Joks kitas vazoninis augalas nesimbolizuoja švenčių taip, kaip raudonlapės puansetijos.

Dar neseniai, XX amžiaus viduryje, savo gimtinėje Meksikoje puošniausiosios karpažolės – tai botaninis jų pavadinimas – buvo auginamos kaip paprastos gėlės, nors iš tiesų yra kažkas tarpinio tarp krūmo ir liauno medelio.

Puansetijos paprastai žydi gruodį – dėl to dar vadinamos Kalėdų žvaigždėmis. Bet ne todėl jų auginimas mūsų kraštuose dažniausiai apsiriboja šventiniu laikotarpiu: išsaugoti šių gėlių grožį ilgiau mažai kam pavyksta, retas ir bando.

Iš tikrųjų visai nebūtina atsisveikinti su gražiosiomis meksikietėmis vos tik šventės praeina. Sudarius palankias sąlygas ir tinkamai prižiūrint, puansetijos žiedais gali džiuginti nuo 6 savaičių iki 2 mėnesių. Dar daugiau: net nenumanome, kad jos yra skinamos gėlės ir pamerktos vazoje laikosi labai ilgai – irgi net kelias savaites.

Anaiptol ne trumpalaikė puošmena

Raudona, žinoma, klasikinė paunsetijų spalva, tačiau jau labai seniai nebe vienintelė. Dabar šių kalėdinių gėlių dekoratyvumas viršija net išrankiausiųjų lūkesčius: puansetiją galima įsigyti rožinę, baltą arba geltoną, violetinę. Net taškuotą ar dėmėtą.

Pamačius tokį grožį, nesusigundyti labai sunku. Bet dar sunkiau stebėti, kaip namo parsineštos būsimos Kalėdų puošmenos ima akyse nykti nė šventinių dienų nesulaukusios.

Kodėl taip nutinka?

Tikėtina dėl to, kad kai rinkotės parduotuvėje puansetiją, ji atrodė dailiai, bet jau nebebuvo geriausios formos.

Pasak augintojų, idealiomis sąlygomis puansetijos gali žydėti ir mėnesį, ir du – taigi iki sausio pabaigos, jei mažiau pasiseks – vidurio. Bet kad tokią gėlę nusipirktum, reikia žinoti, į ką būtinai atkreipti dėmesį renkantis. O visų svarbiausia – išmanyti, iš kokių dalių susideda šis, atrodo, labai paprastas augalas.

Įsižiūrėkite į žiedus

Rankantis puansetiją, bene svarbiausias žingsnis yra gerai apžiūrėti jos žiedus. Ir čia būtina pabrėžti žodį „žiedai“.

Kaip jau turbūt žinote, pati spalvingiausia ir labiausiai akį traukianti puansetijų dalis, atrodanti kaip milžiniški žiedlapiai, iš tikrųjų yra pakitę lapai, botaniškai vadinami pažiedėmis. Jie netgi atrodo labiau kaip lapai nei kaip žiedlapiai.

Bet mažyčių gumbelių sankaupa tų raudonų ir kitokių atspalvių pažiedžių centre yra tai, kaip puansetijos žydi.

Tokios unikalios žiedų struktūros vadinamos ciančiais (lot. „cyathia“) ir yra būdingos karpažolinių šeimos augalams.

Ciančiai gali būti žali arba gelsvai žali, bet kai perkate puansetiją, jie turėtų būti visiškai užsidarę, kad dar nesimatytų ryškiai geltonos spalvos.

Jei žiedai jau prasiskleidę, turi spalvą arba barsto žiedadulkių miltelius, galite neabejoti – puansetijos žydėjimo, taigi ir dekoratyvumo, laikotarpis jau įpusėjo.

Jeigu žiedai sudžiūvę arba krenta (tuo nereikėtų stebėtis žinant, jog į mūsų parduotuves vazonai su puošniausiomis karpažolėmis pradeda pamažu plūsti jau lapkričio pabaigoje), augalas nėra šviežias ir parneštas namo ilgai nedžiugins.

Specialistai primygtinai pataria ieškoti augalų, tarp kurių spalvingų lapų susitelkę smulkučiai žiedeliai dar nė nesiruošia skleistis ir yra žalsvi. Prasiskleisdami jie pagelsta, vadinasi, kitokia spalva nei žalia išduoda, kad augalas žydi jau kurį laiką, todėl jūsų namuose išsilaikys trumpiau nei galėtų.

Tuo labiau venkite puansetijų, kurios jau barsto žiedadulkes – toks augalas yra peržydėjęs.

