„Palankesnis scenarijus partijai, kad Gintautas Paluckas, taip nedaugžodžiaujant, elgtųsi pagal Vytenio Povilo Andriukaičio arba Kazio Starkevičiaus scenarijų – atsitrauktų iš viešo gyvenimo, iš politikos, gintų savo garbę, orumą, savo šeimos, žmonos situaciją, apsigintų. Jeigu apsigintų, grįžtų į politinę organizaciją, jis būtų laukiamas. Jeigu nepavyktų, matyt, jo profesinis kelias gal nebebūtų siejamas su politika“, – interviu Eltai teigė M. Sinkevičius.

„Tai toks scenarijus partijai, ir čia turbūt nenustebinsiu nieko pasakydamas, ir to paties Gintauto nenustebinsiu, kad toks jis būtų turbūt palankiausias“, – akcentavo jis.

Tačiau, anot M. Sinkevičiaus, G. Paluckas šioje situacijoje renkasi gintis ir eiti Sauliaus Skvernelio keliu.

„Gintautas Paluckas renkasi Sauliaus Skvernelio kelią. Jis nori gintis, yra įsitikinęs, kad nieko blogo nėra padaręs. Jo vertinimu, tie kaltinimai yra nepagrįsti“, – dėstė LSDP lyderis.

Vis tik, socdemų vedlio teigimu, jei G. Paluckas nuspręstų taip ir nepasitraukti iš aktyvios politikos, jo buvimas socialdemokratų frakcijoje Seime – nieko nekeistų. M. Sinkevičiaus teigimu, net pasitraukęs į Mišrią parlamentarų grupę jis ir toliau būtų minimas kaip buvęs socialdemokratas, ekspremjeras.

„(…) apie Palucką kai būtų rašoma, būtų nagrinėjamos situacijos ir detalės, tiesiog kaip bambagyslė būtų nukirptas jo ryšys su socialdemokratais? Niekas net nebeprisimintų, kad jis buvęs premjeras, socialdemokratas, partijos lyderis? Manau, kad toks frakcijų pakeitimas – man jis neatrodo toks įvaizdžiui ar partijai padedantis veikimas“, – tikino M. Sinkevičius.

– Pradėkime nuo viešojoje erdvėje rezonuojančių aktualijų. Pastaruoju metu kilo diskusijų dėl sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo trūkumo. Matėme ir „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio aštrias reakcijas į šią situaciją Sveikatos reikalų komitete. Kaip ketinate ją spręsti?

–  (…) Pirmą ketvirtį PSDF rinkimas vis tik neviršijo plano ir atsirado 40 milijonų eurų klausimas. Įstaigos atliko daugiau paslaugų nei planuota, už 40 milijonų eurų daugiau, klausimas, kaip jas apmokėti. Sakyčiau, klausimas jau beveik išspręstas, pusiau išspręstas: 20 milijonų eurų bus rasta iš VLK vidinių perskirstymų tarp pozicijų VLK viduje, 20 milijonų eurų klausimas dar liko, bet jis bus išspręstas su Finansų ministerijos ir Sveikatos ministerijos pagalba. Kad ta situacija kaupiasi, kad ta situacija gali būti ne pirmo ketvirčio, bet visų metų, kad gali būti trūkumas daugiau nei 100 milijonų eurų, kuriuos turėsime rasti, buvo žinoma ir buvo iš anksto tam ruošiamasi. Savu laiku ir sveikatos ministrė buvo informavusi, žinojo premjerė ir aš buvau informuotas ir buvome pasakę, kad tą išspręsime neabejotinai ir darykime viską, ką reikia, kad to klausimą neeskaluoti.

Tačiau kai situaciją tiesiog pristatė Sveikatos reikalų komitete ministerijos atstovai, vienas mūsų kolega ten pašėlo ir jis įjungė tokią mužikišką šneką, sakyčiau, visiškai nepadorią. Ir nepadorią ne dėl to, kad kritika ar tonas, bet artikuliacija ir tas žodynas, kuris ten buvo panaudotas – jis visiškai nepriimtas. Vėliau jis atėjo į frakcijos seniūnės kabinetą, atsiprašė, sakė, kad pasikarščiavo, emocionalus ir taip toliau, ir panašiai, bet kiekvienas turime tvarkytis su savo tomis emocijomis. Jeigu emocijų negalima sulaikyti, tai gal yra kokie vaistai ar gydymas, ar pykčio tramdymo kursai, panašu, kad kai kam jų reikia. Aš tikrai nenoriu toleruoti ir netoleruosiu, jau kartą sakiau, kad mano komandos narių, mano ministrų, mano komandos ministerijose politinės niekas čia nei pravardžiuos, nei siuntinės. Jeigu žmogus negali kalbėti dalykiškai, politiškai korektiškai, tebūnie ir aštriai, tada prašysime, kad „Nemuno aušros“ frakcija, kol mes su jais koalicijoje, siūlytų kitus žmones, su kuriais mes galime kalbėtis, arba tegul keičia komitetą, gal ne į tą komitetą papuolė, gal reikia ramesnio komiteto ieškoti, jeigu kažkas nėra gerai. Tai tas mane papiktino, situacija buvo žinoma, ji buvo sprendžiama, bet kai kas iššoko, padraskė marškinius, pasiplėšė ir dabar gal susidarys kai kam įspūdis, kad dėl jo išsišokimo mes tą situaciją sprendžiame, tai iš tikrųjų ją jau sprendėme ir tai buvo nagrinėjama ilgą laiką. Tai tas tikrai gerokai suerzino ir frakcijos vadovę, ir mane asmeniškai. Su ponu Žemaitaičiu ta kelionė per kadenciją yra kaip ta kelionė per kopas – niekada nežinai, ko laukti, ir tas labai vargina ir neprideda emocinio pozityvaus tonuso.

– Ponas Žemaitaitis ne kartą yra ir kažkaip aštriau sureagavęs, ir socialdemokratus kritikavęs, tačiau iš jūsų reakcijos suprantu, kad šį kartą to atsiprašymo gali nepakakti?

– Mes jau tiek visko turėjome, kad tų konfliktų stora knyga. Aišku, kad visko būna ir visuose santykiuose, net ir šeimos santykiuose, tų konfliktų būna, gal ir apsižodžiavimų, pykčių, durų patrankymo, bet mane piktina tai, kad žmonės nedaro išvadų. Man pasakojo mūsų frakcijos seniūnė, kaip jis atsiprašė, kad jis buvo nuoširdus, jis papasakojo, supratau, kad jis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl to dalyko. Bet mes politikoje esame, tai ne kažkoks emocijų ir šou demonstravimas. (…) Gal spalvingesnė ta politika būna, bet nereikia peržengti tam tikrų ribų, padorumo, žmogiškumo, tokio tarpasmeninio santykio. Reikia gerbti žmogų, net jeigu su juo ir nesutinki. Aš daug žmonių pažįstu, kurie su manimi nesutinka, man turi kritikos, bet aš jų gi nei tujinu, nei siuntinėju, nei kažkaip iš jų tyčiojuosi. Tai man tas dar vienas elementas, kuris, manau, kad erzina. Mes jo klausėme pastoviai po tų situacijų, net ir kai jis atsiprašo: iki to kito karto ar kaip. Tai (atsako, kad – ELTA) stengsimės, darysime, bet, matyt, žmogus labai emocionalus ir tas, manau, kad jam kenkia, o gal kenkia tik mums, kaip ramesniems koalicijos partneriams.

– Prie koalicijos klausimo grįšime vėliau. Pone Sinkevičiau, praėjo savaitė po to, kai tapote jau ne laikinuoju, o nuolatiniu socialdemokratų partijos vadovu. Kokie bus esminiai prioritetai iki 2029 m.?

