Didelis Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, paremtas beveik milijonu stebėjimų, patvirtino, kad žmonės iš tiesų rytais jaučiasi geriau, o artėjant vidurnakčiui jų psichinė savijauta prastėja.

Šis poveikis nėra ryškus, tačiau jis stabilus, ir jį lemia ne vien biologiniai veiksniai.

Rytais žmonės jaučiasi laimingesni nei naktį

Britų mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 49 000 suaugusių Anglijos gyventojų duomenis, surinktus vykdant plataus masto socialinį tyrimą nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. kovo.

Per dvejus metus dalyviai užpildė beveik milijoną anketų – vidutiniškai kiekvienas atsakė apie 18,5 karto.

Tyrėjai vertino šešis rodiklius: depresijos simptomus, nerimo simptomus, laimės pojūtį, pasitenkinimą gyvenimu, gyvenimo prasmingumo jausmą ir vienišumą. Tai svarbu, nes psichinė sveikata nėra vien paprasta skalė.

Žmogus gali tuo pat metu jausti nerimą, bet būti patenkintas gyvenimu. Arba būti vienišas, tačiau nesijausti prislėgtas.

Rezultatai buvo nuoseklūs: žmonės, pildę anketas ryte, nurodė mažiausią depresijos, nerimo ir vienišumo lygį, taip pat didžiausią laimės, pasitenkinimo ir gyvenimo prasmės pojūtį. Artėjant vidurnakčiui situacija pastebimai blogėjo.

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale BMJ Mental Health.

Ryto ir vakaro savijautos skirtumas

Skirtumas tarp ankstyvo ryto ir vidurnakčio statistiškai buvo nedidelis, tačiau stabilus.

Depresijos ir nerimo simptomų skirtumas sudarė apie 10 proc. standartinio nuokrypio, o gerovės rodiklių – apie 15 proc.

Tai ne dramatiškas lūžis, o veikiau tylus poslinkis, tačiau jis išliko net ir tada, kai tyrėjai pakoregavo duomenis pagal amžių, lytį, etninę kilmę, išsilavinimo lygį ir diagnozuotų ligų buvimą.

Svarbi detalė: pradinė imtis buvo netolygi – 76,5 proc. sudarė moterys, 68 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, o etninėms mažumoms priklausė tik 6 proc. dalyvių.

Todėl mokslininkai persvėrė duomenis, kad jie geriau atspindėtų realią Anglijos gyventojų sudėtį. Net ir po šios korekcijos paros savijautos blogėjimo modelis išliko stabilus.

Šeši rodikliai elgėsi nevienodai.

Laimė ir pasitenkinimas gyvenimu palaipsniui mažėjo artėjant vidurnakčiui.

Gyvenimo prasmingumo jausmas pasižymėjo ryškiausiu dienos svyravimu: ryte jis buvo didžiausias, dienos viduryje mažėjo, vakare šiek tiek atsistatydavo, o prieš vidurnaktį staigiai smukdavo.

Tuo tarpu vienišumo jausmas beveik nesikeitė nei per dieną, nei priklausomai nuo savaitės dienos. Autoriai mano, kad vienišumas labiau primena stabilią asmenybės savybę, o ne trumpalaikę emocinę būseną.

Pirmadienis nėra sunkiausia savaitės diena

Biurų folklore pirmadienis dažnai laikomas sunkiausia savaitės diena. Tačiau tyrimo duomenys parodė kitokį vaizdą.

Laimės, pasitenkinimo gyvenimu ir jo prasmingumo rodikliai pirmadieniais ir penktadieniais buvo šiek tiek aukštesni nei sekmadieniais.

Tuo tarpu depresijos simptomai dažniau sustiprėdavo trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Nerimo lygis buvo padidėjęs beveik kiekvieną dieną, išskyrus penktadienį.

Tačiau įdomiausias savaitės dienų poveikis buvo ne tai, kuri diena „blogiausia“, o tai, kaip apskritai kinta savijauta per dieną.

Savaitgaliais laimė ir pasitenkinimas gyvenimu stipriai svyravo: pikas ryte, nuosmukis per pietus, pakilimas vakare ir vėl kritimas iki vidurnakčio.

