Dažniausiai tokie žodžiai praleidžiami pro ausis – juk jie skamba kaip dar viena suaugusiųjų frazė iš tos pačios serijos: „nesėdėk prie telefono“, „užsiimk kuo nors naudingu“ ar „eik anksčiau miegoti“.

Tačiau dabar ši mintis turi ir mokslinį pagrindą.

Nauji tyrimai rodo, kad skaitymas vaikystėje ir paauglystėje gali būti susijęs ne tik su geresniu žodynu ar mokymosi rezultatais, bet ir su smegenų struktūros skirtumais.

Įdomiausia tai, kad šis poveikis siejamas su ilgalaikiais pokyčiais – jie pastebimi ir po kelerių metų.

Šis vaikystės įprotis gali būti susijęs su fiziniais smegenų raidos skirtumais, o laikotarpis, kai skaitymas gali būti ypač svarbus, yra trumpesnis, nei mano daugelis tėvų.

Todėl svarbu nepraleisti tinkamo momento.

Kaip skaitymas veikia paauglių smegenų raidą

Mokslininkai atliko tyrimą, kuriame buvo analizuojami daugiau kaip 10 tūkst. paauglių smegenų skenavimo ir kognityvinių testų duomenys.

Paaiškėjo, kad paaugliai, kurie nuo vaikystės reguliariai skaitė savo malonumui, kognityviniuose testuose pasirodė geriau, o jų smegenų struktūroje fiksuoti tam tikri skirtumai.

Ypač išsiskyrė sritys, susijusios su kalba, dėmesiu, informacijos apdorojimu ir savikontrole. Skirtumai buvo pastebimi kaktinėje, smilkininėje ir kitose smegenų žievės srityse.

Vaikai, kurie anksti pradėjo skaityti savo malonumui, paauglystėje geriau atliko atminties, dėmesio, kalbos ir naujų užduočių sprendimo testus.

Ryškesni skirtumai matyti žodyno, sukauptų žinių taikymo, sudėtingesnių tekstų supratimo ir gebėjimo tiksliau reikšti mintis srityse.

Be to, šie paaugliai rečiau turėjo dėmesio koncentracijos ir psichologinės savijautos problemų.

Svarbus niuansas: palankiausi rezultatai buvo siejami būtent su skaitymu savo malonumui, o ne vien su privaloma mokykline literatūra.

Kitaip tariant, smegenų raida labiau siejama su savanorišku įpročiu skaityti, o ne su skaitymu „iš pareigos“.

Mokslininkai taip pat tikrino, ar šių skirtumų negalima paaiškinti vien šeimos aplinka, tėvų išsilavinimu ar pajamomis.

Net įvertinus šiuos veiksnius, skaitymas savo malonumui išliko susijęs su geresniais rodikliais.

Kiek reikia skaityti, kad būtų naudinga atminčiai ir dėmesiui

Vienas įdomiausių tyrimo rezultatų – skaitymas, regis, turi savotišką „optimalų režimą“. Kognityviniai rodikliai gerėjo didėjant laikui, praleidžiamam su knygomis, tačiau tik iki tam tikros ribos.

Geriausi rezultatai buvo siejami su maždaug 12 valandų skaitymo per savaitę.

Viršijus šią ribą papildomos naudos nebepastebėta, o kai kurie rodikliai net šiek tiek prastėjo. Mokslininkai pabrėžia, kad greičiausiai problema yra ne pačios knygos, o pusiausvyra: jei vaikas skaito labai daug, jis gali mažiau judėti, bendrauti ir užsiimti kitomis smegenų raidai taip pat svarbiomis veiklomis.

Pastebėta ir daugiau sąsajų.

Paaugliai, kurie mėgo skaityti, vidutiniškai:

• mažiau laiko praleisdavo prie telefono ir socialiniuose tinkluose;
• ilgiau miegodavo;
• rečiau susidurdavo su dėmesio koncentracijos problemomis;
• pasižymėjo mažesniu nerimo ir streso lygiu.

Taigi skaitymo įprotis siejamas ne tik su intelektu, mokymusi ar atmintimi, bet ir su platesniu gyvenimo būdu.

Kodėl knygos smegenis lavina kitaip nei socialiniai tinklai ir trumpi vaizdo įrašai

Smegenims patinka „lengvas turinys“. Trumpi vaizdo įrašai, memai ir nesibaigiantis socialinių tinklų srautas suteikia greitą atlygį, bet dažnai reikalauja mažai pastangų.

