Šis socialdemokrato Lauryno Šedvydžio vadovaujamas komitetas, beje, jau antrą kartą, pritarė tai numatančioms Darbo kodekso pataisoms. Už jas balsavo 3 komiteto nariai, prieš buvo 2 – liberalas Eugenijus Gentvilas ir konservatorius Matas Maldeikis.

Sulaukęs palankaus komiteto sprendimo, mamadienių ir tėvadienių klausimas vėl sugrįš į plenarinę Seimo salę, kur bus priimti galutiniai, šeimoms aktualūs sprendimai.

Darbo kodekso pataisas parengusios Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės socialdemokratės Jurgitos Šukevičienės teigimu, pritarus jos siūlymui, tėvai galėtų daugiau laiko skirti ne tik mažiems vaikams, bet ir paaugliams. Jos nuomone, tai būtų psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos priemonė.

„Jeigu mes valstybėje kalbame apie demografiją, keliame klausimą dėl psichikos sveikatos, kuri paauglių tarpe nėra gera, jeigu mes kalbame apie priklausomybių prevenciją, galu gale, smurtą mokyklose, tai akivaizdu, kad turėtume stiprinti pagrindinę šių dalykų prevencinę grandį – šeimą“, – trečiadienį Žmogaus teisių komiteto posėdyje sakė J. Šukevičienė.

Tuo metu kritiškai iniciatyvą įvertinusi Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė kvietė politikus įsiklausyti į ekonominius darbdavių argumentus, ant kurių ir guls mamadienių ir tėvadienių išplėtimo kaštai.

„Nėra aiškių duomenų, kaip šiandien praktikoje veikia ta sistema, neturime argumentų, kodėl turime ją plėsti. (…) Daugiavaikis tėvas arba mama darbe dėl mamadienių ir tėvadienių būna 10 proc. mažiau laiko ir tai yra kaštai“, – sakė I. Rizgelė.

Ji priminė komiteto nariams, kad Trišalėje taryboje nebuvo sutarimo šiuo klausimu.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos teisininkė Daiva Macijauskė mano, kad mamadienių ir tėvadienių praplėtimo klausimas yra populistinis, o santykius tarp tėvų ir vaikų norima spręsti darbdavių sąskaita.

„Kaip galėtų būti pagerintas tėvų ir vaikų bendravimas, kai vaikai yra mokyklose? Tėvai ima papildomas dienas savo laisvalaikiui. (…) Mes nesuprantame, kodėl valstybė nori gerinti socialinius santykius tarp vaikų ir tėvų darbdavių sąskaita?“,– klausė ji .

Jeigu būtų visgi nutarta ilginti vaikų amžių, kada tėvams yra suteikiamos papildomos poilsio dienos, D. Macijauskės teigimu, jos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto.

Mamadienių ir tėvadienių praplėtimo klausimas, liberalo Eugenijaus Gentvilo nuomone, yra „neprofesionalios, nenuoširdžios teisėkūros pavyzdys“.

„Tai apsimestinis gerumas, kokia gera šita valdžia. Mieli tėveliai, galėsite nedirbti, kai jūsų vaikai bus mokyklose, bet turėsite mamadienius ar tėvadienius. Galėsite eiti į parduotuves, galėsite eiti meškerioti, kai vaikučiai bus mokykloje, o darbdavys už viską apmoka. Gerbiami socialdemokratai, ką jūs darote už svetimus pinigus, už darbdavių pinigus?“, – piktinosi iniciatyvai nepritaręs E. Gentvilas.

Gegužės pradžioje Seimo sprendimu, Darbo kodekso pataisos dėl mamadienių ir tėvadienių praplėtimo, nesulaukusios Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pritarimo, buvo perduotos svarstyti kitam komitetui – Žmogaus teisių.

Šiuo metu teisė į mamadienius arba tėvadienius suteikiama dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų.

The post Mamadienių ir tėvadienių praplėtimas grįžta į Seimą appeared first on Kauno savaitė.

Pušimis apsodintą 62 hektarų miško parko teritoriją, kurioje stovi nemažai apleistų namų, pašiurusių pavėsinių, numatyta kaip reikiant atnaujinti investavus net devynis milijonus eurų.

Tiesa, iniciatyvos atnaujinti parką ėmusis Panevėžio miesto savivaldybė apšiurusių namų netvarkys. Viliamasi, kad jų atnaujinimu susirūpins patys savininkai.