Darbo dienomis ši kreivė buvo lygesnė – darbo ritmas, pareigos ir tvarkaraštis tarsi sušvelnina emocinius svyravimus.

Apskritai savaitės diena savijautą veikė daug silpniau nei paros metas ir metų laikas.

Metų laikų įtaka nuotaikai

Sezoninis poveikis nuotaikai pasirodė stipresnis nei savaitės dienų įtaka.

Palyginti su žiema, pavasarį, vasarą ir rudenį žmonės rečiau jautė nerimą, depresiją ir vienišumą, dažniau jautėsi laimingi ir labiau patenkinti gyvenimu.

Geriausiai žmonės jautėsi vasarą – pagal visus šešis rodiklius.

Tai dera su seniai žinomu sezoninio afektinio sutrikimo reiškiniu – žiemos depresijos forma, susijusia su trumpėjančia dienos šviesa.

Tačiau čia svarbi detalė: sezonas nepakeitė paros savijautos modelio.

Rytas vis tiek buvo geresnis už naktį – tiek žiemą, tiek vasarą.

Jei viską lemtų tik dienos šviesos trukmė, skirtumas tarp ryto ir nakties turėtų stipriai keistis priklausomai nuo sezono.

Tačiau taip nenutiko. Tai leidžia manyti, kad už psichinės būsenos dienos ritmo slypi daugiau nei vien šviesos kiekis.

Biologinio laikrodžio ir kortizolio vaidmuo

Akivaizdžiausias paaiškinimas – cirkadiniai ritmai, vidinis organizmo biologinis laikrodis. Jie reguliuoja ne tik miegą ir budrumą, bet ir hormonų išsiskyrimą, kūno temperatūrą, uždegiminius procesus ir net nuotaiką.

Kortizolis – hormonas, dalyvaujantis streso, energijos ir motyvacijos reguliavime – didžiausią koncentraciją pasiekia ryte (apie 7–8 val.), o iki vidurnakčio sumažėja iki minimumo.

Rytinis kortizolio šuolis padeda organizmui mobilizuotis: didina budrumą, suteikia energijos ir paruošia dienos krūviui. Vakare kortizolio lygis mažėja, užleisdamas vietą melatoninui – miego hormonui.

Tačiau biologija – tik pusė istorijos.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad fiziologiniai procesai neskiria trečiadienio nuo sekmadienio, tačiau paros savijautos modeliai darbo dienomis ir savaitgaliais vis tiek skiriasi.

Vadinasi, nuotaiką veikia ir socialiniai veiksniai: dienotvarkė, veiklos pobūdis, bendravimas.

Kitaip tariant, biologinis laikrodis nustato pagrindinį ritmą, o darbo grafikas, pareigos ir socialinis gyvenimas pakoreguoja jo formą.

Kaip pandemija paveikė mūsų psichiką

Tai buvo stebimasis tyrimas, todėl jis negali nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio. Gali būti, kad paros metas iš tiesų veikia savijautą.

Tačiau gali būti ir priešingai: žmonės, kurie rytais jaučiasi geriau, tiesiog dažniau pildo anketas būtent tuo metu, o tie, kuriems sunkiau, apklausą atideda vėlyvam vakarui.

Be to, visi duomenys buvo surinkti per COVID-19 pandemiją – karantinų, baimės, izoliacijos ir įprasto gyvenimo ritmo sutrikimų laikotarpiu. Dalyvių psichinė sveikata nuo 2020 iki 2022 metų nuosekliai gerėjo, ir tai nestebina – pirmieji pandemijos metai buvo sunkiausi.

Tyrime taip pat nebuvo vertinami miego ciklai, gyvenamosios vietos platuma ir oro sąlygos – visi šie veiksniai taip pat gali turėti įtakos savijautai.

Patys autoriai ragina tyrimą pakartoti įprastomis sąlygomis, kad rezultatai būtų patvirtinti.

Ką praktikoje reiškia naktinis pesimizmas

Lengviausia išvada būtų tokia: tiesiog eik miegoti – ryte bus lengviau. Ir dažnai tai iš tiesų veikia, nes miegas mažina emocinį reaktyvumą, atkuria pažintinius išteklius, o rytinė šviesa padeda sinchronizuoti biologinį laikrodį.

