„Panaikinus draudimą važiuoti per pėsčiųjų perėją kiltų rizika eismo saugumui“, – trečiadienį patvirtintoje išvadoje pažymi Vyriausybė.

Joje Ministrų kabinetas įvertino Seime svarstomas Mišrios Seimo narių grupės nario Viktoro Fiodorovo inicijuotos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas.

Vyriausybės nuomone, siūlomas reguliavimas neužtikrina eismo saugumo užtikrinimo principų, numatančių „valstybės pareigą sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas ir užtikrinti eismo dalyvių sveikatą ir gyvybę“.

Transporto kompetencijų agentūros surinkti eismo įvykių duomenys rodo, kad 2020–2024 m. laikotarpiu kasmet kildavo vidutiniškai apie 29 eismo įvykius pėsčiųjų perėjose, kuriose sunkiai nukentėdavo vidutiniškai 3 per ją važiavę elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai.

Kaip pažymima Vyriausybės nutarime, nurodyti eismo įvykiai nutiko nepaisant teisės aktuose nustatyto draudimo važiuoti per pėsčiųjų perėjas.

„Pėsčiųjų perėja yra išskirtinai pėstiesiems numatytas eismo organizavimo elementas, kuriame įprastai eismo dalyviai juda pėsčiomis, pėsčiųjų judėjimo greičiu. (…) Pėsčiųjų perėja ypatingai jautri vieta eismo saugumo prasme, kadangi pėsčiųjų perėjos prieigose susikoncertuoja didelis pėsčiųjų, dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių ir kitų transporto priemonių kiekis“, – pažymima  išvadoje.

Anot Vyriausybės, leidus eismą per pėsčiųjų perėjas mikrojudumo priemonėmis, neviršijančioms 6 kilometrų per valandą greičio, galėtų kilti papildomų grėsmių.

Šiuo metu nustatyta, jog elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas, dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.

„Tokių transportų priemonių didžiausias projektinis greitis dažnai neviršija 8 km/h, kuris artimas pėsčiojo judėjimo greičiui ir yra saugus naudoti pėstiesiems pritaikyta infrastruktūra. Pasirinktos (…) reguliavimo priemonės, siekiant atliepti vyresnio amžiaus, judėjimo problemų turinčių žmonių ar asmenų su negalia poreikius, yra netinkamos ir perteklinės“, – sakoma Vyriausybės išvadoje.

Šių metų balandžio mėnesį Seimas pradėjo svarstyti senjorų naudojamoms mikrojudumo priemonėms skirtas įstatymo pataisas.

Pasak projekto iniciatoriaus V.  Fiodorovo, pritarus pokyčiams, vyresnio amžiaus arba judėjimo problemų turintys žmonės galėtų judėti savarankiškai.

Politiko teigimu, vyresnio amžiaus žmonės tokias mikrojudumo priemones yra priversti prasistumti per pėsčiųjų perėjas. Anot jo, tai ne tik nepatogu, bet yra faktiškai fiziškai neįmanoma, nes jų svoris yra apie 100 kilogramų.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Nenori leisti senjorų mikrojudumo priemonėms važiuoti per pėsčiųjų perėjas appeared first on Kauno savaitė.

Jos manymu, verslas turi rodyti didesnę pagarbą pagyvenusiems asmenims ir elgtis socialiai atsakingai.

Ministrės I. Ruginienės teigimu, sunkumų šios grupės asmenims kyla negalint pasinaudoti skaitmeninių procesų privalumais dėl reikalingų įgūdžių trūkumo.

„Atsižvelgiant į tai, ką kalba ir patiria vyresnio amžiaus žmonės, siūlau prekybos tinkluose numatyti galimybę, kad senjorus galėtų aptarnauti vienas iš parduotuvės darbuotojų“, – pranešime cituojama ministrė.

