Tai numatančias Seimo statuto pataisas įregistravo parlamento Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė.

Joms pritarus, kiekvienas Seimo narys galėtų pasirinkti teisinį patarėją, kuris jam padėtų profesionaliai įvertinti rengiamų teisės aktų atitiktį Konstitucijai, galiojančiai teisei.

„Praktikoje Seimo nario veikla apima teisėkūros iniciatyvų rengimą, pasiūlymų dėl teisės aktų projektų teikimą, teisinių išvadų vertinimą, atstovavimą komitetų ir komisijų darbe. Todėl kvalifikuotos teisinės kompetencijos poreikis yra nuolatinis. Šiuo metu galiojantis reguliavimas tokios pareigybės aiškiai nenumato, nors realus darbo turinys reikalauja specializuotų teisinių žinių“, – sako iniciatyvos autorė L. Girskienė.

Pasak jos, šiuo metu reikalaujama, kad Seimo nario patarėjas turėtų aukštojo mokslo išsilavinimą. Teisinis išsilavinimas, anot L. Girskienės, nėra būtinas, nors pagal Seimo nario patarėjo pareigybės aprašymą jis rengia teisės aktų projektus ir pasiūlymus, analizuoja juos, rengia atsakymų projektus į prašymus ir skundus, taip pat privalo būti gerai susipažinęs su Konstitucija, įstatymais, Seimo statutu bei kitais dokumentais.

„Šios funkcijos savo turiniu atitinka kvalifikuoto teisinio darbo pobūdį, reikalauja teisės žinių bei gebėjimo taikyti teisės normas, tačiau galiojantis reguliavimas nenumato atskiros Seimo nario teisinio patarėjo pareigybės. Dėl to susidaro situacija, kai de facto vykdomos specializuotos teisinės funkcijos nėra aiškiai atspindėtos pareigybių struktūroje, o joms vykdyti nereikalaujama turėti teisinio išsilavinimo“, – sako L. Girskienė.

Tikimasi, kad pasiūlytas Statuto pakeitimas pašalins teisinį neapibrėžtumą dėl Seimo nario patarėjo pareigybės priskyrimo prie teisinių pareigybių, taip pat sudarys sąlygas į valstybės tarnybą pritraukti daugiau teisininkų.

„Dabar esantis teisinis neapibrėžtumas mažina motyvaciją prie Seimo nario politinio pasitikėjimo patarėjų komandos prisijungti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, siekiantiems dirbti teisinį darbą ir prisidėti prie teisėkūros procesų“, – sako L. Girskienė.

Galiojančiame Statute numatyta, kad kiekvienam Seimo nariui steigiamos jo pasirinkimu 2 arba 3 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – Seimo nario patarėjo ar padėjėjo – pareigybės. Jų pareiginėms algoms skiriama bendra lėšų suma yra vienoda, nepriklausomai nuo to, kiek darbuotojų talkininkauja parlamentarui. Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, parlamento valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma – Seimo nario padėjėjo – pareigybė.

Seimo nario patarėjo pareigybės aprašyme nustatyta, kad šis valstybės tarnautojas turi turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siūloma papildyti parlamentarų komandą: atsirastų Seimo nario teisinis patarėjas appeared first on Kauno savaitė.

Tarp apklausiamų liudytojų – šios bylos tyrimą kontroliavusi buvusi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Valdemara Chodorcevičienė. Ji jau yra baigusi tarnybą prokuratūroje.

K. Bartoševičius su savo advokatu Olegu Šibkovu bandė nušalinti D. Skrebiškį nuo bylos nagrinėjimo ir apklausti teisme kaip liudytoją, tačiau teismas nušalinimo pareiškimo netenkino.

Nuteistojo advokatas siekė, kad D. Skrebiškis būtų apklaustas dėl bendravimo su nukentėjusiais ar jų atstovais.

