Jos projektas Seime registruotas praėjusį penktadienį, projekte išskirta 14 veiklos prioritetų, 89 puslapių apimties dokumentas iš viso suskirstytas į 12 skyrių.

Naujasis Ministrų kabinetas ketina didinti išmokas vaikams, sparčiau indeksuoti senatvės pensijas ir tęsti Ingos Ruginienės Ministrų kabineto planuose buvusią „Sodros“ rezervo analizę.

Naujoji Vyriausybė taip pat ketina pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant jų pajamas, užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką švietimą, ilginti vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę, gerinti, plėtoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą.

Paskirtojo premjero Vyriausybė savo programoje žada normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Taip pat numatoma toliau spausti Minsko režimą ir didinti izoliaciją, jei Baltarusija toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą arba vykdys hibridines atakas prieš ES ar Ukrainą.

Spaudimą planuojama tęsti siekiant visų politinių kalinių išlaisvinimo, teigiama, jog vienas svarbiausių ir ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų yra demokratinė bei laisva Baltarusija.

Nauja Vyriausybė ketina investuoti į tvarią energetiką, stiprinti viešąją tvarką, kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, tausoti aplinką ir jos išteklius, puoselėti atvirą, demokratinę visuomenę, šalies kultūrą ir pilietinę tapatybę, skirti daugiau dėmesio regionams ir savivaldai.

Nauja Vyriausybė įgaliojimus veikti gauna, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Jeigu Vyriausybės programai nepritariama arba ji grąžinama Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti pateikiama per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo.

Jei Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, ši privalo atsistatydinti.

Paskirtas premjeras praėjusią savaitę pristatė kandidatus į ministrus. Jis taip pat paskelbė, kad naujoji Vyriausybė ypatingą dėmesį skirs valstybės gynybos stiprinimui, akcentavo, jog dabar gyvenama karo Europoje sąlygomis, todėl Lietuva turi būti stipri, pasirengusi, girdima ir patikima.

Prezidentas anksčiau pasirašė dekretą, kuriuo M. Sinkevičių paskyrė premjeru.

Ingos Ruginienės Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir M. Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam Ministrų kabinetui.

Valdančiąją koaliciją sudaro Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos.

Demokratams priskirtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.

The post Sinkevičius Seimui pateiks naujosios Vyriausybės programą appeared first on Kauno savaitė.

Taip suteikiama daugiau galimybių kolektyvinėse sutartyse susitarti kitaip, nei numato teisės aktai. Aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse galės būti nustatytas trumpesnis – iki dvejų, o ne trejų metų – terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir galimybe gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viršijančias dvejus metus.

Kolektyvinėse sutartyse taip pat bus galima susitarti kitaip dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir dėl darbo apmokėjimo nušalinus darbuotoją nuo darbo.

Nustatytos lankstesnės sąlygos susitarti aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir darbdaviams – tai yra darbuotojams, uždirbantiems daugiau nei dviejų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio atlyginimą.

Galės būti taikomas ilgesnis išbandymo terminas – iki 6 mėnesių, taip pat leidžiama nukrypti nuo sutarto darbo sutarties pasibaigimo, šalys galės susitarti, pavyzdžiui, dėl kitokių išeitinių ar įspėjimo terminų.

Didinamas ir socialinių partnerių vaidmuo bei apsauga – nustatomas darbuotojų atstovų dalyvavimas valstybės, savivaldybių valdomų bendrovių valdybose.

Pagal projektą, valdybą turės sudaryti mažiausiai vienas darbuotojų atstovas, taip pat nustatyta, kad jie turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir kitas kompetentingas institucijas dėl smurto ir priekabiavimo, kartu didinama bauda už kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės pažeidimus.

Galiausiai priimtomis Darbo kodekso pataisomis keičiamas streikų reguliavimas, ilginama įspėjamojo streiko trukmė – vietoj 2 valandų iki 4 valandų. Be to, prieš skelbiant streiką nebereikės pateikti balsavimo dokumentų, darbdaviui bus draudžiama bet kokiais būdais skatinti darbuotojus nestreikuoti.

Į darbo santykių nutraukimą, nesant darbo sutarties šalių valios pagrindu, įtrauktas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Kodekse įtvirtinta, kad darbo tarybos veikla ir jos narių kvalifikacijos kėlimas finansuojamas darbdavio lėšomis.

Priimtomis pataisomis aiškiau reglamentuota, koks yra apmokėjimas prieš šventines dienas bei už pasyvųjį budėjimą.

Įstatymo pakeitimams pritarė 62 parlamentarai, prieš balsavo 3, o susilaikė 30 Seimo narių.

The post Seimas pritarė Darbo kodekso pokyčiams appeared first on Kauno savaitė.

Už šį naują Lietuvos teisinėje sistemoje dokumentą ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, prieš nebuvo, 1 susilaikė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininko Lino Kukuraičio nuomone, priimtas įstatymas yra rimtas, sisteminis dokumentas, kurio vyresnio amžiaus žmonės neturėjo iki šiol.

„Vyresnio amžiaus gyventojai, nors jų dalis tampa vis gausesnė mūsų visuomenėje, iki šiol buvo bene vienintelė grupė, kuri neturėjo sisteminio visa apimančio įstatymo, kuris užtikrintų bendrą visos valstybės požiūrį ir koordinuotas pastangas užtikrinti šių žmonių gyvenimo kokybę, paslaugų prieinamumą ir aktyvų dalyvavimą visuomenėje bei darbo rinkoje”, – Eltai sakė L. Kukuraitis.

Beje, kitos pažeidžiamos ir prioritetinės visuomenės grupės turi joms skirtus įstatymus, pavyzdžiui, vaikai turi Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą, šeimos – Šeimos stiprinimo įstatymą, Jaunimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, asmenys su negalia – Asmenų su negalia teisių pagrindų įstatymą.

Seimo priimtas įstatymas skirtas 60 metų sulaukusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Jame kalbama apie šalies vyresnio amžiaus žmonių politikos kryptis, šiai gyventojų grupei atstovaujančias institucijas. Taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių teisių apsaugą ir nediskriminavimą dėl amžiaus, taikant pagarba orumui grįstą požiūrį visose viešosios politikos srityse.

Kaip numatyta įstatyme, vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslas – sudaryti sąlygas oriam, aktyviam ir sveikam senėjimui, užtikrinant galimybes vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti asmeninėje, profesinėje, ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje bei garantuojant prieinamą, kokybišką vyresnio amžiaus žmogaus poreikius atitinkančią pagalbą ir priežiūrą.

Įstatyme atsirado nuostata, įpareigojanti užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonėms būtų teikiama aiški informacija, gaminiai ir paslaugos būtų prieinami, pritaikyti jų poreikiams, tam numatant tiek skaitmeninius, tiek alternatyvius sprendinius.

Taip pat siūloma imtis veiksmų, siekiant stiprinti vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis.

Dokumente kalbama ir apie būtinybę plėsti sidabrinę ekonomiką, sudaryti sąlygas ir paskatas vyresnio amžiaus žmonėms siekti užimtumo, o darbdaviams juos įdarbinti ir išlaikyti darbe.

Siekiant užtikrinti saugumą, patogumą ir prieinamumą, siūloma statomus ir atnaujinamus būstus, viešąsias erdves, transporto infrastruktūrą pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms.

Įstatymą priėmę parlamentarai taip pat siekia sudaryti sąlygas senjorams dalyvauti kultūriniame gyvenime ir švietime.