„Man atrodo, kad mūsų senjorai nusipelnė didesnės pagarbos ir dėmesio, suteikiant jiems priemones mažinti savo atskirtį nuo visuomenės“, – vėliau penktadienį viešai kalbėjo I. Ruginienė.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas atskleidė, kad parduotuvėse senjorams kyla iššūkių naudojantis savitarnos kasomis ar mobiliosiomis programėlėmis, taip pat apsiperkant internetu. Dėl to vyresniųjų apsipirkinėjimai užtrunka ilgiau, nepavyksta pasinaudoti nuolaidomis ir pan.

„Paslaugos turi būti orientuotos ne tik į jaunimą, bet ir į visus visuomenės sluoksnius, į visus amžius ir nediskriminuojant pagyvenusių žmonių, pritaikytos ir jiems“, – teigė I. Ruginienė.

SADM vadovė pakvietė prekybos centrus „rodyti deramą pagarbą“ pagyvenusiems ir visada siūlyti galiymbę atsiskaityti fizinėje kasoje – t.y. visada turi būti atidaryta bent viena tradicinė kasa, prie kurios dirba pardavėjas arba gali prie jos ateiti vos iškviestas.

„Kviečiu prekybos centrus sugrįžti prie gyvenimiškų vertybių. Mes visi kažkada tapsime senjorais ir, matyt, technologijoms toliau besivystant, taip pat nespėsime su jomis žengti koja į koją“, s – savo nuomone dalinosi ministrė.

„Raginu pirkėjus, kurie mato eilėje stovintį senjorą – užleisti jį į priekį, kad jie galėtų atsiskaityti greičiau, paslaugą gauti kokybiškiau ir patraukliau. Visi suprantame, kad pagyvenęs žmogus gali turėti ir sveikatos problemų, o stovėjimas eilėje gali būti rimtas iššūkis dėl to“, – į visuomenę kreipėsi I. Ruginienė.

Kol kas šios kalbos paremtos tik pasiūlymais ir rekomendacijomis. Ministrė nori duoti prekybos centrams laiko apsvarstyti variantus, kaip šią problemą spręsti. Tiesa, jei veiksmų imtasi nebus – SADM planuoja verslą įpareigoti tai daryti.

„Antras žingsnis būtų įpareigojimas, tačiau mes esame išsivysčiusi visuomenė, kuri turi nulinę toleranciją diskriminacijai, kuri savyje turi išugdytą pagarbos jausmą. Dėl tam tikrų dalykų, turime sėsti ne prie teisės aktų, bet jungtinai susitarti, kad taip turi įvykti“, – teigia ministrė.

Pasak I. Ruginienės, verslas privalo šioje vietoje prisiimti papildomus kaštus ir dirbti visuomenei, demonstruoti atsakomybę.

Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių agentūros duomenimis Lietuvoje bazinius skaitmeninius įgūdžius turinčių vyresnio amžiaus žmonių dalis nesiekia Europos vidurkio.

55–64 metų amžiaus grupėje  pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi tik 31 proc. žmonių (ES – 42 proc.), o 65–74 m. amžiaus grupėje – tik 13 proc. žmonių (ES – 25 proc.).

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siūlo palengvinti senjorų aptarnavimą parduotuvėse appeared first on Kauno savaitė.

Ministrė Inga Ruginienė žada artimiausiu metu skelbti naują emocinės psichologinės pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms paslaugų teikėjo konkursą.

„Noriu pranešti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija stabdo projekto „Sidabrinė linija“: emocinė psichologinė pagalba telefonu vyresnio amžiaus žmonėms“ finansavimą 2025 metams. Šitą sprendimą lėmė tai, kad Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fonde buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo I. Ruginienė.

Ministrės teigimu, sprendimą sąlygojo ir tai, kad M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas gruodžio 31 dieną buvo įtrauktas į nepatikimų įmonių sąrašą. Pasak jos, ateityje bus kreipiama daugiau dėmesio į įmonių socialinę atsakomybę, prieš sudarant su jomis sutartis.