– Aš manau, kad visi šioje neramioje geopolitinėje, ekonominėje situacijoje, kurioje daug triukšmo, daug neapibrėžtumo, norisi žmonėms ramesnio laiko. Kad nebūtų tiek daug fono, globalių įvykių, ekonominio neapibrėžtumo, žmogui tiesiog norisi saugumo ir mažiau chaoso aplinkoje. (…) gali būti, kad politinis elitas fokusuojasi ne visai ten, kur visuomenei reikėtų. Ką aš turiu omeny, kad yra, aišku, tas toks chaosas, nuolatinis oponavimas, kažkokie konfliktai, situacijos ir galbūt stumdymasis koalicijoje, koalicijos su opozicija, kažkokie galios žaidimėliai, vadinkim taip. Bet akivaizdu, kad žmonėms rūpi dar ir tie paprasti buitiniai gyvenimo dalykai: kainos, ekonominės perspektyvos, sveikatos prieinamumas, kas metai iš metų lieka tarp pagrindinių problemų, taip lieka korupcija, neskaidrumas, ypač paskutiniųjų politinių skandalų, palietusių lyderius ir atstovus net ne vienos partijos. Prie tų temų reikia ir grįžti.

Mūsų visą laiką istoriškai trys banginiai buvo socialinė politika, švietimo politika, sveikatos politika, taip pat ir visos kitos politikos, ir kultūra, ir ekonomika svarbios, bet socialdemokratams turbūt svarbiausios šitos sritys, kurios ir liečia, beje, didžiausią turbūt kiekį mūsų, mūsų visuomenės (…).

Mes dar vieną iššūkį ėmėme, kuris visuotinai žinomas, beje, tik recepto jam nerandame – demografinė tematika…

– Panašu, kad receptą jau radote, ministrė Zailskienė sakė, kad svarstoma organizuoti akcija, kur žmonės galėtų susipažinti ir pašokti.

– Galėsime daryti tas vakaruškas ir gegužines. Gal mūsų tėvai, mūsų seneliai jas puikiai prisimena, gal dalis ir susipažino savo šokiuose ir gegužinėse. Ir aš, beje, susipažinau su savo žmona šokiuose ir nieko čia blogo. Bet nežinau, ar čia daugiau gal klegesys ir šiaip idėja tiesiog tokia. Bet faktas yra faktas, kad turime susiimti ir kažką daryti, nes 17,5 tūkst. kūdikių, tai supraskime, kas laukia, kai tie kūdikiai ūgtels, tie kūdikiai ateis į lopšelius-darželius. Kūdikių skaičius ir mūsų įstaigų skaičius, kai įstaigų mes turim 40 tūkst., tik pusė to skaičiaus, tai ką darysime su lopšeliais-darželiais? Vaikai ūgtels, toliau ateis į mokyklas, gimnazijas, progimnazijas, mūsų sistema švietimo, pagrindinio ugdymo sukonstruota irgi 30–40 tūkst. vaikų. Tai mes tas įstaigas, ką uždarysime, parduosime, likviduosime? (…)

Mūsų kolegos sako, reikia atnaujinti tą partinį susitarimą dėl saugumo ir gynybos. Gerai, galime. Čia yra įprastai konservatorių iniciatyva, kad susitarkime. Tačiau susitarkime, ką mes darome su egzistencine valstybine, politine situacija dėl demografijos.

– Šiuo klausimu irgi reikėtų susitarimo tarp partijų?

– Aš manau, kad reikės prie to sėsti ir tartis. Tų iniciatyvų bus: prezidentas siūlys priemones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlys, ir partijos pasiūlys. Tų priemonių tiek ir tiek yra: ir išmokos, ir vaiko priežiūros pinigai, ir lubos keliamos. Tačiau situacija tai radikaliai, esmingai nesikeičia. O čia yra fundamentali, valstybės egzistencinė tema. (…)

– Tam, kad pavyktų įgyvendinti įvairias iniciatyvas, reikia ir visuomenės palaikymo. Vis tik, pastaruoju metu Socialdemokratų partija sulaukia nemažai kritikos visuomenėje. Pats buvote sakęs, kad partijai šiuo metu kenkia ir dabartinė Gintauto Palucko situacija. Manote, kad ji atsilieps artėjančiuose rinkimuose?

– Vienas jūsų kolega man priminė tokią frazę, nepacituosiu tiksliai, bet panašiai ten taip buvo pasakyta, kad mūsų rinkėjai mums viską atleis, o jeigu neatleis, tai gal pamirš. Bet aš taip negalvoju, aš manau, kad tikėtis, kad pamirš arba atleis – tai čia ne tas veikimo modelis šių laikų politikų. Manau, kad nedings nei reportažai, nei socialiniuose tinkluose memai ir visokios istorijos. Akivaizdu, kad per ilgą laiką įvairaus triukšmo žmogus, vienok, pripranta prie triukšmo (…). Per ilgą laiką, jeigu tas krūvis nuolatinis yra neigiamas: protestai, skandalai, žmonių galvose, rinkėjų galvose, susidaro tam tikras ilgalaikis ir sunkiai pakeičiamas įvaizdis valdžios, kuris vėliau, jau kokią tu kampaniją bedarysi – jis sunkiai pakeičiamas. Nemenkas iššūkis šia prasme, kad mes, kaip politinė bendruomenė, gebame, bandome visas situacijas valdyti.

Taip, Paluckas pasitraukė, taip, matėte, akivaizdu, kiek buvo spekuliacijų, ar ne iš tos pačios opozicijos, socialdemokratai susitarė ten po stalu, Palucką gins, nebalsuos, pabėgs, mes teisinomės. Lygtais kažkas kuria net dirbtinai dalykus. Niekada nebuvo jokio gelbėjimo plano. Kažkas pasakė: mes girdėjome, socialdemokratai tarėsi, jie derinasi su Žemaitaičiu, jie bandys išsukti Palucką. Sakiau, ne, to nėra, bet eteris jau užkurtas. Vėliau prabalsavome, visi nusiramino ir, manau, kad atsiras dabar tokių, kur sakys: tai mes, kadangi kalbėjome iš anksto, tai užkardėme socdemų planus, jie tą planą turėjo, o mes iš tikrųjų užbėgome ir juos pastatėme į vietą.

Ta politika, kuri kartais kuriama visokiomis insinuacijomis – man ji nepatinka, bet aš to pakeisti negaliu. Aš bandau savo komandą nuraminti emociškai ir pasakyti, kad mes koncentruokimės ne tik į šurmulį, ne tik į triukšmą, bet į darbus. Skandalų ir situacijų buvo ir bus, greičiausiai jų dar bus ir ateityje, to negalime išsižadėti. Aišku, kad ir Palucko situacija mums kenkia. Situacija nuo pernai vasaros eskalavosi, ji vis dar tebekenkia. Manau, kad ji žalą padarė tuo metu labai didelę, dabar žmonės apsipranta ir visuomenė apsipranta. Visi Palucko situacijoje jau turi savo nuomonę ir ar jis vėl nušviečiamas daugiau ar mažiau – kažin, ar tas smūgis yra dar didėjantis. Tas smūgis jau sugertas. (…)

– Galbūt nuo tos galimos papildomos reputacinės žalos išties apsaugotų, jeigu G. Paluckas atsitrauktų ir iš frakcijos Seime? Panašiai ir prezidentas kalbėjo, kad sprendimai iš socialdemokratų šiuo klausimu turėtų būti principingesni. Kodėl jų nėra, ar nematote tam pagrindo, ar bijote išprašyti jį iš frakcijos?

