Vieną akimirką miegate, o kitą koja tarsi sukietėja, pirštai įsitempia, o skausmas toks stiprus, kad sunku net pajudėti.

Dažniausiai tai vadinama kojų mėšlungiu. Mediciniškai tai – staigus, nevalingas raumens susitraukimas. Jis gali trukti kelias sekundes, bet kartais užsitęsia kelias minutes, o raumens jautrumas gali išlikti ir kitą dieną.

Daugelis iš karto pagalvoja: „Trūksta magnio.“ Tačiau tai tik viena iš galimų priežasčių. Kojų mėšlungį gali lemti ir skysčių trūkumas, nuovargis, ilgas stovėjimas, kai kurie vaistai, kraujotakos ar nervų sistemos problemos.

Kodėl raumenį sutraukia mėšlungis?

Normaliai raumuo susitraukia ir atsipalaiduoja gavęs nervų sistemos signalus. Tam reikia tinkamos nervų, raumenų, kraujotakos ir mineralų pusiausvyros.

Mėšlungio metu ši sistema sutrinka: raumuo pradeda trauktis nevalingai ir tarsi „užstringa“. Jis susitraukia stipriai, dėl to pablogėja kraujotaka, raumeniui ima trūkti deguonies, o atsipalaiduoti tampa dar sunkiau.

Štai kodėl mėšlungis gali atrodyti toks staigus ir skausmingas. Tai ne šiaip „nutirpusi koja“, o nevalingas raumens spazmas.

Kodėl mėšlungis dažnai užklumpa naktį?

Naktį kojų mėšlungis pasitaiko ypač dažnai. Viena priežastis – miego padėtis. Miegant pėdos dažnai būna nuleistos žemyn, o blauzdos raumuo sutrumpėjęs. Tokia padėtis gali sudaryti palankesnes sąlygas spazmui.

Kita priežastis – ramybės būsena. Dieną kojos dirba, o naktį, kai ilgai nejudame, kraujotaka sulėtėja. Jei raumuo per dieną buvo pervargęs, įtemptas ar po fizinio krūvio atsirado smulkių pažeidimų, naktį jis gali sureaguoti mėšlungiu.

Tai ypač aktualu žmonėms, kurie daug stovi, ilgai sėdi, dirba fizinį darbą, sportuoja, bet nepakankamai atsigauna, arba dieną išgeria per mažai skysčių.

Ar tikrai visada kaltas magnis?

Ne. Magnis svarbus normaliai raumenų ir nervų veiklai, tačiau kojų mėšlungis ne visada reiškia jo trūkumą.

Mėšlungiui įtakos gali turėti:

• skysčių trūkumas;
• elektrolitų disbalansas;
• magnio, kalio ar kalcio trūkumas;
• raumenų nuovargis;
• nepatogi kojų padėtis miegant;
• ilgas stovėjimas arba sėdėjimas;
• nėštumas;
• kai kurie vaistai;
• kraujotakos, nervų, inkstų, kepenų ar skydliaukės ligos.

Todėl aklai gerti magnį „dėl viso pikto“ ne visada prasminga. Vieniems jis gali padėti, kitiems – ne. Be to, jei mėšlungis kartojasi dažnai, svarbu ieškoti priežasties, o ne tik slopinti simptomą.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis su kalio papildais. Jų nereikėtų vartoti savarankiškai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, nes per didelis kalio kiekis gali būti pavojingas, ypač sergant inkstų ligomis ar vartojant kai kuriuos vaistus nuo kraujospūdžio.

Ką daryti, kai koją sutraukė mėšlungis?

Svarbiausia – pabandyti priverstinai ištempti susitraukusį raumenį. Jei mėšlungis sutraukė blauzdą, atsisėskite, ištieskite koją ir patraukite pėdos pirštus į save. Kulnas turi būti stumiamas į priekį, o pėda lenkiama kūno link.

Jeigu rankomis pėdos nepasiekiate, galima panaudoti rankšluostį, diržą ar paklodės kraštą – užmesti ant pėdos ir švelniai traukti į save.

Kitas būdas – atsistoti ir atsargiai perkelti svorį ant sutrauktos kojos, pėdą laikant pilnai ant grindų. Tai gali padėti raumeniui atsipalaiduoti.

Kai aštrus skausmas atlėgsta, blauzdą galima švelniai pamasažuoti. Masažuokite nuo pėdos aukštyn, link kelio. Jei raumuo vis dar jautrus, gali padėti šilta dušo srovė arba šiltas drėgnas rankšluostis.

Svarbu: jei skausmas labai stiprus, koja patinsta, parausta, nutirpsta ar mėšlungis nepraeina ilgiau kaip 10 minučių, nereikėtų laukti, kol „praeis savaime“.

Kaip sumažinti naktinio mėšlungio riziką?

Jei mėšlungis kartojasi, verta pradėti nuo paprastų įpročių.

Prieš miegą galima kelias minutes švelniai pratempti blauzdas. Pavyzdžiui, atsiremti rankomis į sieną, vieną koją pastatyti priekyje, kitą atitraukti atgal ir kulną laikyti ant grindų. Tempimas turi būti jaučiamas, bet ne skausmingas.

Taip pat svarbu per dieną gerti pakankamai vandens, ypač karštu oru, po fizinio krūvio ar gausiau prakaituojant.

Jei mėšlungis dažnai užklumpa naktį, verta atkreipti dėmesį į miego padėtį. Per stipriai užklota antklodė gali spausti pėdas žemyn. Tokiu atveju galima palikti daugiau vietos kojoms arba po keliais padėti nedidelę pagalvę.

Jeigu žmogus daug sėdi, pravartu kas valandą bent trumpai pajudėti, pakilnoti pėdas, pasivaikščioti ar atlikti keletą blauzdų tempimo pratimų.

Kada verta pasitikrinti vaistus?

Kai kurie vaistai gali didinti mėšlungio tikimybę. Tai gali būti dalis šlapimą varančių vaistų, kai kurie vaistai nuo kraujospūdžio, cholesterolio ar astmos, taip pat kiti preparatai.

Tai nereiškia, kad vaistus reikia nutraukti savarankiškai. To daryti negalima. Tačiau jei mėšlungis prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą arba sustiprėjo pakeitus dozę, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

Gydytojas įvertins, ar mėšlungis gali būti susijęs su vartojamais vaistais, elektrolitų pusiausvyra ar kita sveikatos būkle.

Kada kojų mėšlungis gali būti rimtesnis signalas?

Dažniausiai naktinis kojų mėšlungis nėra pavojingas. Vis dėlto kartais jis gali būti susijęs su kitomis sveikatos problemomis.

Į gydytoją verta kreiptis, jei:

• mėšlungis kartojasi labai dažnai;
• dėl jo nuolat sutrinka miegas;
• spazmas trunka ilgiau nei 10 minučių;
• kartu atsiranda kojos tinimas, paraudimas ar karštis;
• jaučiamas tirpimas, silpnumas ar dilgčiojimas;
• skausmas atsiranda vaikštant ir praeina sustojus;
• mėšlungis prasidėjo pradėjus vartoti naujus vaistus;
• sergate diabetu, inkstų, kepenų, skydliaukės ar kraujotakos ligomis.

Tokiais atvejais priežastis gali būti ne vien nuovargis ar mineralų trūkumas. Kartais panašūs simptomai susiję su venų, arterijų, nervų ar medžiagų apykaitos sutrikimais.

Ko geriau nedaryti?

Nereikėtų mėšlungio gydyti vien papildais, neieškant priežasties. Magnis nėra universali priemonė visiems.

Taip pat nereikėtų savarankiškai vartoti kalio papildų ar vaistų nuo mėšlungio, ypač jei turite lėtinių ligų arba vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, širdies ligų ar inkstų problemų.

Seniau kojų mėšlungiui gydyti kai kur naudotas chininas, tačiau šiandien jis daugelyje rekomendacijų nebesiūlomas dėl galimų rimtų šalutinių poveikių. Todėl tokių priemonių be gydytojo nurodymo vartoti nereikėtų.

Paprasta taisyklė

Jei naktį koją sutraukė mėšlungis, pirmiausia ištempkite raumenį – pėdos pirštus traukite į save, kulną stumkite į priekį. Kai skausmas atlėgs, blauzdą pamasažuokite ir sušildykite.

Jeigu mėšlungis pasitaiko retai, dažniausiai pakanka daugiau dėmesio skirti skysčiams, poilsiui, tempimo pratimams ir miego padėčiai.

Tačiau jei mėšlungis kartojasi dažnai, trikdo miegą ar jį lydi tinimas, tirpimas, paraudimas ar silpnumas, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Tokiu atveju organizmas gali signalizuoti ne tik apie nuovargį, bet ir apie sveikatos problemą, kurią reikia įvertinti rimčiau.

The post Naktį koją sutraukė mėšlungis: ko gali trūkti organizmui ir kaip numalšinti spazmą? appeared first on Kauno savaitė.

Vaistas nebrangus, dažnai parduodamas be recepto, veikia gana greitai, todėl ne vienų namų vaistinėlėje laikomas „dėl viso pikto“.

Tačiau čia slypi ir pavojus.

