Kol astronomai ir kosmoso entuziastai nekantriai skaičiuoja iki jų likusias paskutines valandas, istorikai primena: senovėje panašūs reginiai sustabdydavo net kruviniausius mūšius.

Kviečia pakelti akis į dangų

Paskutinis vasaros mėnuo ne tik kaip reta turtingas astronominių reiškinių – juos dar ir bus galima stebėti Lietuvoje.

Jau rytojaus vakarą pasigrožėjus Saulės užtemimu, naktį, tikėkimės, galėsime išvysti meteorų lietaus piką. O po kelių dienų rytmetiniame danguje paieškoti dviejų planetų susitikimo vietos.

Dangiškojo šou programą mėnesio pabaigoje užbaigs prieš pat aušrą vyksiantis dalinis Mėnulio užtemimas.

„Gamta šį mėnesį mums nepagailėjo įspūdingų reginių“, – patvirtina ir Vilniaus universiteto astrofizikas daktaras Vidas Dobrovolskas.

Matomas visur

Visgi įspūdingiausias, Dr. V. Dobrovolsko nuomone, rugpjūčio reginys bus dalinis Saulės užtemimas, įvyksiantis trečiadienio vakarą.

Saulė pradės temti maždaug 20.08 val.

„Kiek geresnis matomumas bus Vakarų Lietuvoje, pajūryje. Prie jūros vakarų horizontas visiškai švarus, tad niekas neužstos“, – tačiau, astrofiziko teigimu, užtemimas bus matomas visoje Lietuvoje.

Tiesiog vakarinėje šalies dalyje jis užtruks kiek ilgiau nei Rytų Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniuje dalinis užtemimas bus matomas apie 50 minučių – kol nusileis saulė, Klaipėdoje retu reginiu bus galima grožėtis apie valandą ar net 65 minutes.

„Būtent saulės nusileidimo momentas sutaps su užtemimo maksimumu, kai Mėnulis uždengs apie 80 procentų Saulės disko“, – intriguoja dr. V. Dobrovolskas ir įspėja nepamiršti Saulės užtemimui stebėti reikalingų apsaugos priemonių.

„Akiniai nuo saulės ar mėgėjiškos, namų sąlygomis pasigamintos priemonės netinka. Patikimiausias ir saugiausias būdas yra naudoti specialius apsauginius akinius, kokius galima įsigyti astronominių reikmenų parduotuvėse“, – primena mokslininkas.

Specialūs akiniai ne tik saulės šviesą susilpnina tiek, kad tampa visiškai saugu į ją žiūrėti, bet ir sugeria ultravioletinius bei infraraudonuosius spindulius. Namudinės priemonės, astrofiziko teigimu, dažniausiai šito nedaro, todėl kenksmingi spinduliai gali pažeisti akis.

„Ir jau jokiu būdu negalima žiūrėti į Saulę pro žiūronus ar teleskopą ant objektyvo neuždėjus specialių apsauginių filtrų“, – priduria dr. V. Dobrovolskas.

Visiškas – tik kitame šimtmetyje

Žemyninėje Europoje stebėti šį Saulės užtemimą geriausios sąlygos bus Ispanijoje – ten ir didelė giedros tikimybė, ir užtemimas bus visiškas.

Islandijoje visiškas Saulės užtemimas bus matomas net ilgiau nei Ispanijoje, tačiau čia dažniau būna debesuota.

Lietuvoje paskutinį kartą dalinis Saulės užtemimas stebėtas pernai kovą. Pasak dr. V. Dobrovolsko, tuomet jis buvo nedidelis – šviesulys prigeso gana simboliškai, apie 15–20 procentų. Užtemimas, kai uždengta apie 70–80 procentų Saulės, Lietuvoje pastarąjį sykį buvo prieš gerą dešimtmetį – 2015-aisiais.

„Daliniai užtemimai ganėtinai dažni – net ir Lietuvoje vidutiniškai kas 4–5 metus jį galima pamatyti, – pasakoja astrofizikas. – Bet didesnės fazės užtemimai, kai uždengiama daugiau nei pusė Saulės, pasitaiko rečiau.“

Visas Saulės diskas Lietuvoje pastarąjį kartą buvo užtemęs daugiau kaip prieš septynis dešimtmečius – 1954 metų birželį.

Kito tokio, sako pašnekovas, sulauksime jau tik kitame amžiuje.

„Taip yra todėl, kad toje pačioje Žemės vietoje visiški užtemimai kartojasi kartą per maždaug 300 metų – taigi labai retai. Bet apskritai visoje Žemėje visiški užtemimai vyksta vidutiniškai kas pusantrų metų“, – sako dr. V. Dobrovolskas.

Žvaigždės kris lietumi

Naktį į rugpjūčio 13-ąją, jei tik debesys leis, bus galima išvysti ir dar vieną kvapą gniaužiantį reiškinį – perseidų lietaus piką.

Nors, dr. V. Dobrovolsko teigimu, jis kartojasi kasmet, šiemet reiškinys ypatingas tuo, kad sutaps su daliniu Saulės užtemimu.

„Palydėsime temstančią Saulę ir tą pačią naktį pamatysime krintančių žvaigždžių piką“, – sako mokslininkas.

„Kodėl šiais laikais norai neišsipildo? Todėl, kad žmogus prišiukšlino ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Tos šiukšlės irgi krenta. Atrodo kaip ryški krentanti žvaigždė, bet noro nebeišpildo.“

L. Šmigelskas

Meteorų srauto maksimumas sutaps ir su Mėnulio jaunatimi, tad dangus bus visiškai tamsus ir palankus stebėti šį astronominį reiškinį.

