Tai viena nemaloniausių buities staigmenų, tačiau nusidažę drabužiai dar nebūtinai sugadinti.

Svarbiausia veikti greitai.

Kuo ilgiau svetimi dažai lieka audinyje ir kuo dažniau drabužis džiovinamas ar lyginamas, tuo sunkiau juos pašalinti.

Nedžiovinkite ir nelyginkite

Pirmoji taisyklė – nusidažiusių drabužių nedėkite į džiovyklę ir nelyginkite.

Karštis gali dar labiau įtvirtinti dažus audinio pluošte.

Todėl pastebėję spalvos pakitimą drabužius palikite drėgnus ir iš karto imkitės pakartotinio skalbimo.

Jei skalbiniai jau spėjo išdžiūti, juos dar galima bandyti išgelbėti, tačiau rezultatas gali būti prastesnis.

Išimkite dažus paleidusį drabužį

Pirmiausia raskite, kuris drabužis nudažė kitus, ir atskirkite jį nuo likusių skalbinių.

Tai gali būti nauji džinsai, raudona palaidinė, tamsus rankšluostis ar kitas sodrios spalvos audinys. Jei jį paliksite skalbyklėje, pakartotinio skalbimo metu jis gali išleisti dar daugiau dažų.

Išskalbkite dar kartą

Jei spalva persidavė ką tik, kartais pakanka drabužius iš karto išskalbti dar kartą.

Naudokite įprastą skalbiklį ir pasirinkite aukščiausią temperatūrą, kuri leidžiama pagal drabužių priežiūros etiketes.

Šiltas vanduo gali padėti pašalinti dalį dar neįsitvirtinusių dažų.

Skalbyklės neperkraukite. Drabužiams reikia vietos laisvai judėti, kad vanduo ir skalbiklis gerai pasiektų visą audinį.

Baltus drabužius gelbėti lengviau

Jei nusidažė balti medvilniniai drabužiai, galima naudoti baltiems audiniams skirtą deguonies pagrindo baliklį arba spalvų nuėmimo priemonę.

Tokios priemonės paprastai yra švelnesnės už chloro baliklius ir tinka daugeliui skalbiamų audinių. Vis dėlto būtina perskaityti produkto instrukciją ir drabužio etiketę.

Drabužius galima pamirkyti priemonės tirpale, o vėliau dar kartą išskalbti. Kartais procedūrą tenka pakartoti kelis kartus.

Su spalvotais audiniais – daugiau atsargumo

Jei nusidažė spalvotas drabužis, stiprus baliklis gali pašalinti ne tik svetimą, bet ir originalią jo spalvą.

Tokiais atvejais geriau rinktis specialią priemonę, skirtą netyčia nusidažiusiems spalvotiems audiniams.

Ant pakuotės dažniausiai nurodoma, ar ji tinka spalvotiems skalbiniams.

Prieš naudojant priemonę visam drabužiui, verta ją išbandyti mažai matomoje vietoje, pavyzdžiui, vidinėje siūlėje.

Ar padeda actas arba soda?

Actas ir soda dažnai minimi kaip universalios buities priemonės, tačiau iš audinio pašalinti persidavusius dažus jie ne visada pajėgūs.

Actas gali padėti pašalinti skalbiklio likučius ar kvapus, bet nėra patikima priemonė svetimiems dažams ištraukti.

Be to, kai kuriuos dažus rūgštinė terpė gali net padėti įtvirtinti.

Soda gali šiek tiek sustiprinti skalbiklio poveikį, tačiau ryškiai nusidažiusiam drabužiui jos dažniausiai nepakaks.

Todėl geriau naudoti tam skirtą spalvų šalinimo priemonę, o ne eksperimentuoti su keliais produktais vienu metu.

Nemaišykite skirtingų cheminių priemonių

Niekada nemaišykite chloro baliklio su actu, amoniaku ar kitais valikliais. Tokie mišiniai gali išskirti pavojingas dujas.