Viena yra išgerti tabletę retkarčiais, kai skausmas trumpalaikis, ir visai kas kita – vartoti ibuprofeną kasdien ar beveik kasdien kelias savaites.

Tokiu atveju šalutinio poveikio rizika pastebimai didėja.

Kaip veikia ibuprofenas?

Ibuprofenas priklauso nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, dar vadinamiems NVNU.

Šiai grupei priklauso ir kai kurie kiti dažnai vartojami vaistai nuo skausmo bei uždegimo.

Ibuprofenas mažina skausmą, uždegimą, tinimą ir karščiavimą.

Dėl to jis gali padėti, kai skauda sąnarius, raumenis, nugarą, dantis ar galvą.

Vis dėlto svarbu suprasti: ibuprofenas dažniausiai malšina simptomą, bet nepašalina pačios priežasties.

Pavyzdžiui, sergant sąnarių ligomis jis gali sumažinti skausmą ir palengvinti judėjimą, tačiau pats kremzlės dėvėjimosi ar ligos eigos nesustabdo.

Todėl ilgai besitęsiantis skausmas neturėtų būti „užgesinamas“ tabletėmis mėnesių mėnesius.

Jei vaisto prireikia nuolat, tai ženklas ieškoti skausmo priežasties.

Kodėl pavojinga vartoti ilgai?

Didžiausia problema prasideda tada, kai ibuprofenas vartojamas ne kelias dienas, o savaitėmis ar mėnesiais.

NHS nurodo, kad rimtų šalutinių poveikių rizika didesnė vartojant dideles ibuprofeno dozes arba vartojant jį ilgą laiką.

Mayo Clinic taip pat pabrėžia, kad nesteroidinius vaistus nuo uždegimo reikėtų vartoti mažiausia veiksminga doze ir kuo trumpesnį laiką.

Pirmiausia nukenčia virškinamasis traktas.

Ibuprofenas gali dirginti skrandžio gleivinę, didinti opų ir kraujavimo riziką.

Kartais žmogus pajunta rėmenį, pilvo skausmą ar pykinimą, tačiau pavojingesnė situacija ta, kad rimtas kraujavimas gali prasidėti ir be ryškių įspėjamųjų simptomų.

Rizika didėja, jei ibuprofenas vartojamas didelėmis dozėmis, ilgą laiką, vyresniame amžiuje, taip pat jei žmogus jau yra turėjęs skrandžio opų ar kraujavimų.

Poveikis inkstams

Ibuprofenas gali paveikti ir inkstus.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo veikia medžiagas, padedančias palaikyti tinkamą kraujotaką inkstuose.

Kai kuriems žmonėms tai gali pabloginti inkstų funkciją.

Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie serga inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, vartoja šlapimą varančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus, taip pat žmonės, kuriems trūksta skysčių, pavyzdžiui, karščiuojant, viduriuojant ar gausiai prakaituojant.

Todėl ibuprofeno nereikėtų vartoti „profilaktiškai“ ar įpročio tvarka.

Jei organizmas išsekęs, dehidratuotas ar jau yra inkstų problemų, toks vaistas gali tapti papildoma našta.

Širdies ir kraujagyslių rizika

Ilgesnis ibuprofeno ir kitų NVNU vartojimas siejamas ir su širdies bei kraujagyslių rizika.

Mayo Clinic nurodo, kad šie vaistai gali didinti širdies priepuolio ir insulto riziką, o rizika gali didėti ilgėjant vartojimo laikui.

JAV vaistų informacijoje taip pat pabrėžiama, kad rizika gali atsirasti anksti ir didėja vartojant didesnes dozes ar ilgiau.

Ibuprofenas kai kuriems žmonėms gali skatinti skysčių susilaikymą, didinti kraujospūdį arba pabloginti širdies nepakankamumo eigą.

Todėl sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis dėl reguliaraus vartojimo turėtų pasitarti su gydytoju.

Kam reikėtų būti ypač atsargiems?

Ibuprofenas ne visiems vienodai saugus.

Didesnė šalutinio poveikio rizika gali būti vyresniems žmonėms, sergantiems skrandžio, inkstų, kepenų, širdies ligomis, aukštu kraujospūdžiu, astma arba vartojantiems kelis vaistus vienu metu.

Ypač svarbios sąveikos su kraują skystinančiais vaistais, kai kuriais antidepresantais, kraujospūdį mažinančiais vaistais, šlapimą varančiais preparatais.

Tokiais atvejais ibuprofeno vartojimas gali padidinti kraujavimo, inkstų pažeidimo ar kitų komplikacijų riziką.

Kai kurie astma sergantys žmonės taip pat blogai toleruoja ibuprofeną ir kitus NVNU – jiems gali pasunkėti kvėpavimas, atsirasti švokštimas ar dusulys.

Ar tai reiškia, kad ibuprofeno reikėtų bijoti?

Ne. Ibuprofenas nėra „blogas“ vaistas.

Daugeliui žmonių trumpalaikis vartojimas pagal instrukciją yra veiksmingas ir pakankamai saugus.

Problema prasideda tada, kai vaistas vartojamas dažnai, didelėmis dozėmis arba ilgą laiką be gydytojo žinios.

Jei skausmas kartojasi kasdien, geriau ne didinti dozę, o ieškoti priežasties ir tartis su specialistu.

Paprasta taisyklė: vartoti mažiausią veiksmingą dozę ir kuo trumpiau. Jei skausmas nepraeina, grįžta ar dėl jo ibuprofeno prireikia nuolat, reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, kartojasi, stiprėja arba dėl jo nuolat prireikia nuskausminamųjų.

Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda juodos išmatos, vėmimas krauju, stiprus pilvo skausmas, dusulys, krūtinės skausmas, staigus silpnumas, veido ar galūnių tinimas, smarkiai sumažėjęs šlapimo kiekis ar alerginės reakcijos požymiai.

Taip pat būtina pasitarti su gydytoju, jei ibuprofeną norima vartoti ilgiau, o žmogus turi lėtinių ligų arba vartoja kitus vaistus.

Svarbiausia

Ibuprofenas gali būti geras pagalbininkas trumpalaikiam skausmui ar uždegimui malšinti. Tačiau vartojamas savaitėmis jis gali kelti riziką skrandžiui, inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai.

Todėl šio vaisto nereikėtų paversti kasdieniu įpročiu. Jei skausmas nuolat grįžta, organizmas siunčia signalą, kad reikia ne tik malšinti simptomą, bet ir ieškoti jo priežasties.

The post Ibuprofenas malšina skausmą, bet kas nutinka vartojant jį savaitėmis? appeared first on Kauno savaitė.

Nors iš šalies tai atrodo kaip keistas odos spalvos „žaidimas“, iš tiesų po oda vyksta gana aiškus biologinis procesas.

Organizmas pamažu suskaido po smūgio iš kraujagyslių išsiliejusį kraują ir pašalina jo likučius.

Kaip atsiranda mėlynė?

Mėlynė susidaro tada, kai smūgio ar suspaudimo metu pažeidžiamos smulkios kraujagyslės – kapiliarai.

Kraujas iš jų išteka, tačiau neišsilieja į išorę, o lieka audiniuose po oda.

Todėl pažeista vieta gali patinti, skaudėti, tapti jautri prisilietimui, o ant odos atsiranda spalvota dėmė.

Jos atspalvis priklauso nuo to, kiek kraujo išsiliejo, kaip giliai jis susikaupė, kokia žmogaus oda ir kuri kūno vieta sumušta.

Kodėl mėlynė iš pradžių būna raudona ar violetinė?

Pirmosiomis valandomis mėlynė dažnai būna rausva, raudona arba purpurinė. Taip yra todėl, kad po oda dar yra šviežio kraujo.

Kraujui spalvą suteikia hemoglobinas – raudonuosiuose kraujo kūneliuose esantis baltymas, pernešantis deguonį.

Tačiau po oda kraujas neatrodo ryškiai raudonas kaip žaizdoje.

Jo spalvą keičia odos sluoksniai, kraujosruvos gylis, apšvietimas ir tai, kiek deguonies likę hemoglobine.

Vėliau mėlynė dažnai tampa melsva, violetinė ar net beveik juoda.

Tai nereiškia, kad kraujas iš tikrųjų „pamėlynuoja“.

Tamsesnį atspalvį lemia hemoglobino pokyčiai ir tai, kaip šviesa atsispindi nuo po oda esančių kraujo sankaupų.

Kodėl mėlynė pažaliuoja?

Žalsvas mėlynės atspalvis atsiranda tada, kai organizmas pradeda skaidyti hemoglobiną.

Vienas svarbiausių šio proceso produktų yra biliverdinas – žalias pigmentas.

Kitaip tariant, žalia spalva rodo, kad mėlynė jau gyja: kraujas po oda nebėra „šviežias“, o organizmas aktyviai ardo jo sudedamąsias dalis.

Kodėl sena mėlynė pagelsta?

Vėliau biliverdinas virsta bilirubinu. Tai gelsvai oranžinis pigmentas, todėl senesnės mėlynės dažnai įgauna geltoną, gelsvai rudą ar rusvą atspalvį.

Bilirubinas žinomas ir iš kitų organizmo procesų – pavyzdžiui, jis susijęs su tulžies spalva ir gelta. Tačiau mėlynės atveju jis kaupiasi tik lokaliai audiniuose ir pats savaime nereiškia kepenų problemų.