– Mano pozicija buvo ir kalbantis su Gintautu, kad matyčiau du scenarijus. Palankesnis scenarijus partijai, kad Gintautas Paluckas, taip nedaugžodžiaujant, elgtųsi pagal Vytenio Povilo Andriukaičio arba Kazio Starkevičiaus scenarijų – atsitrauktų iš viešo gyvenimo, iš politikos, gintų savo garbę, orumą, savo šeimos, žmonos situaciją, apsigintų. Jeigu apsigintų, grįžtų į politinę organizaciją, jis būtų laukiamas. Jeigu nepavyktų, matyt, jo profesinis kelias gal nebebūtų siejamas su politika. Tai toks scenarijus partijai, ir čia turbūt nenustebinsiu nieko pasakydamas, ir to paties Gintauto nenustebinsiu, kad toks jis būtų turbūt palankiausias.

Dabar kitas scenarijus, kad Mindaugas Sinkevičius, taip pat kaip Virginijus Sinkevičius, pasako, kad Paluckas mūsų frakcijoje nepageidaujamas, o ką tas frakcijų pakeitimas labai reikšmingai pakeis?

– Jis nebebūtų po Socialdemokratų vardu jokiais formatais.

– Jis susistabdė narystę, nebėra partijos atstovas. Na, taip, nebūtų mūsų frakcijos narys, frakcija vienu nariu sumažėtų, jis pereitų turbūt į Mišrią grupę. Tačiau apie Palucką kai būtų rašoma, būtų nagrinėjamos situacijos ir detalės, tiesiog kaip bambagyslė būtų nukirptas jo ryšys su socialdemokratais? Niekas net nebeprisimintų, kad jis buvęs premjeras, socialdemokratas, partijos lyderis? Manau, kad toks frakcijų pakeitimas – man jis neatrodo toks įvaizdžiui ar partijai padedantis veikimas. Aš galvoju, kad arba atsitrauki pilnai, arba giniesi ir lieki pilnai.

Suniveliuojant į paprastą retoriką, yra du scenarijai: Kazio Starkevičiaus arba Sauliaus Skvernelio. Gintautas Paluckas renkasi Sauliaus Skvernelio kelią. Jis nori gintis, yra įsitikinęs, kad nieko blogo nėra padaręs. Jo vertinimu, tie kaltinimai yra nepagrįsti. Tik Gintautas Paluckas geriausiai žino tą situaciją, gal ir tyrėjai, bet mes jos nežinome taip nuodugniai. Mes linkę pasitikėti savo bendruomenės nariu, tikėti ir linkėti, kad jis savo poziciją apgintų teisiniu keliu. Neišeina kažkaip vyti lauk. Nežinau, kaip čia įsivaizduoja politiniai oponentai ir patarinėjantys, kaip tas galėtų vykti. Jis yra Seimo narys, išrinktas, gavęs mandatą, kol kas nusprendęs likti ir darbuotis Seime.

– Grįžkime prie temos apie valdančiąją koaliciją. Jūs žadate šį klausimą išspręsti per mėnesį, kodėl išvis to mėnesio reikia?

– Logika buvo tokia, kad turėjome suvažiavimą, jis buvo šventinis. Nenorėjome padaryti jo kažkokio labai komplikuoto, sprendžiančio renginio, o daugiau šventinį, prisimenant istoriją, pagerbiant mūsų partinius veteranus, suteikiant garbės narių, garbės pirmininkės vardus. (…) Aš ir sakiau tada, kad reikia suformuoti naują komandą, tai komanda jau yra, pastovus pirmininkas, yra pavaduotojai, atsinaujino komanda, galvoju, kad tą procesą dabar turėsime ir pabaigti. (…) Bandome deeskaluoti koalicijos temą kaip nedominuojančią ir gal visuomenės lūkesčių labiausiai nepritraukiančią, bet pritraukiančia gal politikos veikėjų dėmesį ir iš to komunikacija visuomenei. Kažkas taip labai lengvabūdiškai tą situaciją mato, bet tas klausimas, jis nėra toks paprastas. Kaip aš sakau, tai yra lygtis su daugiau nežinomųjų, jeigu viskas būtų žinoma, aišku, tai tą lygtį galima būtų duot spręsti ir penktokui, bet nežinomųjų daug yra, yra prielaidų tam tikrų…

(…)

– Štai Juozas Olekas teigia, kad kol sprendimai yra priimami, keisti koalicijos nėra būtinybės. Nors ir aiškiai neatsakydama, panašiai leido suprasti ir premjerė Inga Ruginienė, jos teigimu šis klausimas nėra pats svarbiausias ir buvo užsižaista. LSDP šiuo klausimu užsižaidė?

– Padarysime tą iki vasaros. Manau, kad reikėtų kažkaip tą klausimą užbaigti, turėsime gražų sąskrydį ir reikėtų pabaigti. Bet tas klausimas mums irgi pabodo. Mes nuo jo kaip ir nebėgame, mes nesakome, kad viskas idealu, nesakome, kad kitu formatu bus idealu. Bet sutinku su ta pozicija, kad reikia tą klausimą pabaigti. Kaip ir sutinku su pozicija šalies pareigūnų ar Seimo pirmininko, ar premjerės – jie vertina per tokį praktinį koalicijos veikimą. Sako, žiūrėkite, koalicija yra? Yra. Balsų priimti sprendimus Seime užtenka? Užtenka. Okay, yra išimčių, Kapčiamiestis, dar kas nors, bet iš principo darbas vyksta. Mašina, tikrai ne buldozeris, politinė mašina važiuoja. Taip, nekaip atrodo, taip, parūdijus, gal keistoka, gal vairuotojai vairuoja pasikeisdami – bet ji važiuoja, ji nesustoja, variklis neužkalė, kuras nesibaigė. Ji juda politinio proceso greitkeliais. Kai kas sako, kad gerai, turime, ką turime, bet turime veikiantį daiktą. Ar dėl to, kad jis negražus, parūdijęs, senamadiškas, atstumiantis savo įspūdžiu, kai jį pamatai – ar jis tikrai jau utilizuotinas? Čia yra daug tokių pamąstymų, kurie įvairiais formatais vyksta. Tas diskusijas turime pabaigti. O nuomonės tikrai nėra, kad būtų vienareikšmiai aiškios. Jeigu būtų aišku, jeigu jau būčiau turėjęs atsakymą, kaip mums tinkamiausia pasielgti – gegužės 1 d. būčiau tą pasakęs.

Pakeliui dar yra dalykų. Jei neklystu, gegužės 20 dieną yra Apeliaciniame teisme baigiamosios kalbos vieno iš partijos lyderių, po baigiamųjų kalbų yra tam tikras laiko tarpas, bet tada jau būna ir sprendimas. Tai irgi tam tikras niuansus, jų yra ir daugiau. (…)

– Prezidentas pasakė, kad koalicijoje yra bardakas, kuris neturėtų tęstis amžinai ir svarstė, kad socialdemokratų kantrybės taurė yra skylėta. Jūs pats minėjote, kad ponas Žemaitaitis dėl pasisakymų Sveikatos reikalų komitete atsiprašė Orintos Leiputės, kažkada anksčiau socialdemokratai buvo pasisakę, kad nepritaria tam tikriems R. Žemaitaičio pasisakymams, dabar pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neapykantos kurstymo. Kiek dar tilptų lašų jūsų kantrybės taurėje?

– Oi, jūs mane provokuojate sudėtingiems klausimams. Aš, greičiausiai, pabėgsiu nuo atsakymo trumpam pasiimdamas tam tikrą pauzę. Prie tos temos grįšime ir pasakysime verdiktą. Ne teismo, ne kažkokį, bet politinį verdiktą. Mėnesį dar pasiimame ir pasakysime. Dabar kapsi, kapsi, kapsi, tos retorikos matome. Nuėjome į šokių tematiką, kai ekscelencija pasakė „bardakas“, man kažkaip asociacija su klubu „Bardaku“, tada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo šokius, kad vaikų gautųsi – tai norėčiau tikėti, kad per tą laiką, kurį mes pasiėmėme sprendimui priimti, kad finale mes turėsime ne pasirodymą „šokiai su kardais“. Tikiuosi, kad to nebus.