Naujame dokumente nustatyta ministerijų, savivaldybių ir kitų valstybės institucijų kompetencija vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje.

Numatoma, kad prie Vyriausybės veiks Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba. Tai bus kolegiali visuomeninė patariamoji institucija, skirta vyresnio amžiaus žmonių socialinei įtraukčiai skatinti. Šią tarybą sudarys ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, akademinės bendruomenės ir šalies mastu veikiančių vyresnio amžiaus žmonių organizacijų deleguoti atstovai. Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos bus sudaromos ir savivaldybėse.

Senjorams skirtas įstatymas įsigalios nuo kitų metų. Taip pat numatoma, kad pirmą kartą pagal šį dokumentą Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos sudarymas turi būti organizuojamas ne vėliau kaip iki 2027 m. vasario 1 d., o savivaldybių vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybų – ne vėliau kaip iki kitų metų rugpjūčio 1 d.

Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą parengė kadenciją baigusio Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo buvusi parlamentarė Silva Lengvinienė.

The post Seimo dėmesio centre – senjorai: turės jiems skirtą įstatymą appeared first on Kauno savaitė.

Parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Planuojama, kad dėl to Seimas balsuos birželio 30 dieną.

Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos. Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti Seimui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Atsistatydino I. Ruginienės Vyriausybė

Kaip skelbta, antradienį prezidentas pasirašė dekretą, numatantį Vyriausybės ir socialdemokratės Ingos Ruginienės atstatydinimą iš premjerės pareigų.

Šalies vadovas dekretu taip pat pavedė ministrų kabinetui toliau laikinai eiti pareigas.

XX-oji Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas M. Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui. Praėjusį ketvirtadienį pasirašytoje naujoje koalicinėje sutartyje prie premjero pareigų įrašyta jo pavardė.

Pasiskirstė ministerijas

LSDP nusprendus atsisakyti bendradarbiavimo su „Nemuno aušra“, praėjusią savaitę Seimo LSDP, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos pasirašė koalicijos sutartį.

Pagal ją, demokratams atiteks Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos.

LVŽKŠS išlaikys Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijų kuravimą. Kitos ministerijos priklausys socialdemokratams.

Į premjerės pareigas socialdemokratė I. Ruginienė buvo paskirta pernai rugpjūtį. Jos vadovaujama Vyriausybė Seimui prisiekė praėjusių metų rugsėjį.

Šią kadenciją Vyriausybė keičiama jau antrą kartą. Pernai iš posto pasitraukus tuomečiam premjerui Gintautui Paluckui, taip pat turėjo atsistatydinti visas ministrų kabinetas.

The post Nausėda Seimui pateiks Sinkevičiaus kandidatūrą į premjerus appeared first on Kauno savaitė.

„Logiškai jis ir turėtų priklausyti mums. Opozicinėms frakcijoms priklauso viena iš kažkokių pozicijų. Konservatorių partija turi Antikorupcijos komiteto pirmininko poziciją. Mes esame antra pagal dydį frakcija. Tokiu atveju – mums eina Audito komitetas“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis.

„(Paaiškėti turėtų – ELTA) liepos antrą savaitę. Pirmiausia turi valdančioji dauguma susidėlioti savo kvotas, perskirstyti narius“, – akcentavo jis.

Politiko teigimu, jei „aušriečiams“ pavyktų išlaikyti Seimo Audito komiteto pirmininko postą, jam liktų vadovauti dabartinis pirmininkas Artūras Skardžius.

„A. Skardžius ir yra mūsų frakcijos deleguotas Audito komiteto narys. Jis ir tęstų tą darbą. Niekas nėra išreiškęs noro eiti ir kariauti dėl Audito komiteto“, – dėstė R. Žemaitaitis.

L. Kasčiūnas: tikimės svarių argumentų

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas sako laukiantis svarių argumentų, kaip bus sprendžiama dėl Audito komiteto pirmininko kvotos. Anot jo, jei komitetas išties atitektų „aušriečiams“, kiltų klausimų, kaip jie galėtų objektyviai audituoti ministerijas, kurioms vadovavo.

„Valdantieji gali tikslingai paskirstyti kvotas taip, kad atitektų kažkuriai vienai opozicijoje esančių frakcijų. Mes jau girdime, kad gali būti, jog ir toliau bus „Nemuno aušros“ vadovavimas. Tačiau mes tikimės, kad yra kažkokie svarūs argumentai, kaip bus sprendžiama. Pirmiausia, TS-LKD yra didžiausia opozicinė frakcija“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

„Kitas dalykas, kad savo kadenciją jau versime į antrą pusę ir akivaizdu, kad Audito komitetas jau darys tam tikrus tyrimus dėl dabartinės valdžios. Tai reiškia ir ten, kur buvo „Nemuno aušros“ ministrai. Tai dabar „Nemuno aušrai“ audituoti savo valdytas ministerijas nėra objektyvu. Tad dėliojant visus argumentus ant stalo norime paklausti, kiek socialdemokratai šioje vietoje yra nuoširdūs kalbėdami, kad palieka komitetą opozicijai, kiek jie bandys vieną politinę jėgą prisirišti prie savo interesų ir kiek jie leis apsispręsti pačiai opozicijai“, – pabrėžė jis.

Naujosios koalicijos į premjerus deleguojamas Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę teigė, kad anksčiau valdantiesiems priklausęs Seimo Audito komiteto pirmininko postas turėtų atitekti opozicijai.

„Kas galėtų būti tuo opozicijos atstovu – opozicijos dabar mes turime daug ir įvairių partijų, tai tikiu, kad pasiūlys ir bus galima rasti tinkamą žmogų“, – dėstė M. Sinkevičius.

Seimo Audito komitetui vadovauja iki šiol valdančiojoje daugumoje dirbusios „Nemuno aušros“ atstovas A. Skardžius.

Ankstesnėse Seimo kadencijose buvo susiformavusi praktika, kad Audito komitetui vadovauja opozicijos atstovas.

Vykdo biudžeto naudojimo parlamentinę kontrolę

Audito komitetas pagal Seimo statute nustatytas veiklos sritis vykdydamas parlamentinę kontrolę svarsto Valstybės kontrolės pateiktas valstybinio audito ataskaitas ir išvadas, priima sprendimus dėl reikšmingų rekomendacijų.

Komitetas taip pat vykdo nuolatinę valstybės biudžeto asignavimų naudojimo parlamentinę kontrolę – nagrinėja, ar asignavimų valdytojai racionaliai ir efektyviai naudoja asignavimus, valstybės turtą bei vykdo biudžeto procesų priežiūrinę funkciją.

Nauja valdančiosios koalicijos sutartis tarp Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų buvo pasirašyta ketvirtadienį. Naujoji koalicija bus sudaryta iš 75 Seimo narių.

Kaip skelbta, birželio pradžioje LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą, iš jos pašalinant „Nemuno aušrą“ ir pradedant konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo.

The post „Nemuno aušra“ nori išlaikyti Seimo Audito komitetą savo rankose appeared first on Kauno savaitė.

Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas pirmadienį įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai – seniūnas Laurynas Kasčiūnas, Gintarė Skaistė ir parlamento vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Šiuo metu savivaldybės privalo užtikrinti ikimokyklinio ugdymo vietą vaikams nuo 2 metų amžiaus. Tačiau praktikoje, anot konservatorių, poreikis vesti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą atsiranda jau nuo 18 mėnesių amžiaus.

