Pradėjusios drebėti rankos dažną kaip reikiant išgąsdina – o kas, jeigu tai Parkinsono ligos simptomas? Tačiau galūnių virpėjimas gali turėti aibę priežasčių. Ir viena populiariausių – tai vaistai.

Beta adrenoreceptorių agonistų inhaliatoriai

Šios grupės vaistai skiriami sergantiesiems astma ir lėtinėmis plaučių ligomis. Ir jie garsėja tuo, kad sukelia rankų drebulį.

Tokie vaistai kaip albuterolis (ventolinas) ir salmeterolis (sereventas) pradėjus juos vartoti gali išprovokuoti tremorą. Tai šalutinis poveikis, kuris paprastai praeina jau po kelių dienų, bet jis faktiškai neišvengiamas, nes beta adrenoreceptorių agonistų inhaliatoriai veikia kūno raumenų funkciją.

Amjodaronas

Priklausantis antiaritminių vaistų grupei ir vartojamas širdies ritmo sutrikimams (aritmijoms) gydyti, šis vaistas kartais gali sukelti drebulį. Priežastis – amjodaronas veikia nervų sistemą. Dėl to gali išsivystyti periferinė neuropatija ir imti drebėti rankos.

Tiesa, šiandien amjodaronas skiriamas mažesnėmis dozėmis, nei buvo įprasta praktikuoti anksčiau, ir dėl to jo šalutinis poveikis nebėra toks dažnas.

Tricikliai antidepresantai

Tricikliai antidepresantai, įskaitant amitriptiliną ir nortriptiliną, dažnai skiriami ne tik depresijai gydyti, bet ir vartojami kaip vaistai nuo skausmo. Ir nors šių vaistų ir tremoro ryšio tyrimai nedavė vienareikšmių rezultatų, žinoma, jog tricikliai antidepresantai gali sustiprinti jau esamą tremorą – ypač vartojami didelėmis dozėmis.

Jeigu jums skirti tokie vaistai, būtinai aptarkite su gydytoju visus galimus šalutinius reiškinius, ir rankų drebulį taip pat.

Antidepresantai

Selektyvūs serotonino atgalinio įsiurbimo inhibitoriai, kaip fluoksetinas (prozakas) ir serotoninas, bei noradrenalino atgalinio įsiurbimo inhibitoriai, kaip duloksetinas, irgi gali sukelti rankų tremorą.

Toks šalutinis antidepresantų poveikis gali būti susijęs su serotonino sindromu, dar vadinamu serotonino toksiškumu. Tai reta, bet rimta būklė, išsivystanti, kai serotonino kiekis organizme tampa per didelis.

Visada informuokite savo gydytojus, kokius dar vaistus vartojate (šiuo atveju dėl to, kad juose taip pat gali būti serotonino), kad išvengtumėte pavojingos preparatų sąveikos, galinčios padidinti ir tremoro grėsmę.

Litis

Naudojamas bipoliniu sutrikimu sergančių žmonių manijos ir depresijos epizodų dažnumui ir sunkumui sumažinti, šis preparatas, deja, pagarsėjo ir tuo, kad sukelia rankų drebulį.

Taip dažnai nutinka vos pradėjus vartoti vaistą arba bandant sureguliuoti dozę. Vieni vartojantieji litį patiria lengvą tremorą, kitiems pasitaiko itin sunkių atvejų, įspėjančių apie pavojingą būklę – ličio toksiškumą.

Jeigu drebulys vargina, būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju.

Valproatas

Vaistas, skiriamas epilepsijai (traukuliams) ir bipoliniam sutrikimui (manijai) gydyti. Jo dažnas šalutinis poveikis yra tremoras, ypač būdingas vyresnio amžiaus pacientams ir moterims.

Valproato sukeltas rankų drebulys gali nepraeiti – tuomet būna reikalinga pakoreguoti dozę. Nesuvaldžius tremoro ir šitaip, gydytojas greičiausiai pasiūlo alternatyvų vaistą ar papildomą gydymą.

Antipsichoziniai vaistai

Tiek tipiniai, tiek netipiniai antipsichoziniai vaistai, kaip tioridazinas ir olanzapinas, skiriami gydant šizofreniją ir kitas psichikos ligas.