Galiausiai pigmentų likučius, geležį ir suirusių kraujo ląstelių „atliekas“ pašalina imuninės sistemos ląstelės.

Kai šis valymo darbas baigiasi, mėlynė pamažu išblunka.

Mėlynės spalvų kelias

Supaprastintai mėlynės gyjimą galima apibūdinti taip:

• po smūgio plyšta kapiliarai ir kraujas patenka į audinius;
• hemoglobinas suteikia rausvus, melsvus, violetinius ar tamsius atspalvius;
• hemoglobinui yrant atsiranda žalias biliverdinas;
• biliverdinas virsta gelsvu bilirubinu;
• pigmentų likučiai pamažu pašalinami, o mėlynė išnyksta.

Todėl mėlynė yra tarsi mažas cheminis procesas po oda – spalvos keičiasi ne atsitiktinai, o pagal tai, kokioje stadijoje yra kraujo skilimas.

Kiek laiko gyja mėlynė?

Dažniausiai paprasta mėlynė išnyksta maždaug per dvi savaites, tačiau tai labai individualu. Viena gali išblukti per savaitę, kita laikytis ilgiau.

Gijimo greitis priklauso nuo smūgio stiprumo, kraujosruvos dydžio, žmogaus amžiaus, vartojamų vaistų, odos savybių ir sužeistos kūno vietos.

Pirmąją parą po sumušimo gali padėti šaltis. Ledą arba šaldomą kompresą reikėtų suvynioti į rankšluostį ir laikyti trumpais intervalais.

Tai gali sumažinti patinimą, skausmą ir kraujo išsiliejimą į audinius.

Kada mėlynės gali būti blogas ženklas?

Įprasta mėlynė po aiškaus sumušimo dažniausiai nėra pavojinga. Tačiau kai kuriais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju.

Sunerimti verta, jei mėlynės atsiranda be aiškios priežasties, jų staiga padaugėja, jos labai didelės, skausmingos arba atsiranda kartu su kraujavimu iš nosies, dantenų, krauju šlapime ar išmatose.

Medikų pagalbos taip pat reikėtų, jei sumušta vieta labai tinsta, darosi karšta, parausta, atsiranda pūlių, karščiavimas, raudonos juostos odoje arba mėlynė didėja, užuot mažėjusi.

Svarbu pasitikrinti ir tada, jei mėlynės pradėjo atsirasti pradėjus vartoti naujus vaistus, ypač kraują skystinančius preparatus ar kitus kraujo krešėjimui galinčius turėti įtakos vaistus.

Svarbiausia

Mėlynė nėra vien tik „mėlyna dėmė“. Tai po oda vykstantis gijimo procesas, kurio spalvas lemia kraujo ir hemoglobino skilimas.

Melsvi ir violetiniai atspalviai susiję su po oda susikaupusiu krauju bei hemoglobinu, žalsvą spalvą suteikia biliverdinas, o gelsvą – bilirubinas.

Kai organizmas pašalina šiuos likučius, mėlynė išnyksta.

Jeigu mėlynės atsiranda retkarčiais po aiškaus sumušimo, dažniausiai dėl jų nerimauti nereikia. Tačiau dažnos, nepaaiškinamos ar labai skausmingos kraujosruvos gali būti signalas, kad verta kreiptis į gydytoją.

The post Kodėl mėlynė iš pradžių būna mėlyna, paskui žalia ir geltona? appeared first on Kauno savaitė.

Milijonai žmonių visame pasaulyje jaučia lėtinius skausmus. „Ko norėti – senatvė“, – dažniausiai atsidūstame ir mes. Ir kartais net būname teisūs! Kai kurie skausmai tikrai yra senėjimo proceso pasekmė. Išskyrus tuos atvejus, kai visiškai niekuo neypatingas skausmas tampa rimtos ligos signalu.

Todėl bendrosios praktikos gydytojai, fizioterapeutai, kiti sveikatos apsaugos ekspertai sudarė sąrašą elementariausių skausmų, į kuriuos prašo nemoti ranka, o iškart užsirašyti vizitui pas savo gydytoją.

Apatinės nugaros dalies skausmas

Neurologai sako, kad apie 80 proc. suaugusiųjų per savo gyvenimą patiria vienokios ar kitokios formos nugaros skausmą apatinėje jos dalyje. Gera žinia ta, jog daugeliui tai tiek ir tebūna – maudimas ties juosmeniu. Blogoji – kartais toks maudimas reiškia baisią diagnozę.

Gydytoju įspėjimu, staigus ir stiprus apatinės nugaros dalies skausmas, kurį papildo sunkumai šlapinantis arba tuštinantis, gali būti arklio uodegos sindromo ženklas.

Nors ši stuburo liga reta – pasitaiko 1 iš 33 000, bet labai pavojinga.

Širdies problemos ne visada pasireiškia krūtinės skausmais.

Sindromą gali sukelti juosmeninės stuburo dalies tarpslankstelinio disko išvarža arba auglys. Kai jie užspaudžia juosmeninio rezginio nervus, atsiranda skausmas, silpnumas kojose, sutrinka šlapinimosi ir tuštinimosi funkcija, aptirpsta sėdmenys ir audiniai aplink išangę.

Negydoma liga gali lemti netgi apatinės kūno dalies paralyžių.

Viršutinės nugaros dalies skausmas

Labai stiprus skausmas šioje kūno dalyje gali kilti atsisluoksniavus aortai – kai įplyšta stambiausios žmogaus organizmo arterijos vidinis sluoksnis. Tokie atvejai labai nedažni, tačiau negydomi beveik visada baigiasi mirtimi.

Aortos plyšimus ekspertai vadina chameleoninėmis būklėmis, nes jos mėgsta imituoti kitus negalavimus, ir nustatyti diagnozę iškart ir greitai retai pavyksta.

Taigi nors skausmas viršutinėje nugaros dalyje jokiu būdu nereiškia aortos atsisluoksniavimo, visada geriau apsidrausti ir pasitikrinti. Ankstyva diagnozė ir laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Kojų maudimas ir silpnumas

Jeigu kojas maudžia ilgiau pabėgiojus ar intensyviau pasimankštinus, nieko baisaus. Jeigu raumenų silpnumas ir skausmas nuolatiniai jūsų palydovai vaikštant, tai gali būti stuburo naviko požymis.

Augdamas jis ima spausti stuburo kanalą, nervų šakneles, kraujagysles ir kaulus. Todėl, be kojų maudimo ir tirpimo, dar pasireiškia nugaros skausmai, kurie sustiprėja atsigulus. Tampa sunku stovėti, kontroliuoti šlapinimosi ir šalinimo funkcijas, sumažėja jautrumas karščiui ir šalčiui.

Blauzdų skausmai

Jeigu nei iš šio, nei iš to ėmė kamuoti keistas blauzdos skausmas, jį gali kelti ir tokia rimta liga, kaip giliųjų venų trombozė.

Trombai tokiu atveju dažniausiai susidaro ilgiau pasėdėjus ar šiaip nejudant, pavyzdžiui, po tolimos kelionės lėktuvu ar automobiliu.

Kiti giliųjų venų trombozės simptomai – paraudusios karštos odos dėmė ant kojos.

Akių skausmai

Šiame skaitmeniniame amžiuje jie, deja, tapo kasdienybe. Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas, kaip jį vadina gydytojai oftalmologai, būdingas kone 90 proc. visų kompiuterių vartotojų. Nuo stebeilijimosi į monitorių jiems diegia akis, pasireiškia jautrumas šviesai, išnyksta regos aštrumas.

Laimė, šis sindromas sąlyginai nepavojingas – dažnas jo atsikrato sureguliavęs savo kompiuterio ekraną.

Bet akis gali skaudėti dėl visai kitų priežasčių, ir daug rimtesnių. Pavyzdžiui, optinės neuropatijos, kurią sukelia optinį nervą supančių audinių uždegimas. Tada gresia netekti regos. Tačiau jeigu į gydytoją kreipiamasi nedelsiant, liga sėkmingai gydoma steroidais ir daugiausia per 12 mėnesių atgaunama visiškai normali rega.

Kairiojo apatinio žandikaulio skausmas

Širdies problemos ne visada pasireiškia krūtinės skausmais. Kartais skauda kitur, pavyzdžiui, žandikaulį.

Toks skausmas, ypač kairėje pusėje, dažniau būdingas moterims.

Tad nors maudžiantis žandikaulis dažniausiai būna griežimo dantimis ir per stipraus jų sukandimo rezultatas, pravartu prisiminti apie infarkto tikimybę.

Kaulų skausmai

Senstant tokie skausmai tampa natūraliu mūsų kūno atsaku į susidėvėjimą ir patirtus krūvius. Vis dėlto medikai įspėja, jog kaulus gali skaudėti ir dėl dauginės mielomos – kraujo vėžio, kuris puola kaulų čiulpuose aptinkamas plazmines ląsteles.

Be kaulų skausmų stuburo arba krūtinės srityje, mielomą tipiškai sukelia pykinimą, vidurių užkietėjimą ir atima apetitą.