Nors kai kurios savivaldybės suteikia darželius ir jaunesnio amžiaus vaikams, tačiau, kaip pastebi projekto rengėjai, tai nėra įstatymiškai garantuota galimybė šeimoms.

„Pusė šeimų Lietuvoje renkasi vaiko priežiūros modelį iki vaikui sueina 1,5 metų, tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui tėvai dažnai privalo grįžti į darbo rinką, nors savivaldybės dar neprivalo užtikrinti ugdymo vietos visiems tokio amžiaus vaikams. Dėl šio neapibrėžtumo susidaro laikotarpiai, kai vaiko priežiūros išmokos jau nebemokamos, tačiau šeimos vis dar neturi galimybės pasinaudoti ankstyvojo ugdymo paslaugomis, o tai sukuria papildomą finansinę ir emocinę naštą“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte.

Įstatymo pataisas parengę konservatoriai tikisi, kad jos pagerins ankstyvojo ugdymo prieinamumą vaikams, sudarys palankesnes sąlygas tėvams derinti vaikų auginimą su darbu ar studijomis, mažins šeimų patiriamus vaikų priežiūros iššūkius ir stiprins šeimų ekonominį saugumą. Taip pat tikimasi geresnių vaikų socialinės, emocinės ir pažintinės raidos rezultatų.

Siūloma nustatyti, kad naujos Švietimo įstatymo nuostatos įsigaliotų 2028 m. sausio 1 d.. Taip siekiama suteikti valstybės ir savivaldybių institucijoms pakankamą laiką pasirengti jų įgyvendinimui.

Priėmus įstatymo pataisas, 2026 m. preliminariais skaičiavimais, papildomai reikėtų užtikrinti ugdymo vietas apie 12 tūkst. 329 vaikams.

Atsižvelgiant į tai, kad vidutinės vieno ikimokyklinio ugdymo mokinio finansavimo išlaidos sudaro apie 3 tūkst. 800 eurų per metus, o ugdymas būtų finansuojamas vidutiniškai 6 mėnesius, papildomas maksimalus valstybės biudžeto poreikis, konservatorių duomenimis, sudarytų apie 23,4 mln. eurų per metus.

Anot aiškinamojo rašto, atsižvelgiant į pastarųjų metų gimstamumo mažėjimo tendencijas (apie 1 tūkst. 500 vaikų per metus), preliminarus valstybės biudžeto lėšų poreikis sudarytų: 2027 m. – apie 23,4 mln. eurų; 2028 m. – apie 20,6 mln. eurų; 2029 m. – apie 17,7 mln. eurų; 2030 m. – apie 14,9 mln. eurų.

Švietimo įstatymo pataisas parengę konservatoriai taip pat pažymi, kad šie skaičiavimai yra preliminarūs ir apima tik papildomą valstybės biudžeto poreikį ugdymo finansavimui. Juose nevertinamos galimos papildomos savivaldybių biudžetų išlaidos, susijusios su naujų grupių steigimu, infrastruktūros plėtra, patalpų pritaikymu bei papildomo pedagoginio ir aptarnaujančio personalo poreikiu.

Šiuo metu yra nustatyta, kad ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 2 metų amžiaus.

The post Siūloma užtikrinti darželius vaikams nuo 1,5 metų appeared first on Kauno savaitė.

Pastarieji antrina Seimo pirmininko Juozo Oleko teiginiams, kad valdantiesiems priimant sprendimus ir tęsiant suplanuotus darbus, pokyčiams koalicijos sudėtyje nėra poreikio.

„Aš likčiau prie Juozo Oleko pasisakymo ir palaikyčiau jo išsakytą mintį, kad liktume dabartinėje koalicijos sudėtyje“, – Eltai teigė LSDP vicepirmininkė Indrė Kižienė.

„Esu ir Ukmergės skyriaus pirmininkė, turėjau praeitą trečiadienį tarybos posėdį, kuriame yra 17 žmonių. Lygiai taip pat vieningai buvo pritarta, jeigu reikėtų balsuoti – (palaikytume – ELTA) šią koalicijos sudėtį, kokia yra dabar“, – akcentavo ji.

Nors, pasak politikės, kol kas sunku prognozuoti, kokį sprendimą socialdemokratai priims šeštadienį, I. Kižienė mano, jog didesnė dalis partijos narių palaikys siūlymą tęsti darbus dabartine koalicijos sudėtimi.

„Kokios šeštadienį nuotaikos bus ir kitų skyrių pirmininkai, kokią žinutę perduos iš savo skyrių – galima tik nuspėti. Bendraujant neoficialiai, yra įvairių pasisakymų. Tačiau, mano galva, didesnė dalis yra tokia, kad palaikyti dabartinę koalicijos sudėtį“, – svarstė socialdemokratė.

„Tai (koalicijos keitimas – ELTA) reikštų (…) ir Vyriausybės pasikeitimus, ir koalicijos sutarties, programos perrašymą. Nemanau, kad ir visuomenei tai į naudą. Tokie pasvarstymai eina prie to, kad likti šioje koalicinėje sudėtyje, kokia yra dabar“, – pridūrė ji.

O. Leiputė: nė viena pusė nėra sulaužiusi koalicinio susitarimo

Tuo metu LSDP vicepirmininkė Orinta Leiputė tikino, kad dar pernai pasirašytos koalicinės sutarties nėra sulaužiusi nė viena pusė. Todėl, pastaroji antrino I. Kižienei, jog šiuo metu poreikio keisti valdančiosios daugumos sutarties nėra.

„Esame pasirašę susitarimą, nėra nė viena pusė jo sulaužiusi, pažeidusi – nematyčiau rimtų priežasčių keisti. Jeigu bus išsakyti argumentai, pagrindžiantys reikalingus sprendimus – tada pakeisime sprendimą“, – Eltai teigė O. Leiputė.

„Vienas ar kitas įvykis, nuskambantis viešojoje erdvėje, išprovokuoja tam tikrus pasvarstymus (…). Tačiau kažkokios krizės dabar nejausčiau, o sprendimus mes ir šiandien visus priimame“, – pabrėžė ji.

Pasak socialdemokratų frakcijos Seime seniūnės, partijos narių nuomonės šiuo klausimu nėra vieningos.

„Tos nuotaikos yra labai įvairios. Vilniečiai mano vienaip, regionuose žmonės mato kitaip. Kas, kokiame burbule yra. Be abejo, jaučiame didžiulį puolimą, priekaištus, kritiką, emocijas dėl koalicijos darbo. Šie dalykai, bet kokiu atveju, daro įtaką“, – sakė O. Leiputė.

„Mums svarbus Vyriausybės programos vykdymas ir pažadų, įsipareigojimų prieš rinkėjus vykdymas. Kol galime juos realizuoti… O geros valdžios niekada nebūna, ji visuomet būna bloga“, – svarstė ji.

R. Duchnevičius: priklausys nuo partijos lyderio požiūrio

Savo ruožtu pirmasis LSDP pirmininko pavaduotojas Robertas Duchnevičius sako, kad partijos sprendimui dėl tolesnio koalicijos darbo didelę įtaką gali padaryti socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus pasirinkta kryptis.

„Dabartiniu laikotarpiu nauja politinė vadovybė turi įsipareigojimą įvertinti bendrai visą darbą koaliciniame formate, vertinant esančias aplinkybes. Bei aiškiai atsakyti žmonėms, kuris kelias bus pasirinktas“, – Eltai teigė R. Duchnevičius.

„Pirmininkas, manau, prisiims lyderystę ir atitinkamai tars žodį. (…) Manau, kad būtent nuo partijos lyderio požiūrio, pristatytų veiksmų, strategijų priklausys labai smarkiai, kas ir kuria linkme judės“, – akcentavo jis.