Jeigu reikės padaryti reshuffle (liet. pertvarkymą“) – padarysime. Jeigu bus konstatuota, kad tai yra mūsų našta, karma ir tokia buvimo politikoje kaina ir reikia ją mokėti, nes reikia įgyvendinti programą, įsipareigojimus, koncentruotis į veiklą, o ne į įvaizdį ir santykius tarpasmenybinius – bus konstatuota taip.

– Tęsiant šokių tematiką, tai jau ne pirmas prezidento raginimas imtis ryžtingesnių sprendimų dėl koalicijos, tačiau kol kas niekas nesikeičia. Prieš prezidento rinkimus matėme bendrą LSDP ir G. Nausėdos šokį, tačiau dabar atrodo, kad linguojate skirtingais ritmais. Prezidentūra dviejų sakinių atsakymu užkirto kelią pasvarstymams apie galimą I. Ruginienės atstovavimą Europos vadovų taryboje, neišklausote šalies vadovo raginimų dėl G. Palucko ar koalicijos. Kaip vertinti socialdemokratų santykį su prezidentu, ar tikrai yra jaučiamas atšalimas?

– Aš galvoju, kad santykiai išlieka dalykiški, politikai korektiški. Taip, prezidentas išsako savo poziciją vidaus politikos klausimais. Taip, mes kartais išsakome užsienio politikos klausimais, net ir gal neturėdami tam mandatų. Taip, kartais gal atsiranda viena kita įtampa ir matymas, prezidentas, akivaizdu, jau nedviprasmiškai sako, kad ta koalicija neperspektyvi, iššifruokime jo retoriką taip. Manau, kad mes bandome pasakyti neįžeidžiant, kad mes gebame, girdime, ir suprantame ir patys, kad viskas nėra idealu, mums skatinamųjų nereikia, kad mes priimtume sprendimus. Mes tą padarysime patys, be papildomų raginimų. Mes girdime, kas yra sakoma. Bet partijos lyderių ir partijų, laimėjusių rinkimus, atsakomybė yra formuoti, išformuoti, sutverti kažką naujo. Prezidentas dalyvauja tame procese, ypač po rinkimų, jis suteikė tam tikrą mandatą, didžiausią palaikymą gavusiai, laimėjusiai partijai formuoti daugumą ir Vyriausybę. Dabar tas pozicijas mes girdime. Manau, kad santykiai dalykiški, jokia katė, ar nuodegulinė, ar kitokia, tarp mūsų neprabėgo Širinskienė katino pavidalu. Mes tikrai dalykiškai bendraujame, palaikome santykius, girdime. Jeigu leisčiau sau vertinti, ar pakeitė kažkas į tą atšalimą? Manau, kad ne. Galbūt pradžioje po visų rinkimų euforijos buvo daugiau, dabar tiesiog pas visus atsiranda darbinis nuovargis. Norisi būti geriems, matomiems, kažkam dominuoti. Reitingus pasikelti ir mes norime, ir prezidentas, matyt, gal pergyveno. Daug visko yra, bet kad mes konkuruotume, vienas kitą uzurpuotume ar eitume į kokį konfliktą – tikrai ne. Ir kol būsiu partijos pirmininku, tikrai mes su prezidentu, manau, sutarsime ir bent dalykiškai, pagal Konstitucijos raidę bendradarbiausime ir veiksime savo srityse.

– Neseniai pasirodė reitingai, kuriuose matyti, kad žmonės premjero pozicijoje labiau matytų iš eterio visai dingusią Viliją Blinkevičiūtę nei Inga Ruginienę, krenta ir bendras Vyriausybės vertinimas. Kaip įvertintumėte Ruginienės kompetenciją eiti šias pareigas?

– Reitingai būna skirtingi. (…) Žinoma, kad visi, kurie būna politikoje, įprastai nėra labai populiarūs. Premjerai dažniausiai per pusę metų savo anksčiau turėtą įvaizdį pasigadina, nes darbas yra komplikuotas, darbas yra sudėtingas ir sprendimai nėra lengvi. Galbūt, sakyčiau, nustebino, kad Ingos Ruginienės vertinimas pakrito taip staigiai. Įprastai reikia ilgesnio laiko, metai ar panašiai. Manau, kad gali būti, kad visuomenė susikoncentruoja į lyderius, kuriuos mato labiausiai ir tą nusivylimą dėl įvairių temų priskiria jiems. Manau, kad Inga Ruginienė susitvarko su savo darbu, neabejotinai, dalykiškai, sugeba vadovauti komandai, tai yra visam Vyriausybės kabinetui. Aš – priešingai nei kiti kolegos, kurie turi ką pasakyti ir dėl Ruginienės išvaizdos ar kalbos ir kabintis prie atsakymų ir visa kita – manau, kad premjerė tobulėja ir tikrai daro pažangą. Nėra Lietuvoje universitetų ar įstaigų, kurios išmokslina ministrus, paruošia premjerus ar Seimo narius. Visko mes turime ir įprastai politikai yra visuomenės atspindys. Visą laiką pageidaujame, kad būtų politikoje patys skaidriausi, protingiausi, darbščiausi asmenys. Tačiau kartais gal ir per didelius lūkesčius keliame politikams. (…)

– Vis tik, kritika premjerei pasigirsta dabar jau ne tik iš oponentų, bet ir socialdemokratų viduje, iš kai kurių jūsų kolegų. Jūs pats matytumėte save kaip potencialų kandidatą į premjerus?

– Tikrai dabar apie tai negalvoju ir linkęs būčiau daryti viską, kad kažkokių pokyčių išvengtume Vyriausybės sudėtyje. Aš manau, kad negražu ir negerai būtų grįžti laiku į praeitį, kada mes per vieną kadenciją turėjome 2–3 Vyriausybes. (…) Nežinau, kuo žmonės motyvuojasi galvodami, kad dar viena Vyriausybė tai būtų super. O toje Vyriausybėje – nauji žmonės visiškai turėtų dirbti, ten visiškai nauji ministrai? Ar tiesiog pakeičiame kelis?

Galų gale artėja pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Čia laikas ir vieta dabar? Apskritai geopolitiniai įvykiai, čia mes dabar galime žaisti politinius žaidimėlius? Man atrodo, kad ne. Bet yra, turbūt, tų, kurie galvoja, kad pakeiskime. Toks vaizdas, kad kai kas nori pažaisti tą žaidimą, buvo toks projektas „Kitas“, kažkas iš automobilio išlipa ir kažkas renkasi. Klausimas, kiek yra, tarp tokio proceso pageidaujančių, linkinčių valstybei stabilumo ir gero, ar čia yra tik noras destabilizuoti ir nebyliai pakenkti. Klausimas apie asmenų, norinčių intrigų, pokyčių, tikrąją motyvaciją. (…)

– Artėja savivaldos rinkimai, jūs skyriaus esate iškeltas į Jonavos merus. Jau tvirtai apsisprendėte, kad kandidatuosite? Nevilioja grįžti į Seimo ar Vyriausybės koridorius?

– Aš žinau, kad norėčiau tęsti (darbą – ELTA) Jonavoje. Tai yra gimtasis mano miestas, čia yra mano šeima, man viskas čia yra kaip namuose. Manau, kad galutinį sprendimą teks priimti rudenį, tada matysime valstybės situaciją, kokia situacija yra politiniame lauke. Bet šiaip ketinu, planuoju (kandidatuoti – ELTA). Jeigu tik jonaviečiai palaikys, norėčiau toliau darbuotis ir tęsti darbą savo gimtajame krašte.

– Kalbant apie jūsų politinę ateitį, ar jūs ir būsite tuo socialdemokratų iškeltu kandidatu  į prezidentus?