„Pagal tai, kas kalbėta ikiteisminio tyrimu metu, dar iki pareiškimų, buvo važiuota pas šį prokurorą. Prašėm jį apklausti liudytoju, bet iškvietė kitą prokurorę. Mes norėjom išsiaiškinti, ar tikrai buvo važiuota pas prokurorą (D. Skrebiškį – ELTA)“, – sako K. Bartoševičiaus advokatas O. Šibkovas.

Apeliacinis teismas yra nusprendęs, kad abejonės dėl D. Skrebiško yra nepagrįstos.

Šis prokuroras kaltinimą palaikė ir pirmos instancijos Panevėžio apygardos teisme, pareigūnas siekia, kad ekspolitikas būtų nuteistas griežtesne bausme.

Aukštesnės instancijos teismas nuosprendį peržiūrės pagal keturis paduotus apeliacinius skundus – nuteistojo, prokuroro ir dviejų nukentėjusiųjų advokatės.

Pernai liepą Panevėžio apygardos teismas K. Bartoševičių pripažino kaltu dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, dėl nepilnamečio seksualinio prievartavimo, dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo ir dėl nesunkaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo – dėl visų pareikštų kaltinimų.

Apkaltinamąjį nuosprendį byloje pateikusi prokuratūra ir du nukentėjusieji siekia, kad K. Bartoševičiui būtų skirta ne 7, o 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės Panevėžio prokuroras prašė pirmos instancijos teisme.

Apeliacinį skundą pateikęs Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. Skrebiškis taip pat siekia, kad K. Bartoševičiui būtų pritaikyta ir baudžiamojo poveikio priemonė – po laisvės atėmimo bausmės atlikimo būtų atimta teisė 5 metus dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis.

Ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus atžvilgiu baigtas 2023 m. liepą, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus buvo perduota teismui.

Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamente narys K. Bartoševičius apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių pranešė prieš trejus metus – 2023 m. sausio 23 dieną. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.

Portalas „Delfi“ skelbė, kad galimi seksualinio pobūdžio nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Viešai skelbiama, kad 2012-2020 m. K. Bartoševičius buvo viešosios įstaigos berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi, 2018-2019 m. jis buvo Kauno Veršvų gimnazijos mokytoju.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Bartoševičiaus byloje vyks liudytojų apklausos appeared first on Kauno savaitė.

Tai numatantį Seimo nutarimą praėjusį vieningai palaikė 74 Seimo nariai.

2028 m. sukanka 300 metų, kai gimė iškilus švietėjas, Vilniaus universiteto rektorius, Universiteto observatorijos vedėjas, astronomas, matematikas, kalendorių leidėjas M. Počobutas. Jo veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos mokslo raidos ir pažangos.

„Jis pertvarkė Vilniaus Jėzaus draugijos akademiją ir universitetą į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiąją mokyklą, įkūrė observatoriją, prisidėjo prie Edukacinės komisijos, pirmosios modernios švietimo valdymo institucijos, veiklos ir universitetinių mokslų modernizavimo ir akademinių institucijų stiprinimo“, – pažymima nutarime.

2028 metais sukanka 50 metų nuo Lietuvos laisvės lygos, vienos pirmųjų organizuotų antisovietinių rezistencinių grupių Lietuvoje, įkūrimo. Taip pat bus minimos 100-osios laisvės kovotojo, politinio kalinio, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo A. Terlecko metinės.

Tais pačiais metais sukanka 200 metų, kai gimė vienas iš 1863–1864 metų sukilimo vadų, kunigas, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas Antanas Mackevičius. Nutarimą priėmę parlamentarai siekia pažymėti jo vaidmenį tautos laisvės siekio istorijoje.

2028 metų reikšmingas datas parlamentarai pasirinko atsižvelgdami į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą.

Seimas 2026-uosius metus paskelbė Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės ir Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Balio Gajausko metais.

Parlamentarai taip pat yra paskelbę 2027-uosius metus Oskaro Milašiaus, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio, Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato ir nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metais.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Seimas apsisprendė dėl 2028 metais valstybei svarbių datų ir asmenybių appeared first on Kauno savaitė.