Aštrūs pilvo skausmai dešiniojo šono apačioje

Diagnozuoti tikslią pilvo skausmų priežastį – iššūkis net specialistams, nes visiems žmonėms kada nors dėl ko nors jį suskausta. Tačiau žvėriškas skausmas, kuris nė kiek neatlėgsta ir leidžiasi dešiniuoju šonu žemyn – arba iškart yra ten susitelkęs, – gali reikšti ūmų apendicitą.

Nevirškinimo skausmai

Gastrointestiniai skausmai, kaip juos vadina specialistai, gali apsilankyti išgėrus per daug kavos. O kartais gali būti įspėjimu apie vėžį.

Deja, žmonės labai dažnai pražiūri šį simptomą, nes yra pratę dėl nevirškinimo kaltinti, jei ne stresą, tai netinkamą maistą.

Lėtinis nevirškinimas – visai kas kita. Jeigu jis neapleidžia du mėnesius ar net ilgiau, galima įtarti stemplės vėžį.

Kiti šios onkologinės ligos požymiai būna žagsėjimas, krūtinės skausmai, svorio netekimas, sunkumas ryjant.

Sąnarių skausmai

Kartais sąnarius skauda dėl to, kad, ilgus dešimtmečius eksploatuojama, susidėvėjo kremzlė. Kitais kartais jų skausmas reiškia autoimuninę ligą – reumatoidinį artritą.

Šis negalavimas puola sąnarius sukeldamas juos supančių audinių uždegimą ir net paties sąnario eroziją. Blogiausia, kad įsigalėjęs uždegimas gali pažeisti kelis organus, ne tik sąnarius: odą, akis, plaučius, širdį.

Šiuo metu vaistų nuo reumatoidinio artrito vis dar nėra – tik padedančių suvaldyti ligą.

Vidinės riešo pusės skausmas

Daugumą tokių sopulių galima nurašyti natūraliam susidėvėjimui. Jeigu aštrus skausmas veria riešą ties nykščio pagrindu, gali būti, kad jums radialinis stiloiditas.

Priežastys, sukeliančios šią labai skausmingą uždegiminę ligą, vis dar nėra žinomos. Negydant radialinio stiloidito, skausmas gali išplisti į nykštį ir pakilti net iki dilbio, todėl tampa sunku sugriebti daiktus. Tačiau „pagavus“ ligą gana anksti – per pirmuosius šešis mėnesius, ją galima išgydyti standartinėmis fizioterapinėmis procedūromis.

Kulnų skausmas

Jeigu jį sukelia ne naujų batų pora, priežastimi gali būti plantarinis fascitas, žmonės dažnai jį vadina „kulno pentinu“.

Ši uždegiminė būklė yra dažniausia kulnų skausmo kaltininkė, mėgstanti maskuotis normaliu pėdų nuovargiu, pavyzdžiui, ilgiau pastovėjus.

Nors gana sudėtinga atskirti plantarinio fascito keliamus skausmus nuo įprasto pėdų skausmo, be galo svarbu jų nepražiūrėti. Negydomas plantarinis fascitas gali lemti lėtinius skausmus, pakeisiančius eiseną. Pakitusi eisena žalos kitas kūno dalis – kelius, klubus, visą pėdą, nes užgrius papildomi krūviai.

Klubo skausmas

Jeigu jis niekaip nepraeina ir yra gana stiprus, kad negalėtumėte nekreipti dėmesio, gali būti, jog tai bursitas.

Uždegimui apėmus sąnario tepalinį maišelį, juntamas veriantis skausmas, kartais net trukdantis judinti sąnarį.

Kadangi bursitą sukelia sąnariui tenkantys pakartotiniai krūviai, negalavimo tikimybę didina amžius ir fizinės veiklos intensyvumas. Gerai, kad jam išgydyti tereikia laiko: bursitas įveikiamas vaistais nuo skausmo ir fizioterapija.

Nepakeliamas galvos skausmas

Visi žinome, kad galvą gali skaudėti dėl daugybės įvairiausių priežasčių – pradedant stresu ir baigiant dehidracija ar alkiu. Bet skausmas taip pat gali įspėti apie smegenų aneurizmą, o ji jau kelia pavojų gyvybei: gali įvykti insultas ir ištikti mirtis.

Specialistų teigimu, aneurizmų keliamus galvos skausmus jų pacientai apibūdina kaip baisiausius, kokius kada nors teko patirti.

Deja, tai ne vienintelė rimta priežastis galvos skausmams – ja gali būti ir smegenų navikas. Todėl gydytojai primygtinai rekomenduoja: pakitus galvos skausmų dažnumui arba intensyvumui, skubiai kreiptis į neurologą.

Gerklės skausmas ir užkimimas

Kai skausmo nepavyksta nuslopinti specialiomis pastilėmis, nedelsdami užsiregistruokite vizitui pas gydytoją. Turėkite omenyje: kimumas – vienas plaučių vėžio simptomų.

Kiti šios onkologinės ligos požymiai, kurių negalima praleisti, – nepraeinantis kosulys, krūtinės skausmai, sustiprėjantys giliau įkvėpus arba juokiantis, taip pat apetito praradimas, nuovargis.

Skausmas kvėpuojant ar juokiantis

Vilkligė – tai autoimuninė liga, išsivystanti organizmui pradėjus naikinti savo paties audinius ir organus.

Yra daugybė vilkligės simptomų, tačiau, kaip rodo medikų patirtis, lengviausiai pražiūrimas skausmas kvėpuojant.

Kadangi vilkligė gali išprovokuoti uždegiminius procesus plaučiuose, jai gana dažnai būdingas stiprus, aštrus, persmelkiantis skausmas tam tikroje krūtinės vietoje arba vietose. Ir tas skausmas giliai kvėpuojant arba juokiantis dar sustiprėja.

Skausmas šlapinantis

Paprastai tai būna lengvai išgydoma šlapimo takų infekcija. Bet gydytojai urologai jaučia pareigą įspėti, kad skausmas šlapinantis būdingas ir šlapimo pūslės vėžiui.

Kiti nerimą keliantys požymiai esant tokiai diagnozei – kraujas šlapime, šlapimo nelaikymas, nuolatinis noras šlapintis, nepaaiškinamas nuovargis, apetito praradimas.

Peties skausmas

Didžiausia tikimybė, kad petį suskaus persisportavus ar partempus namo sunkų krepšį su pirkiniais. Bet blogiausias scenarijus – pečių skausmą sukelia krūtinės angos sindromas.

Tai visuma simptomų, kuriuos sukelia petinio nervų rezginio, poraktinės arterijos ir (arba) venos suspaudimas, sudirginimas arba pažeidimas apatinėje kaklo ir viršutinėje krūtinės dalyje. Krūtinės angos sindromas būdingiausias rankomis „dirbantiems“ atletams ir miego sutrikimų turintiems žmonėms. Kiti jo simptomai priklauso nuo tikslios pažeidimo vietos.

Parengė Asta JANUŠONYTĖ

Išskirtukas:

The post Nieko neskauda šiaip sau appeared first on Kauno savaitė.

Gydytojai ir mokslininkai jau seniai ieško paprastų ir greitų būdų, kaip palengvinti milijonų žmonių kančias.

Ir štai – netikėta žinia: populiari socialinių tinklų teorija, kad kokakola padeda nuo migrenos, sulaukė mokslinio patvirtinimo.

Kaip kokakola ir gazuoti gėrimai veikia migreną bei galvos skausmą

Atrodytų, kaip prekybos centre parduodamas gėrimas galėtų konkuruoti su vaistais iš vaistinės? Pasirodo, viskas slypi sudėtyje.

Gazuotuose gėrimuose yra visas kompleksas veiksnių, galinčių paveikti smegenų ir kraujagyslių veiklą.

Tačiau svarbu nepamiršti: tai nėra universali priemonė ir ji turi savų trūkumų.

Pagrindinis veikėjas čia – kofeinas.

Jis susiaurina išsiplėtusias smegenų kraujagysles, kurios dažnai ir sukelia skausmą, be to, sustiprina daugelio nuskausminamųjų poveikį.

Dėl to kai kuriuose vaistuose nuo migrenos kofeinas netgi sąmoningai pridedamas kaip pagalbinė medžiaga.

Negalima nuvertinti ir ledukų gėrime.

Šaltis veikia kaip natūrali nuskausminamoji priemonė: sumažina nervų galūnių jautrumą ir šiek tiek „nukreipia dėmesį“ nuo skausmo.

Pridėkime dar angliarūgštę – burbuliukai gali sumažinti pykinimą, kuris dažnai lydi migreną.

Dar vienas svarbus momentas – gliukozė.

Kartais migrenos priepuolį išprovokuoja staigus gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas.

Greitas gurkšnis saldžiosios „Coca-Colos“ gali atstatyti pusiausvyrą ir padėti sustabdyti atakos pradžią.

Kodėl kokakola ne visada padeda nuo migrenos

Nepaisant viltingų rezultatų, gydytojai perspėja: kokakola nėra vaistas.

Jei migreną sukelia, pavyzdžiui, hormonų svyravimai ar stresas, šis gėrimas vargu ar padės.

Be to, per didelis cukraus ir kofeino kiekis gali net pabloginti būklę – pavyzdžiui, sukelti dehidrataciją ar net išprovokuoti naują priepuolį.