Tipiniai antipsichoziniai vaistai sukelia tremorą, nes blokuoja smegenyse dopamino receptorius. Drebuliui nepraeinant, gydytojui gali tekti pakoreguoti vaisto dozę arba pasiūlyti alternatyvų preparatą, kurio šalutinis poveikis bus ne toks stiprus.

Dopamino blokatoriai

Dopaminą blokuojantys vaistai, tokie kaip metoklopramidas (reglanas), vartojami sergant gastroezofaginio refliukso liga, išties gali sukelti parkinsonizmo simptomus – įskaitant rankų drebulį.

Tokie preparatai paprastai skiriami trumpam laikui, ilgalaikis vartojimas gali sukelti nuolatinį tremorą.

Jeigu vartojate dopamino blokatorius ir patiriate rankų drebulį, svarbu aptarti su gydytoju vaistų keitimą.

Levotiroksinas

Šis hormonas, kuriuo dažnai gydoma hipotirozė, gali kartais pernelyg padidinti skydliaukės hormonų kiekį. Nervų sistemai tokia stimuliacija pernelyg intensyvi ir drebančios rankos tampa to pasekme.

Jeigu vartojant levotiroksiną kamuoja rankų drebulys, kreipkitės į gydytoją dėl galimybės pakoreguoti dozę, kad atsikratytumėte tokio šalutinio poveikio.

Imunosupresantai

Tokie vaistai kaip ciklosporinas ir takrolimuzas skiriami po organų transplantacijos. Drebančios rankos – gerai žinomas šalutinis reiškinys juos vartojant.

Imunosupresantai gali paveikti signalus smegenyse perduodančias chemines medžiagas taip sukeldami tremorą.

Jeigu virpančios galūnės pradeda varginti, pasikonsultuokite su specialistu.

Bupropionas

Antidepresantas, kuriuo gydoma depresija ir teikiama pagalba metant rūkyti, veikia noradrenalino kiekį smegenyse – dėl to gali pradėti drebėti rankos.

Jeigu pastebite tokį šalutinį poveikį vartodami bupropioną, pasikalbėkite su savo gydytoju apie galimybę sureguliuoti dozę arba pakeisti vaistą.

Kada kreiptis į gydytoją būtina

Bet koks tremoras, net jei dreba tik rankos, – tai jau priežastis pasikonsultuoti su savo gydytoju. Jis padės nustatyti, ar kalti kokie nors jūsų vartojami vaistai, ar kokia nors sveikatos problema.
Jeigu priežastis vaistai, paprasčiausia išeitis, kaip jau minėta, būna sumažinti jų dozę arba pakeisti kitu, šalutinio poveikio neturinčiu preparatu.
Nors drebančios galūnės kelia diskomfortą ir nerimą, tremoras dažniausiai būna laikinas reiškinys dėl vieno ar kito vaisto. Tereikia nustatyti, kokio. Bet tai išskirtinai gydytojo kompetencija: savavališkai keisti gydymo planą negalima.

    Svarbu žinoti

Stresas, jaudulys, nervinė įtampa yra dažnos fiziologinės priežastys, galinčios sukelti rankų drebulį. Taip pat sunkus fizinis darbas, kai raumenys ilgą laiką būna įtempti, šaltis, piktnaudžiavimas alkoholiu ir net kava.
Tačiau jeigu tremoras pasireiškia reguliariai ir su laiku tik stiprėja, jis gali būti patologinis – tai yra sukeltas rimtos ligos.
Medikai dažniausia išskiria šias: cukrinis diabetas (rankos pradeda drebėti staiga sumažėjus gliukozės kiekiui kraujyje), tireotoksikozė (dėl skydliaukės hormonų pertekliaus), antinksčių ligos, apsinuodijimas toksiškomis medžiagomis, Parkinsono liga, smegenų pažeidimai (dėl traumos, naviko, išsėtinės sklerozės ar kraujagyslių ligos), kaklo osteochondrozė, hipertenzija.
Be viso kito, rankų tremoras gali būti ir paveldimas. Tokiu atveju dėl jo dažniausiai kenčia visi šeimos nariai, o pirmieji požymiai pasireiškia vyresniame amžiuje.

The post Dreba rankos? Pasitikrinkite vaistinėlę appeared first on Kauno savaitė.

Šis įprotis kelia klausimų – kodėl toks elgesys dažniau pasireiškia senstant?