Tačiau tyrimas nesuponuoja, kad psichinė sveikata išsprendžiama patarimu „išsimiegok ir viskas praeis“.

Depresija, nerimas ir vienišumas neišnyksta su aušra.

Daugelis žmonių pabunda su tomis pačiomis skolomis, diagnozėmis, konfliktais ir netektimis, su kuriomis užmigo.

Svarbiausia išvada yra subtilesnė ir naudingesnė: psichinis skausmas turi savo ritmą. Vidurnaktis – metas, kai viskas jaučiama aštriau.

Savaitės vidurys ir žiema prideda papildomos naštos.

Tyrimo autoriai tiesiai nurodo, kad į tai verta atsižvelgti planuojant psichologinės pagalbos paslaugas, pavyzdžiui, užtikrinant stipresnę pagalbą nakties metu.

Paros svyravimų supratimas taip pat padeda suvokti, kada pagalbos labiausiai reikia ir kada svarbu nepriimti naktinio beviltiškumo kaip galutinio nuosprendžio.

Jei vidurnaktį viskas atrodo nebepakeliama, verta prisiminti: iš dalies tai – jūsų biologinis laikrodis. Rytas neišspręs visų problemų, tačiau smegenys į jas pažvelgs iš kitos pusės.

The post Kodėl naktį viskas atrodo beviltiška, o ryte – visai kitaip appeared first on Kauno savaitė.

Į nestabilius orus, kai čia sausa, čia ima pilti lietus ar išvis neaiškios kilmės krituliai, pirmiausia sureaguoja sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių bei endokrininės sistemos ligomis.

Tačiau ir tarp jų yra žmonių, jautresnių orų kaitai nei kiti, – tai hipertenzikai, turintieji išeminę širdies ligą. Svarbiausias dalykas, kurį jie turėtų atsiminti subjurus orams, – nepamiršti išgerti vaistų, griežtai laikytis dienos režimo ir verčiau atsisakyti ilgų kelionių.

Jeigu jokiomis lėtinėmis ligomis nesergate, tačiau lietingu oru imate prastai jaustis, pasimatuokite kraujospūdį. Kai jis mažesnis už normą, išgerkite žaliosios arbatos su keliais lašeliais ženšenio, kai aukštesnis, sumažinti kraujo spaudimą padės valerijonai, sukatžolės.

Spalvų smūgis

Šaltuoju metų laiku gatvėse paprastai sumažėja praeivių ryškiaspalviais drabužiais. Nors būtent dabar juos ir derėtų vilkėti. Tą rekomenduojantys psichologai taip pat pataria maksimaliai sumažinti negatyvių veiksnių, galinčių paveikti nuotaiką. Jei neįmanoma to padaryti, pasistenkite žvelgti į gyvenimą filosofiškai. Juk galvą daug dažniau skauda nuo neigiamų emocijų nei nuo šokinėjančio kraujospūdžio.

Anot psichologų, pats paprasčiausias būdas išsaugoti stabilią nuotaiką, o kartu ir sveikatą, yra išsimiegoti. Neišsisukinėkite nuo rytinės mankštelės pagal smagią muziką, nes ji pakelia ne tik ūpą, bet ir fizinį tonusą.

Apniukusiu oru ypač sveika

optimistiška oranžinė spalva. Todėl valgykite kuo daugiau apelsinų ir mandarinų. Juose esantis vitaminas C ne šiaip sustiprins imunitetą, bet ir psichikos atsparumą.

The post Lyja? Valgykite apelsinus ir mąstykite pozityviai! appeared first on Kauno savaitė.

Besilupantys nagai vienas labiausiai erzinančių išvaizdos trūkumų, kurį, kita vertus, nesunku paslėpti, taigi ignoruoti.

Juk dėl to, kad lupasi nagai, gali būti kalti įvairiausi dalykai. Pavyzdžiui, mityba. Prastai atliktas manikiūras.

Bet taip pat ir koks nors sveikatos sutrikimas.

Todėl jeigu apsilankymas pas savo darbą išmanančią manikiūrininkę niekuo nepadėjo, galbūt metas užsiregistruoti pas šeimos gydytoją ar dermatologą – pasikonsultuoti, ką daryti. Yra tikimybė, jog jau per pirmąjį vizitą paaiškės, kokios medžiagos galėjo pakenkti nagams.