„Mes nesutinkame tylėti ir leisti mūsų valstybės ir nepriklausomos žiniasklaidos pamatus griauti tyliai. Nematome kito kelio kaip rinktis į tęstinius protestus prie Seimo. Kitos savaitės antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį kiekvieną vakarą nuo 18 val. kviečiame ateiti prie Seimo. Jei negalite prisijungti visomis dienomis, labai svarbu, kad ateitumėte gruodžio 17 d. nuo 18 val. Tai – LRT įstatymo priėmimo išvakarės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė.

„Iš aikštės visas dienas nuo ryto tiesiogiai savo laidas transliuos LRT radijas, tad veiksmas ten virs nuolatos. Aikštėje uždegsime laužus ir tikėsimės, kad jie padės išsklaidyti tamsą. Kviečiame jus visus kartu su mumis burtis prie jų. Taip, žinome, kad kalėdinis laikotarpis, bet valdantieji visą šią skubą daro būtent naudodamiesi kalėdiniu laikotarpiu, pasitelkiant grubų antidemokratinį veikimą, be diskusijų, pažeidžiant daugybę procedūrų, tiesiai sakydami: mes paskirsime savo direktorių. Ateikime dabar, kad kitos Kalėdos būtų šviesesnės“, – akcentavo ji.

Be to, anot B. Davidonytės, visas tris dienas prie Prezidentūros stovės instaliacija „bestuburių oro žmogeliukų parkas“.

Kaip skelbta, trečiadienį valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos. Ketvirtadienį Seimas nutarė pataisas svarstyti skubos tvarka.

Skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių siūloma numatyti slaptą balsavimą. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Be to, už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos.

Ja siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT vadovą galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.

Dėl inicijuotų pataisų žurnalistų bendruomenė organizavo protestą prie Seimo, iki šiol ragina pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Žurnalistai ir kultūrininkai kitą savaitę rengs trijų dienų protestą prie Seimo appeared first on Kauno savaitė.

Tai numatančias Viešojo administravimo įstatymo pataisas antradienį Seimui pateikė Audito komiteto narys Artūras Zuokas kartu su kitais kolegomis.

Priėmus įstatymo pataisas, jo manymu, Lietuva būtų viena iš pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuri aiškiai pasako, kad šalis juda link valstybės DI asistento sukūrimo.

Jei Seimas pritartų, DI įrankius būtų galima pasitelkti dokumentų ruošimui, gyventojų užklausų analizavimui, sprendimų projektavimui, grįžtamojo ryšio analizei.

Beje, projektas numato, kad galutinis automatizuotai priimtas sprendimas, jei būtų galimų klaidų ar neatitikimų, turi būti iš naujo peržiūrimas viešojo administravimo įgalioto darbuotojo. Į įstatymą taip pat siūloma įrašyti, kad DI taikymas turi būti skaidrus, pagrįstas ir vykdomas prižiūrint atsakingam darbuotojui.

„DI asistentas nekeičia žmogaus, jis nepriimtų sprendimų už valstybės tarnautojus. Jis tik atliktų pagalbinius darbus: apdorotų užklausas, rengtų dokumentų projektus, analizuotų informaciją. Tokius darbus šiandien darome rankomis, o jie „suvalgo“ milžiniškus valstybės resursus. Pasauliniai tyrimai rodo, kad pasinaudojus DI per kelis metus galima būtų sutaupyti iki 30 proc. darbo laiko“, – komentuodamas iniciatyvą Eltai sakė A. Zuokas.

Pasak jo, priėmus įstatymo pataisas būtų patobulintas šiuo metu savivaldybių ir valstybės institucijose taikomas „vieno langelio“ principas.

„Šiandien valstybinės institucijos į paklausimus atsakinėja per 20 darbo dienų. Valstybės DI asistentas leis gauti informaciją tą pačią dieną. Tai yra tikras „vieno langelio“ pakeitimas – užklausos bus apdorojamos automatiškai, iki minimumo mažinant biurokratiją. Manau, kad „vienas langelis“ jau yra vakar diena. Su šiuo įstatymo pakeitimu siūlome valstybę judėti link „vieno lan­gelio“ tobulinimo, kitaip tariant, sukurti valstybės DI asistentą“, – sako A. Zuokas.