– Aš taip negalvoju. Manau, kad yra kelios galimybės, ką mes galėtume kelti. Bet mano pozicija yra dabar nepadaryti čia false starto (liet. neduoti netikro signalo) – iki 2029 metų dar treji metai. Dabar kalbėti apie kandidatus – per ankstyvas laikas. Nėra dar nei vienas politinis kolega, lyderis man išsakęs: o kaip tu galvotum, jeigu aš galvočiau? Niekas nesiveržia. Apskritai, partiniai kandidatai įprastai nelabai kaip pasirodo sėkmingai, nes už socdemų kandidatą oponentai nebalsuoja, kaip ir socdemai nebalsuoja už oponentų kandidatus. Įprastai sėkmei reikia ne tik charizmos, lyderystės, aiškaus plano ir žinojimo, ko nori pasiekti, bet ir būti nepartiniu. Kai kas, matyt, jau šitoje kompanijoje jau yra startavęs. Yra ir daugiau kalbų apie norinčius ir ketinančius startuoti. Bet socialdemokratai to klausimo be 2027 metų gegužės mėnesio – nespręs.

The post LSDP pirmininkas: Palucko pasitraukimas iš politikos būtų palankiausias scenarijus partijai appeared first on Kauno savaitė.

„Tas bardakas koalicijoje neturėtų tęstis amžinai. Šiuo atveju socialdemokratai tikrai turi galimybę priimti ryžtingus sprendimus. Jeigu jie to nepadarys iki šio mėnesio pabaigos arba šioje pavasario sesijoje, klausimas, ar apskritai jie pajėgs tokius sprendimus priimti ateityje (…). Šitoje vietoje turbūt reikėtų labai aiškiai apsispręsti – dedame tašką arba nepaliekame amžino daugtaškio“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.

„Aš vis apie tą kantrybės taurę galvoju. Manau, kažkur joje yra skylė. Kai jau atrodo pasiekia kantrybės taurės kraštus, žiūrėk – iš kažkur pradeda varvėti ir ta kantrybės taurė vėl pustuštė. Kantrybė yra geras bruožas ir, be jokios abejonės, kartais ji labai padeda žmogui. Bet aš nežinau, ar šiuo atveju šiai partijai auksinė kantrybė pasitarnaus. Jeigu tikrai yra dalykų, dėl kurių valdančioji koalicija tampa beprasmė arba labai sunkiai suvokiama – šiuo atveju kalbame apie nacionalinio saugumo prioritetą, – ir kai viena iš partijų balsuoja taip, kaip jai patinka, transliuoja savo mintis, kad ji visiškai su šituo sprendimu nesutinka (aš kalbu apie Kapčiamiestį), bet leidžia kai kuriems savo frakcijos nariams balsuoti kitaip, tai yra, atsiprašau, bardakas“, – akcentavo jis.

Įtampa koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. Tuomet dar laikinai partijos pirmininko pareigas ėjęs Mindaugas Sinkevičius savo nuomonę šiuo klausimu žadėjo pareikšti praėjusį penktadienį vykusio LSDP suvažiavimo metu, tačiau išrinktas pirmininku savo pozicijos dėl tolimesnio koalicijos darbo neatskleidė – tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu, įvertinus visas aplinkybes.

Socialdemokratų lyderis taip pat teigė, kad pasikalbės su „aušriečių“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu. Jo teigimu, koalicijoje santykiai tarp partnerių niekada nėra nei itin malonūs, nei itin draugiški, tačiau juos, kokie komplikuoti bebūtų, esą reikia palaikyti.

Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ yra ne kartą išsakę ir kai kurie LSDP nariai.

M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad dėl darbo koalicijoje „minimalūs“ pokalbiai su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais vyksta. Apie tai užsiminė ir šios frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas. Politikas tvirtino, jog „minimalūs“ pokalbiai su socdemais vyksta jau pusę metų.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime.

The post Šalies vadovas: bardakas koalicijoje neturėtų tęstis amžinai appeared first on Kauno savaitė.

„Protestuojame prieš kandidato Roberto Kauno skyrimą krašto apsaugos ministru. Manome, kad tai yra netinkamas kandidatas šiuo sudėtingu valstybei laikotarpiu. Manome, kad jis neturi pakankamai patirties krašto apsaugos srityje, apskritai didžiojoje politikoje, apie jo diplomatinius sugebėjimus irgi kyla daugybė klausimų, pažvelgus į jo praeities komentarus, atsiliepimus, lingvistiką“, – žurnalistams prie Prezidentūros teigė vienas protesto organizatorių Mantas Meškerys.

„Krašto apsaugoje mums, kaip valstybei, reikia žmogaus, kuris būtų patikimas, stabilus, kuris turėtų patirties ir galėtų užtikrinti, kad mes visi jaustumėmės saugiai“, – akcentavo jis.

Kandidato kompetencijų trūkumą akcentavo ir į protestą atvykusi Milda.

„Vienintelė stipri šio kandidato savybė yra padlaižiavimas savo partijos prezidiumui. (…) Tai dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra pavojinga – turėti patogų žmogų Krašto apsaugos ministerijoje yra neatsakinga ir labai pavojinga, negalima ramiai į tai žiūrėti“, – dėstė ji.

Tuo metu proteste dalyvaujantis Rokas ragino prezidentą apsvarstyti pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.

„Robertas Kaunas yra vienas iš epizodų, kurių buvo ne vienas ir bus dar ne vienas. Tikiuosi, kad prezidentui užteks stiprybės paleisti Seimą (…) Geriau nebus, nes nėra resurso pas nei vieną iš dabartinės valdančiosios koalicijos partnerių, intelektualinio potencialo, iš ko būtų galima skirti Vyriausybės žmones, kurie žinotų, ką reikia daryti ir kaip reikia daryti“, – kalbėjo protestuotojas.

Atvykdamas į Prezidentūrą, Kaunas nesusitiko su protestuotojais

Prieš R. Kauno atvykimą į Prezidentūrą, S. Daukanto aikštėje būriavosi kelios dešimtys aktyvistų, dalis jų buvo nešini Lietuvos, Ukrainos vėliavomis.

Pats kandidatas su aktyvistais prieš susitikimą su šalies vadovu nepanoro susitikti – jis ėjo tiesiai į Prezidentūros rūmus. Tokį socialdemokrato sprendimą protestuotojai palydėjo šūksniais ir švilpimu.

„Demokratinės visuomenės apraiškos yra labai sveikintinos mūsų Lietuvoje“, – paklaustas, kaip vertina vykstantį protestą, žurnalistams prie Prezidentūros teigė R. Kaunas.

Protesto organizatorius M. Meškerys kiek anksčiau pažymėjo, kad R. Kaunui buvo išsiųstas kvietimas susitikti su protesto dalyviais.

„Šiandien ryte jam parašiau. Nežinau, kaip jis reaguos, ateis ar neateis, bet pakvietėme ateiti“, – sakė jis.

Protesto iniciatoriai G. Nausėdai ketina įteikti kreipimąsi, kuriame teigiama, jog „Lietuvos žmonių ir šalies kariuomenės saugumas negali tapti politinių ar asmeninių eksperimentų įkaitu“.

„Prašome jūsų dar kartą įvertinti geopolitines rizikas, išlaikyti atsakomybę prieš valstybę ir neskirti R. Kauno krašto apsaugos ministru“, – tvirtinama protestuotojų parengtame dokumente.

„Suprantame, kad LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija – ELTA) jus jau ne pirmą kartą stato į sudėtingą padėtį dėl ministrų skyrimo, tačiau tikime, kad jūs sugebėsite atsilaikyti prieš jų spaudimą ir priimti sprendimą, kuris būtų naudingas ne kažkuriai vienai partijai, o visai Lietuvos valstybei“, – priduriama rašte prezidentui.

Protesto iniciatoriai taip pat akcentuoja, kad R. Kaunas neturi pakankamos patirties užimti krašto apsaugos ministro pareigas.

Praėjusią savaitę socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partijos vicepirmininko, Seimo nario Roberto Kauno kandidatūrą.