Tiesa, ne kartą „Nemuno aušrą“ kritikavęs politikas tikina – jo požiūris į dabartinius koalicijos partnerius kol kas lieka skeptiškas. Tačiau, pasak R. Duchnevičiaus, svarstant šį klausimą svarbu pasverti ir racionaliai apgalvoti, kokiu formatu bus lengviau įgyvendinti LSDP ir Vyriausybės programą.

„Kai kurie kolegos turi uždavinį susiskaičiuoti, kokį gali bendrai turėti palaikymą Seime. (…) Aš savo poziciją nuo pradžių turiu vieną, jūs ją puikiai žinote. Tačiau yra dalykai, kur racionaliai mąstant, vis vien skaičiuojama, kaip tas formatas koalicinis gali egzistuoti, nes kitaip nefunkcionuos, nedirbs ir neįgyvendins savo programos partija. Realistiškai vertinu“, – dėstė jis.

Pirmininkas žada pateikti tris scenarijus

Tiesa, pats partijos pirmininkas savo nuomonės dėl to kol kas neatskleidžia. Jis teigė šeštadienį vyksiančioje partijos taryboje pateiksiantis tris galimus scenarijus.

„Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, kažkaip įrėminti partijos, o turėti gyvą, realią, tikrą diskusiją. Galiu pasakyti, kad pasiūlymai yra. Aiški mano parengta kryptis yra, bet sulaukime partinės diskusijos ir tada šeštadienį pamatysime“, – žurnalistams Seime antradienį teigė LSDP pirmininkas.

„Pateiksiu tris galimus scenarijus“, – sakė jis.

Kaip skelbta, įtampa koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. Tuomet dar laikinai partijos pirmininko pareigas ėjęs M. Sinkevičius savo nuomonę šiuo klausimu žadėjo pareikšti gegužės pradžioje vykusio LSDP suvažiavimo metu. Vis tik išrinktas pirmininku savo pozicijos dėl tolimesnio koalicijos darbo neatskleidė – tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu, įvertinus visas aplinkybes.

Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ ne kartą yra išsakę kai kurie LSDP nariai, pastaruoju metu socialdemokratų darbą su „aušriečiais“ vis dažniau sukritikuoja ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) praėjusį mėnesį atlikus kratas „aušriečių“ partijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės Seimo kabinetuose, gyvenamosiose vietose bei partijos būstinėje, prezidentas pareiškė, jog preciziškas tarnybų darbas padės apvalyti politinę aplinką nuo „dalykų, kurių politikoje neturi būti“.

LSDP pirmininko pavaduotojas R. Duchnevičius tuomet teigė, kad kratos pas „aušriečius“ tolesnį jų buvimą koalicijoje gali pasukti jiems nepalankia kryptimi.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime.

The post Dalis LSDP valdybos nemato poreikio keisti koalicijos sudėties: krizės nėra appeared first on Kauno savaitė.

„Manau, kad įvykęs faktas, kad darbai yra tęsiami“, – žurnalistams Seime teigė J. Olekas.

„Viskas vyksta pagal planą“, – akcentavo jis.

Pasak politiko, sprendimą dėl valdančiosios daugumos sudėties socialdemokratai jau priėmė pasirašydami koalicinę sutartį.

„Koalicija dirba. Apsisprendėme pasirašydami sutartį ir dirbame. Kai bus kokių nors pasikeitimų – informuosime“, – dėstė Seimo pirmininkas.

Kaip skelbta, įtampa koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. Tuomet dar laikinai partijos pirmininko pareigas ėjęs M. Sinkevičius savo nuomonę šiuo klausimu žadėjo pareikšti gegužės pradžioje vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimo metu. Vis tik išrinktas pirmininku savo pozicijos dėl tolimesnio koalicijos darbo neatskleidė – tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu, įvertinus visas aplinkybes.

Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ yra ne kartą išsakę ir kai kurie LSDP nariai, pastaruoju metu socialdemokratų bendradarbiavimą su „aušriečiais“ vis dažniau sukritikuoja ir šalies vadovas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) praėjusį mėnesį atlikus kratas „aušriečių“ partijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės Seimo kabinetuose, gyvenamosiose vietose bei partijos būstinėje, prezidentas pareiškė, jog preciziškas tarnybų darbas padės apvalyti politinę aplinką nuo „dalykų, kurių politikoje neturi būti“.

LSDP pirmininko pavaduotojas Robertas Duchnevičius tuomet teigė, kad kratos pas „aušriečius“ gali tolesnį jų buvimą koalicijoje pasukti jiems nepalankia kryptimi.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime.

The post Olekas sako, kad koalicijos sudėtis nesikeis: darbai yra tęsiami appeared first on Kauno savaitė.

Šis socialdemokrato Lauryno Šedvydžio vadovaujamas komitetas, beje, jau antrą kartą, pritarė tai numatančioms Darbo kodekso pataisoms. Už jas balsavo 3 komiteto nariai, prieš buvo 2 – liberalas Eugenijus Gentvilas ir konservatorius Matas Maldeikis.

Sulaukęs palankaus komiteto sprendimo, mamadienių ir tėvadienių klausimas vėl sugrįš į plenarinę Seimo salę, kur bus priimti galutiniai, šeimoms aktualūs sprendimai.

Darbo kodekso pataisas parengusios Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės socialdemokratės Jurgitos Šukevičienės teigimu, pritarus jos siūlymui, tėvai galėtų daugiau laiko skirti ne tik mažiems vaikams, bet ir paaugliams. Jos nuomone, tai būtų psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos priemonė.

„Jeigu mes valstybėje kalbame apie demografiją, keliame klausimą dėl psichikos sveikatos, kuri paauglių tarpe nėra gera, jeigu mes kalbame apie priklausomybių prevenciją, galu gale, smurtą mokyklose, tai akivaizdu, kad turėtume stiprinti pagrindinę šių dalykų prevencinę grandį – šeimą“, – trečiadienį Žmogaus teisių komiteto posėdyje sakė J. Šukevičienė.

Tuo metu kritiškai iniciatyvą įvertinusi Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė kvietė politikus įsiklausyti į ekonominius darbdavių argumentus, ant kurių ir guls mamadienių ir tėvadienių išplėtimo kaštai.

„Nėra aiškių duomenų, kaip šiandien praktikoje veikia ta sistema, neturime argumentų, kodėl turime ją plėsti. (…) Daugiavaikis tėvas arba mama darbe dėl mamadienių ir tėvadienių būna 10 proc. mažiau laiko ir tai yra kaštai“, – sakė I. Rizgelė.

Ji priminė komiteto nariams, kad Trišalėje taryboje nebuvo sutarimo šiuo klausimu.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos teisininkė Daiva Macijauskė mano, kad mamadienių ir tėvadienių praplėtimo klausimas yra populistinis, o santykius tarp tėvų ir vaikų norima spręsti darbdavių sąskaita.

„Kaip galėtų būti pagerintas tėvų ir vaikų bendravimas, kai vaikai yra mokyklose? Tėvai ima papildomas dienas savo laisvalaikiui. (…) Mes nesuprantame, kodėl valstybė nori gerinti socialinius santykius tarp vaikų ir tėvų darbdavių sąskaita?“,– klausė ji .

Jeigu būtų visgi nutarta ilginti vaikų amžių, kada tėvams yra suteikiamos papildomos poilsio dienos, D. Macijauskės teigimu, jos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto.