Vienu metu naudokite tik vieną priemonę ir tiksliai laikykitės jos instrukcijos. Jei pirmasis bandymas nepadėjo, drabužį gerai išskalaukite ir tik tada rinkitės kitą metodą.

Chloro baliklis – tik išimtiniais atvejais

Chloro baliklis gali būti veiksmingas baltiems, tvirtiems medvilniniams audiniams, tačiau jis netinka vilnai, šilkui, elastanui ir daugeliui sintetinių medžiagų.

Jis taip pat gali silpninti audinį, palikti gelsvų dėmių arba pažeisti siūles ir spaudinius.

Todėl prieš naudojant būtina patikrinti drabužio etiketę.

Jei etiketėje pavaizduotas perbrauktas trikampis, balinti negalima.

Kada padės mirkymas?

Jei pakartotinis skalbimas nepadėjo, nusidažiusius drabužius galima pamirkyti šiltame vandenyje su deguonies pagrindo balikliu ar specialia spalvų šalinimo priemone.

Mirkymo trukmė priklauso nuo produkto ir audinio.

Vieniems pakanka pusvalandžio, kitus galima laikyti kelias valandas.

Svarbu nepalikti drabužių tirpale ilgiau, nei nurodyta, nes net ir švelnesnės priemonės gali paveikti spalvą ar pluoštą.

Po mirkymo skalbinius būtina gerai išskalauti ir išskalbti įprastai.

Patikrinkite drabužį dar neišdžiovintą

Baigus skalbti, drabužį apžiūrėkite, kol jis dar drėgnas.

Jei dėmė ar spalvos pokytis liko, džiovinimą atidėkite ir procedūrą pakartokite.

Džiovinti verta tik tada, kai rezultatas tenkina.

Kartais svetimi dažai pasišalina ne po vieno, o po dviejų ar trijų skalbimų.

Ne visus audinius verta gelbėti namuose

Vilną, šilką, viskozę, drabužius su sudėtingais raštais ar brangius tekstilės gaminius geriau patikėti valyklai.

Tokie audiniai gali susitraukti, prarasti formą ar originalią spalvą. Specialistai gali parinkti tinkamesnę priemonę pagal pluošto rūšį ir dažus.

Į valyklą drabužį geriausia nešti kuo greičiau ir informuoti, kaip jis buvo skalbtas bei kokios priemonės jau naudotos.

Kaip išvengti nusidažymo ateityje?

Naujus ryškius ir tamsius drabužius pirmus kelis kartus verta skalbti atskirai. Ypač dažnai dažus leidžia džinsai, raudoni, juodi ir tamsiai mėlyni audiniai.

Skalbinius rūšiuokite bent į tris grupes:

• baltus;

• šviesius ir pastelinius;

• tamsius bei ryškius.

Taip pat naudinga patikrinti etiketes. Jei parašyta „skalbti atskirai“ arba „gali dažyti“, šios rekomendacijos nereikėtų ignoruoti.

Spalvų surinkimo servetėlės – papildoma apsauga

Skalbimo metu naudojamos spalvų surinkimo servetėlės sugeria dalį į vandenį patekusių dažų.

Jos gali sumažinti nusidažymo riziką, tačiau nėra visiška garantija. Labai ryškius ar naujus drabužius vis tiek geriausia skalbti atskirai.

Servetėlės ypač praverčia skalbiant įvairių šviesių atspalvių drabužius vienu metu.

Paprasta taisyklė

Jei skalbyklėje nusidažė drabužiai, svarbiausia jų nedžiovinti ir kuo greičiau išskalbti dar kartą.

Baltiems audiniams gali padėti deguonies pagrindo baliklis, o spalvotiems – speciali spalvų šalinimo priemonė. Visada tikrinkite priežiūros etiketes, nemaišykite skirtingų valiklių ir pirmiausia išbandykite priemonę nepastebimoje vietoje.

Kuo greičiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė, kad drabužį pavyks išgelbėti.

The post Ką daryti, jei skalbyklėje nusidažė drabužiai appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau ne visiems audiniams jis tinka, o kai kuriais atvejais gali net pabloginti skalbinių savybes.