Visgi, po tokio sprendimo viešojoje erdvėje kilo daug abejonių dėl šio politiko tinkamumo būti krašto apsaugos ministru. Atkreipiamas dėmesys, jog parlamentaras neturi patirties gynybos srityje, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirba kiek ilgiau nei mėnesį.

KAM vadovo postas atsilaisvino po to, kai iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė. Šiuo metu pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Protestuotojai ragina prezidentą neskirti Kauno krašto apsaugos ministru appeared first on Kauno savaitė.

Apie susitikimą Eltai patvirtino pats parlamentaras.

Kaip skelbta, po ketvirtadienį vykusių valdybos ir prezidiumo posėdžių socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partiečio R. Kauno kandidatūrą.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo postas atsilaisvino po to, kai praėjusią savaitę iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė.

Šiuo metu KAM vadovo pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Kandidatas į krašto apsaugos ministrus Kaunas su prezidentu susitiks pirmadienį appeared first on Kauno savaitė.

Tuo metu pasitikėjimas šalies vadovu Gitanu Nausėda – smuko. Per pastaruosius keturis mėnesius sumažėjo žmonių, labiausiai pasitikinčių šalies vadovu, rodo naujausios Eltos užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos.

Rugsėjo 24 – spalio 9 dienomis atlikto tyrimo metu gyventojų teirautasi, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai. Pavardes respondentai įvardijo patys.

15 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad labiausiai pasitiki prezidentu G. Nausėda. Lyginant su šių metų gegužę atlikta apklausa, per paskutinius keturis mėnesius teigiančių, kad labiausiai pasitiki šalies vadovu, sumažėjo 5 procentiniais punktais (gegužę G. Nausėdą įvardijo 20,4 proc. respondentų).

Visuomenininkas Andrius Tapinas – antroje reitingų lentelės vietoje. 6,3 proc. apklaustųjų teigė, kad labiausiai iš visų visuomenės veikėjų pasitiki „Laisvės TV“ įkūrėju (gegužę taip teigė 5,4 proc.).

Beveik tiek pat respondentų – 6,1 proc. – labiausiai pasitiki premjere Inga Ruginiene. Rugsėjį Vyriausybės vadovę, kaip labiausiai patikimą visuomenės figūrą, įvardijo gerokai daugiau gyventojų nei pavasarį – tuomet taip teigė tik 2,2 proc.

Tarp dešimties žmonių, kuriais gyventojai pasitiki labiausiai, pateko ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (5,9 proc. apklaustųjų teigė šiuo politiku pasitikintys labiausiai), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis (5,6 proc.), kadencijas baigę prezidentai Valdas Adamkus (5,4 proc.) ir Dalia Grybauskaitė (5,4 proc.), ekspremjerė Ingrida Šimonytė (3,5 proc.), konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas (3,2 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga (2,5 proc.).

Klausiami, kuo iš visuomenės figūrų pasitiki labiausiai, respondentai iš viso paminėjo 125 asmenis. Tačiau trečdalis (32 proc.) į klausimą neatsakė arba nurodė, kad tokių visuomenės veikėjų, kuriais jie pasitiki – nėra.

„Baltijos tyrimų“ vadovė: G. Nausėda siejamas su Ministrų kabineto, G. Palucko istorijų peripetijomis

Vertindama naujausios apklausos rezultatus, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė Eltai teigė, kad pasitikinčiųjų G. Nausėda gretos sumenko veikiausiai dėl vasarą bei rugsėjį vykusių valdžios pasikeitimų bei netilusių skandalų. Sociologės teigimu, gyventojai šalies vadovą sieja tiek su buvusio premjero Gintauto Palucko istorija – taip pat prezidento vaidmuo buvo ryškus formuojant naująjį Ministrų kabinetą.

„Matyt, tos visos peripetijos su Ministrų kabinetu, su Palucko atsistatydinimu, su ministrų paieška, su kultūros ministro paskyrimu, paskui atleidimu – manau, kad valdžios kabineto ir koalicijos persiformavimo peripetijos turėjo įtakos, vis tiek prezidentas ten dalyvavo“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.

„Jis vis tiek siejamas su ta situacija“, – sakė ji.

Nors, pasak jos, tokie rezultatų svyravimai yra natūralūs, anot sociologės, rečiau pasitikėti G. Nausėda ima dabartinės valdančiosios daugumos partijų rinkėjai.

„Po Seimo rinkimų rinkėjai jį labiau matė su šita valdančiąja dauguma. Ir dabar tie konfliktai ar nesutarimai, kurie buvo – gali būti, kad dalį rinkėjų, kurie balsavo už valdančiosios daugumos partijas, šiek tiek nuvilia. Rečiau jį mini ar mažiau pasitikėti pradeda dabartinės koalicijos rinkėjai“, – įžvalgomis dalijosi ji.

„Liberalų ir Tėvynės sąjungos rinkėjų nuomonė šiuo klausimu nelabai keitėsi“, – pridūrė ji.

R. Ališauskienė atkreipė dėmesį, jog pastarojoje apklausoje gyventojų pačių prašyta pateikti atsakymą į užduotą klausimą. Todėl, anot jos, tam tikri atsakymai rodo ne pasitikėjimą konkrečia visuomenės figūra, bet veikiau tai, kiek konkretus žmogus matomas viešojoje erdvėje.

„Tų, ko nesimato, juos praktiškai pamiršta – ir tada tuos, ką pastaruoju metu pastebėjo arba kas buvo daugiau minimi, ar kalbėjo, tai tuos ir dažniau mini“, – sakė ji.

„Baltijos tyrimų“ vadovė atkreipė dėmesį ir į respondentų palankumo sulaukusį A. Tapiną.

„Čia matosi tai, kad šiuo metu antras dažniausiai minimas yra Andrius Tapinas, kas yra tikrai daug, kaip ne politikui. (…) Trečia šiuo metu Inga Ruginienė – gegužės mėnesį buvo ministrė, o dabar jau šio tyrimo metu kaip premjerė – irgi šioks toks šuolis į viršų. Praktiškai dalijasi 2–3 vietą su Tapinu“, – pastebėjo sociologė.

Partijų reitingų lentelėje pokyčių nėra: daugiau sako nežinantys, už ką balsuotų

Nors naujosios valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės darbo pradžią lydėjo kultūros bendruomenės protestai bei stringančios ministrų paieškos, partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių nėra – politinių jėgų palaikymas kito paklaidos ribose.

Jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, daugiausiai palaikymo sulauktų valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – už Mindaugo Sinkevičiaus vedamą politinę jėgą balsuoti ketintų 14,3 proc. respondentų. Rugpjūtį tokios pozicijos laikėsi 16,6 proc. tyrimo dalyvių.

Socdemams ant kulnų lipa opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – naujausios apklausos duomenimis, konservatoriai sulauktų 13,3 proc. respondentų palaikymo. Prieš mėnesį už šią partiją būtų balsavę 11,6 proc. respondentų.

Į opoziciją pasitraukusią Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ rugsėjį ketino palaikyti 10,3 proc. apklausos dalyvių, rugpjūtį tokių buvo 9,3 proc.

Naujojoje koalicijoje dirbantys, europarlamentaro Aurelijaus Verygos vedami „valstiečiai“ rugsėjį būtų sulaukę 9,1 proc. respondentų balsų – prieš mėnesį taip tvirtino 9,7 proc. apklaustųjų.

Reitingų lentelės penketuke – ir Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“, už kurią rugsėjį savo balsą būtų ateidavę 8,8 proc. tyrime apklaustų gyventojų. Vasaros pabaigoje jų buvo bene tiek pat – 8,9 proc.

Rugsėjį opozicinį Liberalų sąjūdį ketino paremti 5,4 proc. respondentų, Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) – 2,6 proc. apklaustųjų, Darbo partiją – 2,4 proc., o Laisvės partiją – 2 proc.