Kviečia pažindintis

Nors Berčiūnų miško parkas nuo Panevėžio nutolęs daugiau nei penkis kilometrus, o nuo miesto jį skiria laukai, jis yra ne rajono, o miesto teritorijoje. Kaip ir ant Sanžilės kanalo, jungiančio Lėvens ir Nevėžio upes, stovinti Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia, primena rekreacinės erdvės sukūrimo atgaivinti Berčiūnų miško parką projektinius pasiūlymus parengusi architektė Regina Savičienė.

Su šiais pasiūlymais susipažinti ir teikti savo rekomendacijas, kaip parką būtų galima padaryti dar patrauklesnį, visuomenė kviečiama iki gegužės 15 dienos.

Tądien numatytas viešas projektinių pasiūlymų aptarimas.

Jeigu jiems bus pritarta, architektė imsis rengti techninį darbo projektą.

„Toks projektas, kuriame numatyta daugybė statybinių detalių, reikalingas rangovui“, – paaiškina R. Savičienė.

Berčiūnus artino prie Panevėžio

Apie tai, kad miesto Savivaldybės administracija planuoja tvarkyti Berčiūnų miško parką, visuomenei buvo pranešta prieš porą metų.

Parengus sąlygas, buvo paskelbtas parko sutvarkymo idėjos konkursas, jam pateikti du pasiūlymai.

Lygiai prieš metus autoritetinga komisija išrinko ir 5 000 eurų premija apdovanojo šio konkurso nugalėtoją – Vilniuje įsikūrusią architektus vienijančią bendrovę „Conceptus group“.

Vilniečiams patikėta parengti ir techninį rekreacinės erdvės sukūrimo – Berčiūnų miško parko atgaivinimo projektą bei prižiūrėti statybos darbus.

„Viliuosi, kad Savivaldybės iniciatyva sutvarkius Berčiūnų miško parką, jame esančių pastatų atnaujinimu imsis rūpintis jų savininkai.“

R. Savičienė

Dabar Berčiūnų miško parko atgaivinimo projektinius pasiūlymus pristato Vilniaus rajone esanti bendrovė „FlexiForma“, su „Conceptus group“ pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį.

„FlexiFormos“ architektė R. Savičienė Berčiūnų miško parką įvardijo kaip vieną didžiausių ne tik Panevėžyje, bet ir šalyje.

„Kurdama parko atgaivinimo projektinius pasiūlymus, patį parką, nors jis ir yra miesto ribose, artinau prie Panevėžio. Tad šalia J. Janonio gatvės, kuri nutiesta iki Berčiūnų miško parko, suprojektavau sporto treniruoklių, o ant pylimo, esančio netoli pėsčiųjų ir dviračių tako į Berčiūnus, sumaniau nusileidimo įrenginį. Juo nuo kalniuko bus galima leistis visais metų laikais“, – kalbėjo architektė.

Griuvenų nelies

R. Savičienė prisipažįsta: ją, kaip, ko gero, daugelį, itin žavi Berčiūnų miško parko pušys, kuriomis ir apaugusi didžioji jo dalis.

Tačiau nemažus plotus užima beverčiai krūmai ir medžiai. Juos suplanuota daugelyje parko vietų šalinti.

Nuo bevertės augmenijos ketinama vaduoti parką kertančią Kurorto gatvę, Nevėžio upės ir Sanžilės kanalo prieigas, kitas vietas. Atlaisvintose erdvėse numatyta įrengti atokvėpio bei apžvalgos aikštelių su suoliukais ir mažąja architektūra. Visi statiniai bus iš natūralių, gamtoje derančių medžiagų – medžio, akmens, rūdinto plieno.

Su Berčiūnų miško parko grožį gožiančiais apleistais, neprižiūrimais statiniais, kai kur sunykusiais iki pamatų, bus sudėtingiau.

„Viliuosi, kad Savivaldybės iniciatyva sutvarkius Berčiūnų miško parką, jame esančių pastatų atnaujinimu imsis rūpintis jų savininkai“, – sako R. Savičienė.

Planas – „išvaduoti“ ir pilkapyną

Architektei viena reikšmingiausių šio miško parko vietų – Berčiūnų pilkapynas, dar vadinamas Švedkapiais. Tai – kultūros paveldo objektas.