Pasak jo, įstatymo pataisos taip pat numato galimybę DI asistentui teikti proaktyvias paslaugas.

„Tai reiškia, kad gyventojams nereikės rūpintis ir galvoti, kada reikia eiti profilaktiškai pasitikrinti pas gydytoją, kada ir kokius sumokėti mokesčius ar, sakykime, atlikti kitą pareigą, pavyzdžiui, pratęsti leidimą medžioklės ginklui. Visa tai atliks DI asistentas informuodamas jus iš anksto“, – pateikdamas projektą parlamente sakė Mišrios Seimo narių grupės narys A. Zuokas.

2024 m. duomenimis, iš 188 šalių Lietuva šiuo metu užima 33 vietą valdžios pasirengime taikyti DI.

Pernai atliktos apklausos duomenimis, 15,3 proc. viešojo sektoriaus subjektų pritaiko DI sprendimus savo veikloje.

Siūlo ir gyventojus paruošti DI iššūkiams

Projektui oponavę Seimo nariai akcentavo galimas asmens duomenų tvarkymo, gyventojų pasirengimo naudotis moderniomis technologijomis problemas.

„Džiaugiuosi žmonėmis, kurie turi vizionierišką nuotaiką ir matymą. DI iš tikrųjų yra geras įrankis, jeigu tinkamai jį naudoji ir tam esi pasiruošęs. ES priėmė Dirbtinio inte­lekto aktą, bet iš tikrųjų mūsų teisinėje sistemoje nėra apibrėžties. Vienintelė rezoliuci­ja buvo priimta Seime praeitą kadenciją dėl etiško DI naudojimo“, – pastebėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Seimo liberalo Eugenijaus Gentvilo nuomone, reikėtų pagalvoti ir apie gyventojų pasirengimą dirbti su DI.

„Kaip paruošti žmones, kad jie paklaustų standartizuotai, kad DI nesutriktų ir nepradėtų šnekėti visko, ką žino?“ – Seimo salėje svarstė E. Gentvilas.

Patikrinęs, kaip savivaldybės šiuo metu naudoja DI įrankius, Seimo narys Viktoras Fiodorovas neslėpė nusivylimo.

„Kelių savivaldybių puslapiuose specialiai pasižiūrėjau dirbtinio intelekto įskiepius. Kai paklausi dėl konkretaus tarybos posėdžio sprendimo, tai jis pasiūlo pačiam nueiti ir pasiieškoti. Tai yra tik akių dūmimas, parodymas, kad esame modernūs ir tiek. Iš tikrųjų niekur nesame pajudėję į priekį, nes tų pačių IT reikalų, informacinių sistemų ir DI panaudojimo strategijos mes neturime“, – pastebėjo V. Fiodorovas.

Nepaisant tam tikro skeptiškumo, A. Zuoko iniciatyva sulaukė kolegų pritarimo pateikimo stadijoje. Ją palaikė 79 Seimo nariai, susilaikė 5. Projektą svarstys Ekonomi­kos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Sulaukęs Vyriausybės išvados į plenarinę salę jis sugrįš pavasarį.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Seimas svarstys siūlymą „įdarbinti“ valstybės dirbtinio intelekto asistentą appeared first on Kauno savaitė.

Visgi, pasak jos, nepavykus finansuoti šių poreikių Vyriausybė pasižadės skolą grąžinti rengiant 2027-ųjų biudžetą.

„Man labai skauda širdį už pareigūnus – nes vieną dalį mes įvykdėm įsipareigojimų, yra antra dalis – labai tikiuosi, kad grįžęs biudžetas, kurį mes dabar turėsim vėl peržiūrėti su Finansų ministerija, pastumdę tam tikras eilutes atrasime galimybes – jei ne, tai bus didžiulis pažadas ir įsipareigojimas kitiems metams tą skolą grąžinti“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjerė.

Šią savaitę prie parlamento protestavę statutiniai pareigūnai teigė, kad jiems iš viso trūksta daugiau negu 150 mln. eurų, o dabar biudžete numatytas atlyginimų augimas yra nepakankamas.

