Šiandien rašiklis vis dažniau dulka stalčiuje – juk daug patogiau parašyti žinutę klaviatūra, nei ranka.

Tačiau mokslininkai įspėja: kai nustojame rašyti, mūsų smegenys tiesiogine to žodžio prasme ima „tingėti“.

Štai keli neigiami padariniai, kuriuos gali sukelti atsisakymas rašyti ranka.

Kognityvinių gebėjimų silpnėjimas

Kai žmogus nustoja rašyti ranka, jo smegenys palaipsniui praranda įprotį aktyviai dirbti.

Rašymas skatina naujų neuroninių jungčių formavimąsi, palaiko pusiausvyrą tarp smegenų pusrutulių ir gerina gebėjimą apdoroti informaciją.

Kuo rečiau rašome, tuo lėčiau reaguojame, sunkiau susitelkiame ir prasčiau įsimename.

Mokslininkai pažymi: rašymo atsisakymas demencijos nesukels, tačiau gali lemti laipsnišką protinės veiklos „blėsimą“ – tampa sunkiau mąstyti, samprotauti ir atlikti įprastas protines užduotis.

Mąstymo lankstumo praradimas

Rašydamas ranka žmogus lavina gebėjimą greitai perjungti dėmesį – nuo vienos raidės prie kitos, nuo vienos minties prie kitos.

Šis įgūdis turtina kalbą ir daro mąstymą lankstesnį.

Žmonės, kurie dažnai rašo ranka, aiškiau reiškia mintis, rečiau vartoja perteklinius žodžius ir greičiau prisitaiko prie naujų užduočių.

Tuo tarpu tie, kurie visiškai perėjo prie klaviatūros, ilgainiui praranda mąstymo lankstumą: smegenims sunkiau „persijungti“, todėl žmogus tampa mažiau kūrybiškas ir labiau linkęs į rigidiškumą – psichologinį terminą, reiškiantį mąstymo, emocijų ar elgesio nelankstumą.

Silpnėjantys skaitymo įgūdžiai

Rašymas ir skaitymas glaudžiai susiję.

Rašydami aktyviname smegenų sritis, atsakingas už kalbą, garsų suvokimą ir teksto supratimą – ypač Broca zoną, kuris padeda sujungti raides į žodžius.

Broca zona – tai smegenų zona, esanti kaktinėje smegenų srityje, arčiau kairiojo smilkinio. Ši zona pavadinta prancūzų anatomo Paulio Broca garbei. Tai vienas pirmųjų mokslininkų XIX a. įrodžiusių, kad tam tikras organizmo funkcijas dera priskirti skirtingoms smegenų sritims.

Jei šis procesas nėra treniruojamas, ilgainiui mažėja skaitymo greitis ir kokybė.

Žmonės, kurie retai rašo ranka, prasčiau suvokia tekstinę informaciją ir greičiau pavargsta skaitydami, nes smegenys nustoja atpažinti žodžius kaip įprastus vaizdinius.

Kūrybinio potencialo mažėjimas

Rašymas ranka skatina mus vizualizuoti mintis.

Mes ne tik fiksuojame žodžius, bet ir kuriame vaizdus, įsivaizduojame turinį, ieškome tinkamiausių formuluočių.

Tai natūrali vaizduotės ir loginio mąstymo treniruotė.

Be šio proceso mintys tampa paviršutiniškos, o tekstai – sausi ir šabloniški.

Ranka rašymas padeda pažadinti fantaziją ir ugdo gebėjimą savitai reikšti mintis.

Atsisakydami šio įpročio tampame tarsi „mechaniniais“ klaviatūros naudotojais, kurie greitai rašo, bet retai mąsto giliai.

The post Kas nutiks mūsų smegenims, jei visiškai nustosime rašyti ranka? appeared first on Kauno savaitė.

Žmonės, kurie tikslus užrašo ranka, pasiekia juos žymiai dažniau. Kodėl?