Dar 3,3 proc. nurodė, kad savo balsą atiduotų už kitą politinę jėgą.

Tiesa, pastarąjį mėnesį išaugo respondentų, neketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose arba neapsisprendusių, už ką balsuoti, skaičius – tokios pozicijos laikosi 3 iš 10 apklaustųjų (28,5 proc.). Vasaros pabaigoje tokių buvo kiek mažiau – 24,2 proc.

Skandalai daro įtaką pavienių politikų vertinimui

Aptarinėdama įsivyraujantį štilį partijų reitingų lentelėje, R. Ališauskienė teigė, jog situacija nestebina – ryškių pokyčių nėra, mat iki kitų Seimo rinkimų dar liko treji metai.

Ir nors šios valdžios startas buvo lydėtas skandalų, vidinių įtampų bei protestų, tai, anot „Baltijos tyrimų“ direktorės, daugiau veikė pavienių politikų, o ne partijų vertinimą.

„Tie skandalai ar kažkokios tokios istorijos daro įtaką atskiriems politikams, pagrindiniams veikėjams“, – akcentavo ji, pažymėdama, kad ilgainiui skandalams tęsiantis visuomenės emocijos nebūtinai keičiasi.

Taip pat, pastebėjo R. Ališauskienė, pastaroji apklausa atlikta dar iki naujausių pokyčių Ministrų kabinete, todėl tai, kaip keisis partijų reitingai, priklausys ir nuo tolimesnių įvykių Vyriausybėje bei Seime.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa vyko 2025 m. rugsėjo 24 – spalio 9 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Labiausiai pasitikinčių prezidentu Nausėda – mažiau appeared first on Kauno savaitė.

Šiame kontekste viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie Seimo vicepirmininką, socialdemokratą Juozą Oleką.

Apie jo galimybes, reikalui esant, stoti už Vyriausybės vairo teigiamai jau atsiliepė ir Prezidentūra, ir Seimo pirmininkas.

Tačiau J. Olekas nėra vienintelė Prezidentūrą pasiekusi pavardė. ELTA šaltinių žiniomis, šiuo metu vykstančiose diskusijose sukasi ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pavardė. Apie galimybes jai užimti Vyriausybės vadovės postą, ELTA žiniomis, kalbėta ne tik socdemų gretose, bet ir Prezidentūroje.

Trečiadienį naujienų portalas LRT.lt skelbė, kad J. Olekas susitiko su prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju Frederiku Jansonu.

„Taip, buvau susitikęs, nes periodiškai pietauju arba geriu kavą (ne latte) su politinio lauko dalyviais. Susitikimas buvo viešas, visiems matomas ir nuo nieko neslepiamas“, – portalui LRT.lt sakė patarėjas.

F. Jansonas Eltai nekomentavo informacijos, apie Prezidentūroje vykusius pokalbius dėl I. Ruginienės galimo premjeravimo, tačiau paklaustas, ar planuojami jo pietūs su ministre pažymėjo, kad jis yra pasiruošęs susitikti su kiekvienu kandidatu į premjerus.

„Net jei tektų mokėti už abu“, – juokavo F. Jansonas.

Eltai nepavyko susiekti su I. Ruginiene, ji šiuo metu atostogauja.

Per pastaruosius porą mėnesių viešojoje erdvėje pasirodo vis nauji žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius. Dėl dalyje tyrimų paviešintos informacijos ikiteisminius tyrimus atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda premjerui G. Paluckui pasiūlė per ateinančias dvi savaites arba atsakyti į visus su jo verslo sandoriais ir praeities ryšiais susijusius klausimus, arba apsvarstyti tolimesnes galimybes vykdyti Vyriausybės vadovo pareigas.

Premjeras tikino, kad yra pasiruošęs per prezidento duotą laikotarpį atsakyti į visus klausimus. Vis tik, netrukus paaiškėjo, kad duotas prezidento dvi savaites ministras pirmininkas atostogaus – G. Paluckas tai patvirtino po socialdemokratų partijos prezidiumo, kuris išreiškė politikui pasitikėjimą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Tarp galimų kandidatų į premjerus – I. Ruginienės pavardė appeared first on Kauno savaitė.

„Nors ir padariusi komunikacinių klaidų, valdančioji dauguma žengė svarbų žingsnį teisingesnių mokesčių link. Svarbu, kad pokyčių visuma neslopins Lietuvos ekonomikos“, – pranešime teigia šalies vadovas.

„Šie mokesčių pakeitimai – ne tik dėl didesnio gynybos finansavimo, bet ir dėl socialinio teisingumo“, – priduria G. Nausėda.

Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui visas metines gyventojų pajamos sumuoti ir apmokestinti progresyviau – šalia jau egzistuojančių 20 ir 32 proc. tarifų įvesti tarpinį 25 proc. apmokestinimą.

Lengvatinis režimas bus taikomas ūkininkams – 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, priklausomai nuo to, ar per metus gauta mažiau, ar daugiau nei 60 VDU dydžio pajamų.

Pritarta prezidento siūlymui įvesti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD) tėvams, auginantiems vaikus – jis sieks po 87 eurus už kiekvieną vaiką arba 1044 eurus per metus (atskaičius mokesčius – 208,8 eurus už vaiką).

Vėliau pritarta, kad PNDP įsigalios nuo 2027 metų, o ne nuo 2026-ųjų, kaip siūlė prezidentas.

Pirmą gyventojų būstą savivaldybės mažiausiai galės apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų „grindų“ (vienam asmeniui), tarifus nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc., o nuo 50 tūkst. „grindų“ visų likusių NT objektų bendrai vertei bus taikomi tarifai nuo 0,2 iki 1 proc.

Taip pat vienu proc. punktu didinamas pelno mokestis (iki 7 ir 17 proc.), įvedami nauji cukraus ir ne gyvybės draudimo mokesčiai, naikinama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui.

Seimas šią savaitę taip pat pritarė, kad iš privačių pensijų fondų gyventojai laisvai galės trauktis dvejus metus – galės atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį.

Atskaičius 3 proc. taip pat vieną kartą per gyvenimą galima bus išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų – šį siūlymą taip pat buvo pateikusi Prezidentūra.

Visi mokestiniai ir pensijų sistemos pakeitimai įsigalioja nuo 2026-ųjų.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Prezidentas pasirašė mokesčių reformos ir antros pakopos pensijų pertvarkos įstatymus appeared first on Kauno savaitė.

Nacionalinė rinkimų komisija pranešė, kad šis 42 m. JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas sekmadienį vykusiame antrajame rinkimų ture surinko 50,89 proc. balsų.

Jo varžovas 53-ejų proeuropietiškas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, kuris yra centristinės šalies vyriausybės sąjungininkas, šioje labai susiskaldžiusioje NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybėje gavo 49,11 proc. balsų.

„Sveikinu nugalėtoją!“ – platformoje „X“ pareiškė kadenciją baigiantis konservatyvių pažiūrų prezidentas Andrzejus Duda.

A. Duda, kuris buvo pareiškęs paramą K. Nawrockiui, padėkojo lenkams už „pilietinės pareigos atlikimą“ ir rinkėjų aktyvumą, kuris siekė 71,63 proc.

Rezultatai buvo paskelbti po įtempto vakaro, kadangi abu kandidatai paskelbė pergalę, kai viena balsavusių rinkėjų apklausa parodė, kad jiedu užima apylyges pozicijas.

„Mes laimėsime ir išgelbėsime Lenkiją“, – netrukus po to, kai užsidarė rinkimų apylinkės, rinkimų nakties mitinge Varšuvoje šalininkų miniai sakė K. Nawrockis.

Manoma, kad prezidento postą užėmus K. Nawrockiui gali būti blokuojama progresyvi vyriausybės darbotvarkė dėl abortų ir LGBTQ teisių, be to, gali atsinaujinti įtampa su Briuseliu dėl teisinės valstybės klausimų.

