Palyginti su ankstesne savaitę, susirgimų gripu padaugėjo. Specialistų teigimu, to ir reikėjo tikėtis žinant kitų sezonų dinamiką.

Be to, šaltėjant orams žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose ir mažiau – gryname ore, imunitetas silpsta, taigi susirgimo atvejų daugėja.

Suprantama, šiuo metų laiku siaučia ir daugiau kvėpavimo takų ligų sukėlėjų, tačiau gripo virusas tarp jų – pats nemaloniausias.

Jis pavojingas ne vien dėl sunkios ligos eigos, bet ir dėl galimų komplikacijų. Tą neseniai patvirtino naujausios metaanalizės – didžiausios iki šiol, apėmusios 155 tyrimus, – rezultatai.

Tyrėjai siekė nustatyti, kaip virusinės infekcijos susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, įskaitant infarktą ir insultą, rizikos padidėjimu. Ir net tik pirmosiomis savaitėmis susirgus – ilgalaikėje perspektyvoje taip pat.

Ūmios infekcijos

Tyrė mokslininkai ne vien sezonines infekcijas, tokias kaip gripo bei respiracinio sincitinio viruso (RSV), bet ir endemines: Dengės karštligės, Čikungunijos viruso, kitų. Ir štai ką nustatė.

Užsikrėtus gripu, pirmąją savaitę šis virusas didina infarkto riziką 7,2 karto. Tačiau grėsmė niekur nedingsta ir ūmiam ligos periodui pasibaigus. Net praėjus mėnesiui po to, kai persergama gripu, rizika patirti infarktą būna 4 kartus, insulto – 5 kartus didesnė.

Kovido, jau įsiterpusio į sezoninių ligų gretas, galimos pasekmės dar ilgesnės. Mokslininkų skaičiavimu, užsikrėtus koronavirusu, per pirmąsias 14 savaičių infarkto ir insulto rizika būna maždaug 3,3 karto didesnė nei iki ligos. Tačiau per kitus metus visų širdies ir kraujagyslių sistemos problemų grėsmė padidėja 82 proc., išeminės širdies ligos – 74 proc., insulto – 69 proc.

Užsikrėtus RVS, pirmąją savaitę infarkto grėsmė būna 3,4 karto didesnė. Jeigu sergama sunkia forma, pareikalaujančia hospitalizacijos, tai būna ypač pavojinga vyresniems kaip 50-ies asmenims: apie 22 proc. jų atsidūrus ligoninėje pasireiškia su širdimi susijusios komplikacijos.

Lėtinės ir užslėptos infekcijos

Jas sukeliantys virusai – taip pat grėsmė širdžiai.

Štai hepatitas C riziką mirti nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų padidina 2,1 karto, nuo infarkto – 27 proc., insulto – 23 proc. Ir toji grėsmė išlieka ilgiau nei penkerius metus.

Citomegalo virusas (CMV) savo ruožtu grėsmę mirti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų kilsteli 28 proc., žmogaus papilomavirusas (ŽVP) – ypač vėžį sukeliantys aukštos rizikos šio viruso tipai – galimybę susirgti tokiomis ligomis didina 25 proc., riziką nuo jų numirti – beveik 4 kartus.

ŽIV 65 proc. didina bendrą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, konkrečiai infarktu – 60 proc., insultu – 45 proc., širdies nepakankamumu – beveik 2 kartus.

Atsakomybės klausimas

Po tokių nerimą keliančių atradimų specialistai dar labiau pabrėžia profilaktikos svarbą: skiepytis būtina.

Laiku pradėta antivirusinė terapija nuo hepatito C padeda daugiau kaip 90 proc. pacientų. Išsigydžius sumažėja ir rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Įrodyta, kad skiepai nuo gripo 34 proc. mažina didžiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos incidentų – infarkto, insulto ir mirties nuo kitų kardiologinių ligų – grėsmę.

Tad nors sergamumas gripu jau auga, pasiskiepyti dar nėra vėlu. Tuo labiau kad tai vienintelis būdas apsisaugoti nuo viruso keliamų pavojų.

Tik svarbu prisiminti, kad vakcina neapsaugo šimtu procentų nuo infekcijos išsivystymo užsikrėtus gripu. Jos apsauga suveikia apytikriai 50–60 proc. atvejų. Taigi susirgti gripu galite net ir pasiskiepiję, bet liga bus lengvesnė, sunkių komplikacijų tikimybė – mažesnė.

Specialistai skiepus nuo gripo ypač rekomenduoja vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims, turintiems imunodeficitą. Nesiskiepyti, pasak jų, – tai neatsakingai elgtis su savo sveikata.

