kelių dienų matavimų vidurkis, siekiantis 135/85 mmHg arba daugiau.

Tačiau vienas didesnis matavimo rezultatas dar nereiškia, kad žmogus serga hipertenzija.

Kraujospūdį laikinai gali padidinti fizinis krūvis, jaudulys, skausmas, kava ar net neteisinga matavimo padėtis.

Norint gauti patikimesnius duomenis, patariama matuoti kraujospūdį ryte ir vakare, kiekvieną kartą atlikti po du matavimus su vienos ar dviejų minučių pertrauka.

Prieš matuojant reikėtų bent penkias minutes ramiai pasėdėti, nekalbėti, laikyti nugarą atremtą, o ranką – širdies aukštyje.

Taip pat svarbu naudoti tinkamo dydžio žastinę manžetę.

Jeigu namuose kelias dienas iš eilės kraujospūdžio vidurkis viršija rekomenduojamas ribas, verta kreiptis į šeimos gydytoją.

Ar žiemą reikia didinti vaistų dozę?

Žmonėms, jau vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus, šis klausimas ypač aktualus.

Kartais gydytojas, įvertinęs kelių savaičių matavimų rezultatus, gali nuspręsti, kad gydymą reikia koreguoti. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną žiemą vaistų dozę būtina didinti.

Savarankiškai keisti vaistų dozių nereikėtų.

Kraujospūdis gali svyruoti dėl daugybės priežasčių, todėl gydytojas vertina ne vien pavienius rodmenis, bet ir bendrą sveikatos būklę, kitus vartojamus vaistus bei galimą šalutinį poveikį.

Svarbu ir tai, kad atšilus orams kraujospūdis gali sumažėti. Todėl be gydytojo priežiūros padidintos vaistų dozės vėliau gali sukelti pernelyg žemą kraujospūdį, silpnumą ar svaigimą.

Kaip apsaugoti širdį šaltuoju sezonu?

Specialistai rekomenduoja neatsisakyti fizinio aktyvumo vien todėl, kad lauke atvėso. Pasivaikščiojimai, lengva mankšta namuose ar kitas pagal sveikatą pasirinktas judėjimas padeda palaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Svarbiausia vengti staigaus perėjimo nuo visiško poilsio prie didelio fizinio krūvio šaltyje.

Einant į lauką naudinga apsirengti keliais sluoksniais, apsaugoti galvą ir rankas nuo šalčio. Ypač šaltomis dienomis ilgas treniruotes lauke galima pakeisti mankšta šiltoje patalpoje.

Taip pat verta riboti druskos kiekį, nepamiršti daržovių, pakankamai miegoti ir reguliariai tikrinti kraujospūdį.

Jeigu žmogus serga hipertenzija, pravartu kelias savaites stebėti, ar atvėsus orams rodmenys iš tiesų padidėjo, ir juos aptarti su gydytoju.

Kada būtina skubi pagalba?

Nors nedideli sezoniniai kraujospūdžio svyravimai gana dažni, labai didelis kraujospūdis gali būti pavojingas.

Jei matuoklis rodo 180/120 mmHg ar daugiau, reikia ramiai pasėdėti ir pakartoti matavimą. Jei rodmenys išlieka tokie aukšti, būtina skubiai kreiptis medicininės konsultacijos.

Jeigu kartu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas, kalbos, regėjimo ar judesių sutrikimas, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112.

Tokie simptomai gali reikšti ūmią širdies ar smegenų kraujotakos problemą.

Šaltis – priminimas pasirūpinti savimi

Žiemą kraujospūdis gali pakilti net ir tiems, kurie vasarą tokios problemos nepastebėjo. Vis dėlto šis pokytis nėra nei neišvengiamas, nei visiems vienodas.

Svarbiausia suprasti, kad kraujospūdis reaguoja į aplinkos sąlygas, fizinį aktyvumą ir kasdienius įpročius.

Todėl prasidėjęs šaltasis sezonas – tinkamas metas išsitraukti kraujospūdžio matuoklį, įvertinti savo įpročius ir, jei reikia, pasitarti su šeimos gydytoju.

The post Kodėl atšalus orams pakyla kraujospūdis appeared first on Kauno savaitė.