Patikrinkite pažiedes ir lapus

Šventes galinti išgyventi puansetija atrodys šviežia ir gyvybinga, o ne suglebusi ar pavytusi.

Lapai turi būti tamsiai žali, ne pageltę ar dar blogiau – krentantys (tas rodo, kad augalas patiria stresą).

Dažniausiai puansetijos, kaip ir daugybė kitų gėlių, parduodamos apsauginėse celofano „rankovėse“. Žvilgtelėkite į jų vidų arba išvis nuimkite, kad pamatytumėte, kaip atrodo apatinė augalo dalis.

Jeigu apatiniai lapai pageltę ar nukritę, tokio augalo nesirinkite. Parnešę namo galite gausiai laistyti, bet iki švenčių lapai vis tiek neataugs ir puansetijos išvaizda tikrai nepagerės.

Pirštu patikrinkite žemę

Jei substratas vazonėlyje visiškai išdžiūvęs, augalas patiria didelį stresą.

Puošniausiosios karpažolės mėgsta nedidelę, bet nuolatinę drėgmę. Ir priešingai nei daugelio pamėgtos vėzdūnės, kurios palaistytos greitai atsitiesia, sykį nuvytusi puansetija lengvai neatsigaus. Verčiau iškart ieškokite kitos.

Įvertinkite bendrą būklę

Pasitikėkite savo nuojauta. Jeigu atrodo, kad puansetijai kažkas ne taip, ji nėra gyvybinga, nepirkite – tik paleisite pinigus vėjais. Nes šventiniu laikotarpiu augalo būklė išliks tokia, kokia yra perkant. Jeigu jis jau dabar atrodo paveiktas streso, po kelionės iki namų ir bandymų juose adaptuotis puansetijos būklė tikrai nepagerės.

Jokių vabaliukų!

Savaime suprantama, kad negalima pirkti augalo, ant kurio stiebų, lapų ar pažiedžių matyti kokių nors vabzdžių. Tad nepatingėkite kruopščiai apžiūrėti. Juolab kad puansetijos jautrios baltasparniams, miltuotiesiems skydamariams, voratinklinėms erkutėms.

Kuo greičiau namo

Įsigiję puansetiją, pradėkite ja rūpintis dar neišėję iš parduotuvės – be priedangos neneškite į lauką. Ypač tada, jei oro temperatūra žemesnė nei 4,5 laipsnio.

Gabenti puansetiją celofaninėje „rankovėje“ dar pusė bėdos, bet visai be nieko – neleistina.

Kaip ir ilgam palikti vazonėlį su gėle šaltame automobilyje.

Puansetijos – subtropikų gyventojos, todėl į staigų temperatūros kritimą reaguos dramatiškai. Juk šaltis – tai stresas, o jis trumpina augalų gyvenimą.

Taip pat jokiu būdu nepraleiskite karantino. Pastatykite puansetiją atokiau nuo kitų kambarinių augalų, kol nežinote, kokie kenkėjai zuikiais atvyko kartu su naujoke. Geriau pasisaugoti nei užkrėsti visą namų oranžeriją.

Duokite laisvės ir šviesos

Sėkmingai pargabenę puansetiją į namus iškart pašalinkite „rankovę“ ar kitą vazonėlio dangą, jei tokia yra, – apsaugos labai reikalingos transportuojant gėles, tačiau ilgainiui gali pradėti trukdyti drenažui.

Persodinti puansetijos tikrai nebūtina, užteks įdėti ją į dekoratyvų vazonėlį – jei norite.

Kad gėlė ilgai žydėtų, iškart parūpinkite jai labai šviesią vietą namuose. Puansetijos iš prigimties labai tokią mėgsta ir puikiai toleruoja saulėkaitą.

Kita vertus, jeigu pirkote puansetiją išskirtinai kaip šventinę puošmeną, statyti ją galite bet kur, kur reikia, – kad ir tamsiausiame kampe. Skirtingai nei augusios natūralioje gamtoje, šiltnamio gėlės pratusios prie netiesioginių saulės spindulių ir net tokiomis sąlygomis didelio streso nepatirs. Tik, turėkite omenyje, gyvens šiek tiek trumpiau.

Be to, trūkstant šviesos puošniausiosios karpažolės negražiai ištįsta.

Mėgsta šilumą – ne karštį

Rūpindamiesi puansetijomis visada prisiminkite, iš kur jos kilusios. Taigi, nepaisant to, kad šios gėlės lepios, jei tik patalpoje bus apie 13 laipsnių, nieko blogo nenutiks, bet 18–21 laipsnio temperatūra joms kur kas labiau patiks.