Mamadienių ir tėvadienių praplėtimo klausimas, liberalo Eugenijaus Gentvilo nuomone, yra „neprofesionalios, nenuoširdžios teisėkūros pavyzdys“.

„Tai apsimestinis gerumas, kokia gera šita valdžia. Mieli tėveliai, galėsite nedirbti, kai jūsų vaikai bus mokyklose, bet turėsite mamadienius ar tėvadienius. Galėsite eiti į parduotuves, galėsite eiti meškerioti, kai vaikučiai bus mokykloje, o darbdavys už viską apmoka. Gerbiami socialdemokratai, ką jūs darote už svetimus pinigus, už darbdavių pinigus?“, – piktinosi iniciatyvai nepritaręs E. Gentvilas.

Gegužės pradžioje Seimo sprendimu, Darbo kodekso pataisos dėl mamadienių ir tėvadienių praplėtimo, nesulaukusios Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pritarimo, buvo perduotos svarstyti kitam komitetui – Žmogaus teisių.

Šiuo metu teisė į mamadienius arba tėvadienius suteikiama dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų.

The post Mamadienių ir tėvadienių praplėtimas grįžta į Seimą appeared first on Kauno savaitė.

„Koalicija dabar yra, manau, tokiame patogiame statuse, kur yra labai daug triukšmo, kartais reikia sureaguoti į tam tikrus įvykius, pavyzdžiui, droną, bet realiai tai visiems ta situacija yra patogi. Ji patogi, pirmiausia, dėl to, kad ji garantuoja stabilumą, kalbant apie pozicijas“, – interviu Eltai teigė V. Sinkevičius.

Pasak jo, praėjusią savaitę „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės Seimo kabinetuose, gyvenamosiose vietose bei partijos būstinėje vykusios kratos bei koalicijos partnerių reakcija į jas įrodė, kad valdančioji dauguma – kaip niekad tvirta.

„Man atrodo, kad liko status quo ir tai rodo, kad koalicija yra kaip niekad tvirta. Ar kratos, ar įvairūs pasisakymai ministrų, partijos pirmininkų atžvilgiu, partijos atžvilgiu – socialdemokratų tai nė kiek nejaudina. Jiems yra patogu būti tame kampe, į kurį juos įspaudė Remigijus Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“ ir jie yra pasiryžę sugerti tiek smūgių, kiek „Nemuno aušra“ besmūgiuotų iki šios koalicijos pabaigos“, – dėstė politikas.

Vis tik, laikinasis Demokratų sąjungas „Vardan Lietuvos“ pirmininkas svarstė, kad iki 2028 m. vyksiančių Seimo rinkimų „aušriečiai“ patys pasitrauks iš koalicijos.

„Negaliu sakyti, kad ši koalicija tikrai dirbs iki pat rinkimų, nes kažkuriuo metu ir „Nemuno aušrai“ reikės parodyti, kad tie pažadai, kurių neįmanoma įgyvendinti, yra, pirmiausia, socialdemokratų kaltė. Manau, kad tas didysis sprogimas kažkuriuo metu įvyks, bet turbūt dar reikės palaukti arčiau Seimo rinkimų. Spėju, kad būti koalicijoje yra ir „Nemuno aušros“ tikslas, kalbant apie savivaldos rinkimus“, – tikino V. Sinkevičius.

„Dabar visiems yra patogu. Manau, kad tą mato ir socialdemokratai, bet kiekvienas iš jų turi skirtingą skaičiavimą, kodėl geriau nieko neliesti ir bandyti buksuoti ar skęsti drauge su „Nemuno aušra“, – akcentavo jis.

Tuo metu viešojoje erdvėje pasigirstant svarstymams, kad demokratai laikomi realiausia alternatyva šiuo metu koalicijoje esančiai „Nemuno aušrai“, politikas tikina, kad didelė dalis partijos narių prieštarautų darbui valdančiojoje daugumoje.

„Mūsų gretose yra labai daug žmonių, kurie yra prieš ėjimą į koaliciją. Labai daug. Daug daugiau nei aš, tiesą sakant, galvojau. Ir, manau, kad jų gretos auga. (…) Nežinau tiksliai, mes nedarėme tokios apklausos, bet faktas, kad yra labai daug „prieš“, matančių, kad koalicija jau turi per daug neigiamo krūvio, kad ir Ingai Ruginienei nesiseka ir kad, galimai, tai būtų labai sudėtinga mums patiems“, – sakė V. Sinkevičius.

– Pone Sinkevičiau, sekmadienį Utenos rajone rastas nukritęs dronas, turėjęs sprogstamųjų medžiagų. Vis tik, tai jau ne pirmas kartas, kai droną aptinka ar apie jį praneša gyventojai. Kas šiuo klausimu turėtų būti daroma ir ar šiai sričiai skiriama pakankamai dėmesio?

– Akivaizdu, kad mūsų silpnoji vieta yra tai – jei ir yra stebėsena ties siena, lyg ir pamatome kažkokį droną, tačiau kur jis nukeliauja vėliau – nežinome. Ir tai yra didelė mūsų silpnybė. Prioritetinės investicijos gynyboje turi būti orientuotos būtent į tai. Aš tikrai neskubėčiau, mačiau, kad yra politikų, kurie skuba atleisti ministrą – tai būtų didžiausia klaida. (…) Aišku, aš norėčiau iš ministro išgirsti labai aiškų planą, kalbant laike, ką galima maksimaliai padaryti trumpuoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu, gerai, ilguoju laikotarpiu. Tačiau su kuo tai yra susiję, priežastys: ar tai yra pirkimai, ar tai yra kažkokios technologinės galimybės. Išgirsti labai aiškų planą, ką mes vis dėlto darysime, bet jokiu būdu neskubėti su pareiškimais, kad čia atleisti ministrą ar Vyriausybę. Nes tuomet jau Rusija pajaus, kad tai yra mūsų silpnumas. Manau, kad Latvijoje buvo padaryta didžiulė klaida, kai po tokio incidento buvo atleistas ministras. Nes tai yra precedentas, kur trečiųjų šalių žvalgybos mato: norėdamos atleisti ministrą ar sukelti Vyriausybės krizę, jos gali labai nesunkiai padaryti tokią provokaciją. Nebūtinai tas dronas bus su sprogmenimis, bet jeigu tokia provokacija sąlygoja Vyriausybės griūtį – gali turėti ją vos ne kas pusmetį.

(…)

Mes turime faktą, kad mūsų kaimynystėje vyksta karas, ir kol jis nesibaigs, tol kažkokio tokio saugumo nebus ir įvairūs incidentai gali nutikti. Aš manau, kam mes neturime pasiduoti – tai Rusijos propagandai, kuri ir nori parodyti, kad mes esame silpni, kad mes neturime plano, kad mes negebame reaguoti, kad mūsų reakcija yra chaotiška. Mes iš tiesų tą matome. Aš tą matau ir mūsų valdančiojoje daugumoje, kur kiek valdančiosios daugumos partijų, tiek ir nuomonių yra apie šį incidentą. Valstiečiai žalieji apskritai rašo kažkokius atvirus laiškus ir iššokę ten Dainiaus Gaižausko asmenyje į kažkokią politologų-apžvalgininkų rolę vietoje to, kad siūlytų realius sprendimus. Jie juk yra valdančiojoje daugumoje. Šiandien dienai mūsų didžiausia problema yra, kad valdančioji dauguma yra pamiršusi, kad ji yra valdančioji dauguma ir kad ji turi teikti sprendimus, jie tokie tapę labiau reaguotojais į įvykius vietoje to, kad būtų formuojantys darbotvarkę.