Arba galite sužinoti, kad juos susilpnino liga ar net vaistai, kuriuos vartojate.

Yra netrumpas sąrašas būdų susigadinti nagus.

Jūsų rankos dažnai būna šlapios

Tai pati dažniausia besilupančių nagų priežastis – nuolatinis plaštakų šlapinimas ir paskui džiovinimas. Šis prakeiksmas persekioja kirpėjus, valytojus ir kitų profesijų, reikalaujančių dažno rankų kišimo į vandenį, atstovus.

Tačiau nagai gali pradėti luptis ir ilgesnį laiką praleidus karštoje drėgnoje aplinkoje. Kai nago plokštelės prisigeria drėgmės, jos išbrinksta ir suminkštėja.

Net menkutė trauma gali tokius smarkiai pažeisti.

Kad taip nenutiktų, plaudami indus visada mūvėkite pirštines (tai joks išlepimo ženklas!). Baigę kruopščiai nusausinkite delnus ir nagus. Ir reguliariai naudokite rankų kremą su vitaminu E.

Jūs per smarkiai poliruojate nagus

Lygiai taip pat kaip per daug drėgmės prisigėrusios nagų plokštelės gali pradėti luptis, pernelyg išsausėję nuo poliravimo nagai irgi gali imti sluoksniuotis. Jie tampa trapūs, lengvai traumuojami – net švelniai užkabinus ar kur bakstelėjus gali skilti iki pat gyvuonies.

Todėl po kiekvieno poliravimo nepamirškite naudoti giliai drėkinančio kremo arba specialaus aliejaus nagams, kad šie neišsausėtų.

Jūsų naudojamoje kosmetikoje per daug stiprių chemikalų

Tam tikros cheminės medžiagos – pavyzdžiui, klijai akriliniams nagams, – taip pat elementarių kosmetinių priemonių, tokių kaip rankų muilas, dezinfekcinis skystis, skalbikliai, ingredientai irgi gali išsausinti nagus taip, kad jie pradės luptis.

Specialistai pataria rinktis priemones, kurių etiketėse yra žodis „hipoalerginis“. Paprastai tai reiškia, kad joms gaminti naudoti švelnesni chemikalai arba išvis natūralios medžiagos.

Jūsų nagai buvo traumuoti

Senojo lako lupimas prievarta, nagų kramtymas ar gėrimų skardinių atidarinėjimas nagais neatrodo galintys sukelti tikrą traumą, tačiau tokio neatsargaus elgesio visiškai pakanka, kad nagai pradėtų luptis.

Nors gydytojai dermatologai sako, kad tikslus šio reiškinio mechanizmas nėra iki galo suprastas, paprastai pasakius, nagai ima luptis, kai suardomas jų ląstelių „sulipimas“ viena su kita.

Mūsų nagai sudaryti iš daugybės kompaktiškų ląstelių sluoksnių. Ir jų tarpusavio saitai gali palyginti nesunkiai atsipalaiduoti ar net nutrūkti. Štai tada nagai ir pradeda luptis, kai ląstelių sluoksniai atsiskiria.

Vienas būdų to išvengti – naudoti nagų stipriklius, švelnų lako valiklį be acetono ir niekada nekrapštyti atsilupusio lako.

Gal jums trūksta maistinių medžiagų

Nagai lupasi, kai trūksta kalcio, geležies, vitamino D arba B grupės vitaminų, tokių kaip biotinas. Visi šie vitaminai užtikrina keratino, iš kurio yra sudaryta nago plokštelė, tvirtumą.

Tinkamai subalansuota mityba su daug vaisių, daržovių ir liesų

baltymų valgiaraštyje – puiki maistinių medžiagų deficito prevencijos priemonė. Tačiau neprošal būtų ir pasitarti su gydytoju, ar nereikėtų pavartoti kokių nors papildų, kol nagai sustiprės.

Gal kalta skydliaukė

Nors tipiniais sutrikusios skydliaukės funkcijos ženklais laikomi kūno svorio pokyčiai, nerimas, nuovargis, „smegenų rūkas“, besilupantys nagai neretai tampa ta raudona vėliava, paskatinančia išsitirti skydliaukės hormonus.