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip tiesiog patogi poza. Tačiau egzistuoja gilesnės priežastys, susijusios su fiziologiniais pokyčiais, psichologine būsena ir netgi kultūriniais ypatumais.

Fiziologiniai veiksniai

Žmogaus kūnas su amžiumi keičiasi dėl natūralaus senėjimo proceso, kuris yra neišvengiamas ir negrįžtamas. Šie pokyčiai veikia laikyseną, koordinaciją ir eiseną. Pavyzdžiui:

• Mažėja stuburo lankstumas, tarp slankstelių diskai praranda elastingumą ir aukštį, todėl kūno laikysena tampa pasilenkusi, o ūgis – mažesnis.
• Rankų laikymas už nugaros padeda kompensuoti laikysenos pokyčius, mažina stuburo apkrovą ir palaiko pusiausvyrą.

Sąnarių ligos, tokios kaip artritas ar osteochondrozė, taip pat gali sukelti skausmą pečių, rankų ir nugaros srityse. Rankų laikymas už nugaros šiuo atveju gali sumažinti diskomfortą, nes pečiai tokiu būdu mažiau įsitempia.

Kai kurie gydytojai netgi rekomenduoja šią pozą kaip būdą pagerinti laikyseną ir palengvinti nugaros bei kaklo raumenų įtampą.

Be to, mažėjant raumenų tonusui, ypač pilvo ir nugaros srityje, keičiasi kūno svorio centras. Rankų laikymas už nugaros stabilizuoja eiseną ir padeda išvengti pusiausvyros praradimo.

Psichologiniai aspektai

Rankų laikymas už nugaros turi ne tik fiziologinę, bet ir psichologinę reikšmę. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai pasivaikščiojimus vertina kaip laiką apmąstymams ir ramiai savistabai. Rankų laikymas už nugaros sukuria uždarumo ir jaukumo jausmą, padedantį sutelkti dėmesį į vidinius išgyvenimus bei atsiriboti nuo išorinių dirgiklių.

Psichologai teigia, kad ši poza gali reikšti ir vidinį pasitikėjimą bei ramybę. Daugelio kultūrų atstovams rankų laikymas už nugaros asocijuojasi su išmintimi ir orumu. Štai garsūs mokslininkai, tokie kaip Albertas Einšteinas, Izaokas Niutonas ar Čarlzas Darvinas, dažnai vaizduojami su rankomis už nugaros, o tai pabrėžia jų susikaupimą ir mąstymą.

Lėtesnė, mažiau energinga eisena ir rankos už nugaros simbolizuoja gyvenimo tempo sulėtėjimą, pasaulio stebėjimą ir dėmesį smulkmenoms.

Kultūriniai aspektai

Įvairiose kultūrose tokia eisena suvokiama skirtingai, tačiau dažniausiai ji siejama su amžiumi ir išmintimi. Pavyzdžiui, rytų kultūrose rankų laikymas už nugaros laikomas gilios kontempliacijos ir dvasinės ramybės ženklu. Filosofai, mokytojai ir išminčiai dažnai vaizduojami šioje pozoje kaip ramybės ir žinojimo simboliai.

Kai kuriose kultūrose tokia eisena primena karišką laikyseną – vyresni karininkai dažnai vaikšto su rankomis už nugaros, demonstruodami pasitikėjimą ir situacijos kontrolę. Žmonės, turėję ryšių su kariuomene, gali perimti šį įprotį.

Be to, tokia poza gali būti paveldėta iš vyresnių šeimos narių. Stebėdami savo tėvus ar senelius, žmonės pasąmoningai perima jų eisenos įpročius.

Tyrimai rodo, kad rankų laikymas už nugaros reikalauja mažiau energijos nei įprasta eisena, nes sumažėja pečių juostos raumenų aktyvumas, o judesiai tampa ekonomiškesni.

Rankų laikymas už nugaros vyresniame amžiuje – ne vien įprotis, bet ir įvairių fiziologinių, psichologinių bei kultūrinių veiksnių derinys.

Ši būdinga poza simbolizuoja brandą, ramybę ir apmąstymus, suteikdama eisenai ypatingą reikšmę. Suprasdami šį fenomeną, ne tik patenkiname savo smalsumą, bet ir geriau suvokiame, kaip amžiaus pokyčiai veikia žmogaus kūną ir elgseną.

The post Kodėl vyresni žmonės dažnai rankas laiko už nugaros? appeared first on Kauno savaitė.