„Šiai dienai negali taip būti, kad metai iš metų nebuvo investuojama į darbuotojus, tai kad ir koks įtemptas biudžetas, tam tikrus įsipareigojimus turime įvykdyti“, – sakė I. Ruginienė.

Anot jos, siekiant finansuoti socialinius ir gynybos poreikius, Lietuva neturi kitos išeities kaip tik skolintis.

„Esame per maža valstybė, kad viską galėtume padengti tik iš savo surinkto biudžeto“, – tikino I. Ruginienė.

Biudžete numatyta, kad kitąmet statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, pasieniečių, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento darbuotojų – atlyginimams didinti bus skirta 24,1 mln. eurų, vidutinis atlyginimas „į rankas“ turėtų augti 110 eurų (5 proc.)

Protestavę pareigūnai teigė, jog tai reikštų, kad kai kurių pareigūnų atlyginimai 2026 m. paaugtų tik 8 eurais, o tai yra nepakankamas augimas.

Visai vidaus reikalų sistemai planuojama skirti 1,07 mlrd. eurų, tačiau pareigūnų profesinės sąjungos teigia, kad didesnėms pareigūnų algoms suplanuotos lėšos sumažėjo apie 30 mln. eurų.

Valstybės biudžeto projekte numatytos valstybės biudžeto pajamos kitais metais augs iki 17,3 mlrd. eurų, išlaidos – 23,5 mlrd. eurų (neįskaitant Europos Sąjungos lėšų).

Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs iki 45,1 proc. nuo BVP, grynosios valstybės išlaidos didės 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų).

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Premjerė biudžete tikisi rasti lėšų pareigūnų atlyginimams, nepavykus – grąžinti skolą kitąmet appeared first on Kauno savaitė.

Ketvirtadienį parlamentarai ketina įteisinti atsakomybę fiziniams asmenims už prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti, nupirkimą ir perdavimą nepilnamečiams. Už tai grėstų nuo 200 iki 500 eurų siekiančios baudos.

Šiuo metu draudžiama asmenims iki 18 metų parduoti pypkes, kandiklius, jų valiklius (grandiklius), buitines cigarečių sukimo mašinas, bet kokį rūkomąjį (cigarečių) popierių. Taip pat nepilnamečiams draudžiama parduoti įrenginius, skirtus tabako gaminiams ir susijusiems gaminiams vartoti.

Tačiau įstatymas numato sankcijas už tokį pažeidimą tik juridiniams asmenims. Tuo atveju, jei fizinis asmuo tokias prekes parduoda nepilnamečiams, jokios atsakomybės nėra nustatyta.

Ketvirtadienį Seimui taip pat planuojama pateikti įstatymų pataisas, draudžiančias parduoti nepilnamečiams nealkoholinius gėrimus, kurių dizainas primena alkoholį, pvz. nealkoholinį alų, vyną ar sidrą.

Šios iniciatyvos autorius Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius siūlo už šio draudimo nesilaikymą numatyti nuo 20 iki 120 eurų siekiančias baudas.

Maisto įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas parengęs D. Razmislevičius sako, kad nealkoholiniai gėrimai, kurių dizainas, skonis ir išvaizda primena alkoholinius gėrimus, nepastebimai gali pratinti nepilnamečius prie alkoholio.

Šiuo metu įstatyme numatytas ribojimas parduoti nepilnamečiams energinius gėrimus, bet nėra jokių draudimų dėl nealkoholinių gėrimų. Nepilnamečiai gali laisvai įsigyti nealkoholinio alaus, vyno ir kitų nealkoholinių gėrimų.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Nauji draudimai nepilnamečiams appeared first on Kauno savaitė.

A. Nedzinskas anksčiau kreipėsi į Seimą dėl teisinės neliečiamybės atsisakymo supaprastinta tvarka, nesudarant komisijos.

