Vieną akimirką miegate, o kitą koja tarsi sukietėja, pirštai įsitempia, o skausmas toks stiprus, kad sunku net pajudėti.

Dažniausiai tai vadinama kojų mėšlungiu. Mediciniškai tai – staigus, nevalingas raumens susitraukimas. Jis gali trukti kelias sekundes, bet kartais užsitęsia kelias minutes, o raumens jautrumas gali išlikti ir kitą dieną.

Daugelis iš karto pagalvoja: „Trūksta magnio.“ Tačiau tai tik viena iš galimų priežasčių. Kojų mėšlungį gali lemti ir skysčių trūkumas, nuovargis, ilgas stovėjimas, kai kurie vaistai, kraujotakos ar nervų sistemos problemos.

Kodėl raumenį sutraukia mėšlungis?

Normaliai raumuo susitraukia ir atsipalaiduoja gavęs nervų sistemos signalus. Tam reikia tinkamos nervų, raumenų, kraujotakos ir mineralų pusiausvyros.

Mėšlungio metu ši sistema sutrinka: raumuo pradeda trauktis nevalingai ir tarsi „užstringa“. Jis susitraukia stipriai, dėl to pablogėja kraujotaka, raumeniui ima trūkti deguonies, o atsipalaiduoti tampa dar sunkiau.

Štai kodėl mėšlungis gali atrodyti toks staigus ir skausmingas. Tai ne šiaip „nutirpusi koja“, o nevalingas raumens spazmas.

Kodėl mėšlungis dažnai užklumpa naktį?

Naktį kojų mėšlungis pasitaiko ypač dažnai. Viena priežastis – miego padėtis. Miegant pėdos dažnai būna nuleistos žemyn, o blauzdos raumuo sutrumpėjęs. Tokia padėtis gali sudaryti palankesnes sąlygas spazmui.

Kita priežastis – ramybės būsena. Dieną kojos dirba, o naktį, kai ilgai nejudame, kraujotaka sulėtėja. Jei raumuo per dieną buvo pervargęs, įtemptas ar po fizinio krūvio atsirado smulkių pažeidimų, naktį jis gali sureaguoti mėšlungiu.

Tai ypač aktualu žmonėms, kurie daug stovi, ilgai sėdi, dirba fizinį darbą, sportuoja, bet nepakankamai atsigauna, arba dieną išgeria per mažai skysčių.

Ar tikrai visada kaltas magnis?

Ne. Magnis svarbus normaliai raumenų ir nervų veiklai, tačiau kojų mėšlungis ne visada reiškia jo trūkumą.

Mėšlungiui įtakos gali turėti:

• skysčių trūkumas;
• elektrolitų disbalansas;
• magnio, kalio ar kalcio trūkumas;
• raumenų nuovargis;
• nepatogi kojų padėtis miegant;
• ilgas stovėjimas arba sėdėjimas;
• nėštumas;
• kai kurie vaistai;
• kraujotakos, nervų, inkstų, kepenų ar skydliaukės ligos.

Todėl aklai gerti magnį „dėl viso pikto“ ne visada prasminga. Vieniems jis gali padėti, kitiems – ne. Be to, jei mėšlungis kartojasi dažnai, svarbu ieškoti priežasties, o ne tik slopinti simptomą.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis su kalio papildais. Jų nereikėtų vartoti savarankiškai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, nes per didelis kalio kiekis gali būti pavojingas, ypač sergant inkstų ligomis ar vartojant kai kuriuos vaistus nuo kraujospūdžio.

Ką daryti, kai koją sutraukė mėšlungis?

Svarbiausia – pabandyti priverstinai ištempti susitraukusį raumenį. Jei mėšlungis sutraukė blauzdą, atsisėskite, ištieskite koją ir patraukite pėdos pirštus į save. Kulnas turi būti stumiamas į priekį, o pėda lenkiama kūno link.

Jeigu rankomis pėdos nepasiekiate, galima panaudoti rankšluostį, diržą ar paklodės kraštą – užmesti ant pėdos ir švelniai traukti į save.

Kitas būdas – atsistoti ir atsargiai perkelti svorį ant sutrauktos kojos, pėdą laikant pilnai ant grindų. Tai gali padėti raumeniui atsipalaiduoti.