Būtent čia ir slypi problema.

Romanas, esė ar ilgesnis pasakojimas priverčia smegenis dirbti sudėtingiau: reikia atsiminti veikėjus, sekti priežasties ir pasekmės ryšius, suprasti veikėjų motyvus ir jungti skirtingas idėjas. Smegenims tai tampa savotiška treniruote.

Kiti tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie laisvalaikiu skaito kasdien, supranta apie 26 proc. daugiau žodžių nei tie, kurie laisvalaikiu neskaito visai.

Šis skirtumas neišnyksta net įvertinus tėvų išsilavinimą ir socialinę aplinką.

Kai kurie tyrimai taip pat sieja grožinės literatūros skaitymą su geresniu gebėjimu suprasti kitų žmonių jausmus ir perspektyvas.

Vis dėlto čia reikėtų atsargumo: teiginys, kad būtent šiuolaikinė klasikinė literatūra „geriausiai“ veikia socialinį elgesį, nėra taip tvirtai pagrįstas kaip bendras ryšys tarp skaitymo, žodyno, kognityvinių gebėjimų ir emocinės savijautos.

Tai nereiškia, kad komiksai, trumpesni tekstai ar populiarioji mokslo literatūra yra beverčiai. Priešingai – jie gali būti puikus pirmas žingsnis į skaitymą, ypač vaikams ir paaugliams, kuriems ilgos knygos iš pradžių atrodo per sunkios.

Pagrindinė išvada paprasta: ilgesnis skaitymas dėmesį treniruoja kitaip nei trumpi įrašai, vaizdo klipai ir fragmentiškas turinys.

Kokio amžiaus skaitymas labiausiai veikia smegenis

Ši dalis ypač svarbi tėvams. Tyrimo duomenimis, stipriausios sąsajos pastebimos tada, kai vaikai pradeda skaityti savo malonumui ankstyvoje vaikystėje – maždaug nuo 2 iki 9 metų.

Tai laikotarpis, kai smegenys yra itin plastiškos ir greitai formuoja ilgalaikius nervinius ryšius.

Tų vaikų, kurie skaityti savo malonumui pradėjo anksti, paauglystėje smegenų struktūra ir kognityviniai rodikliai skyrėsi nuo vaikų, kurie skaityti pradėjo vėliau arba beveik neskaitė.

Meilę skaitymui lengviau ugdyti vaikystėje nei bandyti ją suformuoti jau paauglystėje. Tačiau pradėti niekada nevėlu – svarbu tai daryti švelniai: nuo trumpų skaitymo sesijų, vaikui suprantamų knygų ir paprastos taisyklės, kad skaitymas būtų įprotis, o ne bausmė.

Panašu, kad suaugusieji vis dėlto buvo teisūs: frazė „knygos lavina smegenis“ šiandien skamba kitaip.

Dabar ji turi ir rimtesnį mokslinį pagrindą – iki pat smegenų skenavimo duomenų.

The post Knygos keičia paauglių smegenis: ką parodė MRT tyrimai appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau ar žinojote, kad jos gali turėti kur kas gilesnį poveikį — padėti gyventi ilgiau?

Ir tai nėra tik graži metafora: mokslas pateikia gana įtikinamų įrodymų.

Žinoma, niekas neteigia, kad pasauliniai klasikų kūriniai gali pakeisti vitaminus ar rytinį bėgimą, tačiau skaitymas aktyvina procesus, kurie teigiamai veikia smegenų sveikatą, psichiką ir net atsparumą stresui.

Būtent šie paslėpti mechanizmai paverčia knygą netikėta sveikatos ir ilgaamžiškumo sąjungininke.

Skaitymas ir ilgaamžiškumas: ką rodo moksliniai tyrimai

JAV Jeilio universiteto mokslininkai 12 metų stebėjo 3635 vyresnius nei 50 metų asmenis. Rezultatai nustebino: vos pusvalandis knygų skaitymo per dieną vidutiniškai pailgino gyvenimo trukmę net 23 mėnesiais.

Įdomu tai, kad laikraščių ar žurnalų skaitymas tokio poveikio neturėjo — nauda slypi būtent knygose.

Kodėl? Knygos reikalauja gilaus susikaupimo ir įsitraukimo.

Tai nėra paviršutiniškas naujienų peržvelgimas — tai protinė veikla, kuri stiprina vadinamąjį kognityvinį rezervą — savotišką smegenų „apsauginį sluoksnį“. Jis padeda ilgiau išlaikyti atmintį ir dėmesį net senstant.