Visgi, ketvirtadienį Seime balsuojant už nutarimą dėl A. Nedzinsko imuniteto panaikinimo, balsų jo priėmimui neužteko. Už tai, kad būtų panaikinta parlamentaro teisinė neliečiamybė, balsavo 69 Seimo nariai, 3 nutarimui nepritarė, 9 susilaikė.

Po balsavimo opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas neslėpė nusivylimo tokiu sprendimu.

„Koalicija nėra nei apie padorumą, nei apie Lietuvą. Taip galėčiau suprasti ir tokią išvadą padaryti“, – teigė jis.

Tai jau yra antrasis kartas, kai parlamentaras nesutiko panaikinti „čekiukų“ byloje figūruojančio valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos atstovo teisinės neliečiamybės. Balandį Seimas atsisakė leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn socdemų atstovą Arūną Dudėną.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti minėto politiko imunitetą. Teisėsauga siekia jam pareikšti įtarimus dėl galimo turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu.

Prokuratūros duomenimis, A. Nedzinskas, nuo 2020 iki 2023 m. eidamas Trakų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galėjo pasisavinti 2 018 eurų minėtos savivaldybės lėšų.

Kaip anksčiau sakė N. Grunskienė, politikas iš savivaldybės gavo minėto dydžio kompensaciją už degalus, nors turimi dokumentai esą rodo, kad už juos sumokėta septyniomis skirtingomis mokėjimo kortelėmis.

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Seimas nepanaikino „čekiukų“ byloje figūruojančio parlamentaro Nedzinsko teisinės neliečiamybės appeared first on Kauno savaitė.

Tai politikas patvirtino po penktadienio vakarą vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdybos posėdžio.

„Padiskutavę savo valdyboje, nusprendėme teikti Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą užimti kultūros ministro postą. Šį teikimą Inga Ruginienė, mūsų premjerė, padarys artimiausiu metu“, – po posėdžio žurnalistams sakė jis.

„Manome, kad tai yra tinkamas žmogus užimti ministerijos vadovo vairą“, – sakė M. Sinkevičius.

Kaip Eltai nurodė premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas, V. Aleknavičienės kandidatūrą, kaip ir krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, prezidentui Vyriausybės vadovė ketina teikti pirmadienį.

„Dekretas, kuriame bus pateiktos kandidatės į kultūros ministres Vaidos Aleknavičienės ir kandidato į krašto apsaugos ministrus Roberto Kauno pavardės, prezidentui bus pateiktas pirmadienį“, – nurodė jis.

V. Aleknavičienė jau buvo deleguota į Kultūros ministerijos vadovus. Politikė buvo sulaukusi prezidento patvirtinimo, tačiau dar iki priesaikos davimo pasitraukė iš pareigų socialdemokratams ir „aušriečiams“ sutarus dėl ministerijų mainų. Tuomet į kultūros ministrus paskirtas vos savaitę pareigose išdirbęs ir viešos kritikos sulaukęs „aušrietis“ Ignotas Adomavičius.

Paklaustas, kodėl socialdemokratai taip ilgai užtruko apsispręsti dėl naujojo ministro, M. Sinkevičius teigė, kad tam įtakos turėjo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo keitimo procesai.

„Turbūt tai galėjome padaryti greičiau, turbūt norėjosi tam tikros pauzės nusiraminimui, emocijų atslūgimui. Aišku, atsirado kita tema – krašto apsaugos ministro keitimas.  Šiek tiek sugaišom laiko, vyko tam tikros konsultacijos ir su kandidatais arba norinčiais būti kandidatais. Todėl šiek tiek sugaišom – nemanau, kad tas procesas buvo toks, kad nieko visiškai ta tema nevyko“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Sako, kad V. Aleknavičienės kandidatūros su „aušriečiais“ nederino

Spalio pradžioje LSDP taryba nutarė Kultūros ministeriją perimti iš „aušriečių“ savo atsakomybėn. Tuomet Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė teigė, kad V. Aleknavičienė būtų tinkamiausia kandidatė vadovauti šiai ministerijai, tačiau iki šiol ji nebuvo pateikta.