Mokslininkai pabrėžia, kad viskas priklauso nuo konkretaus trigerio.

Vienam žmogui gazuotas gėrimas tikrai gali palengvinti būklę, o kitam – ją dar labiau pabloginti. Todėl medikai pataria į „Coca-Colą“ žiūrėti kaip į galimą „greitąją pagalbą“, tačiau jokiu būdu ne kaip į pilnavertę terapiją.

Įdomu tai, kad kokakola iš pradžių buvo sukurta kaip vaistinis sirupas, kuris būdavo skiedžiamas vandeniu.

Ką verta žinoti apie kofeiną ir migreną

Vidutinėje „Coca-Colos“ skardinėje (330 ml) yra apie 32–33 mg kofeino – maždaug tris kartus mažiau nei puodelyje kavos.

Mokslininkai nustatė ryšį tarp reguliaraus kofeino vartojimo ir lengvesnės migrenos eigos kai kuriems pacientams.

Staigus kofeino nutraukimas gali sukelti priešingą efektą – stiprų galvos skausmą dėl „nutraukimo“.

Ar kokakola gali tapti liaudišku vaistu nuo migrenos?

Atskirais atvejais – taip, bet tik kaip priedas, o ne kaip gydymo pakaitalas.

Geriausia išeitis – kartu su gydytoju ieškoti tikrosios migrenos priežasties, o „Coca-Colą“ palikti kaip malonų atsitiktinį „bonusą“ šaldytuve.

The post Kokakola nuo migrenos: tiesa ar mitas? appeared first on Kauno savaitė.

Mažiausiai 10 000 žingsnių per dieną yra daugelio mūsų, dienas praleidžiančių automobiliuose, biuruose prie kompiuterių ir namuose ant sofų, tikslas. Tačiau paaiškėjo, kad kur kas svarbesnis gali būti kitas skaičius – minučių, kurias kasdien praleidžiame ant kojų.

22 minučių skirtumas

Norvegijos ir Danijos mokslininkai įsitikinę, jog užtenka kasdien pajudėti daugiau kaip pusantros valandos, ir tai gerokai sumažins apatinės nugaros dalies lėtinio skausmo riziką.

Tyrėjai nustatė, kad žmonės, kurie perdien vaikščioja daugiau nei 100 minučių, tokio skausmo grėsmę sumažina beveik ketvirtadaliu, palyginti su tais, kurie vaikščioja tik 78 minutes per parą ar mažiau.

Jie taip pat pastebėjo, kad sparčiau vaikštantys žmonės irgi rečiau kenčia nuo lėtinio nugaros skausmo, nors šiuo atveju efektas nebūna toks ryškus kaip po ilgų pasivaikščiojimų.

Gali tapti negalia

Daugeliu atvejų juosmeninės nugaros dalies skausmai prasideda staiga ir praeina per kelias dienas ar, blogiausiu atveju, savaites.

Tačiau jeigu trunka ilgiau nei tris mėnesius, oficialiai gauna medicininį lėtinio skausmo „titulą“. Ir kartais, deja, tokio alinamo, kad pripažįstamo negalia.

Ryšio tarp nugaros skausmų ir vaikščiojimo trukmės ieškojusiame tyrime dalyvavo 11 194 norvegai – ir vyrai, ir moterys, – kurių vidutinis amžius siekė 55 metus. Mokslininkai pasinaudojo jų apklausų apie sveikatos būklę ir savaitinį fizinį aktyvumą rezultatais.

Beveik šeštadalis – 14,8 proc. savanorių prisipažino nuolat kenčiantys dėl apatinės nugaros dalies skausmo: į klausimą, ar per pastaruosius metus patyrė tokį skausmą bent tris mėnesius iš eilės, jie atsakė teigiamai.

Bet kokiam amžiui, bet kuriai lyčiai

Išanalizavę tyrimo dalyvių fizinį aktyvumą, mokslininkai padarė išvadą, kad, palyginti su tais žmonėmis, kurie vaikščiojo mažiau nei 78 minutes per dieną, tiems, kas vaikščiojo daugiau nei 100 minučių per dieną, lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo rizika buvo 23 proc. mažesnė.

Ši, optimali vaikščiojimo trukmė – 100 minučių per dieną – buvo pripažinta vienodai naudinga visoms amžiaus grupėms ir abiem lytims.

Taigi tyrimo rezultatai parodė, kad bent jau šiuo atžvilgiu kasdienio vaikščiojimo trukmė yra svarbesnė nei vaikščiojimo intensyvumas.

Nors būtina atsižvelgti į tam tikras paklaidas. Pavyzdžiui, į tai, kad tie tyrimo dalyviai, kurie daugiau vaikščiojo, dažniau užsiimdavo ir kita fizine veikla bei dirbo fiziškai sunkesnius darbus, tad jau nuo pat pradžių galėjo turėti fizinį pranašumą.

    Faktai

Dažniausias skausmo tipas, su kuriuo susiduriama Lietuvoje – nugaros. Jį yra patyręs daugiau nei kas antras šalies gyventojas.
Tokį dažną nugaros skausmų pasireiškimą, medikų teigimu, lemia šiuolaikinis gyvenimo būdas: sėdimas darbas, netaisyklinga laikysena, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas. Visa tai lemia nugaros ir pilvo raumenų silpimą, disbalansą, mažėja juosmens mobilumas. Tokie pokyčiai sukelia netolygią apkrovą įvairioms stuburo struktūroms taip didindami traumų, degeneracinių stuburo pakitimų bei jų sukeliamo skausmo riziką.
Nugaros skausmas gali būti susijęs ir su įvairiomis stuburo ir jo aplinkinių audinių problemomis, stuburo slankstelių pažeidimais ar deformacija.
Lėtinio nugaros skausmo gydymas dažnai pareikalauja ir gyvenimo būdo pokyčių: svorio kontrolės, fizinio aktyvumo didinimo, darbo aplinkos pritaikymo, kitų.

The post Vaikščiokite – ir nugarą skaudės mažiau appeared first on Kauno savaitė.

Kai skauda kairėje krūtinės pusėje, sunerimsta net stipriausių nervų žmonės. Šiaip ar taip, būtent toje pusėje išsidėstę visi svarbiausi organai ir struktūros: širdis, kairysis plautis, skrandis, blužnis, stemplė, šonkauliai…

Bet ar tikrai staigus skausmas šioje kūno dalyje jau priežastis panikuoti?

Nebūtinai, sako medikai. Ir siūlo, užuot puolus diagnozuoti sau vieną baisią ligą po kitos, apsvarstyti kelis esminius faktorius: kiek jums metų; ką veikėte, kai pajutote skausmą; ar jis stiprus.

Turėtumėte prisiminti ir savo ligų istoriją – kuo esate sirgę, kokius vaistus vartojate. Taip pat ar be skausmo yra ir kitų simptomų.

Kai kuriais atvejais skausmas po kaire krūtimi gali būti visiškai nekaltas. Kitais – įspėti apie medicininę problemą. Tad šaltas protas ir išmanymas, kas galėtų kelti diskomfortą toje kūno vietoje, kritiškai svarbūs.

Raumenų skausmai

Justi nedidelį fizinį diskomfortą po intensyvios treniruotės visiškai normalu, nors ir reiškia, kad sportuodami greičiausiai persistengėte.

Taigi jei skausmas po kaire krūtimi atsiranda po krūtinės raumenis aktyvuojančių pratimų, kaip atsispaudimai ar svarmenų kilojimai atsigulus, didelė tikimybė, kad raumenis ir maudžia. Jie net gali tapti jautrūs paliesti, o skausmas varijuoti nuo buko, tempiančio iki tikro sopulio.

Tačiau po kelių dienų arba savaičių raumenų skausmai turi praeiti. Greičiau juos nuslopinti padeda poilsis ir karšti arba šalti kompresai. Pastaruosius laikykite uždėję ant skaudamos vietos ne ilgiau kaip 20 minučių 2 dienas iš eilės. Jeigu raumenis maudžia itin smarkiai, kartokite kompresus kas 2 valandas. Gali praversti ir nereceptiniai tepalai nuo skausmo ir uždegimo (tokiais galima teptis 3–4 kartus per dieną).

Refliuksas

Teko patirti tą nepaprastai bjaurų gąsdinantį jausmą, kai kairę krūtinės pusę – arba ties viduriu – kažkas suspaudžia ir degina? Jei taip, žinote, kas yra refliuksas.

Refliuksas taip pat gali sukelti pykinimą, kosulį, rūgštų arba kartų prieskonį burnoje. Paprastai taip nutinka pavalgius, patiriant stresą ir paūmėja atsigulus. Trunka nemalonūs pojūčiai nuo kelių minučių iki kelių valandų.

Šią problemą galima išspręsti vartojant nereceptinius antacidus, pakeitus mitybą (pavyzdžiui, nevalgant 3 valandas iki miego ir atsisakant refliuksą sukeliančių produktų, kaip kava, aštrūs ir riebūs patiekalai, šokoladas, alkoholis, mėtos).

Metus rūkyti refliuksas irgi kamuos mažiau.

Kostochondritas

Kremzlės, jungiančios šonkaulį su krūtinkauliu, uždegimas paprastai pasireiškia buku maudžiančiu skausmu apatiniuose šonkauliuose. Skausmas suintensyvėja palietus tą vietą, giliai įkvėpus arba kosėjant. Taip pat, prasidėjęs kairėje pusėje, jis gali išplisti po visą krūtinę.

