Rajone kuriama viena didžiausių Lietuvoje pramonės zona.

Šalia būsimos „Rail Balticos“ vėžės planuojama daugiau nei 400 hektarų Panevėžio regiono laisvoji ekonominė zona (LEZ), kuri, anot projekto rengėjų, ateityje pretenduotų tapti ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių pramonės centru.

Įspūdingi skaičiai

Ambicingą viziją šią savaitę Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių tarybų nariams pristatė investicinio projekto rengėjai – „Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas bei „Bauland“ atstovas Donatas Baltrušaitis.

Projekto rengėjų pateikti skaičiai – įspūdingi: iki 7 tūkst. naujų darbo vietų, apie 3 mlrd. eurų privačių investicijų, daugiau nei 1,7 mlrd. eurų galimų pajamų valstybei ir savivaldybėms iš surenkamų mokesčių.

Tačiau iki šio gėrio – mažiausiai kelių dešimtmečių kelias.

Taiso seną klaidą

„Dvidešimt metų Lietuvoje veikiančių LEZ pavyzdžiai rodo, kad kažkas praeityje, tais 2000-aisiais, Panevėžį labai nuskriaudė – turite mažiausią ekonominę zoną Lietuvoje. Kas šiandien turėtų vykti – klaidos atitaisymas“, – miesto Tarybos nariams teigė M. Kulbokas.

Dabartinė Panevėžio LEZ užima vos 47 hektarus.

Apie 95 proc. jos teritorijos jau užpildyta – liko mažiau nei hektaras laisvo ploto.

Specialistai pripažįsta – tokių plotų šiuolaikiniams stambiems investuotojams nebeužtenka.

„Dažnas potencialus investuotojas ateina su didesniu poreikiu, kuris kartais gali siekti net daugiau nei 50 hektarų“, – pažymima būsimos Panevėžio regiono LEZ plėtros studijoje.

Pramonės lopšio viziją prieš du dešimtmečius bandė įgyvendinti ir Panevėžio rajonas.

„Dvidešimt metų Lietuvoje veikiančių LEZ pavyzdžiai rodo, kad kažkas praeityje, tais 2000-aisiais, Panevėžį labai nuskriaudė – turite mažiausią ekonominę zoną Lietuvoje.“

M. Kulbokas

Ramygaloje, turinčioje apie 1,7 tūkst. gyventojų, dar prieš keliolika metų įkurtas „plyno lauko“ parkas, kiek didesnis nei 12 ha. Nors jame įrengta visa reikalinga infrastruktūra, atvesta elektra, vandentiekis, dujotiekio, nuotekų tinklai ir ryšių kabeliai, teritorijoje iki dabar nėra veikiančių pramonės objektų.

Tarp Berčiūnų ir Gustonių

Naujajai pramonės zonai – Panevėžio regiono LEZ numatyta per 424 ha teritorija Panevėžio rajone. Ji driektųsi tarp Berčiūnų, Daukniūnų ir Gustonių, šalia planuojamos „Rail Balticos“ vėžės ir su ja susijusios infrastruktūros.

Daukniūnų gyvenvietę nuo būsimosios laisvosios ekonominės zonos skirtų 250 m, Berčiūnus – 615 m.

„Siūloma šalia gyvenviečių vystyti administracinių, komercinių pastatų funkcijas, kad šalia gyvenamosios zonos nebūtų gamybos objektų“, – teigė D. Baltrušaitis.

Ekspertų vertinimu, būsimos LEZ stiprybė – ne tik dydis, bet ir strateginė vieta.

Šalia susikerta „Via Baltica“, būsimoji „Rail Baltica“, aplinkkelis ir magistraliniai keliai, leidžiantys pasiekti kitus Lietuvos regionus nekertant miesto.

Investicinio projekto rengėjai pabrėžia, kad tokia vieta sudaro itin palankias sąlygas logistikai, gynybos pramonei, aukštos pridėtinės vertės gamybai bei technologijų įmonėms.

„Tai nėra vien Panevėžio regiono projektas. Ta vieta ateityje taps Lietuvos, o gal net Baltijos šalių pramonės zona“, – įsitikinęs M. Kulbokas.