„Noriu pabrėžti, kad aš pati netoleruosiu nelegalaus darbo ir darbuotojų išnaudojimo. Netoleruosiu darbo teisės pažeidimų ir skatinsiu tas įmones, kurios rūpinsis darbuotojais, kurios turės socialiai atsakingą požiūrį, ir kurios veiks sąžiningai“, – pažymėjo ji.

Ministerija žada artimiausiu metu peržiūrėti pagrindinius reglamentus, kuriais vadovaujantis formuojami konkursai ir sudaromos paslaugų teikėjų sutartys. I. Ruginienė teigia, kad yra sukurta ministerijos darbo grupė, kuri pasiūlys įvesti papildomų saugiklių.

„Tie saugikliai, kaip pats nepatikimų įmonių sąrašas. Galėtų atsirasti nuostata, kad įmonė negali dalyvauti konkurse, jei per 3 paskutinius metus yra tam tikrų faktų kaip nelegalus darbas“, – teigė ministrė.

I. Ruginienė: emocinę paslaugą senjorams teiks kitos organizacijos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad senjorai be emocinės pagalbos neliks, o šia veikla jau dabar užsiima ir kitos organizacijos.

„Bus skelbiamas naujas konkursas ir rinka nėra be dalyvių, kurie gali suteikti šitą paslaugą. Yra daugybė nevyriausybinių organizacijų, kurios turi skambučių centrus ir savanorių tinklus ir teikia net senjorams tą pačią paslaugą, tiesiog neišskirdami amžiaus grupių“, – aiškino ji.

Naują konkursą ministerija žada paskelbti per artimiausius 2-3 mėnesius. Nors SADM nurodė, kad neliks senjorai be būtinosios emocinės paramos, tačiau patvirtino, kad praėjusiais metais „Sidabrinė linija“ telefonu pasikalbėjo su 13 tūkst. vienišų vyresnio amžiaus žmonių.

„Ministerija skyrė finansavimą „Sidabrinei linijai“ nuo 2020 metų, o 2023 metai ir tą pačią tendenciją matėme ir 2024 metais, arti 13 tūkst. vyresnio amžiaus asmenų gavo emocinę ir psichologinę pagalbą, sulaukę skambučių. Apie 2 tūkst. buvo savitarpio pagalbos susitikimų, kur senjorai dalyvavo“, – teigė SADM Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vadovė Daina Urbonaitienė.

Duomenų, kiek senjorų gavo emocinę pagalbą iš kitų nevyriausybinių organizacijų, kurios nesispecializavo su šia amžiaus grupe, ministerija nepateikė.

Birželį Regionų administracinis teismas pripažino, kad M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas pažeidė Užimtumo įstatymą ir Darbo kodeksą laiku nepranešęs apie į darbą priimtą asmenį.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas 2024 m. gruodžio 20 d. su M. Čiuželio labdaros ir paramos fondu sudarė valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį dėl projekto „Sidabrinė linija“: emocinė psichologinė pagalba telefonu vyresnio amžiaus žmonėms“ įgyvendinimo.

2025 metas projektui buvo skirta 236 tūkst. eurų.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Valstybė nebefinansuos „Sidabrinės linijos“ appeared first on Kauno savaitė.

Šis įprotis kelia klausimų – kodėl toks elgesys dažniau pasireiškia senstant?

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip tiesiog patogi poza. Tačiau egzistuoja gilesnės priežastys, susijusios su fiziologiniais pokyčiais, psichologine būsena ir netgi kultūriniais ypatumais.

Fiziologiniai veiksniai

Žmogaus kūnas su amžiumi keičiasi dėl natūralaus senėjimo proceso, kuris yra neišvengiamas ir negrįžtamas. Šie pokyčiai veikia laikyseną, koordinaciją ir eiseną. Pavyzdžiui:

• Mažėja stuburo lankstumas, tarp slankstelių diskai praranda elastingumą ir aukštį, todėl kūno laikysena tampa pasilenkusi, o ūgis – mažesnis.
• Rankų laikymas už nugaros padeda kompensuoti laikysenos pokyčius, mažina stuburo apkrovą ir palaiko pusiausvyrą.