Dabar pilkapynas apaugęs beverčiais medžiais, kuriuos, pasak R. Savičienės, įgyvendinant projektą privalu šalinti. Tą padarius, atsivers pilkapyno žemių sampylos, jas juosiantys akmenys.

Tiesa, iki pradedant darbus pilkapyne turi būti atlikti archeologiniai kasinėjimai.

Netoli pilkapyno suprojektuota medinė terasa. Nuo jos bus galima grožėtis loma, besidriekiančia šalia Nevėžio upės.

Ties pietvakariniu pilkapių teritorijos kampu numatyta vieta iš akmenų supiltai, tašytų rąstų suolais apjuostai laužavietei.

Žada dviračių gatvę

Dėmesys projekte skirtas ir maudyklai prie Sanžilės kanalo netoli geležinkelio tilto.

R. Savičienė teigia įvertinusi tai, kad dabar dešiniajame šio kanalo krante, kur – Panevėžio rajonui priklausanti teritorija, jau yra įrengtas paplūdimys. Tvarkant kairįjį Sanžilės kanalo krantą, numatyta ir jame įrengti vietą poilsiui su mediniais gultais, persirengimo kabinomis.

O ten, kur suręsta akmenų užtvanka, architektės sprendimu, būtų pastatytas saugus betono ir granito elementų takas, skirtas pereiti iš vienos Sanžilės kanalo pusės į kitą.

Berčiūnų miško parką kertanti Kurorto gatvė įgyvendinus projektą taptų dviračių gatve. Kad būtų patogi dviratininkams, gatvę tektų paplatinti iki 5,5 m, šalia nutiesti pėsčiųjų taką.

Parko pėsčiųjų takams planuojama sutankintų mineralų danga, o ten, kur vietos žemesnės ir drėgnos, – tiesti medinių lentų takus.

Šalia jų turėtų atsirasti atokvėpio aikštelių su sūpuoklėmis, suolais ir staliukais, skirtais užkandžiauti.

Palei Nevėžio upę numatytas dviračių takas.

Atnaujintą miško parką planuojama apšviesti, strateginėse jo vietose pastatyti tris automatinius WC mazgus.

Parko lankytojams būtų įrengtos ir keturios automobilių stovėjimo aikštelės su informaciniais stendais.

Tikimasi europinių lėšų

R. Savičienė teigė rengusi projektą, kuriam įgyvendinti numatyti 9 mln. eurų. Būtent tiek Panevėžio savivaldybė yra numačiusi investuoti į Berčiūnų miško parko tvarkymą.

Miesto Savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vadovė Lina Bareikienė „Sekundei“ patikslino, kad rekreacinės erdvės sukūrimo atgaivinant Berčiūnų miško parką projektas įtrauktas į Panevėžio regiono plėtros planą. Pasak jos, tai teikia vilčių, kad Centrinė projektų valdymo agentūra (CVPA) skirs ES fondų lėšų šiam projektui įgyvendinti.

Tačiau į agentūrą, L. Bareikienės aiškinimu, kreipiamasi jau turint techninį projektą, kuriam įgyvendinti prašoma lėšų.

The post Didžiausią Panevėžio parką ruošia atgimimui appeared first on Kauno savaitė.

Jis tikina turintis vilties, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti.

„Mažai turėjau vilties kad mano balsas pasieks aukščiau esančius. Visgi mano nevilties šauksmas pažadino tuos nuo kurių ir priklauso, kad šitas biurokratijos džiungles apgenėti“, – šeštadienio vakarą asmeninėje socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje rašė verslininkas.

Jis pabrėžė, jog penktadienį, paskelbus apie stabdomas gamyklos statybos, palaikymą išreiškė ne tik premjerė bet ir prezidentas.

„Sulaukiau LR Prezidento skambučio, išgirdau kad dėl manęs atvyks jo patarėjai sužinoti plačiau apie iškilusias problemas. Skambino Premjerė, (…) pakvietė pirmadienį į ministeriją ir patikino, kad galima surasti kur tuos elektros kabelius pakloti“, – rašė verslininkas.

Anot jo, naujosios Vyriausybės atstovai taip at patikino pasistengsiantys, kad bent dalį projektų pavyktų išgelbėti.