Kai aštrus skausmas atlėgsta, blauzdą galima švelniai pamasažuoti. Masažuokite nuo pėdos aukštyn, link kelio. Jei raumuo vis dar jautrus, gali padėti šilta dušo srovė arba šiltas drėgnas rankšluostis.

Svarbu: jei skausmas labai stiprus, koja patinsta, parausta, nutirpsta ar mėšlungis nepraeina ilgiau kaip 10 minučių, nereikėtų laukti, kol „praeis savaime“.

Kaip sumažinti naktinio mėšlungio riziką?

Jei mėšlungis kartojasi, verta pradėti nuo paprastų įpročių.

Prieš miegą galima kelias minutes švelniai pratempti blauzdas. Pavyzdžiui, atsiremti rankomis į sieną, vieną koją pastatyti priekyje, kitą atitraukti atgal ir kulną laikyti ant grindų. Tempimas turi būti jaučiamas, bet ne skausmingas.

Taip pat svarbu per dieną gerti pakankamai vandens, ypač karštu oru, po fizinio krūvio ar gausiau prakaituojant.

Jei mėšlungis dažnai užklumpa naktį, verta atkreipti dėmesį į miego padėtį. Per stipriai užklota antklodė gali spausti pėdas žemyn. Tokiu atveju galima palikti daugiau vietos kojoms arba po keliais padėti nedidelę pagalvę.

Jeigu žmogus daug sėdi, pravartu kas valandą bent trumpai pajudėti, pakilnoti pėdas, pasivaikščioti ar atlikti keletą blauzdų tempimo pratimų.

Kada verta pasitikrinti vaistus?

Kai kurie vaistai gali didinti mėšlungio tikimybę. Tai gali būti dalis šlapimą varančių vaistų, kai kurie vaistai nuo kraujospūdžio, cholesterolio ar astmos, taip pat kiti preparatai.

Tai nereiškia, kad vaistus reikia nutraukti savarankiškai. To daryti negalima. Tačiau jei mėšlungis prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą arba sustiprėjo pakeitus dozę, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

Gydytojas įvertins, ar mėšlungis gali būti susijęs su vartojamais vaistais, elektrolitų pusiausvyra ar kita sveikatos būkle.

Kada kojų mėšlungis gali būti rimtesnis signalas?

Dažniausiai naktinis kojų mėšlungis nėra pavojingas. Vis dėlto kartais jis gali būti susijęs su kitomis sveikatos problemomis.

Į gydytoją verta kreiptis, jei:

• mėšlungis kartojasi labai dažnai;
• dėl jo nuolat sutrinka miegas;
• spazmas trunka ilgiau nei 10 minučių;
• kartu atsiranda kojos tinimas, paraudimas ar karštis;
• jaučiamas tirpimas, silpnumas ar dilgčiojimas;
• skausmas atsiranda vaikštant ir praeina sustojus;
• mėšlungis prasidėjo pradėjus vartoti naujus vaistus;
• sergate diabetu, inkstų, kepenų, skydliaukės ar kraujotakos ligomis.

Tokiais atvejais priežastis gali būti ne vien nuovargis ar mineralų trūkumas. Kartais panašūs simptomai susiję su venų, arterijų, nervų ar medžiagų apykaitos sutrikimais.

Ko geriau nedaryti?

Nereikėtų mėšlungio gydyti vien papildais, neieškant priežasties. Magnis nėra universali priemonė visiems.

Taip pat nereikėtų savarankiškai vartoti kalio papildų ar vaistų nuo mėšlungio, ypač jei turite lėtinių ligų arba vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, širdies ligų ar inkstų problemų.

Seniau kojų mėšlungiui gydyti kai kur naudotas chininas, tačiau šiandien jis daugelyje rekomendacijų nebesiūlomas dėl galimų rimtų šalutinių poveikių. Todėl tokių priemonių be gydytojo nurodymo vartoti nereikėtų.

Paprasta taisyklė

Jei naktį koją sutraukė mėšlungis, pirmiausia ištempkite raumenį – pėdos pirštus traukite į save, kulną stumkite į priekį. Kai skausmas atlėgs, blauzdą pamasažuokite ir sušildykite.