Projektas – trims dešimtmečiams į priekį

Panevėžio regiono LEZ negims per kelerius metus.

Jos plėtra suplanuota etapais daugiau nei 30 metų laikotarpiui.

„Kalbame apie labai ilgą laikotarpį – apie 30 metų, kai ta zona vystysis, plėtosis, įgis savo formas. Bet sprendimą priėmus dabar, tie 30 metų prabėgs labai greitai“, – miesto Tarybos nariams kalbėjo M. Kulbokas.

Pasak jo, šiandien priimami sprendimai gali nulemti kelių kartų ekonominę ateitį.

„Tai yra ateitis. Galite ją sukurti savo vaikams ir anūkams. Reikia galvoti, kas po mūsų“, – politikus įtikinėjo ekspertas.

Skaičiuojama, kad būsimosios LEZ vien infrastruktūrai sukurti gali prireikti apie 178 mln. eurų investicijų.

„Vien į tokio megaprojekto infrastruktūrą reikės investuoti per 178 mln. eurų. Ir tai ne Panevėžio miesto ir rajono lėšos, o europinės investicijos. Mes ministerijoje girdime, kad kasmet 50 mln. eurų paskirstoma visų šalies LEZ’ų infrastruktūrai. Panevėžio tame skirstyme nėra, nes jūsų LEZ jau praktiškai visa užpildyta“, – kalbėjo M. Kulbokas.

Miesto ir rajono tarybų nariams jis pateikė ir savotišką būsimojo Panevėžio regiono LEZ projekto formulę: „Sėkmė lygu planas plius resursai, padauginti iš daug daug daug darbo. Va tada turės Panevėžys LEZ.“

Didžiausias galvos skausmas – privatūs sklypai

Kad projektas taptų realybe, teks suformuoti vientisą daugiau nei 400 hektarų teritoriją. O tam tektų išpirkti net 175 privačius sklypus.

Panevėžio vicemeras Rytis Račkauskas pripažįsta – miesto ir rajono savivaldybės vienos tokios naštos nepakeltų.

„Esame strategavę įvairiausių variantų, kaip savivaldybėms bandyti išpirkti sklypus. Bet ne jų jėgoms tą padaryti. Tai turi būti valstybės sprendimai“, – sako vicemeras.

Pasak jo, projektui būtinas ypatingos valstybinės svarbos statusas, o žemė būtų superkama valstybės reikmėms panašiai, kaip tai daroma „Rail Baltica“ trasai.

Tam reikalingas Seimo sprendimas.

„Dirbama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, per kurią ir keliaus sprendimai į Seimą. Rudenį Seimo darbotvarkėje jau yra numatyti dalykai, kurie leis atsirasti šitai Panevėžio regiono LEZ“, – patvirtino M. Kulbokas.

Panevėžio miesto ir rajono „santuoka“

Vienu svarbiausių būsimojo Panevėžio regiono LEZ projekto laimėjimų R. Račkauskas įvardija miesto ir rajono savivaldybių susitarimą veikti kartu.

Idėja pradėta brandinti prieš penkerius metus, tačiau tik 2023-iaisiais abi savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendros investicinės teritorijos vystymo.

„Didžiausia sėkme laikau atsiradusį labai gerą santykį su kaimynais – rajono Savivaldybe, kuri patikėjo ta idėja“, – sako R. Račkauskas.

Vicemero teigimu, būtent „Rail Balticos“ vėžė, kuri drieksis per Panevėžio rajoną, tapo impulsu galvoti apie daug didesnį ekonominį projektą nei dabartinė Panevėžio LEZ.

„Panevėžys yra turėjęs ne vieną potencialų investuotoją, kuriam viskas tiko, bet Panevėžio LEZ belikę jiems per maži sklypeliai. Įvertinę būsimos infrastruktūros ties Gustonimis, kur kartu su „Rail Baltica“ atsiras depas, krovinių terminalas, regioninė stotis, galimybes, matėme didžiulį tos teritorijos potencialą“, – pripažino vicemeras.