– Prie valdančiosios daugumos grįšime. Pereikime prie kitų temų. Neseniai pasirodė reitingai, kurie atskleidė, kad 6 procentiniais punktais nukrito palaikymas demokratams ir pagal dabartines tendencijas partija neperžengtų 5 procentų kartelės Seimo rinkimuose. Jūsų negąsdina tokie skaičiai?

– Žinote, pajuokaujant, tai aš pasakysiu, kad aš būčiau nustebęs, jeigu jie būtų pakilę. Tas reitingas, aišku, atspindi realią situaciją, kad pasitikėjimas mumis yra susvyravęs. Tas įvykis, kuris liečia buvusį partijos lyderį, tikrai nemalonus nei mums, nei bendruomenei, nei, galų gale, žmonėms, kurie už mus balsavo. Aš puikiai tą suprantu ir mes turime dar porą metų iki rinkimų, per kuriuos turėsime įdėti maksimalias pastangas, kad tą pasitikėjimą atstatytume. Bet aš manau, kad Lietuvos politinei sistemai reikia demokratų. Kaip niekada reikalinga profesionali politika, orientuota į sprendimus, orientuota į žmonių problemų matymą ir gebėjimą tas problemas spręsti objektyviai, greitai, be triukšmo ir populizmo. Aš manau, kad demokratai tikrai turi, ką pasiūlyti. Visi tie žmonės, kurie formavo Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, jie ir toliau yra bendruomenės nariai. Manau, kad mes tas stiprybes turėsime, aišku, po partijos pirmininko rinkimų liepą, dar labiau išryškinti, dar atviriau kalbėtis su žmonėmis, ir matysime. Galutinį žodį tars, vis dėlto, rinkėjai rinkimų naktį ir tuomet jau galima bus galutinai pasakyti. Aš suprantu, kad kai kurie mūsų oponentai šauna šampaną ir švenčia čia lyg mūsų laidotuves. Tačiau aš kai pažiūriu į kitas politines partijas, tai jie irgi turėtų sunerimti, nes jie turi labai mažai, ką pasiūlyti Lietuvos rinkėjui. Tai šiuo atveju mes turime laiko ir turėsime labai sunkiai dirbti, kad tą pasitikėjimą atstatytume.

– Ar manote, kad išvis kažkada pavyks nusikratyti „Skvernelio partijos“ etiketės?

– Iš vienos pusės, Saulius Skvernelis yra partijos istorijos dalis ir aš tikrai nenorėčiau dirbtinai kažkaip to trinti.

– Tačiau nuo jūsų partijos būstinės langų jo atvaizdas buvo ganėtinai greitai nuklijuotas.

– Tai daugiau susiję su tuo, kad jis nebėra jau nei partijos narys, nei, galų gale, prisideda prie tos pačios būstinės nuomos. Čia tokie labai paprasti buitiniai dalykai. Bet šiuo atveju manau, kad turime labai daug visuomenei atpažįstamų veidų. Tas pats Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, kur, aš sakyčiau, praktiškai, stipriausi žmonės tarp Lietuvos politikų, kalbant apie socialinę, ekonominę politiką. Galų gale, Jekaterina Rojaka, Tomas Tomilinas ir taip toliau. Mes turime įspūdingų augančių žvaigždžių, kaip mūsų Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, kuri yra išrinkta Telšių vienmandatėje, Domas Griškevičius. Mes tikrai turime labai stiprią politikų bazę tiek Seime, tiek regionuose. Ir nepamirškime, kad turime ir labai patyrusių politikų, kaip Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Agnė Širinskienė, Zigmas Balčytis, kur ta patirtis irgi labai daug duoda savo pozityvo. Mums, manau, reikia save labai aiškiai susipozicionuoti. Rinkėjas, ypač tas, kuris norės matyti programą, norės matyti tikrumą. Jam tikrai demokratai bus ta partija, kurią jis galės rinktis ir pasitikėti, nes savo rinkiminius pažadus įgyvendiname. Ir aš manau, kad tai yra labai svarbi žinutė rinkėjui. Mes niekuomet nesiūlėme kažkokio ultrapopulizmo, į kurį po to gėda žiūrėti po rinkimų nakties. Mūsų programa ir mūsų daromi darbai yra nuoseklūs. Ir netgi dabar, būnant opozicijoje, mes ir toliau nuosekliai teiksime ir būsime vieni aktyviausių. Aš matau jau pagal dabartinę opozicijos darbotvarkę, kur demokratai yra absoliučiai aktyviausia politinė jėga.

– Ponui Skverneliui atsitraukus nuo partijos, viešojoje erdvėje buvo svarstoma, ar jis demokratų „nevairuos nuo galinės sėdynės“. Kaip yra iš tiesų?

– Saulius Skvernelis yra visiškai atsitraukęs, jis nedalyvauja jokiuose formatuose. Apskritai, sakyčiau, yra atsitraukęs nuo politikos šiuo metu.

– Liepą bus šaukiamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ visuotinis suvažiavimas. Ketinate kandidatuoti į nuolatinio partijos pirmininko postą?

– Viskas priklausys nuo skyrių. Dabar skyriai turi laiko iškelti kandidatus į partijos pirmininkus ir aš matysiu, koks tas palaikymas yra. Aš tą sakiau ir skyriams, ir kai su jais susitinku, kad aš nenoriu dirbtinai jūsų versti kelti vieną ar kitą kandidatūrą. Aš noriu, kad jūs patys labai gerai pagalvotumėte. Tai iš tiesų yra toks laikas, labai atsakingas laikas, galima pasakyti perkrovimo laikas, kur reikia nuspręsti, kokia lyderystė būtų tinkamiausia. Mes turime labai daug stiprių žmonių, net neabejoju, kad daugelis jų turi ambicijų, bet skyriams ir bendruomenei reikia nuspręsti, kokia lyderystė, jie mato, būtų tinkamiausia vesti partiją į priekį ateinančius ketverius metus. Tai nėra trumpas laikas. Mes kalbame apie visą rinkiminį ciklą. Dėl to ir aš priimsiu sprendimą matydamas rezultatus iš skyrių. Turime 54 skyrius, tai, aš manau, kad turėsime tikrai įdomių nuomonių.

– Dabar jaučiate palaikymą iš skyrių?

– Dabar esu paskirtas laikinuoju pirmininku ir tai buvo, vis dėlto, ne mano vienasmenis sprendimas, o partijos valdybos sprendimas – valdyboje yra atstovaujami dauguma partijos skyrių. Tas sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, nei vienas valdybos narys nepasisakė prieš. Tai nėra paprastas laikas, kaip sakiau, tiek viduje, tiek išorėje. Tačiau mano koncentracija yra pagrinde būtent į partijos vidų. Rasti stabilumą, parodyti žmonėms, kad pirmiausia mes kuriame ne tiek politinę partiją, bet pirmiausia bendruomenę, kur žmonės susirenka galbūt dėl įvairiausių tikslų. Nebūtinai visi ten siekia to politinio olimpo, bet jie gebėtų įveiklinti save, jaustųsi bendruomenės dalimi. Aš manau, kad tai yra tokie svarbiausi principai, dabar akcentuoti kalbant apie partijos vidų, o išorė – kaip sakiau, mes, aišku, koncentruosimės jau apie naują pirmininką po rinkimų partijoje.

– Iki suvažiavimo ketinate apvažiuoti visus skyrius?