Per dažnai ar per gausiai naudojamas minkštiklis gali mažinti rankšluosčių sugeriamumą, silpninti sportinių drabužių funkcines savybes, kauptis skalbyklėje ir net sukelti nemalonų kvapą.

Todėl verta žinoti, kada jo geriau atsisakyti.

Kaip veikia audinių minkštiklis?

Audinių minkštiklis padengia pluoštą plona slidžia plėvele. Dėl to audiniai atrodo švelnesni, mažiau elektrinasi, lengviau lyginasi ir maloniau kvepia.

Tačiau būtent ši plėvelė kai kuriems audiniams tampa problema.

Ji gali užkimšti pluošto tarpus, sumažinti drėgmės sugėrimą ir trukdyti audiniui „kvėpuoti“.

Kuo dažniau minkštiklis naudojamas, tuo daugiau jo likučių gali susikaupti tiek audinyje, tiek skalbyklės viduje.

Rankšluosčiai gali tapti mažiau sugeriantys

Viena dažniausių klaidų – gausiai naudoti minkštiklį skalbiant rankšluosčius.

Iš pradžių jie iš tiesų atrodo minkštesni, tačiau ilgainiui pradeda prasčiau sugerti vandenį.

Taip nutinka todėl, kad minkštiklio plėvelė padengia medvilnės pluoštą ir trukdo jam sugerti drėgmę.

Jei rankšluostis po dušo nebešluosto taip gerai kaip anksčiau, priežastis gali būti ne jo amžius, o susikaupę minkštiklio likučiai.

Rankšluosčius geriau skalbti be minkštiklio arba jį naudoti labai retai ir nedideliu kiekiu.

Netinka sportiniams ir funkciniams drabužiams

Sportiniai drabužiai dažnai gaminami iš sintetinių audinių, kurie turi greitai išgarinti drėgmę, leisti kūnui kvėpuoti ir nesulaikyti prakaito.

Minkštiklis gali padengti audinį sluoksniu ir sumažinti šias savybes.

Drabužiai ima prasčiau šalinti drėgmę, ilgiau džiūsta, o prakaito kvapas gali įsigerti dar stipriau.

Todėl sportinius marškinėlius, tampres, bėgimo aprangą, termo drabužius ir kitus funkcinius audinius geriau skalbti be minkštiklio.

Gali pakenkti mikropluoštui

Mikropluošto šluostės ir rankšluostėliai vertinami todėl, kad jų smulkus pluoštas gerai surenka dulkes, riebalus ir drėgmę.

Minkštiklis padengia šias skaidulas plėvele ir sumažina jų gebėjimą sugerti bei surinkti nešvarumus. Po kelių skalbimų su minkštikliu mikropluošto šluostė gali pradėti tiesiog stumdyti vandenį ar dulkes, užuot jas surinkusi.

Tokius audinius geriausia skalbti be minkštiklio ir be priemonių, kurios palieka slidų sluoksnį.

Atsargiai su kūdikių drabužiais

Kūdikių ir mažų vaikų oda yra jautresnė, todėl stipriai kvapnūs minkštikliai gali ją dirginti.

Be to, minkštiklio likučių gali likti audinyje net ir po skalavimo.

Jei vaiko oda linkusi rausti, sausėti ar ją beria, verta pabandyti skalbti be minkštiklio ir rinktis bekvapes, jautriai odai skirtas priemones.

Ypač svarbu gerai išskalauti drabužius ir neperdozuoti skalbiklio.

Gali silpninti antipirenines savybes

Kai kurie vaikų miego drabužiai, darbo drabužiai ar specialūs tekstilės gaminiai gali būti apdoroti taip, kad būtų mažiau degūs.

Audinių minkštiklis gali sumažinti tokių medžiagų veiksmingumą.

Todėl visada verta patikrinti priežiūros etiketę.

Jei joje nurodyta nenaudoti minkštiklio, šios rekomendacijos reikėtų laikytis.

Tas pats galioja ir specialiai apsauginei aprangai.