Be to, toks smegenų treniravimas mažina demencijos ar Alzheimerio ligos riziką ir gali atitolinti jų pasireiškimą net keleriais metais.

Kaip skaitymas stiprina smegenis ir atmintį

Mayo klinikos gydytojai knygas vadina „proto treniruokliais“.

Ir ne be reikalo: reguliarus skaitymas stiprina pažintines funkcijas, kuria tą patį kognityvinį rezervą, kuris padeda smegenims kompensuoti senėjimo ar traumų poveikį.

Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie skaito bent kartą per savaitę, atminties susilpnėjimo rizika yra gerokai mažesnė.

Dar daugiau — intelektinė veikla siejama su tuo, kad Alzheimerio liga tokiems žmonėms pasireiškia vidutiniškai penkeriais metais vėliau.

Galima sakyti, jog knyga yra tarsi proto mankšta, kuri lavina vaizduotę ir stiprina „atminties raumenis“.

Vis dėlto kalbama būtent apie skaitymą, o ne audioknygų klausymą — klausymasis neskatina tų pačių kognityvinių procesų.

Kodėl knygos padeda įveikti stresą

Yra ir dar vienas, ne mažiau svarbus poveikis — skaitymas padeda sumažinti streso lygį.

Keli puslapiai prieš miegą gali sulėtinti dienos tempą, perjungti smegenis į poilsio režimą ir sumažinti uždegiminius procesus organizme, kurie tiesiogiai susiję su stresu.

Be to, knygos ugdo empatiją — įsijausdami į veikėjų gyvenimus, mes geriau suprantame kitus žmones.

Knygų klubai, bibliotekos ir skaitymo forumai padeda išvengti vienatvės — dar vieno veiksnio, didinančio ankstyvo senėjimo riziką.

Ir, žinoma, knyga — tai reta galimybė šiandien pabūti toli nuo ekranų, ypač jei stengiatės mažinti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.

Kaip paversti skaitymą kasdieniu įpročiu

Gera žinia: norint pajusti naudą, nereikia valandų valandas praleisti su knyga rankose.

Pakanka 10–20 minučių per dieną. Skaitymą galima įtraukti į rutiną taip pat natūraliai, kaip rytinę kavą.

Keletas patarimų:

• Skaitykite po truputį, bet reguliariai — įprotis formuojasi palaipsniui.
• Visada turėkite knygą po ranka — skaitykite laukdami eilėje ar kelionėje.
• Paverskite skaitymą socialine veikla — knygų klubai ar programėlės padeda išlaikyti motyvaciją.
• Naudokitės bibliotekomis — tai patogu ir ekonomiška.

Ir svarbiausia — rinkitės tai, kas jums patinka.

Geriausia knyga yra ta, kurią tikrai perskaitysite iki galo.

The post Kiek metų gyvenimui prideda knygų skaitymas? Atsakymas jus nustebins appeared first on Kauno savaitė.

Daugelis žmonių mieliau klausosi audioknygų arba žiūri filmus.

Pavyzdžiui, „The Reading Agency“ atlikto tyrimo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje apie 50 proc. suaugusiųjų neskaito, o tarp 16—24 metų amžiaus jaunuolių beveik kas ketvirtas niekada neskaitė. Todėl kyla klausimas, ar skaitymo stoka turi įtakos smegenims ir apskritai žmonių intelektiniam vystymuisi?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad skaitymas yra vienas iš informacijos gavimo būdų, kurį galima pakeisti bet kuriuo kitu.

Tačiau tyrimai rodo, kad ši veikla yra unikali savo poveikiu smegenims.

Skaitymas formuoja savitą smegenų struktūrą

Neseniai žurnale „NeuroImage“ paskelbtas tyrimas parodė, kad gerus skaitymo įgūdžius turinčių žmonių smegenų struktūra pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Išanalizavus daugiau kaip 1 000 žmonių duomenis, nustatyta, kad dvi kairiojo pusrutulio sritys – priekinė smilkininės skilties dalis ir Heschl vingis — atlieka svarbų vaidmenį ugdant skaitymo įgūdžius.

Pirmoji sritis, priekinė smilkininės skilties dalis, yra atsakinga už gaunamos informacijos susiejimą ir kategorizavimą.