– Dalį apvažiuosiu. Dalies nepavyks apvažiuoti dėl to, kad man reikės išsioperuoti tą nelemtą kelį ir tada aš tris savaites negalėsiu daug judėti, teks kažkiek limituotai judėti su ramentais. Tai aišku, dėl to nukenčia mano galimybės susitikti su skyriais, bet taip jau išėjo, kad viskas sukrito vienas metu, deja.

– Kiek sunku yra vadovauti partijai iš Briuselio?

– Manau, kad tai nebūtų taip sunku, jei ne ši situacija. Sunkiau yra dabar, todėl, kad dabar aš jaučiu, kad esu labai reikalingas, kad mano dėmesys reikalingas tiek Vilniuje, tiek regionuose ir tai yra susiję su šia situacija. Ar tai yra visiškai neįmanoma? Vilijos Blinkevičiūtės pavyzdys ir jos laimėti Seimo rinkimai, antra vieta Europos Parlamento rinkimuose rodo, kad tai yra pilnai įmanoma.

– Jei paaiškėtų, kad atsiranda antras kandidatas, jus tai gąsdintų?

– Ne, visiškai ramiai žiūriu. Ar antras, ar trečias, gal net keturi bus.

– Tokiu atveju kandidatuotumėte, ar užleistumėte vietą kitiems?

– Viskas priklausys nuo to, kiek skyrių matys mane pirmininku. Jeigu mane pirmininku mato 2 skyriai iš 54, akivaizdu, kad matyčiau, kad skyrių palaikymo nėra. Jeigu aš matysiu, kad mano kandidatūrą remia 30 skyrių, tai jau čia visai kita kalba ir reiškia yra tas pasitikėjimas manimi. Aš noriu pamatyti skyrių nuomonę. Kiek kandidatų jie iškels, po to jau kiekvieno kandidato bus reikalas atsakyti. Mes turime tokią sistemą, kur Seimo nariai kuruoja tam tikrus regionus, tam tikrus skyrius. Aš net neabejoju, kad tie kuratoriai bus iškelti tam tikrų skyrių, nes jie atlieka puikų darbą, turi geriausią ryšį su skyriais. Pavyzdžiui, Vilniaus regionas ir Linas Kukuraitis – jie turi puikų ryšį. Linas yra labai puikus ir gilus lyderis. Tai aš net neabejoju, kad, pavyzdžiui, jis yra iškeltas. Lukas Savickas yra padaręs labai didelį įdirbį mūsų skyriuose, vadovavęs kampanijai. Aš net neabejoju, kad bus skyrių, keliančių ir jo kandidatūrą. Aš tikrai nedramatizuoju to, o kas liečia mane, tai viskas priklausys nuo tų nuomonių skyriuose.

– Neseniai demokratai buvo surengę tam tikrą naujų narių šventę. Vis tik, Teisingumo ministerijos kovo mėnesio duomenys rodo, kad per pusmetį partiją paliko 43 atstovai. Kiek dėmesio reikėtų skirti dabartiniams nariams, o kiek naujų pritraukimui?

– Abu lygiagrečiai svarbu. Tai kiekvienas, kas nori prisijungti – aš kviečiu tą padaryti, dabar yra geriausias metas. Nes visuomet labai lengva priimti sprendimą, kai matai aukštus reitingus ir tą galimybę dalyvauti vykdomojoje valdžioje. Bet dabar yra tas, iš vienos pusės, sunkiausias, bet kartu įdomiausias – kūrybos procesas, kur iš tiesų reikia save surinkti. Reikia save drąsiai, nebijant pozicionuoti ir įdėti labai daug darbo, atstatant reitingus. Ir ta komanda, tas branduolys, kuris tą sugebės padaryti, ir bus tie pagrindiniai žmonės. Per pusmetį 43 nariai išėję, man atrodo, tai yra absoliučiai normali statistika. Tai nėra kažkoks išbyrėjimas. (…) O kiek atėjo? Turbūt atėjo panašus skaičius, tas balansas ir susideda. Aš tikrai nesureikšminu. Tikiu, kad tas nusivylimas buvo, ir daugelis negali slėpti, kad ta situacija nėra paprasta ir lengva. Bet dabar yra geriausias metas prisijungti.

– Kaip tuomet sieksite išlaikyti dabartinius narius, kurių, veikiausiai, nemaža dalis patyrė nusivylimą partija ir buvusiu jos lyderiu?

– Jūs jau taip kategoriškai sakote, kad nemaža dalis. Aš sakyčiau, kad atvirkščiai – mažesnė dalis. Kai važiuoju į regionus, aš matau, kaip tik neseniai buvau Šilutėje, mūsų didžiausiame skyriuje – fantastika. Meras, skyriaus valdyba, nuotaika puiki, žmonės susikoncentravę į darbus savivaldoje. Jiems pirmas tikslas yra, kaip įgyvendinti programą, kurią žadėjo. Lygiai taip pat buvau, pavyzdžiui, Alytaus rajone, kur merė su komanda atlieka fantastišką darbą, virš 90 proc. programos jau yra įgyvendinta. Tai tas toks nusivylimas labiau yra matomas žiniasklaidoje ir gal Vilniuje.

Kalbant apie regionus, tai jie daug labiau yra susikoncentravę į darbą. Bet tai nekeičia fakto, kad yra labai svarbu pačiai partijai rasti tą veikiantį algoritmą, ir aš pradėjau vidinius procesus. Tiek dėl partijos identiteto, tiek dėl narių įgalinimo, koks būtų geriausias formatas, kur žmogus tarp to „aš noriu veikti“ ir iš tiesų veikiu tiek, kiek galiu, tiek, kiek noriu. Dalyvaudamas partijos veikloje tu negauni už tai jokio atlyginimo, tai yra toks savanoriškas (principas – ELTA). Ir kartais tai reikalauja ir šeštadienį atvykti į Vilnių, į Kauną. Mums tai yra labai svarbu.

Mes turime porą idėjų, kalbant apie turinio formavimo grupes, kad dar labiau įtrauktume žmones. Labai svarbu investuoti į žmones. Aš tą akcentavau, ir mūsų „Demokratai auga“ renginys buvo būtent sukoncentruotas į tai, kad žmonės gautų papildomus mokymus, tiek apie komunikaciją, tiek apie politologiją, tiek apie krizes. Tai, manau, turime mes tų veiklų pakankamai suplanavę, o artėjant rinkiminiam laikotarpiui, aišku, prasideda jau toks labai rimtas darbymetis. Apskritai, kalbant apie savivaldos rinkimus, mes kalbame apie 60 skirtingų rinkimų savivaldybėse, ten jau netgi labai aiškiai pasirodo, kur ir kuris skyrius, kur mes turime tikrus regioninius lyderius, kuris skyrius yra labiau įgalinta, o kur tos lyderystės trūksta ir gal reikia didesnės paramos iš partijos patyrusių narių.

– Kitas nuolat karštas klausimas yra valdančioji koalicija. Socialdemokratai sprendimą žada priimti birželį. Kaip manote, koks jis bus?

– Manau, kad koalicija nesikeis.

– Kodėl taip manote?

– Koalicija dabar yra, manau, tokiame patogiame statuse, kur yra labai daug triukšmo, kartais reikia sureaguoti į tam tikrus įvykius, pavyzdžiui, droną, bet realiai tai visiems ta situacija yra patogi. Ji patogi, pirmiausia, dėl to, kad ji garantuoja stabilumą, kalbant apie pozicijas.