Ne visada tinka elastanui

Drabužiai su elastanu – tamprės, apatiniai, maudymosi kostiumėliai, sportinės kelnės – laikui bėgant gali prarasti elastingumą.

Minkštiklis nebūtinai yra vienintelė to priežastis, tačiau jo likučiai gali paveikti sintetinius pluoštus ir prisidėti prie greitesnio audinio savybių prastėjimo.

Tokius drabužius geriau skalbti švelnia programa, vėsesniame vandenyje ir be minkštiklio.

Per didelis kiekis kaupiasi skalbyklėje

Daugiau minkštiklio nereiškia minkštesnių drabužių.

Per didelis jo kiekis gali likti skalbiklio stalčiuke, žarnose, durelių gumoje ir būgno viduje.

Šios apnašos kartu su drėgme sudaro palankias sąlygas bakterijoms ir pelėsiui.

Tuomet skalbyklėje atsiranda nemalonus kvapas, kuris gali persiduoti ir skalbiniams.

Jei skalbyklė pradėjo skleisti saldžiai rūgštų ar užsistovėjusios drėgmės kvapą, verta patikrinti, ar minkštiklio nenaudojama per daug.

Kvapas gali klaidinti

Stiprus minkštiklio aromatas dažnai sudaro švaros įspūdį, tačiau kvapas nebūtinai reiškia, kad skalbiniai iš tiesų švaresni.

Kartais audinyje gali likti prakaito, riebalų ar skalbiklio likučių, kuriuos tiesiog užgožia kvapas. Ypač tai pastebima su sintetiniais drabužiais.

Jei drabužiai vos sušilus kūnui vėl pradeda skleisti nemalonų kvapą, gali būti, kad audinyje susikaupė priemonių sluoksnis.

Kada minkštiklis vis dėlto gali būti naudingas?

Minkštiklis gali būti naudingas skalbiant kai kuriuos įprastus medvilninius ar sintetinius drabužius, jei norima sumažinti elektrinimąsi, palengvinti lyginimą ar suteikti švelnumo.

Svarbiausia jį naudoti saikingai ir tik ten, kur leidžia priežiūros etiketė.

Dažnai pakanka mažesnio kiekio, nei nurodo įprotis.

Jei drabužiai po skalbimo labai kvepia, tai nebūtinai yra geras ženklas – gali būti, kad priemonės panaudota per daug.

Kuo galima pakeisti minkštiklį?

Ne visiems skalbiniams minkštiklis būtinas. Kartais pakanka:

• naudoti mažesnį skalbiklio kiekį;
• neperkrauti skalbyklės;
• pasirinkti papildomą skalavimą;
• drabužius gerai išpurtyti prieš džiovinimą;
• džiovinti lauke ar gerai vėdinamoje vietoje;
• naudoti džiovyklės kamuoliukus, jei drabužiai tam tinkami.

Kai kurie žmonės minkštiklį keičia nedideliu kiekiu baltojo acto, tačiau tai tinka ne visoms skalbyklėms ir ne visada rekomenduojama gamintojų.

Rūgštinės priemonės ilgainiui gali veikti gumines dalis, todėl saugiausia vadovautis konkretaus prietaiso instrukcija.

Kaip suprasti, kad minkštiklio per daug?

Įspėjamieji ženklai gali būti tokie:

• rankšluosčiai prasčiau sugeria vandenį;
• sportiniai drabužiai greičiau įgauna prakaito kvapą;
• skalbiklio stalčiuke matyti lipnių apnašų;
• skalbyklėje atsiranda nemalonus kvapas;
• drabužiai jaučiasi tarsi slidūs ar apsunkę;
• jautri oda po skalbimo pradeda niežėti ar rausti.

Tokiu atveju verta keliems skalbimams minkštiklio visai atsisakyti ir pasirinkti papildomą skalavimą.

Paprasta taisyklė

Audinių minkštiklis nėra būtinas kiekvienam skalbimui.

Jis gali suteikti švelnumo ir kvapo, tačiau kartu padengia pluoštą sluoksniu, kuris kai kuriems audiniams kenkia.