The post Sezonas – gripo, grėsmė – infarkto appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau ar visi žino, kaip tvarkyti senas padangas? Neretai tai tampa iššūkiu, nes daugelis jų lieka rūsiuose ar garažuose, o kai kurios padangos neatsakingai paliekamos ir pamiškėse ar net vandens telkiniuose. 2023 m. pabaigoje šalyje buvo 1 mln. 487 tūkst. registruotų individualiųjų lengvųjų automobilių – 39 tūkst. daugiau nei 2022 m. pabaigoje. Tai reiškia, kad daugėja ne tik automobilių, bet ir nebetinkamų naudoti padangų. Tuo tarpu, Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė A. Pakštaitė-Marcinkienė primena ne tik svarbiausias padangų atliekų tvarkymo taisykles, bet ir pataria, kaip padangas ilgiau išlaikyti tinkamas naudoti, kad nereikėtų jų išmesti ir mažėtų taršos tikimybė.

Išlaikykime padangas kuo ilgiau tinkamas naudoti

Padangoms, kaip ir bet kuriai kitai automobilio daliai, būtina užtikrinti tinkamą priežiūrą. Tai apima reguliarius slėgio ir protektoriaus gylio patikrinimus, ratų balansavimą ir sezoninių padangų naudojimą. Taip pat itin svarbu tinkamai saugoti nenaudojamas padangas: jos turi būti laikomos sausoje, gerai vėdinamoje ir šiltoje patalpoje. Rekomenduojama vengti padangų laikymo šalia radiatorių ar cheminių medžiagų, taip pat reikia saugotis tiesioginių saulės spindulių. Ant padangų krūvos negalima dėti jokių papildomų daiktų. Padangas be ratlankių rekomenduojama laikyti stačiai ir periodiškai apsukti, o su ratlankiais – saugiausia laikyti sukabintas ant kablių arba guldyti viena ant kitos, reguliariai keičiant jų vietas.

Kur palikti nebetinkamas naudoti padangas?

Jeigu padangos atitarnavo ir yra nebetinkamos naudoti, su jomis reikėtų tinkamai atsisveikinti.

1. Didelė dalis vairuotojų naudojasi autoservisų paslaugomis, tad pirmiausia reikia žinoti, kad šie privalo priimti senas padangas, kai klientas autoservise jas keičia į naujas.
2. Padangų pardavėjai taip pat privalo priimti iš pirkėjo senas padangas, kai šis perka padangas tos pačios paskirties transporto priemonei. Tiek autoservisai, tiek pardavėjai privalo priimti tokį kiekį senų padangų, kokį klientas įsigyja naujų tam pačiam transporto priemonės tipui“, – teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
3. Vairuotojai, kurie padangas keičia patys, turėtų įsidėmėti, kur yra įsikūrusi jiems artimiausia didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė, kurioje tam tikrą nebereikalingų padangų kiekį per metus galima pristatyti nemokamai, arba atliekų tvarkymo įmonė.

Tinkamai išrūšiuotos padangos – perdirbamos. Perdirbtų padangų guma tinka sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams ar keliams tiesti. Senų padangų granulės panaudojamos net batų padams gaminti. Tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai ir neteršiama aplinka.

Poveikis žmogui ir gamtai

„Gamtoje paliktos padangos gali irti net iki 140 metų ir neretai jos tampa gaisrų priežastimi. Degdamos netinkamose krosnyse, jos į aplinką paleidžia daug pavojingų teršalų, todėl kenkia ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai. Net ir paprastas saulės spindulių poveikis padangoms sukelia metano dujų išsiskyrimą, prisidedantį prie šiltnamio efekto didinimo ir aplinkos taršos“,- teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Į padangų rūšiavimą žvelkime atsakingai

Kiekvieną kartą atėjus metui, kada vairuotojai keičia padangas, A. Pakštaitė-Marcinkienė ragina būti sąmoningiems ir šį kasmetinį darbą atlikti kuo atsakingiau.

„Vairuotojams, kurie padangas keičia patys, norisi priminti, kad nebereikalingų padangų vieta – ne pamiškė, o tokias atliekas priimančio atliekų tvarkytojo aikštelė. O tiems, kurie padangas keičia autoservise, primena, kad aplinkosaugai savo veiklą deklaravusių autoservisų sąrašą galima rasti puslapyje https://atliekos.lt/autoservisai/. Patikėję savo automobilį tinkamiems specialistams, būsite ramūs, kad visos susidariusios atliekos bus sutvarkytos tinkamai“, – pabrėžė A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Visą informaciją vienoje vietoje, kur ir kokias atliekas priduoti, galima rasti tinklapyje www.atliekos.lt.

The post Kur dėti senas padangas? appeared first on Kauno savaitė.