Jeigu mėšlungis pasitaiko retai, dažniausiai pakanka daugiau dėmesio skirti skysčiams, poilsiui, tempimo pratimams ir miego padėčiai.

Tačiau jei mėšlungis kartojasi dažnai, trikdo miegą ar jį lydi tinimas, tirpimas, paraudimas ar silpnumas, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Tokiu atveju organizmas gali signalizuoti ne tik apie nuovargį, bet ir apie sveikatos problemą, kurią reikia įvertinti rimčiau.

The post Naktį koją sutraukė mėšlungis: ko gali trūkti organizmui ir kaip numalšinti spazmą? appeared first on Kauno savaitė.

Vieni kelia, kiti traukia, treti stumia orą per plaučius.

Kiekvienas jų atlieka savo užduotį, kad kūnas nė akimirkai nesustotų.

Bet jei susimąstytume – kuris iš jų yra stipriausias?

Stipriausi žmogaus raumenys

Jei manote, kad stipriausias raumuo yra tas, kuris gali pakelti didžiausią svorį, – viskas nėra taip paprasta.

Kaip interviu portalui Live Science paaiškino Tafto universiteto Medicinos mokyklos profesorė Sara Gilliland, viskas priklauso nuo to, ką laikome „stiprumu“.

Raumens galią galima vertinti įvairiai – pagal absoliučią jėgą arba pagal jos efektyvumą lyginant su dydžiu.

Didelis raumuo gali generuoti daugiau jėgos, tačiau mažesnis gali pasirodyti „stipresnis“, jei vertinsime jėgos ir tūrio santykį.

Sėdmens raumuo

Jei kalbėtume apie absoliučią jėgą, čia pirmauja didysis sėdmens raumuo – tas, kuris leidžia mums atsistoti, bėgti ir lipti laiptais.

Tai didžiausias žmogaus kūno raumuo, galintis sukurti tiek jėgos, kad pakeltų visą kūno svorį.

Mokslininkų teigimu, jo tankis ir didelis greitųjų raumeninių skaidulų kiekis daro jį galingiausiu viso kūno „varikliu“.

Keturgalvis šlaunies raumuo

Vis dėlto sėdmens raumuo turi konkurentų.

Keturgalvis šlaunies raumuo, sudarytas iš keturių raumenų priekinėje šlaunies dalyje, taip pat laikomas vienu stipriausių.

Jis tiesia kelį ir dalyvauja beveik kiekviename kojų judesyje – nuo šuolių iki pritūpimų.

Dvigalvis blauzdos raumuo

Dar vienas galingas raumuo – dvigalvis, esantis blauzdoje.

Jis padeda mums išlaikyti pusiausvyrą ir pakelti kūną vaikštant ar bėgant.

Kartu su kitais apatinių galūnių raumenimis jis sukuria milžinišką jėgą, leidžiančią žmogui judėti ir nepargriūti nuo savo paties svorio.

Kramtomasis raumuo

Jei stiprumą vertintume pagal raumens svorio ir jėgos santykį, rekordas priklauso kramtomajam raumeniui.

Nors jis nedidelis, tačiau nepaprastai galingas: jo skaidulos išsidėsčiusios labai tankiai, o tvirtinimosi kampas beveik 90 laipsnių leidžia sukurti didžiulę jėgą.

Būtent dėl šio raumens galime lengvai sukąsti obuolį ar suskaldyti riešutą.

Širdis ir liežuvis

Kalbant apie ištvermę, nepralenkiamas čempionas – širdis.

Ji susitraukia apie 100 000 kartų per dieną, perpumpuodama beveik 10 000 litrų kraujo.

O juk dar yra liežuvis, dirbantis net mums miegant, ir akies raumenys, atliekantys tūkstančius judesių per valandą.

Mokslininkai sako, kad kiekvienas raumuo savaip stiprus. Vieni kelia, kiti kramto, o dar kiti be perstojo plaka mūsų krūtinėje visą gyvenimą.

The post Stipriausias žmogaus raumuo – ne tas, apie kurį pagalvojote appeared first on Kauno savaitė.