Kamuoliukas Vilniaus rankose

Pasak R. Račkausko, šiandien ne visi įsivaizduoja galimybes, kurias Panevėžio regionui turėtų atnešti „Rail Baltica“ ir rajone planuojama abiejų savivaldybių bendra kelių šimtų hektarų pramonės zona.

Būsimąją Panevėžio regiono LEZ miesto vicemeras įvardija kaip projektą, turintį didžiausią potencialą per visus nepriklausomybės dešimtmečius.

„Ir dėl jo turime kovoti. Matome, kad jau praėjo 5 metai, bet apčiuopiamo rezultato vis dar nematyti. Laukia nelengvas kelias. Miesto ir rajono savivaldybės pirminius darbus jau yra pasidariusios – investicinis projektas su stipriu ekonominiu pagrindimu jau parengtas. Dabar kamuoliukas – Vilniaus rankose“, – sako R. Račkauskas.

CITATA:

nuotr.

The post „Rail Balticos“ šešėlyje – milijardinis Panevėžio šansas appeared first on Kauno savaitė.

Tokios nuomonės laikosi 79 proc. lietuvių, rodo bendrovės „Spinter Research“ atlikta šalies gyventojų apklausa.

Prieš metus projektą kaip reikalingą įvardijo 77 proc. apklaustųjų, o skeptiškai jo atžvilgiu nusiteikusių gyventojų, kaip ir pernai, tėra 6 proc.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų (58 proc.) teigia, kad projektas pagyvins turizmo sektorių, dėl jo pagerės susisiekimas su Europa. Dar 50 proc. respondentų mano, kad įgyvendinus projektą pagerės ir padidės krovinių gabenimas per Lietuvą. Dėl geresnės krovinių gabenimo veiklos teigiamai nusiteikusių gyventojų skaičius paaugo 4 proc. punktais.

Per metus dukart padaugėjo ir manančių, kad „Rail Baltica“ pagerins karinį mobilumą ir Lietuvos saugumą. Šiuo metu taip mano kas penktas šalies gyventojas (21 proc.), kai prieš metus tokių buvo tik kas dešimtas.

„Atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai įžvelgia judumo ir karinio mobilumo stiprinimo svarbą, strateginę naudą. Gyventojai vertina „Rail Baltica“ ekonominį ir infrastruktūrinį potencialą bei domisi, kokios svarbos ir masto šis projektas yra. Moderni infrastruktūra atveria naujas galimybes daugelio verslo sektorių plėtrai – nuo turizmo iki prekybos skatinimo, efektyvesnio krovinių logistikos organizavimo. Projektas yra būtinas stiprinant Lietuvos vaidmenį regioninėje bei Europos transporto sistemoje“, – pranešime cituojamas „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinančios įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

Anot apklausos, 77 proc. respondentų nurodė, kad „Rail Baltica“ padės užtikrinti greitesnį ir patogesnį nei dabar regioninį bei tarptautinį susisiekimą traukiniais, o 49 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad įgyvendinus projektą jie patys dažniau naudotųsi geležinkelių transportu.

Taip pat padaugėjo respondentų (taip mano 40 proc. apklaustųjų) iš visų „Rail Baltica“ teikiamų naudų kaip svarbiausią naudą išskiriančių ekonominę. 24 proc. vertino socialinę naudą, 54 proc. šalies gyventojų projekto naudą tikisi pajusti asmeniškai.

Trys iš keturių (76 proc.) apklaustųjų mano, kad „Rail Baltica“ prisideda prie Lietuvos, kaip modernios valstybės, įvaizdžio gerinimo.

„Spinter Research“ tyrimą atliko 2024 metų pabaigoje, jo metu apklausta 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

Anksčiau planuota pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą užbaigti 2025 metais, dabar jo įgyvendinimas perkeltas į 2030 metus, o vėžės eksploatavimo pradžia nusikelia į 2031 metus.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post 8 iš 10 gyventojų „Rail Baltica“ laiko Lietuvai reikalingu projektu appeared first on Kauno savaitė.