Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Sostinės regione antrąjį ketvirtį siekė 2879,7 euro ir buvo 2,6 proc. didesnis nei pirmąjį ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis augo 3,3 proc. – iki 2425,7 euro.

Atotrūkis tarp šių dviejų regionų per ketvirtį beveik nepasikeitė ir sudarė 454 eurus.

Tuo metu vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis Sostinės regione vidutiniškai siekė 1742,2 euro ir per ketvirtį augo 2,6 proc., o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1492,2 euro, arba 2,7 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį.

Tarp apskričių didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis fiksuotas Vilniaus apskrityje – 2879,7 euro, o mažiausias Marijampolės – 2140,8 euro. Taigi skirtumas tarp jų siekė beveik 739 eurus.

Per ketvirtį atlyginimai sparčiausiai augo Šiaulių apskrityje – 4,3 proc., Utenos – 3,9 proc., Panevėžio – 3,7 proc.

Bruto darbo užmokestis antrąjį ketvirtį augo visose šalies savivaldybėse. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, augimas svyravo nuo 0,8 proc. Mažeikių rajone iki 8,2 proc. Visagine.

Didžiausias vidutinis bruto atlyginimas išliko Vilniaus mieste – 2966,7 euro. Toliau rikiavosi Kauno miestas, kur vidutiniškai uždirbama 2740,8 euro, Klaipėdos miestas – 2582,2 euro ir Kauno rajonas – 2581,5 euro.

Mažiausias vidutinis bruto atlyginimas fiksuotas Zarasų rajone – 1941 euras. Kalvarijoje – 1986,7 euro. Šilalės rajone jis siekė 1997,6 euro. Skirtumas tarp didžiausią ir mažiausią vidutinį bruto atlyginimą turinčių savivaldybių viršijo 1 tūkst. eurų.

Per metus vidutinis bruto darbo užmokestis augo visose šalies savivaldybėse. Sparčiausiai – 15,8 proc. – jis didėjo Kelmės rajone. Lėčiausias metinis augimas fiksuotas Neringoje – 4,6 proc.

Agentūros teigimu, darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo padidėjęs darbų mastas, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

The post Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų šalies regionų siekė 454 eurus appeared first on Kauno savaitė.