Kodėl kai kurie žmonės suserga kostochondritu, nėra iki galo aišku. Vieniems uždegimą gali sukelti trauma, didelių svorių kilojimas, intensyvus sportavimas, kitiems – liga.

Kostochondrito sukeltas skausmas linkęs praeiti savaime. Tačiau jeigu iš tiesų sergate kostochondritu, jums kelias savaites nederėtų kiloti nei stumti didelių svorių.

Skausmui palengvinti galima atlikti raumenų tempimo pratimus. Ypač rekomenduojami „tarpdurio“ pratimas (pakelkite rankas 90 laipsnių kampu, delnais atsiremkite į durų staktas ir pamažu ženkite pro duris iš pradžių viena koja, paskui kita) arba sfinkso poza (atsigulkite ant pilvo, rankas ištieskite į priekį, o tada pasikelkite pamažu ant alkūnių taip, kad dilbiai ir delnai tebeliestų grindus, ir lėtai išrieskite viršutinę kūno dalį).

Padeda ir šildantys kompresai.

Titzės sindromas

Ši būklė, apibūdinama kaip vieno arba daugiau šonkaulių krūtinkaulinio galo kremzlių uždegimas, dažnai painiojama su kostochondritu. Mat simptomai kone identiški – skirtumas tik toks, kad Titzės sindromo atveju skauda krūtinės sritį arčiau peties ir viršutinę krūtinkaulio dalį. Taip pat stebimas krūtinės patinimas, to kostochondrito atveju nebūna.

Priklausomai nuo to, kurie šonkauliai pažeisti, skausmas perveria arba judant, arba pasukus viršutinę kūno dalį. Diskomfortą galima justi sėdint ar gulint tam tikra poza. Skausmingi gali tapti ir kosėjimas, čiaudėjimas, vėmimas.

Niekas nežino, kas sukelia Titzės sindromą, tačiau kai kurie specialistai mano, jog kaltos smulkios krūtinės traumos – pavyzdžiui, persitempimas sportuojant, per kosulio priepuolius arba persirgus kvėpavimo takų infekcijomis.

Titzės sindromas gydomas poilsiu ir nereceptiniais vaistais nuo uždegimo. Paprastai per vieną dvi savaites jis visiškai praeina.

Pleuritas

Jeigu jaučiate aštrų, duriantį skausmą krūtinėje arba petyje, kai giliai įkvepiate, yra tikimybė, jog priežastis pleuritas – krūtinplėvės (pleuros) uždegimas.

Jis išsivysto uždegimui plaučiuose išplitus į pleurą. Dėl to krūtinplėvės audiniai išbrinksta ir ima trintis vienas į kitą keldami veriantį skausmą.

Šis gali atsirasti susirgus virusine infekcija, pneumonija (jos atveju dar ir karščiuojama, kosėjama), patyrus krūtinės traumą.

Negydant pneumonijos yra tikimybė, kad infekciją sukėlusios bakterijos pateks į kraujotaką ir pažeis kitus organus, todėl būtina tučtuojau kreiptis į gydytoją.

Jeigu pleuritą sukėlė virusas, gali tekti pakentėti porą dienų, kol skausmas praeis. Bakterinės pneumonijos atveju skausmas dažniausiai kamuoja, iki pradedamas gydymas.

Hiatinė išvarža

Hiatinė, arba kitaip diafragminės angos, išvarža laikoma retesne skausmo po kaire krūtimi priežastis.

Pro šią angą eina stemplė, aorta, tai silpniausia vieta, per kurią skrandis įeina į tarpuplautį ir pakeičia anatomiją. Skausmas tokiu atveju būna tempiantis arba plėšiantis ir juntamas iškart po kaire krūtimi.

Skausmingi pojūčiai gali pasireikšti padidėjus spaudimui pilvo viduje – tarkime, kaip keliate krepšius su pirkiniais ar kitus sunkius daiktus. Ir trunka jie, kol atliekami tokie judesiai.

Sergant kostochondritu kelias savaites nederėtų kiloti nei stumti didelių svorių.

Nedidelės hiatinės išvaržos nesukelia jokių kitų simptomų, bet didesnės gali reikštis sudirgusiu rėmeniu, rūgšties refliuksu, dusuliu, pilno skrandžio pojūčiu iškart po valgio. Kartais vemiama krauju, stebimos juodos išmatos.

Jeigu įtariate, jog galite turėti diafragminės angos išvaržą, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju, nes jai sutvarkyti dažniausiai reikalinga chirurginė operacija.

Perikarditas

Kaip turbūt žinote, perikarditu vadinamas širdiplėvės (perikardo) uždegimas.

Skausmą sukelia patinusių ir sudirgusių perikardo sluoksnių trynimasis vienas į kitą. Ar ilgai jis trunka, priklauso nuo to, kuris iš keturių perikardito tipų jus pakirto.

Kiti simptomai gali būti kosulys, nuovargis, kojų tinimas, nedidelis karščiavimas, dažnas širdies plakimas, dusulys gulint, pilvo patinimas.

Perikardito simptomai gali sutapti su kitų širdies ir plaučių ligų simptomais, todėl pajutę staigų skausmą krūtinėje visada kreipkitės į gydytoją.

Plaučių embolija

Taip vadinamas trombas plaučiuose.

Dažniausiai trombai susidaro po neseniai atliktos operacijos, gulintiems ligoniams ar po ilgo sėdėjimo (pavyzdžiui, skrydžio lėktuvu). Taip pat trombų pasitaiko nėščiosioms.

Skausmas plaučių embolijos atveju būna įvairus, tačiau dažniausiai skundžiamasi aštriais „dūriais“, kurie smogia staiga ir sustiprėja giliai įkvėpus.

Prie skausmo neretai prisideda galvos svaigimas, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas, dusulys, kosėjimas (kartais net krauju), nerimas.

Kraujo krešulys taip pat gali susidaryti kojoje: tuomet ji patinsta, parausta ir tampa skausminga.

Tai potencialiai pavojų gyvybei kelianti liga, tad jeigu kyla bent menkiausių įtarimų, užsiregistruokite pas gydytoją.

Angina

Skausmas krūtinėje arba už kairės krūties, kurį sukelia užsikimšusios arterijos, – taip anginą apibūdina gydytojai kardiologai. Ir įspėja: ji gali būti pavojaus signalas dėl artėjančio infarkto.

Anginos skausmas paprastai pasireiškia tiems, kieno vainikinės arterijos, pernešančios deguonį į širdį, yra užsikimšusios. Tuomet juntamas deginantis, gniaužiantis, bukas skausmas, spaudimas krūtinėje, trūksta oro, pykina, o skausmas eina į kairę ranką, žandikaulį ar nugarą.

Anginą gali sukelti fiziniai krūviai, bet net ir juos nutraukus skausmas gali nepraeiti.

Nesvarbu, kiek jis tęstųsi, nedelsiant reikia kreiptis medikų pagalbos, nes, kaip minėta, angina gali signalizuoti apie infarktą.

Infarktas

Skausmas kairėje pusėje nebūtinai reiškia infarktą. Tačiau pasitaiko ir priešingai.

Jeigu pajuntate krūtinėje skausmą, kokio nebuvo patyrę iki šiol, – spaudimą, diskomfortą, kurie stiprėja judant, vertėtų susirūpinti, ar tai ne infarktas. Ir tuo labiau jeigu tokį patį skausmą jaučiate petyje, rankoje, nugaroje, kakle, žandikaulyje.

Tarp širdies smūgio simptomų gali būti pasunkėjęs kvėpavimas, pykinimas, prakaitavimas ar galvos svaigimas.

Skausmas gali trukti ilgiau nei kelias minutes arba užeiti ir praeiti.

Pajutę ką nors panašaus nedvejodami skambinkite pagalbos telefonu.

Kada kreiptis į gydytoją

Jeigu jūsų juntami simptomai nėra labai stiprūs – apsiriboja lengvu diskomfortu ar retsykiais užeinančiu skausmingu gnybtelėjimu, pasistenkite patekti pas savo šeimos gydytoją per artimiausias kelias dienas, daugiausia – savaitę.

Tačiau jei skausmas stiprus, nepraeinantis ar lydimas kitų nerimą keliančių simptomų (dusulio, svaigulio, pykinimo, vėmimo; arba jei skausmas sklinda į ranką, žandikaulį, nugarą), medikų pagalbos kreipkitės nedelsdami.

The post Skauda po kaire krūtimi? appeared first on Kauno savaitė.

Nors pastaruoju metu populiarėja įvairūs papildai sąnariams, daugelio jų veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas.

Priešingai, tinkama mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos sąnarių būklei.

Kokius produktus įtraukti į savo mitybą?

Maisto produktai, kuriuose gausu sieros ir seleno

Siera yra būtina kremzlės audinio sintezei.

Jos pakankamai yra baltyminguose maisto produktuose: visų rūšių mėsoje ir žuvyje, ankštinėse daržovėse, grūduose, kiaušiniuose bei pieno produktuose.