Sąnarių ligos, tokios kaip artritas ar osteochondrozė, taip pat gali sukelti skausmą pečių, rankų ir nugaros srityse. Rankų laikymas už nugaros šiuo atveju gali sumažinti diskomfortą, nes pečiai tokiu būdu mažiau įsitempia.

Kai kurie gydytojai netgi rekomenduoja šią pozą kaip būdą pagerinti laikyseną ir palengvinti nugaros bei kaklo raumenų įtampą.

Be to, mažėjant raumenų tonusui, ypač pilvo ir nugaros srityje, keičiasi kūno svorio centras. Rankų laikymas už nugaros stabilizuoja eiseną ir padeda išvengti pusiausvyros praradimo.

Psichologiniai aspektai

Rankų laikymas už nugaros turi ne tik fiziologinę, bet ir psichologinę reikšmę. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai pasivaikščiojimus vertina kaip laiką apmąstymams ir ramiai savistabai. Rankų laikymas už nugaros sukuria uždarumo ir jaukumo jausmą, padedantį sutelkti dėmesį į vidinius išgyvenimus bei atsiriboti nuo išorinių dirgiklių.

Psichologai teigia, kad ši poza gali reikšti ir vidinį pasitikėjimą bei ramybę. Daugelio kultūrų atstovams rankų laikymas už nugaros asocijuojasi su išmintimi ir orumu. Štai garsūs mokslininkai, tokie kaip Albertas Einšteinas, Izaokas Niutonas ar Čarlzas Darvinas, dažnai vaizduojami su rankomis už nugaros, o tai pabrėžia jų susikaupimą ir mąstymą.

Lėtesnė, mažiau energinga eisena ir rankos už nugaros simbolizuoja gyvenimo tempo sulėtėjimą, pasaulio stebėjimą ir dėmesį smulkmenoms.

Kultūriniai aspektai

Įvairiose kultūrose tokia eisena suvokiama skirtingai, tačiau dažniausiai ji siejama su amžiumi ir išmintimi. Pavyzdžiui, rytų kultūrose rankų laikymas už nugaros laikomas gilios kontempliacijos ir dvasinės ramybės ženklu. Filosofai, mokytojai ir išminčiai dažnai vaizduojami šioje pozoje kaip ramybės ir žinojimo simboliai.

Kai kuriose kultūrose tokia eisena primena karišką laikyseną – vyresni karininkai dažnai vaikšto su rankomis už nugaros, demonstruodami pasitikėjimą ir situacijos kontrolę. Žmonės, turėję ryšių su kariuomene, gali perimti šį įprotį.

Be to, tokia poza gali būti paveldėta iš vyresnių šeimos narių. Stebėdami savo tėvus ar senelius, žmonės pasąmoningai perima jų eisenos įpročius.

Tyrimai rodo, kad rankų laikymas už nugaros reikalauja mažiau energijos nei įprasta eisena, nes sumažėja pečių juostos raumenų aktyvumas, o judesiai tampa ekonomiškesni.

Rankų laikymas už nugaros vyresniame amžiuje – ne vien įprotis, bet ir įvairių fiziologinių, psichologinių bei kultūrinių veiksnių derinys.

Ši būdinga poza simbolizuoja brandą, ramybę ir apmąstymus, suteikdama eisenai ypatingą reikšmę. Suprasdami šį fenomeną, ne tik patenkiname savo smalsumą, bet ir geriau suvokiame, kaip amžiaus pokyčiai veikia žmogaus kūną ir elgseną.

The post Kodėl vyresni žmonės dažnai rankas laiko už nugaros? appeared first on Kauno savaitė.