VRM teigimu, tyrimas parodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių į įvairias institucijas kreipėsi 64 proc. gyventojų – tyrimo duomenys atskleidžia, kad ši grupė institucijų veiklą vertina palankiau nei tie, kurie nuomonę formuoja remdamiesi bendru įspūdžiu ar išankstinėmis nuostatomis.

Kaip skelbia ministerija, geriausiai vertinti aspektai, susiję su informacijos teikimu ir aptarnavimu: 91 proc. respondentų nurodė, kad specialistai atsakė į jiems rūpimus klausimus ir suteikė reikiamą informaciją, 90 proc. teigė galėję pasirinkti jiems priimtiną apmokėjimo už paslaugą būdą.

Po 88 proc. gyventojų pažymėjo, kad jų prašymai ar skundai buvo nagrinėjami laikantis „vieno langelio“ principo, jiems buvo suteikta pagalba pildant prašymus paslaugoms gauti ir teikiama informacija apie paslaugos suteikimo eigą.

Mažiausiai palankiai vertinta galimybė pasirinkti paslaugos užsakymo būdą (elektroninį ar fizinį) – šį aspektą teigiamai įvertino 84 proc. respondentų.

Skelbiama, kad dažniausiai gyventojai į valstybės ir savivaldybių įstaigas kreipėsi dėl asmens dokumentų tvarkymo, socialinių išmokų ir kompensacijų bei dėl komunalinio ūkio ir aplinkos tvarkymo paslaugų.

Pozityviausiai gyventojai vertino asmens dokumentų tvarkymo paslaugas – asmens tapatybės dokumentų, vairuotojo pažymėjimų ir kitų dokumentų išdavimą ar keitimą. 96 proc. respondentų, kurie dėl šių paslaugų kreipėsi į institucijas, buvo jomis patenkinti. Iš jų 37 proc. nurodė esantys labai patenkinti, o neigiamą patirtį įvardijo vos 3 proc.

Tyrimas atskleidė ir tobulintų sričių

Ministerija praneša, kad tyrimas atskleidė ir tobulintinų sričių. Jos teigimu, nors aptarnavimo kokybė vertinama palankiai, gyventojai tikisi dar paprastesnių, aiškesnių ir patogesnių paslaugų teikimo procesų.

„Tai rodo, kad paslaugų kokybė vis dažniau vertinama ne tik pagal galutinį rezultatą, bet ir pagal tai, kiek laiko bei pastangų reikia paslaugai gauti“, – skelbia VRM.

Tyrimo duomenimis, gyventojams svarbu ne tik tai, ar jų klausimas išsprendžiamas, bet ir kaip vyksta pats aptarnavimo procesas.

Tyrimas taip pat parodė, kad viešųjų paslaugų vertinimas skirtingose srityse nėra vienodas. Paslaugoms, kurios gyventojams yra svarbiausios ir kuriomis naudojamasi dažniausiai, keliami aukštesni lūkesčiai, todėl jų vertinimai neretai būna reiklesni.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo poreikį kryptingai gerinti tas sritis, kuriose ryškiausias atotrūkis tarp gyventojų poreikių ir patiriamos paslaugų kokybės. Didžiausias tobulinimo potencialas išlieka sveikatos apsaugos administravimo, socialinių paslaugų ir viešosios tvarkos srityse.

Ministerijos teigimu, Lietuvos gyventojų pasitenkinimas viešosiomis administracinėmis paslaugomis yra aukštesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. 2025 m. Eurobarometro duomenimis, Lietuva tarp visų ES valstybių užima 11 vietą pagal gyventojų pasitenkinimą šiomis paslaugomis.

VRM iniciatyva bendrovė „Spinter tyrimai“ 2025 m. rugsėjo 28 d. – lapkričio 20 d. atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą. Jame nagrinėjamas gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei teikiamų paslaugų vertinimas.

Tyrimo metu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai. Respondentų sudėtis atitiko visų šalies gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, išsimokslinimą, socialinę padėtį, gyvenamąją vietą ir kitus požymius.

The post Gyventojai patenkinti valstybės ir savivaldybių teikiamomis paslaugomis appeared first on Kauno savaitė.

Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas įregistravo Seimo pirmininkas Juozas Olekas kartu su Socialdemokratų partijos frakcijos nariais.

Tikimasi, kad jas priėmus, sumažės neužfiksuotų pažeidimų, saugiau jausis pėstieji ir kiti eismo dalyviai.