Jo geriau nenaudoti skalbiant rankšluosčius, mikropluoštą, sportinius ir funkcinius drabužius, kūdikių tekstilę bei specialiomis savybėmis pasižyminčius audinius.

Svarbiausia skaityti priežiūros etiketes, neperdozuoti ir prisiminti, kad tikroji švara slypi ne stipriame kvape, o gerai išskalautame audinyje.

The post Kada audinių minkštiklis labiau kenkia nei padeda appeared first on Kauno savaitė.

Tai viena dažniausių skalbimo problemų, ypač namuose, kuriuose yra augintinių, ilgaplaukių šeimos narių ar daug tamsių drabužių.

Nors atrodo, kad skalbimo mašina turėtų viską pašalinti, iš tiesų plaukai ir pūkeliai dažnai tik persiskirsto nuo vienų drabužių ant kitų.

Kartais jų net padaugėja, jei kartu skalbiami netinkami audiniai arba skalbyklė pati jau prikaupusi nešvarumų.

Kodėl pūkeliai lieka ant drabužių?

Pūkeliai dažniausiai atsiranda nuo audinių, kurie skalbiant šeriasi: rankšluosčių, flanelės, vilnos, kai kurių megztinių, sportinių rūbų ar senesnių medvilninių drabužių.

Skalbiant jie atsiskiria nuo vieno audinio ir prilimpa prie kito.

Ypač greitai pūkeliai matosi ant tamsių, sintetinių ar šiek tiek elektrintis linkusių audinių.

Plaukai ir gyvūnų kailis taip pat lengvai prisikabina prie tokių paviršių.

Dar viena priežastis – perpildyta skalbyklė.

Kai drabužiams būgne per mažai vietos, vanduo ir skalbiklis negali jų tinkamai išskalauti, todėl pūkeliai lieka audinyje.

Prieš skalbimą drabužius verta papurtyti

Pirmas paprastas žingsnis – prieš dedant drabužius į skalbyklę juos gerai papurtyti.

Tai ypač naudinga, jei ant rūbų yra gyvūnų plaukų, dulkių ar sausų pūkelių.

Dar geriau – perbraukti drabužius lipniu voleliu arba specialiu šepetėliu.

Taip dalį plaukų pašalinsite dar prieš skalbimą ir jie nepateks į skalbyklės būgną.

Jeigu drabužis labai aplipęs augintinio kailiu, galima jį trumpam įdėti į džiovyklę su šalto oro arba švelnaus vėdinimo programa.

Dalis plaukų atsiskirs ir pateks į džiovyklės filtrą. Tik prieš tai būtina įsitikinti, kad audinys tinkamas džiovyklei.

Rūšiuokite ne tik pagal spalvą

Skalbiant svarbu rūšiuoti ne tik šviesius ir tamsius drabužius, bet ir audinius pagal jų savybes.

Rankšluosčius, pūkuotus chalatus, flanelinius užvalkalus ar vilnonius drabužius geriau skalbti atskirai nuo juodų kelnių, džemperių, sintetinių palaidinių ar sportinių rūbų.

Tamsūs drabužiai ypač lengvai parodo kiekvieną pūkelį, todėl jų nereikėtų skalbti kartu su audiniais, kurie linkę šertis.

Neperkraukite skalbyklės

Perpildyta skalbyklė – viena pagrindinių priežasčių, kodėl drabužiai po skalbimo lieka ne tokie švarūs, kaip tikėtasi.

Skalbiniai turi laisvai judėti būgne. Jei jų per daug, plaukai, pūkeliai ir skalbiklio likučiai tiesiog lieka tarp audinių.

Geriau skalbti mažesnėmis porcijomis.

Taip vanduo lengviau pasiekia kiekvieną drabužį, o skalavimo metu pašalinama daugiau nešvarumų.

Padeda papildomas skalavimas

Jei ant drabužių nuolat lieka pūkelių ar plaukų, verta įjungti papildomo skalavimo funkciją.

Ji padeda išskalauti ne tik skalbiklio likučius, bet ir smulkias daleles, kurios būna prilipusios prie audinio.