Selenas padeda sierai įsijungti į kremzlių struktūrą, taip pat palaiko sąnarių mitybą ir drėkinimą. Seleno gausu:

• braziliškuose riešutuose,
• riebioje žuvyje (sardinėse, lašišoje, silkėje),
• česnakuose,
• kiaušiniuose,
• vištienoje, kalakutienoje, jautienos kepenyse,
• grybuose, sūryje, grūdinėse ir ankštinėse kultūrose.

Maisto produktai, turintys daug vitamino C

Vitaminas C yra būtinas kolageno – pagrindinio kremzlių, raiščių ir odos baltymo – sintezei. Jis taip pat svarbus kraujo krešėjimui, kraujagyslių elastingumui ir stiprumui bei imuninės sistemos funkcijai. Kadangi organizmas pats šio vitamino negamina, jis turi būti gaunamas su maistu.

Geriausi vitamino C šaltiniai:

• kiviai,
• rauginti kopūstai,
• uogos,
• citrusiniai vaisiai,
• paprikos.

Vitaminas D

Vitaminas D yra būtinas kaulų ir sąnarių sveikatai, nes jis padeda organizmui įsisavinti kalcį. Jo gausu šiuose produktuose:

• svieste,
• menkių kepenyse,
• kiaušinių tryniuose.

Be to, šis vitaminas sintetinamas organizme veikiant saulės spinduliams, todėl svarbu reguliariai būti lauke.

Riebi žuvis ir augaliniai aliejai

Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbios sąnarių elastingumui, nes jos, kaip ir kolagenas, palaiko kremzlių būklę bei mažina uždegiminius procesus organizme.

Be to, jos gerina kitų maistinių medžiagų įsisavinimą.

Geriausi omega-3 šaltiniai:

• riebi žuvis (silkė, lašišos rūšys, skumbrė, sardinės),
• linų sėmenų aliejus,
• alyvuogių aliejus.

Papildomai verta įtraukti jūros dumblius, braziliškus riešutus ir rudus ryžius – jie taip pat teigiamai veikia sąnarių būklę.

Subalansuota mityba – raktas į sąnarių sveikatą

Norint išlaikyti sąnarius sveikus, svarbu ne tik vartoti tinkamus maisto produktus, bet ir laikytis bendrų sveikos mitybos principų: vengti perdirbto maisto, sumažinti cukraus ir per didelio druskos kiekio vartojimą bei užtikrinti pakankamą vandens suvartojimą.

Sveika mityba gali padėti sumažinti sąnarių skausmus ir užkirsti kelią jų nusidėvėjimui ateityje.

The post Ką valgyti, kai skauda sąnarius? appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau tyrimai rodo, kad moterys jaučia skausmą stipriau, dažniau kenčia nuo lėtinių ligų, tačiau tuo pačiu prasčiau reaguoja į nuskausminimą.

Tam yra įvairių priežasčių, daugiausia susijusių su hormoniniais skirtumais ir medžiagų apykaitos ypatumais.

Dėl to standartinės gydymo schemos ne visada veikia, o šalutiniai poveikiai gali būti ryškesni.

Kaip moters organizmas veikia nuskausminamuosius?

Hormonai vaidina pagrindinį vaidmenį suvokiant skausmą ir organizmo reakcijoje į vaistus. Estrogenas, kurio moterys turi daugiau nei vyrai, lėtina skrandžio išsituštinimą, veikia riebalų pasiskirstymą ir mažina baltymų, surišančių vaistus kraujyje, koncentraciją.

Dėl to vaistinės medžiagos ilgiau cirkuliuoja organizme, tačiau gali veikti mažiau efektyviai.

Be to, moterų imuninė sistema yra aktyvesnė nei vyrų, todėl uždegiminė reakcija būna stipresnė.

Tai paaiškina, kodėl moterys dažniau kenčia nuo lėtinių skausmų ir joms gali reikėti didesnių nuskausminamųjų dozių.

Kai kurie tyrimai rodo, kad priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip gliukokortikosteroidai ir NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), moterims veikia silpniau nei vyrams.

Kodėl opioidai moterims veikia prasčiau?

Kita teorija susijusi su μ-opioidinių receptorių, atsakingų už opioidų prisijungimą ir skausmo reguliavimą, kiekiu.

Manoma, kad moterų organizme šių receptorių yra mažiau, todėl norint pasiekti tokį patį efektą, joms reikia didesnės vaisto dozės.

Tačiau šios srities tyrimai yra prieštaringi – vieni patvirtina skirtumus dozės poreikyje, kiti – ne.

Taip pat moterys yra jautresnės opioidų šalutiniams poveikiams ir greičiau tampa priklausomos.

Jų organizmas šiuos vaistus metabolizuoja lėčiau, todėl veiklioji medžiaga ilgiau išlieka kraujyje. Tai padidina perdozavimo ir priklausomybės riziką net vartojant palyginti mažas dozes.

Kodėl moterys dažniau patiria šalutinius poveikius?

Ilgą laiką moterys nebuvo įtraukiamos į klinikinius vaistų tyrimus, nes manyta, kad hormoniniai svyravimai gali iškraipyti rezultatus.

Dėl to dauguma vaistų buvo kuriami atsižvelgiant į vyrišką organizmą, o moterų fiziologija liko nepakankamai ištirta.

Tik pastaruoju metu mokslininkai nustatė, kad moterims vaistai veikia kitaip nei vyrams. Pavyzdžiui, 2020 m. tyrimas parodė, kad moterų organizmas lėčiau apdoroja 86 skirtingus vaistus, įskaitant morfiną ir prednizoną.

Tai lemia didesnę vaistų koncentraciją kraujyje ir stipresnius šalutinius poveikius, tokius kaip pykinimas, galvos skausmai, traukuliai ir haliucinacijos.

Dėl to moterys dažniau atsisako vaistų arba sumažina jų dozę, o tai mažina gydymo efektyvumą.

Kai kurie vaistai netgi buvo pašalinti iš rinkos dėl jų nesaugumo moterims.

1997–2001 m. JAV buvo uždrausta 10 receptinių vaistų, iš kurių aštuoni kėlė didesnę grėsmę būtent moterims.

Pavyzdžiui, Posicor – vaistas nuo stenokardijos ir hipertenzijos – sulėtindavo arba visiškai sustabdydavo širdies ritmą, ypač vyresnio amžiaus moterims.

Neefektyvaus nuskausminimo pasekmės

Jei moteris negauna pakankamo nuskausminimo, tai gali turėti rimtų pasekmių.

Nepakankamas skausmo gydymas didina komplikacijų riziką, prailgina gijimo laikotarpį ir blogina bendrą gyvenimo kokybę.

Kasdienės užduotys tampa sudėtingesnės, o nesugebėjimas tinkamai pailsėti ir atsigauti tik dar labiau pablogina situaciją.

Be to, moterys vidutiniškai turi daugiau buities darbų nei vyrai.

2019 m. tyrimas parodė, kad moterys dažniau gamina maistą, tvarko namus, apsiperka ir prižiūri vaikus.

Vyras, jausdamas skausmą, lengviau gali atsisakyti šių užduočių, tuo tarpu moterims tokia galimybė dažnai ribota, o tai gali prisidėti prie skausmo chronizacijos.

Negydomas skausmas gali sukelti psichologinių problemų, tokių kaip nerimas ir depresija.

Kai kuriais atvejais moterys pradeda savarankiškai gydytis, nekontroliuojamai vartodamos nuskausminamuosius.

Tai ypač pavojinga opioidų atveju, nes moterims greičiau išsivysto priklausomybė, o perdozavimo rizika yra didesnė.

Ar situacija keičiasi?

Pastaruoju metu situacija pamažu gerėja – šiuolaikinė medicina vis daugiau dėmesio skiria lyties skirtumams skausmo suvokime.

Mokslininkai kuria naujus gydymo metodus, pritaikytus moterų biologinėms ypatybėms. Pavyzdžiui, kuriami biomarkeriai, kurie leis objektyviai įvertinti skausmo lygį ir individualiai parinkti vaistus.

Tačiau kol kas tokių sprendimų nėra.

Todėl moterims rekomenduojama aktyviai dalyvauti savo gydyme, domėtis vaistų poveikiu ir reikalauti individualaus požiūrio iš gydytojų.

Aptarimas galimų šalutinių poveikių ir dozės koregavimas gali padėti rasti optimalų nuskausminimo sprendimą.

Galiausiai verta prisiminti, kad kartais skausmą galima sumažinti net ir be vaistų.

The post Kodėl nuskausminamieji moterims mažiau efektyvūs nei vyrams? appeared first on Kauno savaitė.

Spaudimo, gniaužimo jausmas krūtinėje iš tiesų yra labiausiai paplitęs miokardo infarkto simptomas.

Painu tai, kad panašus diskomfortas ar skausmas gali atsirasti ir dėl daugybės kitų priežasčių, nekeliančių pavojaus gyvybei.

Todėl be galo svarbu gerai išmanyti ir vienus, ir kitus simptomus.

Kai tai vis dėlto infarktas

Medikai jau kuris laikas bando išsklaidyti mitą apie standartinius širdies infarkto simptomus. Skirtingai, nei giliai įsišaknijęs stereotipas, širdies smūgio požymiai kiekvienam iš mūsų gali būti kitokie ir net priklausyti nuo lyties.