Pavyzdžiui, norėdamos suprasti žodį „ranka“, smegenys sujungia duomenis apie tai, kaip ji atrodo, juda ir jaučiasi. Kuo didesnė ši sritis, tuo lengviau žmogui apdoroti tokius ryšius.

Antroji sritis, t. y. Heschl vingis, esanti viršutinėje momeninės skilties dalyje, yra atsakinga už garsų suvokimą.

Nors atrodo, kad skaitymas visų pirma yra vizualinis procesas, jis taip pat glaudžiai susijęs su fonologiniu suvokimu — gebėjimu suprasti kalbos garsinę struktūrą. Šis gebėjimas padeda vaikų skaitymo pagrindus ir daro įtaką jų mokymosi sėkmei.

Kodėl geriau skaityti, o ne klausytis garso įrašų ar žiūrėti vaizdo įrašus

Klausydamiesi garsinių knygų ar žiūrėdami filmus informaciją suvokiame kitaip. Šie formatai jau yra interpretuoti autorių, režisierių ar aktorių, t. y. jie leidžia mums gauti visiškai paruoštą, kažkieno suformuotą informaciją.

Todėl mūsų dalyvavimas kuriant reikšmes šiuo atveju yra minimalus. Skaitymas, priešingai, verčia smegenis aktyviai veikti, papildant gautą informaciją. Kaip nesunku atspėti, didžiausias krūvis tenka mūsų vaizduotei. Kai skaitome, smegenys pačios „papildo“ vaizdinius, emocijas ir veikėjų veiksmus.

Tai skatina kūrybinio mąstymo vystymąsi.

Be to, skaitymas reikalauja susikaupimo ir analizės. Skaitytojas turi savarankiškai suvokti tekstą, kitaip nei pasyvus garso ar vaizdo įrašo suvokimas.

Tačiau tai dar ne viskas. Tyrimai rodo, kad skaitymas skatina žievės storio augimą su kalba susijusiose srityse.

Tai reiškia, kad skaitant gerėja kalbos įgūdžiai.

Taigi skaitymas ne tik suteikia naujos informacijos, bet ir stiprina protinius gebėjimus, kurie praverčia daugelyje gyvenimo sričių.

Kaip skaitymas lemia struktūrinius smegenų pokyčius

Dabartinio tyrimo rezultatai rodo, kad net tik tiriant žmogaus smegenų struktūrą galima daug ką suprasti apie žmogaus skaitymo įgūdžius.

Žmogaus smegenys yra labai plastiškos — jos keičiasi, kai išmokstame naujų įgūdžių arba laviname jau įgytus.

Kiekvienas naujas įgūdis lemia tam tikrus struktūrinius pokyčius.

Pavyzdžiui, mokslininkai anksčiau nustatė, kad jaunų žmonių, kurie intensyviai mokėsi kalbos, smegenų žievės storis kalbos srityse padidėjo.

Mokantis kalbų vėlesniame amžiuje šis procesas ne tik keičia smegenų struktūrą, bet ir leidžia joms ilgiau išlikti jaunoms ir sveikoms.

Kaip skaitymas veikia smegenų raidą

Skaitymas yra ne įgimtas įgūdis, o įgūdis, kuris vystosi ir tobulėja visą gyvenimą ir šis procesas gali pakeisti smegenų struktūrą.

O viskas, dėl ko įvyksta kokie nors pokyčiai, vienaip ar kitaip veikia evoliuciją.

Paprasčiau tariant, skaitymo trūkumas gali paveikti smegenų evoliuciją, ir ne į gerąją pusę.

Be knygų susilpnės gebėjimas interpretuoti sudėtingas idėjas ir suprasti kitų žmonių emocijas bei ketinimus.

Šie gebėjimai labai svarbūs socialinei sąveikai ir žmonijos pažangai. Todėl žmonių intelektinis vystymasis sulėtės arba pasuks kita linkme, o gal net visai sustos.

Taigi neskubėkime keisti knygų vaizdo įrašų žiūrėjimu ar garso įrašų klausymu.

Tačiau nepamirškite, kad naudinga skaityti ne viską iš eilės.

Pavyzdžiui tyrimai rodo, kad reguliariai skaitant tik naujienas – prarandama gyvenimo prasmė. Taigi, kai rasite laiko – geriau atidėkite į šalį išmanųjį telefoną ir paimkite į rankas gerą knygą.

The post Kodėl skaityti yra sveikiau nei klausytis audioknygų ir žiūrėti filmus appeared first on Kauno savaitė.