Papildomas skalavimas ypač naudingas skalbiant tamsius drabužius, patalynę, sportinius rūbus ar drabužius, ant kurių dažnai lieka augintinių kailio.

Kokios priemonės gali padėti?

Skalbiant galima naudoti specialius pūkelių ir plaukų surinkiklius.

Tai būgne kartu su skalbiniais dedami kamuoliukai, kempinėlės ar daugkartinės gaudyklės, kurios padeda surinkti plaukus ir dalį pūkelių.

Kartais padeda ir paprasta skalbimo gudrybė – į būgną įdėti švarią mikropluošto šluostę.

Ji gali pritraukti dalį pūkelių ir plaukų. Vis dėlto ją po skalbimo reikia gerai išpurtyti ir išplauti.

Audinių minkštiklis gali sumažinti statinį elektrinimąsi, todėl plaukai ir pūkeliai mažiau limpa prie drabužių.

Tačiau jo nereikėtų naudoti per daug.

Per didelis minkštiklio kiekis gali palikti apnašų, mažinti audinių sugeriamumą ir net kauptis skalbyklėje.

Actas – atsargiai ir saikingai

Kai kurie vietoj minkštiklio naudoja šiek tiek baltojo acto.

Jis gali padėti suminkštinti vandenį, sumažinti skalbiklio likučius ir šiek tiek sumažinti audinių elektrinimąsi.

Tačiau acto nereikėtų pilti per daug ar naudoti kiekvieno skalbimo metu, ypač jei skalbyklės gamintojas to nerekomenduoja.

Rūgštis ilgainiui gali pakenkti kai kurioms guminėms detalėms. Jei nusprendžiama naudoti actą, pakanka nedidelio kiekio ir tik retkarčiais.

Nepamirškite skalbyklės filtro

Jeigu drabužiai po skalbimo vis dažniau lieka su pūkeliais, verta patikrinti pačią skalbyklę.

Joje gali būti susikaupę plaukų, siūlų, audinių dalelių ir skalbiklio likučių.

Reguliariai išvalykite skalbyklės filtrą, durelių gumą ir skalbiklio stalčiuką.

Taip pat pravartu kartą per mėnesį paleisti tuščią aukštesnės temperatūros skalbimo ciklą su skalbyklės valymo priemone arba pagal gamintojo rekomendacijas.

Jei skalbyklė nešvari, ji gali ne tik prasčiau skalbti, bet ir pati grąžinti pūkelius ant drabužių.

Po skalbimo – dar vienas žingsnis

Išskalbtus drabužius verta gerai papurtyti dar prieš džiovinant. Taip dalis plaukų ir pūkelių atsiskirs, o audinys džiūdamas mažiau susiglamžys.

Jei naudojate džiovyklę, nepamirškite po kiekvieno ciklo išvalyti pūkelių filtro.

Džiovyklė dažnai labai gerai pašalina plaukus ir pūkelius, bet tik tada, kai jos filtras švarus.

Jei drabužius džiovinate natūraliai, po išdžiūvimo tamsius rūbus galima perbraukti lipniu voleliu arba drabužių šepečiu.

Ką daryti su augintinių plaukais?

Gyvūnų plaukai yra atskira problema, nes jie dažnai įsikimba į audinį dar prieš skalbimą.

Todėl geriausia juos šalinti keliais etapais: prieš skalbimą, skalbimo metu ir po džiovinimo.

Prieš skalbimą rūbus perbraukite lipniu voleliu arba gumine pirštine.

Šiek tiek sudrėkinta guminė pirštinė gerai surenka plaukus nuo audinio paviršiaus.

Augintinių guolius, pledus ir paklotus skalbkite atskirai nuo savo drabužių.

Po tokio skalbimo verta išvalyti būgną, durelių gumą ir filtrą, kad plaukai nepersikeltų ant kitų skalbinių.

Paprasta taisyklė

Norint atsikratyti pūkelių ir plaukų, vien gero skalbiklio neužtenka.