„Tokiomis sąlygomis galima pamatyti vidutiniškai 2–3 krintančias žvaigždes kas minutę, o per valandą jų gali būti vidutiniškai 90–100“, – astrofiziko duomenimis, kol kas orų prognozė nebloga ir dangus turėtų būti giedras. Tačiau jei vis dėlto nutiks taip, kad naktį į ketvirtadienį susiklostys netinkamos stebėjimui sąlygos, nusivilti neverta: kelias naktis prieš ir po perseidų lietaus piko dangų taip pat raižys daugiau nei įprastai „žvaigždžių“.

Jomis grožėtis geriausia toliau nuo miesto šviesų. O štai užtemimams ar planetoms stebėti jos nė kiek netrukdys.

Anksti kėlusieji nesigailės

Rugpjūčio 15-ąją netoli viena kitos prasilenks mažiausia ir didžiausia Saulės sistemos planetos – Merkurijus ir Jupiteris. Kad tai išvystumėte, keltis teks prieš pat aušrą, kai dangus tik pradeda švisti.

„Rytų pusėje Jupiteris bus matomas kaip labai ryški žvaigždė“, – aiškina dr. V. Dobrovolskas. O greta jo per maždaug viso Mėnulio disko plotį žibės Merkurijaus planeta.

Jo teigimu, planetas bus galima įžvelgti plika akimi, tačiau įdomiau tokį reiškinį stebėti pro žiūronus.

Juolab kad šiuo metų laikų visą naktį matomas ir Saturnas – jis taip pat vertas dėmesio.

Mėnuo, prasidėjęs daliniu Saulės užtemimu, pasibaigs panašiu astronominiu reiškiniu, tik šįkart užtems dalis Mėnulio.

Tą taip pat bus galima stebėti visoje Lietuvoje.

Dalinis Mėnulio užtemimas įvyks labai ankstyvą rugpjūčio 28-osios rytą. Jei bus giedra, dr. V. Dobrovolsko teigimu, aiškiai matysis, kaip Mėnulis pradeda nykti Žemės šešėlyje.

„Visos užtemimo eigos nepamatysime – Mėnulis nusileis anksčiau“, – sako astrofizikas, tačiau siūlo šio reginio irgi nepraleisti. Jis prasidės Mėnuliui besileidžiant vakarų pusėje 6.20 val., kai bus jau gana prašvitę.

Norų išsipildymas negarantuotas

Šiandien reikšmingų astronominių reiškinių nekantriai laukiame su kameromis rankose, o mūsų protėviai tokius dangaus šou pasitikdavo su nebylia baime ir pagarba.

Pasak Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriaus Lino Šmigelsko, kadangi mūsų raštas atsirado pakankamai vėlai, labai sunku pasakyti, kaip į dangaus šviesulių užtemimus reaguota gilioje senovėje. Bet įspūdį galima susidaryti iš kitų tautų rašytinių šaltinių.

„Užtemimai, ypač Saulės, gąsdindavo, nes diena staiga virsdavo naktimi ir pasirodydavo žvaigždės. Žmonėms tai darydavo didžiulį įspūdį“, – pasakoja istorikas.

Žinoma, kad senovės Graikijoje įvykęs Saulės užtemimas netgi sustabdė mūšį – kariai taip išsigando, jog nutraukė kautynes ir sudarė taiką.

Gąsdino anuomet ir kiti netikėti reiškiniai danguje, tokie kaip kometų pasirodymai.

„Paprastai žmonės juos susiedavo su kokiais nors dideliais įvykiais – gresiančiu karu ar kita nelaime“, – tik krentančioms žvaigždėms, anot L. Šmigelsko, priskirdavo kitokias savybes. Jos buvo vilties simbolis, sėkmės pranašės. Arba turėjo galią išpildyti stebinčiojo norą. Tuo ir dabar dažnas dar tikime.

Istorikas juokauja, jog šis gražus prietaras gal ir nėra visiškai nepagrįstas. Mat nukritę meteoritai, ypač įdomesnės formos, struktūros ar sudėties, yra ganėtinai vertingi, taigi vieną kitą žemišką norą tikrai galėtų išpildyti.

Tik bėda, jog dabartiniame danguje ne visos krentančios „žvaigždės“ yra tikros.

„Kodėl šiais laikais norai neišsipildo? Todėl, kad žmogus prišiukšlino ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Tos šiukšlės irgi krenta. Atrodo kaip ryški krentanti žvaigždė, bet noro nebeišpildo“, – juokauja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius.

L. Šmigelsko teigimu, perseidų lietus – išties labai gražus reiškinys. Bet ne vienintelis: krentančių žvaigždžių būna ir kitais mėnesiais. Pavyzdžiui, gruodį dangų nušviečia geminidų lietus.

Tačiau prieš išsiruošiant jų stebėti, patartina ne tik pasidomėti orų prognoze, bet ir šilčiau apsirengti net ir vasarą. O mobiliuosius telefonus išjungti arba laikyti giliai kišenėje.

„Jeigu žvilgčiosite į ekranus, akys negalės prisitaikyti prie tamsos ir blogiau matysite krintančias žvaigždes“, – įspėja pašnekovas.

The post Rugpjūčio danguje – įspūdingas šou appeared first on Kauno savaitė.