Viskas priklauso nuo to, kaip mūsų smegenys apdoroja rašytinę informaciją.

Rašant ranka aktyvuojamos specifinės smegenų sritys, atsakingos už dėmesį, atmintį ir motyvaciją.

Tai leidžia tikslą priartinti, padaro jį realesnį ir svarbesnį — tarsi sudarytumėte susitarimą su pačiu savimi.

Ką sako mokslas: ryšys tarp ranka rašomų tikslų ir jų pasiekimo

Viename žymiausių šios temos tyrimų, kurį atliko psichologijos profesorė Gail Matthews iš Kalifornijos Dominikonų universiteto, dalyvavo 267 žmonės.

Pusė jų laikė tikslus mintyse, kita pusė — užrašė juos ant popieriaus.

Po kelių savaičių paaiškėjo, kad tie, kurie tikslus buvo užrašę ranka, pasiekė juos 42 proc. dažniau.

Kodėl tai veikia?

Todėl, kad rašymas ranka aktyvina kelis pažinimo procesus vienu metu:

• gilesnį informacijos apdorojimą,
• motorinę atmintį,
• vizualinį sustiprinimą.

Smegenys priima užrašytą tikslą kaip rimtą ketinimą.

Kitaip tariant, jūs ne tik „norite“, bet duodate sau konkretų nurodymą.

Kaip rašyti tikslus, kad jie iš tiesų veiktų

Vien tik užsirašyti „Noriu būti turtingas“ nepakanka.

Yra keli paprasti, bet svarbūs principai, kurie sustiprina tikslų rašymo poveikį:

Formuluokite tikslą aiškiai ir konkrečiai. Ne „numesti svorio“, o „numesti 3–5 kg per 3 mėnesius“.

Rašykite ranka, o ne telefone. Tai esminis skirtumas. Būtent rašant ranka suaktyvinami visi smegenų ištekliai.

Nurodykite terminus ir žingsnius. Kuo daugiau konkrečios informacijos — tuo didesnė tikimybė pasiekti tikslą.

Laikykite užrašytą tikslą matomoje vietoje. Tai tarsi švyturys, kuris neleidžia nukrypti nuo kurso.

Svarbu suprasti, kad niekas nėra tobulas. Todėl verta tikslus formuluoti lanksčiau — pavyzdžiui, ne kaip vieną konkretų skaičių, o kaip intervalą. Tyrimai rodo, kad žmonės dažniau siekia ir pasiekia tikslų, kai šie iškelti kaip diapazonas („numesti 1–3 kg per mėnesį“), o ne kaip griežtas skaičius („numesti 3 kg per mėnesį“).

Kodėl smegenys suvokia užrašytą tikslą kaip veiksmų nurodymą

Kai tik apie ką nors galvojate, tai lieka abstrakcijos lygyje.

Mintis greitai išblėsta, emocijos nurimsta.

Tačiau kai paimate rašiklį ir popierių, įvyksta tikslo „perkėlimas“ į veiksmą.

Tai suaktyvina dopamino sistemą, atsakingą už motyvaciją ir laukimą rezultato.

Be to, rašymas ranka padeda geriau suvokti save.

Aiškiau suprantate, ko iš tikrųjų norite, kodėl to siekiate ir kaip ketinate tai pasiekti.

Tikslas tampa jūsų — ne primestas, ne laikinas, o tikrai apgalvotas ir sąmoningas.

Jei tikrai norite ką nors pakeisti — nelaikykite to tik galvoje. Paimkite rašiklį ir užrašykite. Tai paprasta, nieko nekainuoja ir moksliškai įrodyta, kad veikia.

Jūsų smegenys tai suvoks kaip signalą veikti — ir jūs patys nustebsite, kaip daug kas ims keistis.

The post Kodėl ranka užrašyti tikslai išsipildo dažniau? appeared first on Kauno savaitė.