Svarbiausia – teisingai rūšiuoti drabužius, neperkrauti skalbyklės, naudoti papildomą skalavimą ir reguliariai valyti pačią skalbyklę.

Jei pūkeliai ir plaukai tampa nuolatine problema, verta į skalbimo rutiną įtraukti kelias papildomas priemones: lipnų volelį prieš skalbimą, plaukų surinkiklį skalbyklėje ir švarų filtrą po skalbimo. Tokia paprasta tvarka padės drabužiams atrodyti švaresniems, o skalbyklei – veikti efektyviau.

The post Drabužių pūkeliai ir plaukai: kaip jų atsikratyti skalbiant appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau drėgnas oras po skalbimo gali tapti nepastebimu, bet pavojingu jūsų sveikatos priešu.

Kai skalbiniai džiūsta patalpoje, oro drėgmės lygis gali padidėti net 30–40 proc.

Tokia aplinka – puiki terpė grybeliams, pelėsiui ir dulkių erkutėms daugintis.

Dėl to nukenčia ne tik gyvenimo komfortas, bet ir kvėpavimo sistemos būklė.

Drėgmė ir pelėsis – pagrindinis pavojus

Nuolatinė drėgmė skatina pelėsio susidarymą ant sienų, tapetų ar net baldų.

Pelėsio sporos patenka į orą ir sukelia alergines reakcijas, bronchitą, sinusitą, o sergantiems astma – netgi ligos paūmėjimą.

Ypač pavojinga skalbinius džiovinti miegamajame – tokiu atveju visą naktį kvėpuojate oru, prisotintu pelėsio sporų.

Rizika imuninei sistemai ir odai

Drėgna aplinka – puiki terpė bakterijoms, kurios gali likti audiniuose, jei skalbiniai džiūsta per ilgai. Vėliau jos patenka ant odos ir gali sukelti sudirginimus ar net dermatitą.

Jei prie to prisideda prasta patalpų ventiliacija, susidaro uždaras ratas: mikroorganizmai nuolat cirkuliuoja ore, o tai ilgainiui silpnina imuninę sistemą ir skatina odos problemas.

Nematoma žala plaučiams

Tyrimai rodo, kad per didelės drėgmės oro įkvėpimas gali pabloginti žmonių, sergančių lėtinėmis plaučių ligomis, būklę.

Be to, tokiomis sąlygomis ore kaupiasi lakiųjų organinių junginių iš skalbimo priemonių likučiai.

Šios dalelės dirgina nosies ir gerklės gleivinę, sukelia kosulį, čiaudulį ar nemalonų deginimo pojūtį kvėpavimo takuose.

Kaip sumažinti riziką, jei skalbinius vis dėlto džiovinate kambaryje

• Vėdinkite patalpas džiovinimo metu ir po jo – bent kelis kartus per dieną atverkite langus 10–15 minučių.
• Įjunkite ventiliatorių ar gartraukį. Net nedidelis oro judėjimas padeda sumažinti drėgmę.
• Naudokite oro sausintuvą arba kondicionierių su „Dry“ funkcija.
• Statykite džiovyklę šalia šilumos šaltinio, bet ne per arti radiatoriaus ar šildytuvo – pernelyg aukšta temperatūra gali pažeisti audinius.
• Neperkraukite džiovyklės. Geriau džiovinti drabužius dalimis – taip jie greičiau išdžius ir nesusidarys perteklinė drėgmė.
• Reguliariai nuvalykite sienas, langus ir palanges, kuriose gali kauptis kondensatas.

Apibendrinimas

Skalbinių džiovinimas kambaryje – ne tik buitinė smulkmena.

Tai nematomas drėgmės, bakterijų ir alergenų šaltinis, kuris ilgainiui gali neigiamai paveikti jūsų savijautą ir sveikatą.

Jeigu vis dėlto tenka džiovinti drabužius patalpoje, laikykitės paprastų vėdinimo taisyklių – ir jūsų oras išliks švarus, o sveikata bus apsaugota.

The post Kodėl negalima džiovinti skalbinių kambaryje? appeared first on Kauno savaitė.