Kaip aiškina dermatologai, skydliaukės ligos sulėtina odos ir nagų atsinaujinimą, todėl ilgiau nei derėtų užsibuvę senieji audiniai padaro nagus trapius.

Gal tai grybelinė infekcija

Onikomikozė, kaip moksliškai vadinamas nagų grybelis, gali pasireikšti keliais skirtingais nago distrofijos būdais, vienas jų – lupimasis.

Kitas galimas grybelio požymis – nagų sustorėjimas, jų plokštelės pabalimas arba pageltimas (net su rudu atspalviu).

Jeigu įtariate, kad jums gali būti nagų grybelis, būtinai užsiregistruokite vizitui pas gydytoją dermatologą, nes tai nelengvai atsikratomas užkratas.

Bet pirmiausia reikia, kad specialistas patvirtintų diagnozę. O tada jau pradėtų gydymą – tikėtina, skirdamas ir geriamų priešgrybelinių preparatų, kad nagai greičiau sugytų.

Jūs sergate egzema

Kai kurios odos ligos – egzema kaip tik yra viena tokių – gali paskatinti nagus luptis.

Egzema gali atsirasti įvairiose kūno vietose, neaplenkia ji ir plaštakų. Tada jų oda išsausėja, ima pleiskanoti. Atsiranda raudonų uždegimo sukeltų dėmių, kuriose oda ima

trūkinėti. Visą šį nemalonų procesą lydi niežulys bei deginimo pojūtis. Jeigu uždegimas apima nagą, gali sutrikdyti normalų jo augimą ir pakeisti išvaizdą.

Ant egzemos paveiktų nagų atsiranda defektų, nagai būna linkę luptis. Todėl jei norite išvengti tokios komplikacijos, stenkitės suvaldyti egzemos simptomus – pasirūpinkite labai gerai drėkinti plaštakų odą kremu.

Jums praverstų šveitiklis odai

Jeigu mūsų oda smarkiai išsausėja, pirmąja pagalba tampa kūno šveitiklis, pašalinantis visas tas negyvas ląsteles ir stabdantis odos pleiskanojimą.

Tokią pačią priežiūrą derėtų taikyti ir nagams. Juk realiai nagas ir yra keli sluoksniai negyvų ląstelių. Tam tikrais atvejais tie sluoksniai ima luptis, jeigu nebūna laiku pašalinami.

Gydytojų dermatologų patarimas – šveitimui naudoti glikolio rūgštį (kitaip AHA): įrodyta, kad ji veiksmingai atnaujina nagus.

Kada kreiptis į gydytoją

Besilupantys nagai – dažnas ir plačiai paplitęs reiškinys, paprastai neteikiantis preteksto nerimauti. Jeigu imatės gydymo – ar tinkamos nagų priežiūros, su laiku nagų būklė turi pagerėti, simptomai tapti mažiau pastebimi.

Tačiau nors vidinių priežasčių nagams luptis dažniausiai nebūna, jeigu jie niekaip negyja arba jeigu pradeda luptis staiga ir žmonėms, visada turėjusiems gražius sveikus nagus, nedelskite kreiptis į dermatologą ar savo šeimos gydytoją. Svarbu išsitirti ir įsitikinti, kad nėra rimtesnių organizmo bėdų – skydliaukės ligos ar anemijos. Apsidrausti niekada nepakenks.

     Receptai

Besilupančius, trapius, sluoksniuotus nagus sustiprinti padės paprastos priemonės, kurių galima pasigaminti namuose.

• Į bet kokį aliejų, bet geriausia – sėmenų, įlašinkite kelis lašus rožių eterinio aliejaus ir trinkite nagus bei odą aplink juos.

• Citrinos griežinėliu ar vien tik žievele patrinkite kiekvieną nagą ir kiek galėdami ilgiau po to neplaukite rankų. Nagai atrodys sveiki ir greičiau augs.

• Stiklinėje šilto vandens ištirpdykite šaukštą jūros druskos, porą lašų jodo ir po 30 minučių mirkykite šiame tirpale nagus.

The post Kodėl lupasi ir trupa nagai appeared first on Kauno savaitė.