– Jūsų partija anksčiau buvo minėjusi, kad reikia sulaukti konkretumo iš socialdemokratų. Po kratų „Nemuno aušros“ lyderio kabinete ir namuose jo atsirado daugiau?

– Man atrodo, kad liko status quo, ir tai rodo, kad koalicija yra kaip niekad tvirta. Ar kratos, ar įvairūs pasisakymai ministrų, partijos pirmininkų atžvilgiu, partijos atžvilgiu – socialdemokratų tai nė kiek nejaudina. Jiems yra patogu būti tame kampe, į kurį juos įspaudė Remigijus Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“, ir jie yra pasiryžę sugerti tiek smūgių, kiek „Nemuno aušra“ besmūgiuotų iki šios koalicijos pabaigos. Negaliu sakyti, kad ši koalicija tikrai dirbs iki pat rinkimų, nes kažkuriuo metu ir „Nemuno aušrai“ reikės parodyti, kad tie pažadai, kurių neįmanoma įgyvendinti, yra, pirmiausia, socialdemokratų kaltė. Manau, kad tas didysis sprogimas kažkuriuo metu įvyks, bet turbūt dar reikės palaukti arčiau Seimo rinkimų. Spėju, kad būti koalicijoje yra ir „Nemuno aušros“ tikslas, kalbant apie savivaldos rinkimus.

– Manote, kad „Nemuno aušra“ iš koalicijos pasitrauks pati?

– Manau, kad taip, bet artėjant Seimo rinkimams. Dabar visiems yra patogu. Manau, kad tą mato ir socialdemokratai, bet kiekvienas iš jų turi skirtingą skaičiavimą, kodėl geriau nieko neliesti ir bandyti buksuoti ar skęsti drauge su „Nemuno aušra“.

– Mindaugas Sinkevičius yra įvardijęs, kad su jumis vyksta minimalūs pokalbiai. Jei partija būtų kviečiama į koaliciją – ko prašytumėte?

– Labai anksti kalbėti. Mes šiuo momentu tikrai nesame sulaukę jokių konkrečių pasiūlymų ir kalbėti apie kažkokius prašymus yra labai ankstyva, nes iki to turi įvykti labai daug dalykų. Pirma, turėtų būti kažkoks oficialus kvietimas socialdemokratų. Antra, mes turėtume patys surinkti partijos skyrių pirmininkus ir su jais aptarti ir priimti bendrą partinį sprendimą, nes mūsų gretose yra labai daug žmonių, kurie yra prieš ėjimą į koaliciją. Labai daug. Daug daugiau nei aš, tiesą sakant, galvojau. Ir, manau, kad jų gretos auga.

– Daugiau nei norinčių eiti į koaliciją?

– Nežinau tiksliai, mes nedarėme tokios apklausos, bet faktas, kad yra labai daug „prieš“, matančių, kad koalicija jau turi per daug neigiamo krūvio, kad ir Ingai Ruginienei nesiseka ir kad, galimai, tai būtų labai sudėtinga mums patiems. Aš pirmiausia turėčiau atsiklausti ir pasikalbėti su skyriais, koks būtų jų matymas, nes, kaip sakiau, kiekvieną dieną mes artėjame link savivaldos rinkimų ir tai bus didelis išbandymas kiekvienam iš mūsų skyrių.

– Kai po rinkimų jūs dar dirbote koalicijoje ir vėliau, kai buvo svarstoma dėl naujos koalicijos sudėties, kaip nepatogus partneris socialdemokratų gretose būdavo įvardijamas Saulius Skvernelis, ne patys demokratai. Jūs būtumėte patogesnis?

– Man labai sunku suprasti, kas ten buvo taip jau nepatogu su Sauliumi Skverneliu. Nežinau, kaip socialdemokratai įsivaizduoja, kad Seimo pirmininkas nekomentuotų įvykių, kurie liečia koaliciją. Juk kiekvieną dieną Seime, prie senelės, tu sulauki klausimų, tai būtų buvę keista matyti, kad Seimo pirmininkas bėgioja po Seimą ir naudojasi gal kokiais galiniais įėjimais, vengdamas žurnalistų. Kad buvo iššūkių – tai akivaizdu, ar tų iššūkių ir toliau būtų? Taip. Aš manau, kad bet kokia galima sėkmė ar nesėkmė koalicijos būtų, pirmiausia, susijusi su suvokimu, įsivaizdavimu, ką vis dėlto ta koalicija galėtų nuveikti, ką galėtų pasiekti, labai konkrečiai ištransliuojant tą ir gyventojams. Tikėtis, kad staiga keisis, demokratai bus vietoje „Nemuno aušros“ ir opozicija džiaugsis ir nebekritikuos, kai reikia ar nereikia – tai ne. Toliau ta kritika bus ir artėjant rinkimams ji stiprės, nes mes matome, kad opozicijoje irgi yra didelė lyderystės krizė.

Kitas dalykas, ar rinkėjai bus mažiau reiklūs? Tai jie bus vienodai reiklūs ir jie prašys spręsti problemas, norės greito reagavimo. Man labai sunku pasakyti kažką konkrečiau, kai aš, tiesą sakant, nežinau, koks yra tas įsivaizdavimas pačių socialdemokratų. Mes matome, kad pastaruosius metus, kai pasikeitė koalicija, kažkokios aiškios vizijos ir tikslo ji neturi. Lyg ir kažkur eina, visur eina, bet, tiesą sakant, yra įklimpusi vietoje. Ir tuomet mes matome tokius keistus individualius siūlymus, kurie dar labiau destabilizuoja situaciją.

– Nemažai kritikos, ypač pastaruoju metu, sulaukia premjerė Inga Ruginienė, girdime pasisakymų, kad jai stinga kompetencijų. Ar ji turėtų būti pakeista?

– Aš pasakysiu labai nuoširdžiai. Mano nuomone, turbūt geriausias sprendimas šiuo atveju būtų Mindaugui Sinkevičiui imtis lyderystės. Jis gavo labai tvirtą mandatą iš partijos. Jei jie iš tiesų nori pokyčio, reformos ir galimybės, kad reitingai atsigautų – manau, kad M. Sinkevičius turėtų prisiimti tą lyderystę. Žinoma, tai yra jų sprendimai. Jie yra dauguma ir mano siūlymą jie gali priimti kaip politinio oponento klastą. Tačiau aš tą sakau labai nuoširdžiai, nes jis yra, pirmiausia, politikas ir manau, kad visai kitaip mato situaciją, mato realią situaciją daug geriau. Tačiau tai yra socialdemokratų sprendimas. Jie yra didžiausi, jų pasirinkimas buvo Inga Ruginienė ir jie, žinoma, gali prie jo likti. Tačiau matome, kad pasitikėjimas Vyriausybe, Seimu, socialdemokratais, kas mėnesį mažėja.

– Turite vilčių, kad M. Sinkevičius tą lyderystę prisiims?

– Čia jau reikia klausti Mindaugo Sinkevičiaus. Kiek žinau, jis dabar atostogauja. Gal paatostogavęs priims vienokį ar kitokį sprendimą. Jam linkiu gerų atostogų ir turėti laiko pagalvoti, kas yra socialdemokratai, ar jie vis dar yra proeuropinė, stipri, centro politinė jėga, ar jie yra „Nemuno aušros“ palydovas dabartinėje koalicijoje.

The post V. Sinkevičius: LSDP pasiryžę sugerti tiek smūgių, kiek „Nemuno aušra“ besmūgiuotų appeared first on Kauno savaitė.