„Skambino būsimi ministrai ir patikino, kad jei ne visą, tai bent dalį projektų norėtų padėti išgelbėti“, – teigė A. Paukštys.

„Nelaidoju vilties, ji miršta paskutinė. Gal ištrauksime bendrom jėgom tą vinį iš projekto karsto. Bent jau iki pusės“, – pridūrė jis.

„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Paukštys penktadienį pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.

„Stabdomos Teltonika THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis.

Pasak A. Paukščio, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) ir nebus sukurta nauja Puslaidininkių Lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms.

Verslininko teigimu, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. „nebeliko vilties“, nepaisant to, kad EIM įmonei žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Taip pat, anot A. Paukščio, per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę.

Anot „Teltonikos vadovo“, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.

Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post A. Paukštys nelaidoja vilties dėl „Teltonikos“ projekto appeared first on Kauno savaitė.

Tai Panevėžio miesto savivaldybės drauge su partneriais iš Liepojos ir Daugpilio vykdomo projekto „Saugūs vandenyje“ dalis, kurio metu ne tik bus pastatyta irklavimo bazė, bet ir į sporto veiklas bus integruojami atskirtį dėl socialinės padėties ar intelekto sutrikimo patiriantys jauni žmonės.

„Džiaugiamės, kad Panevėžio sporto centre jaunuosius sportininkus ugdo bei juos sportinių aukštumų siekti skatina kvalifikuoti treneriai. Šiuo metu kylanti šiuolaikinė irklavimo bazė, kuria naudosis baidarių ir kanojų irkluotojai, manau taps dar viena iš paskatų sportininkams siekti aukštesnių rezultatų. Džiugu, kad bus sudarytos sąlygos sportuoti ir jaunuoliams, turintiems specialiųjų poreikių“, – sako įstaigos direktorius Saulius Raziūnas.

Ant Nevėžio upės kranto adresu Smėlynės g. 2D įsikurs 280 kv. m mūrinis vieno aukšto pastatas, kurį sudarys valčių elingas su remonto ir inventoriaus patalpomis bei administracinės erdvės su rūbinėmis, higienos patalpomis ir trenerių kabinetais, prie upės pakrantėje įrengta prieplauka sportinėms valtims, pertvarkius sklypą bus įrengtos automobilių stovėjimo vietos.

Kita projekto „Saugūs vandenyje“ dalis – jau prasidėję mokymai irklavimo treneriams. Panevėžio sporto centro baidarių ir kanojų irklavimo treneriai Dalia Vaičikonienė, Edita Simonaitytė, Vytautas Vaičikonis ir Pavelas Bespalovas vyko į Daugpilyje organizuojamus bendrus projekte dalyvaujančių Lietuvos ir Latvijos miestų irklavimo trenerių mokymus. Jų  metu buvo dalinamasi teorinėmis žiniomis ir praktine patirtimi, organizuojant sporto pamokas sunkiau besimokantiems specialiųjų poreikių vaikams, kalbėta apie užsiėmimų lauke vedimą žmonėms su intelekto sutrikimais. Susitikimo metu sporto specialistas-fizioterapeutas mokė, kaip taikant diferencijuotą ir individualų požiūrį reikia pritaikyti fizinę veiklą mokiniams su specialiaisiais poreikiais. Siekiant skatinti jaunimo su specialiaisiais poreikiais domėjimąsi baidarių ir kanojų  irklavimo sporto šaka ateityje ketinama parengti jiems pritaikytą ugdymo programą. Jau kitą vasarą miestuose-projekto partneriuose bus organizuojami specialūs saugaus elgesio vandenyje bei irklavimo užsiėmimai šiems

Bendra projekto „Saugūs vandenyje“ vertė sudaro šiek tiek daugiau nei 584 tūkst. Eur, kurių didžioji dalis – apie 80 proc. – Europos regioninės plėtros fondo lėšos. Panevėžiui, kaip pagrindiniam projekto partneriui, skirta per 316 tūkst.

Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, kuri siekia prisidėti prie darnaus socialinio ir ekonominio programos regionų vystymosi, padėdama jiems tapti patrauklia ir konkurencinga vieta gyventi, mokytis, dirbti ir apsilankyti.

The post Panevėžio sporto centro baidarių ir kanojų irklavimo treneriai dalyvauja projektinėje veikloje appeared first on Kauno savaitė.