„Elektriniai paspirtukai yra viena moderniausių ir aplinkai draugiškiausių susisiekimo priemonių, tačiau jie turi būti ne tik patogūs, bet ir saugūs. Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms rinktis tvarų judumą, kartu užtikrinant visų eismo dalyvių saugumą”, – Eltai sakė Seimo pirmininkas J. Olekas.

Parengti įstatymų pataisas parlamentarus paskatino pastaraisiais metais miestuose itin išaugęs elektrinių mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių naudojimas ir jų vairuotojų daromi pažeidimai, pavyzdžiui, važiavimas šaligatviais ir pėsčiųjų takais, viršijant leistiną greitį, keliant pavojų pėstiesiems, vežant keleivius.

Jei Seimas pritartų projektui, uniformuotiems savivaldybių administracijų įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, būtų suteikta teisė stabdyti dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones ir atlikti būtiną patikrinimą.

Tokie pareigūnai galėtų surašyti administracinių nusižengimų protokolus tiek vietoje, tiek pagal vaizdo stebėjimo kameromis ar kitomis techninėmis priemonėmis užfiksuotus pažeidimus.

„Šiuo metu eismo priežiūrą ir administracinės atsakomybės taikymą šiems eismo dalyviams iš esmės vykdo tik policija, kurios pajėgumai riboti, todėl didelė dalis pažeidimų lieka neužfiksuoti ir nenubausti. (…) Savivaldybių viešosios tvarkos padaliniai negali prisidėti prie efektyvios mikrojudumo, dviračių ir motorinių dviračių eismo priežiūros“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų šių metų lapkričio 1 d.

Pagal galiojantį įstatymą savivaldybės atlieka tik eismo organizavimo, infrastruktūros priežiūros ir švietimo funkcijas, tačiau neturi teisės stabdyti eismo dalyvių ir surašyti administracinių nusižengimų protokolų.

The post Pažeidėjus ant paspirtukų stabdys ir savivaldybės pareigūnai appeared first on Kauno savaitė.

Šių metų kovo 19 – 30 d. gyventojų buvo prašoma atsakyti į klausimą, o į kurią pusę, jų nuomone, pastaruoju metu krypsta reikalai jų savivaldybėje – į gerąją ar į blogąją.

Naujausioje apklausoje lyginami gyventojų vertinimai su atsakymais į šį klausimą prieš paskutinius 2023 m. kovą vykusius savivaldybių ir merų rinkimus – tuomet apklausa vyko 2022 m. spalį.

Apklausos duomenys rodo, kad padėtį kaip blogėjančią vertinančių gyventojų dalis sumažėjo 7 proc. ir siekė kiek daugiau nei ketvirtadalį – 27 proc. (2022 m. spalio apklausoje siekė 34 proc., teigiamai padėtį savo savivaldybėje tada vertino 52 proc. gyventojų)

Nuomonės apie padėtį jų gyvenamoje savivaldybėje abiejose apklausose neturėjo panaši dalis respondentų – 13 proc. (kovo apklausoje) ir 14 proc. (2022 m. spalio apklausoje).

Dažniau teigiamai padėtį savo gyvenamojoje savivaldybėje vertina didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis (virš 2,4 tūkst. eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, specialistai ir tarnautojai bei vadovai, dešiniųjų pažiūrų respondentai.

Padėtį kaip blogėjančią dažniau linkę vertinti kaimo gyventojai, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu, bedarbiai ir namų šeimininkės bei darbininkai ir ūkininkai, kitų tautybių (ne lietuviai) gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Palyginus naujausios apklausos rezultatus su situacijos Lietuvoje vertinimu, matoma, kad vertinimai yra priešingi – dauguma (63 proc.) apklaustų gyventojų šių metų kovą atsakė, kad reikalai šalyje pastaruoju metu blogėja, o kas ketvirtas (24 proc.) teigė, kad padėtis Lietuvoje gerėja.

Lyginant su 2022 m. spalio apklausa, matoma, kad prieš keturis su puse metų Lietuvos gyventojai prasčiau vertino padėtį ne tik savo savivaldybėje, bet ir visoje šalyje – tada aštuoni iš dešimties (84 proc.) apklaustų gyventojų manė, kad reikalai Lietuvoje blogėja, o kad padėtis gerėja tuo metu nurodė septintadalis (15 proc.)

Visgi tuomet dar buvo taikomi įvairūs su Covid pandemija susiję ribojimai, todėl tai turėjo įtaką neigiamiems vertinimams.

Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

The post Šeši iš dešimties gyventojų padėtį savo savivaldybėje vertina teigiamai appeared first on Kauno savaitė.