Izraelio mokslininkai mano radę atsakymą į šį klausimą.

Tyrėjai iš garsiojo Veicmano instituto nustatė, jog ankstyvą rytą ne tik infarktus, bet ir astmos priepuolius sukelia deguonies badas, galintis sustiprėti kaip tik tokiu paros metu.

Šią hipotezę mokslininkai svarstė nuo 2019 metų, kai Nobelio premija medicinos srityje buvo apdovanoti baltymo HIF-1α atradėjai.

Tas baltymas padeda mūsų organizmo ląstelėms susidoroti su deguonies trūkumu.

Bet turime mes, kaip paaiškėjo, ir dar vieną svarbų baltymą – BMAL1. Pastarasis reguliuoja vidinį biologinį laikrodį (paros ritmus), tiksintį kiekvienoje iš ląstelių, ir taip pat yra reikalingas tam, kad organizmas tinkamai reaguotų į deguonies stygių.

Kartu abu baltymai – HIF-1α ir BMAL1 – saugo mus nuo deguonies trūkumo ląstelėse ir organų audiniuose.

Izraelio specialistai, atlikę eksperimentą su pelėmis, nustatė, jog graužikai, turintys širdies ir kraujagyslių problemų, kurių organizme buvo mažai šių baltymų, sunkiai išgyvendavo naktį.

Deguonies trūkumas ląstelėse ir audiniuose, kitaip dar vadinamas hipoksija, labai pavojingas. Jis gali:

• Pažeisti ląsteles. Jeigu kraujyje mažai deguonies, ląstelės patiria stresą ir gali net žūti.

• Sutrikdyti medžiagų apykaitą. Kadangi deguonis dalyvauja ląstelėse vykstančiuose energijos procesuose, jo pritrūkus ląstelės gali pradėti badauti – dėl to sulėtėja medžiagų apykaita.

• Sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų. Pavyzdžiui, priversti širdį dažniau plakti, padidinti arterinį kraujospūdį. Taip širdis bando kompensuoti deguonies trūkumą – sustiprindama kraujotaką. Tačiau dėl per didelio krūvio ją pačią gali ištikti priepuolis.

• Pažeisti smegenis. Jos ypač jautrios deguonies stygiui. Net trumpalaikė hipoksija gali rimtai pažeisti nervų ląsteles, pabloginti atmintį, pasunkinti judesių koordinavimą.

• Komplikuoti kvėpavimo organų ligas. Kai trūksta deguonies, kvėpavimo takų problemos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar bronchų astma, gali paūmėti.

    Kaip gauti daugiau deguonies?

Reguliarūs fiziniai krūviai gerina kraujotaką ir kaip reikiant išvėdina plaučius. Ypač padeda ėjimas (geriausia – pasivaikščiojimas gryname ore), bėgimas, plaukimas, joga arba bet kokie kiti aerobiniai krūviai.

Būtina mesti rūkyti – rūkymas apriboja deguonies patekimą į audinius ir organus.

Prieš miegą privalu vėdinti kambarius, o jei orai leidžia, ir visą naktį užtikrinti ventiliaciją.

The post Širdies smūgis – tamsioji ryto pusė appeared first on Kauno savaitė.