Didesnio karščio puansetijoms tikrai nereikia!

Vandens – nei per daug, nei per mažai

Kas dėl laistymo, puansetijos vertina pastovumą ir saiką: žemė vazonėlyje turi būti visada šiek tiek drėgna, bet jokiu būdu negali permirkti.

Užpilkite maždaug po stiklinę vandens kas dvi tris dienas ir vis pakilokite vazonėlį, ar ne per lengvas, – tai kone tiksliausias būdas nustatyti, kada vėl reikės laistyti puansetiją.

Jeigu lėkštelėje po vazonu susikaupia bent kiek vandens, nedelsdami išpilkite.

Pasak specialistų, didžiausia klaida, kurią daro augintojai, – leidžia puansetijoms dienai ar kelioms visiškai išdžiūti. To paprastai pakanka, kad augalas, bandydamas išgelbėti šaknų sistemą, pradėtų mesti lapus.

Prasidėjus tokiam procesui, kelio atgal jau nebėra. Šiais metais jūsų puansetija jau nebeatsigaus. Todėl geriau meskite į kompostą ir pirkite naują.

    Naudinga žinoti

Laikykite puansetijas atokiau nuo naminių gyvūnų. Nors ekspertai sako, kad šio augalo toksiškumas smarkiai perdedamas, į pieną panašios sultys, išsiskiriančios pažeidus puansetijos stiebą ar lapus, gali sudirginti burnos gleivinę ir odą. Tad jeigu jūsų augintinis ir nuris puansetijos gabalėlį, jam gali sutrikti skrandžio veikla, bet nieko blogiau atsitikti neturėtų.
Jeigu vazone auganti puansetija ištįso, numetė apatinius lapus, drąsiai nukirpkite stiebą ir pamerkite į vazą – taip ji dar ilgai jus džiugins.

The post Misija „Kalėdų žvaigždė“ appeared first on Kauno savaitė.

Puansetija ne tik priklauso šiam išskirtiniam būreliui – ji laikoma pagrindiniu žiemos švenčių simboliu.

Puansetijos, kaip turbūt pastebėjote, gana neįprastas augalas. Stebina ne tik ryškia lapija, bet ir savotišku gyvenimo būdu: visą vasarą ilsisi, kad žiemą pasiektų grožio viršūnę.

Kadangi tas nutinka prieš pat Kalėdas, augalas dažniau vadinamas tiesiog Kalėdų žvaigždė, nei puansetija ar moksliniu pavadinimu – puošniausioji karpažolė.

Nors priskiriamos žydinčioms gėlėms, puansetijų žiedai tokie smulkučiai ir neišvaizdūs, kad beveik nepastebimi. Visas jų grožis spalvoti – klasikiniu atveju raudoni – priežiedžiai.

Puansetijoms jau seniai užkariavus kalėdinių puošmenų rinką, be abejonės, spėjote pastebėti, jog tai ne vienintelis galimas atspalvis. Kalėdų žvaigždės gali „šviesti“ ir blyškiai rožine, ir avietine, ir sodriai geltona ar citrinų spalvomis – būna puansetijų net taškuotų.

Kaip išlaikyti gyvą namuose

Ne kiekvienas gėlininkas mėgėjas sutiks, kad puošniausiosios karpažolės tinka ilgalaikiam auginimui. Mat iškart po žiemos švenčių – o nesėkmingiausiais atvejais dar joms neprasidėjus, – jos pradeda vysti ir sparčiai netenka viso dekoratyvumo. Paprastai kartu su visais lapais, kurie tiesiog nukrenta (taip nutinka, jei pakeliui į namus gėlė gauna šalčio ar dar parduotuvėje stovi skersvėjų varstomoje vietoje).

Bet specialistai sako: išmanant Kalėdų žvaigždės priežiūros taisykles, ji gali pragyventi daugybę metų. Ir džiuginti savo grožiu kiekvieną žiemą.

Adaptacija

Į mūsų namus puansetijos patenka jau subrendusios. Ir pirmasis iššūkis, su kuriuo susiduriame, – kaip parsigabenti gėlę iš parduotuvės į namus jos nesušaldžius. Taigi augalą būtina kruopščiai supakuoti. Be akivaizdžių priežasčių, šaltis

puansetijoms pavojingas dar ir tuo, jog parduotuvėje augalai dažniausiai perlaistomi. Žemoje temperatūroje šaknys gali greitai pradėti pūti, tad jei galite, iškart pasirinkite kuo mažiau perlietą vazonėlį. Ir gėlę, kuri atrodo taip, tarsi turėtų neišsiskleidusių pumpurų – tokia džiugins ilgiau.