M. Sinkevičiaus teigimu, diskusijų su dėl naujosios kultūros ministrės kandidatūros su „aušriečiais“ socialdemokratai neturėjo.

„Aš su „Nemuno aušros“ atstovais – nei su Remigijum Žemaitaičiu, nei su kitais atstovais – šio vakaro sprendimo ir jokių diskusijų iki šio sprendimo neturėjau. Ar buvo diskusijos tarp premjerės ir vieno koalicijos partnerių – aš nežinau“, – teigė politikas.

Pasak jo, su „Nemuno aušra“ Kultūros ministerijos klausimu nebuvo kalbama nuo pat socialdemokratų sprendimo ją perimti savo partijos atsakomybėn.

„Būdamas partijos lyderiu, kadangi ir Remigijus Žemaitaitis taip pat partijos lyderis, mes diskusijų nuo LSDP tarybos sprendimo kultūros klausimais neturėjom“, – tikino M. Sinkevičius.

Tuo metu premjerės patarėjas Eltai penktadienį taip pat nurodė, kad kandidato į kultūros ministrus premjerė ieškojo pati, socialdemokratai apie sprendimą „aušriečius“ tik informavo.

„Kaip žinia, socialdemokratai dar spalio viduryje informavo, kad perima Kultūros ministeriją. Premjerė Inga Ruginienė asmeniškai ieškojo naujojo ministro ir jį rado. Dėl Vaidos Aleknavičienės kandidatūros buvo kalbėta ir šiandien vykusiame socialdemokratų partijos valdybos posėdyje. Apie sprendimą yra informuoti visi koalicijos partneriai“, – teigė I. Dobrovolskas.

Apie buvusio viceministro A. Broko kandidatūrą: socialdemokratai jo neteikė

Laikinai Kultūros ministerijai vadovaujanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė šią savaitę paskyrė tris viceministrus – Anną Kuznecovienę, Renatą Kurmin ir Aleksandrą Broką.

Viešojoje erdvėje kelti klausimai apie viceministro patirtį dirbant ritmologu, skambučius Baltarusijos režimo atstovams bei galimą pažintį su „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu. Penktadienį viceministras pranešė pasitraukiantis iš pareigų.

Tsi įvyko po to, kai viešojoje erdvėje pasklido vaizdo įrašai apie tai, kaip jis ir „Respublikos“ redaktoriaus Vito Tomkaus sūnus Justinas Tomkus derino interviu su Baltarusijos autoritariniu prezidentu.

LSDP pirmininkas nesiėmė vertinti viešojoje erdvėje skelbiamų faktų, tačiau pažymėjo, kad Broko paskyrime viceministru socialdemokratai nedalyvavo.

„Pono Broko nepažįstu, nesu gyvenime jo susitikęs ar bendravęs, jo skyrimo viceministru aplinkybių nežinau, nes tikrai tame nedalyvavau. Jo asmenį plačiai nušvietė socialiniai tinklai, bet aš galvoju, kad žmogus priėmė sprendimą politinį ir turbūt nebeverta šnekėti, diskutuoti apie jo asmenybę ar veiksmus, nes žmogus pasitraukė iš užimamų pareigų“, – sakė M. Sinkevičius.

„Socialdemokratai šito asmens nesirinko toms pareigoms, kurias ji ėjo tą trumpą laikotarpį. (…) Socialdemokratai jo jokiais formatais nei vertino, nei tvirtino“, – aiškino jis.

Pasak M. Sinkevičiaus, A. Broko kandidatūrą į viceministrus atidžiau įvertinti turėjo atsakingos teisėsaugos ir saugumo institucijos.

„Institucijos vertino – galima buvo turbūt įdėti daugiau pastangų ieškant informacijos ir geriau susipažįstant su pareigas ėjusiu viceministru. Kita vertus, įprastai vykdomi pokalbiai su bet kokiais kandidatais užimti pareigas, tai manau kad ir kandidatų turi būti atsakomybė įsivertinti savo praeitį, veiksmus, darbus“, – aiškino jis.