Vis dėlto yra simptomas, vienijantis kone visus infarktą patyrusius žmones, – tai jau minėtas diskomfortas krūtinės srityje.

Šį neaiškų terminą medikai specialiai naudoja vietoje suprantamesnio žodžio „skausmas“, nes infarktai nebūtinai būna skausmingi. Tiesiog pacientai pasakoja jautę sunkumą krūtinėje, tarsi ją kas veržtų, – tik labai jau smarkiai. Be to, veržimas niekaip neatlėgo, net bandant keisti pozas, o kartais dar ir sklido į petį, kaklą ar žandikaulį.

Daliai prisideda dar ir kiti simptomai. Moterims, pavyzdžiui, infarkto sukeltą spaudimą krūtinėje dažnai lydi gausus prakaitavimas, pykinimas ar vėmimas.

Ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į tai, koks žmogus jaučia simptomus. Jeigu besiskundžiantysis krūtinės skausmu priklauso rizikos grupei – rūko, kenčia dėl hipertenzijos, jam nustatytas aukštas cholesterolio lygis, diabetas, didėja tikimybė, jog nemalonius pojūčius sukėlė širdies infarktas arba užsikimšusios širdies arterijos.

Tačiau net ir tokiu atveju nereikėtų skubėti išsigąsti. Kreiptis medikų pagalbos – taip, būtinai. Bet laukiant jos turėti omenyje, jog egzistuoja aibė diagnozių, nesusijusių su širdimi ir vis dėlto pasireiškiančiu skausmais jos plote.

Štai kelios dažniausios.

Perikarditas

Jeigu nemalonūs pojūčiai krūtinėje priklauso nuo pozos – pakeitus ją, atsisėdus savijauta pagerėja, tai gali būti širdiplėvės uždegimas, kartais išsivystantis kaip virusinės infekcijos komplikacija.

Pasireiškia perikarditas aštriu veriančiu skausmu krūtinėje, galinčiu plisti į kairiąją ranką ar petį. Neretai atsigulus ar giliai įkvėpus skausmas sustiprėja.

Vainikinės arterijos disekcija

Tokios būklės retos, užtat labai rimtos. Kai kurios nors arterijos, įskaitant aortą, sienelė atsisluoksniuoja, skausmas krūtinėje būna didžiulis, plėšiantis ir neretai sklindantis į nugarą, juntamas tarpumentėje.

Aortos plyšimas labiau įmanomas turintiesiems aukštą kraujospūdį ir sergantiesiems tam tikromis jungiamojo audinio ligomis.

Kvėpavimo takų infekcijos

Skausmas apatinėje krūtinės dalyje, suintensyvėjantis kas kartą, kai tik giliai įkvepiate, vadinamas pleuriniu.

Susirgus kvėpavimo takų infekcijomis gali išsivystyti plaučius dengiančios plėvės – pleuros –uždegimas su pabrinkimu. Jis vadinamas pleuritu ir įprastai pasireiškia aštriu skausmu įkvėpus.

Ką tik aprašytas perikarditas, beje, irgi gali sukelti tokį skausmą, bet paprastai jis būdingesnis plaučių problemoms.

Plaučių embolija

Ją sukelia kraujo krešulys širdį ir plaučius jungiančiose arterijose. Juntamas diskomfortas krūtinės srityje, skausmas, pasidaro sunku kvėpuoti, pradeda daužytis širdis, sumažėja deguonies kiekis.

Pavojingą gyvybei būklę sukeliantys krešuliai dažnai susiformuoja visai kitoje kūno dalyje. Tipiška situacija, kai kojos arterijoje susidaręs trombas (apie ką gali byloti galūnės tinimas) atitrūksta nuo kraujagyslės sienelės ir nukeliauja į plaučius.

Astma

Ja sergančiųjų kvėpavimo takai gali susiaurėti ir pradėti gaminti pernelyg daug gleivių, dėl ko atsiranda kvėpavimą apsunkinantis kosulys bei švokštimas.

Užgulti kvėpavimo takai, anot medikų, taip pat yra labai dažna spaudimo ir kitokio diskomforto krūtinėje priežastis. Tad jeigu švokščiate kvėpuodami, jaučiate paūmėjus astmą, tikėtina, jog krūtinę skauda irgi dėl to.

Raumenų įtampa

Skausmas krūtinėje sustiprėja atliekant konkrečius judesius arba paspaudus tam tikrą krūtinės dalį? Didelė tikimybė, jog susidūrėte su skeleto raumenų problemomis. Galbūt net tokia paprastute, kaip patemptas raumuo.

Tarkime, jeigu po apsilankymo sporto salėje kitą dieną pajuntate skausmą krūtinėje, labai gali būti, jog tiesiog persistengėte. Kaip sužinoti, ar tikrai? Vienas paprasčiausių būdų – bandyti pakartoti tuos pačius pratimus kaip išvakarėse. Jei skauda, vadinasi, kalti raumenys.

Kostochondritas

Dar vienas galimas krūtinės skausmų kaltininkas, kurį paprasta patikrinti. Kostochondritas – tai vieno ar daugiau šonkaulių kremzlių uždegimas. Paprastai pasireiškia skausmais priekinėje krūtinės sienelėje. Lygiai toje pačioje vietoje, kur justume ir infarkto sukeltą skausmą.

Aiškios priežasties, kodėl išsivysto kostochondritas, nėra, bet tikėtina, jog kalti fiziniai krūviai.

Gera žinia ta, kad su infarkto skausmu jį vienija tik vieta – pats skausmo pobūdis skiriasi, nes kostochondritiniai skausmai aštresni, net dilgčiojantys, ir sustiprėja paspaudus krūtinkaulį.

Dėl to gydytojams dažniausiai lengva diagnozuoti kostochondritą – užtenka lengvai spustelėti šonkaulius. Jei suskausta, beveik garantuotai kaltas kremzlių uždegimas.

Rėmuo

Pasak gydytojų, refliuksas yra viena iš dažniausių krūtinės skausmų priežasčių. Jie išsiskiria tuo, kad yra deginantys ir juntami apatinėje krūtinės dalyje arčiau pilvo. Diskomfortas krūtinėje dėl refliukso pasijunta, kai skrandžio turinį virškinti padedanti rūgštis pakyla ir prasiveržia pro stemplę. Paprastai – privalgius per daug, tam tikro maisto ar prieš pat miegą.

Stemplės spazmai arba uždegimas

Pačios stemplės problemos irgi gali pasireikšti nemaloniais krūtinės skausmus primenančiais simptomais.

Taip nutinka, kai ryjamas maistas įstringa, išsivysto stemplės gleivinės uždegimas ar spazmuoja stemplės raumenys.

Blogiausia, kad tokias būkles nepaprastai sunku atskirti nuo širdies ligų.

Tulžies akmenligė

Uždegimas ir pabrinkimas – tipiški simptomai, pasireiškiantys akmenims tulžies pūslėje sutrikdžius tulžies tekėjimą.

Kai kurie akmenlige sergantys žmonės nejaučia visai jokių ligos požymių, tačiau kiti gali susidurti su intensyviais skausmais dešiniajame šone iškart po šonkauliais, galinčiais pakilti ir iki krūtinės.

Panikos priepuolis

Kiekvienas jį patyręs simptomų nepamirš niekada: krūtinėje besiblaškanti širdis, prakaitavimas, sunkumas kvėpuojant, artėjančios grėsmės nuojauta. Nenuostabu, kad daugeliui žmonių tokią akimirką atrodo, kad jie miršta. Ir nenuostabu, jog kviečiasi greitąją pagalbą baimindamiesi širdies smūgio. Taip ir reikėtų daryti – rizikuoti negalima. Tuo labiau kad širdies daužymąsi, kaip simptomą, neretai atmeta net gydytojai – palaiko jį nerimo sukeltu.

Labai svarbu atsižvelgti į simptomus sukeliantį kontekstą ir nepamiršti, kad atskirti panikos priepuolio ir širdies smūgio ženklus nėra lengva. Jei turite bent menkiausių abejonių– kreipkitės medikų pagalbos.

Kada gydytojas būtinas

Taigi yra daugybė sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių krūtinės skausmais. Toli gražu ne visada jų priežastys būna akivaizdžios iš pirmo žvilgsnio, neatlikus išsamesnių tyrimų. Todėl bet kokį anksčiau nepatirtą skausmelį, spaudimą, gniaužimą ar šiaip diskomfortą krūtinės srityje verta išsitirti, sako ekspertai.

Tačiau esama situacijų, kuriose kiekviena uždelsta minutė gali tapti lemiama, ir tik greitosios pagalbos medikai pajėgūs įvertinti, ar nenutiko kažkas katastrofiško, kaip kad infarktas ar aortos plyšimas.

Tad jeigu skausmas krūtinėje sunkiai pakeliamas, nepraeinantis, iradijuojantis į kitas kūno dalis ar sukeliantis papildomus simptomus, greitąją kviestis būtina. Net jei po to paaiškės tai buvus kokį nors lengvesnį sveikatos sutrikimą, nepakenks išgirsti gydytojo nuomonę apie savo širdies būklę.

The post Kada krūtinės skausmai nereiškia infarkto appeared first on Kauno savaitė.