Parsinešę puansetiją į namus, parinkite jai pačią šviesiausią palangę. Šie augalai nemėgsta pernelyg aukštų temperatūrų ir skersvėjų, komfortiškiausiai jaučiasi, kai patalpoje 15 laipsnių šilumos.

O tada apsišarvuokite kantrybe: prie naujų sąlygų Kalėdų žvaigždė prisitaiko per 3–4 savaites. Visą tą laiką ją galima po truputį laistyti ir retkarčiais net nupurkšti.

Neleiskite žemei vazonėlyje visiškai išdžiūti.

Genėjimas

Kai tik smulkūs gelsvi žiedeliai raudonų – arba kitos spalvos priežiedžių apsuptyje ims vysti, žinosite, kad prasideda puansetijoms taip reikalingas poilsio laikotarpis. Idealiomis sąlygomis taip nutinka vasario–kovo mėnesiais.

Tam, kad augalas vėl sukrautų žiedinius pumpurus kitam sezonui, puansetiją reikia nurėžti maždaug per pusę jos aukščio – likti turėtų vos 3–5 pumpurai. Nugenėję palikite ramybėje 2 mėnesiams. Net nelaistykite.

Persodinimas

Pavasarį puansetiją bus galima persodinti į erdvesnį vazoną.

Reikės derlingos žemės mišinio iš 1 dalies durpių, 1 dalies smėlio, 3 dalių sodo žemės ir 3 dalių humuso.

Nuo tada gėlę bus galima laikyti ir aukštesnėje temperatūroje nei prieš tai.

Pamažu Kalėdų žvaigždė pradės auginti žaliąją masę. Kai jau taps aišku, kurie ūgliai yra patys stipriausi, juos palikite. Kitus galite nugenėti ir pasidauginti.

Persodintą puansetiją laikykite ant palangės, kad ji galėtų mėgautis saulės voniomis. Bet tik rytinėmis valandomis. Kad nenudegtų lapai, kitu dienos metu augalą reikėtų nuo saulėkaitos saugoti.

Laistyti, tręšti, formuoti

Pavasarį ir vegetacijos metu puansetijas reikia laistyti, kai žemė vazonėliuose išdžiūva. Tačiau drėkinti ją geriau palaipsniui, pilant vandenį porcijomis.

Tręšiama Kalėdų žvaigždė kartą per mėnesį pradedant antra savaite po persodinimo. Tiks skystos kompleksinės trąšos (su daug kalio arba biohumuso pagrindu).

Paprastai tręšti nesiliaujama iki rudens, kai pamažu pradeda artintis žydėjimo metas.

Galiausiai, kad puošniausiosios karpažolės atrodytų išties puošniai, visą vegetacijos laikotarpį jas patariama skabyti. Tai padeda kontroliuoti žaliosios masės augimą ir palaikyti gėlės formą.

Trumpinti ūglius, kad tie pernelyg netįstų, galima iki pat rugpjūčio, kai puansetijos pradeda krauti žiedinius pumpurus.

Tiksliai per šventes

Kad puansetijos priežiedžiai spėtų pakeisti savo spalvą žiemos šventėms, būtina sudaryti tam tinkamas sąlygas. Tai yra 9–10 savaičių laikytis griežto režimo, užtikrinančio augalui 15–16 laipsnių temperatūrą naktį ir 20–21 laipsnį dieną bei 14–16 valandų tamsos per parą. Dauguma gėlininkų penktą ar šeštą valandą vakaro tiesiog įdeda vazonėlį į dėžę ar spintelę, o aštuntą–devintą ryto vėl grąžina ant palangės.

     Kas nutiko?

Jeigu laistote puansetiją laiku, bet jos lapai ir priežiedžiai vis tiek vysta, didelė tikimybė, kad augalas susirgo. Dažniausiai šias gėles pažeidžia šaknų puvinys. Tokiu atveju laistyti puansetiją reikėtų dažniau, bet po truputį. Kadangi puvinys – grybelinė liga, paprastai nulemta mineralinių druskų trūkumo, pasiligojusią puansetiją galima nupurkšti fungicidu.

The post Kad Kalėdų žvaigždė klestėtų appeared first on Kauno savaitė.