Dėl padėties Kultūros ministerijoje protestus tęsia kultūros bendruomenė. Pasipiktinę rugsėjį įvykusiais socialdemokratų ir „aušriečių“ ministerijų mainais, aktyvistai reikalauja atriboti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Socialdemokratai į kultūros ministres siūlo Aleknavičienę appeared first on Kauno savaitė.

Teisingumo ministerijos vertinimu, Seime registruoti Civilinio kodekso pakeitimai dėl partnerystės įteisinimo tos pačios lyties porų santykius prilygina santuokinėms šeimoms, sako viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

Todėl, pasak jos, Teisingumo ministerija nepalaiko šios įstatyminės iniciatyvos.

„Teisingumo ministerijos vertinimu, naujasis partnerystės projektas pernelyg artimas santuokai, faktiškai artėja prie vienos lyties porų sulyginimo su santuokinėmis vyro ir moters šeimomis. Todėl tokiam projektui mes nepritariame ir nepritarsime“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė K. Zamarytė-Sakavičienė.

Pasak jos, parlamentarų registruotos Civilinio kodekso pataisos peržengia ir Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo išaiškinimą dėl partnerystės instituto.

Savo ruožtu Teisingumo ministerija, pasak jos, yra linkusi ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti KT išvadą, taip pat įvertinant ir visuomenės nuotaikas dėl partnerystės įteisinimo.

„Vyriausybės programoje partnerystės nėra, o koalicinės sutarties priede numatyta laisvė koalicijos partneriams spręsti dėl vertybinių klausimų. Mes taip pat gerai žinome, kad didžioji dalis visuomenės pagal apklausas nepritaria vienos lyties porų prilyginimui santuokinei šeimai, bet pritartų praktinių problemų sprendimui per atitinkamus teisės aktus“, – dėstė ji.

„Būtent Teisingumo ministerija yra linkusi ieškoti analogiškų būdų įgyvendinti Konstitucinio Teismo (…) nutarimą“, – patikino viceministrė.

Šią savaitę grupės socialdemokratų kartu su keliais liberalais ir konservatoriais registruotos pataisos, kaip nurodoma jų aiškinamajame rašte, buvo parengtos Teisingumo ministerijos. K. Zamarytė-Sakavičienė aiškina, kad ministerija nežino, kaip Civilinio kodekso pakeitimai pateko į Seimo narių rankas, mat projektas nebuvo oficialiai patvirtintas.

„Konkrečiai kalbame apie šitą partnerystės įstatymo projektą, kuris buvo parengtas, tikėtina, ankstesnės Teisingumo ministerijos politinės komandos iniciatyva. Tačiau panašu, kad ir buvusiai ministerijos vadovybei šis projektas pasirodė pernelyg liberalus, nes ji irgi jo neaprobavo ir jis neiškeliavo į Vyriausybę“, – aiškino viceministrė.

„Mums nežinoma, kokiu būdu jis (įstatymo projektas – ELTA) pateko konkretiems Seimo nariams (…), bet atsižvelgiant į tai, kad jie nebuvo aprobuoti nei vienos vadovybės ir oficialiai pateikti ar išviešinti, jų ir negalima laikyti Teisingumo ministerijos projektais“, – apibendrino K. Zamarytė-Sakavičienė.

Kaip skelbta anksčiau, siekiant įgyvendinti KT sprendimą, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis kartu su socialdemokratų frakcijos kolegomis, taip pat liberalų ir konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.

Civilinio kodekso (CK), Civilinio kodekso proceso (CPK) ir kitais dokumentų pakeitimais siūloma numatyti, kas ir kaip gali sudaryti partnerystę ir kokios būtų jos teisinės pasekmės. Siūloma nustatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų – partnerių – susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius.

Jei Seimas pritartų, partnerystę galėtų sudaryti pilnamečiai gyventojai, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis. Partneriams, kaip ir sutuoktiniams, galiotų draudimas pažeisti monogamijos principą.

Balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Teisingumo viceministrė: naujasis partnerystės projektas pernelyg artimas santuokai appeared first on Kauno savaitė.