Taip pat gali būti pakenkta stipriems ryšiams su kaimynine Ukraina, nes K. Nawrockis kritikuoja Kyjivo stojimo į Europos Sąjungą ir NATO planus ir nori mažinti išmokas ukrainiečiams pabėgėliams.

K. Nawrockis rinkiminės kampanijos metu apsilankė Baltuosiuose rūmuose ir pareiškė, kad D. Trumpas jam pasakė: „Jūs laimėsite.“

JAV krašto saugumo sekretorė Kristi Noem taip pat pareiškė paramą K. Nawrockiui, kai praėjusią savaitę dalyvavo Lenkijoje surengtoje konservatorių konferencijoje. „Jis turi būti kitas prezidentas“, – tvirtino K. Noem.

„Katalikiškos vertybės“

Lenkijos prezidentai turi tam tikrą įtaką užsienio ir gynybos politikos klausimais ir taip pat turi veto teisę dėl įstatymų, kuri gali būti panaikinta tik trijų penktadalių dauguma parlamente. Tokios daugumos vyriausybė neturi.

Reformas, kurias suplanavo į valdžią 2023 m. atėjęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, stabdo aklavietė su dabartiniu prezidentu.

Daugybė K. Nawrockio rėmėjų teigė norintys griežtesnių imigracijos ribojimų ir pasisako už konservatyvias socialines vertybes bei didesnį šalies suverenitetą ES.

„Man svarbios katalikiškos vertybės. Žinau, kad jis jomis vadovaujasi“, – naujienų agentūrai AFP tvirtino 60-metė Varšuvos pensininkė Lila Chojecka, atėjusi atiduoti savo balsą už K. Nawrockį.

R. Trzaskowskio rinkėjai linkę pritarti didesnei ES integracijai ir socialinių reformų spartinimui. R. Trzaskowskis palaiko galimybę įvesti tos pačios lyties porų civilinę partnerystę ir sušvelninti beveik visišką Lenkijos abortų draudimą.

Į šeštą dešimtį įkopusi gidė ir mokytoja Malgorzata Wojciechowska teigė, kad Lenkijos moterys, „deja, neturi tokių pat teisių, kaip mūsų draugai europiečiai“.

Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska rinkimus pavadino „tikru civilizacijų susikirtimu“.

Rinkiminės kampanijos kontroversijos

K. Nawrockio pergalė greičiausiai padrąsins populistinę partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri valdė Lenkiją 2015-2023 m. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad gali būti šaukiami nauji parlamento rinkimai, jei tęsis politinė aklavietė su vyriausybe.

K. Nawrockio rinkiminę kampaniją kartais temdė kontroversijos dėl aplinkybių, kuriomis jis iš pagyvenusio vyro įsigijo butą, taip pat ir dėl jo su futbolu susijusio chuliganizmo praeityje.

K. Nawrockis, kuris yra buvęs boksininkas mėgėjas, paskutinėmis rinkiminės kampanijos dienomis taip pat griežtai paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad dirbdamas viešbučio apsaugos darbuotoju jis svečiams parūpino prostitučių paslaugas.

Dėl priešinimosi Ukrainos narystei NATO jis taip pat sulaukė Ukrainos pareigūnų kritikos.

K. Nawrockis penktadienį paskutinėmis savo rinkiminės kampanijos valandomis padėjo gėlių prie paminklo lenkams, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metu nužudė Ukrainos nacionalistai. „Tai buvo lenkų tautos genocidas“, – kalbėjo jis.

38 mln. gyventojų turinti Lenkija yra ES ir NATO narė bei sparčiai auganti ekonomika, kuri atlieka svarbų vaidmenį tarptautinėje diplomatijoje dėl Ukrainos. Ši šalis taip pat yra pagrindinis Vakarų ginklų ir pagalbos tiekimo į Ukrainą maršrutas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo nacionalistas K. Nawrockis appeared first on Kauno savaitė.

„Jo ekscelencijos sveikatos būklė be žymių pokyčių, išlieka stabili. Prezidentas lieka ligoninėje stebėjimui. Tikimasi, kad Valdas Adamkus į namus išvyks kitą savaitę“, – pranešime spaudai teigia klinikų atstovė Jurgita Juozaitytė-Markevičienė.

Kadenciją baigęs 98-erių metų prezidentas V. Adamkus ligoninėje atsidūrė praėjusią savaitę. Kaip skelbė portalas TV3.lt, blogai pasijutęs namuose, jis susižeidė parkritęs.

Tiesa, sumušimai, anot buvusio šalies vadovo, nėra didžiausia problema. Daugiau rūpesčio šiuo metu kelia galvos svaigimas.

Būtent dėl galvos svaigimo ir skausmo šalies vadovas vis dar yra priverstas likti ligoninėje, nors tikina labai pasiilgęs namų ir turintis vilties į juos sugrįžti savaitgalį.

„Nieko negaliu šiuo metu pasakyti, noriu atsistoti kuo greičiau ant kojų ir sugrįžti į namus“, – paklaustas apie sveikatos būklę kiek anksčiau portalui teigė V. Adamkus.

Pirmą kartą prezidentu V. Adamkus išrinktas 1998 m.

2003 m. jis siekė būti perrinktas, tačiau antrame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Pastarajam apkaltos būdu palikus prezidento postą, V. Adamkus laimėjo pirmalaikius rinkimus 2004 m. ir šaliai vadovavo iki 2009 m.

The post Santaros klinikos tikisi kitą savaitę V. Adamkų išleisti iš ligoninės appeared first on Kauno savaitė.

Bet tai dar ne visi „rekordai“.

Iš keturių apkaltų JAV prezidentams dvi buvo surengtos D. Trampui vien per pirmąją jo kadenciją. O per dabartinę antrąją kadenciją už Baltųjų rūmų sienų liks keturios jam iškeltos kriminalinės bylos. Ir tai dar neskaičiuojant civilinių ieškinių.

Norėjęs tapti karaliumi

Donaldas Trampas niekada nemokėjo eiti per gyvenimą tyliai.

Šeimoje ketvirtas vaikas iš penkių buvo toks ūmus ir agresyvus, kad tėvai jį, sulaukusį vos 13 metų, išsiuntė į Niujorko karo akademiją. Tikėjosi, kad kariška tvarka įskiepys drausmės energingam jaunuoliui. Jis karo akademiją sėkmingai baigė, bet santūresnis nebuvo.

Kai po poros metų, 1966-aisiais, verslo mokykloje dėstytojas studentų paklausė, kuo jie norėtų tapti, Donaldas pareiškė: „Niujorko karaliumi!“

Jei kas iš to ir pasijuokė, greitai liovėsi.

Baigęs mokslus, Donaldas jau žinojo, kad darbo ieškoti jam nereikės. Būtent vidurinį sūnų Trampas vyresnysis 1971-aisiais paskyrė šeimos kompanijos „Trump Organization“ prezidentu, nusivylęs pirmagimio Fredo – beviltiško alkoholiko – gebėjimais.

Taip prasidėjo Donaldo Trampo kelias per verslą, prabangą, skandalus ir viešumą, galiausiai atvedęs jį į Amerikos prezidento postą. Dabar jau ir antrąjį kartą.

Tie, kuriuos galbūt nustebino tokie vieno žmogaus gyvenimo viražai, tiesiog nežino Trampų šeimos, kurioje verslumas ir netaktiškumas perduodamas kartu su genais, istorijos.

Kai kuriuos tos istorijos puslapius, atrodo, linkęs primiršti ir pats D. Trampas.

Trumpa atmintis politikoj – privalumas

Ironiška, kad D. Trampas, už kurį milijonai amerikiečių balsavo vien dėl to, jog šis pažadėjo masines nelegalių imigrantų deportacijas iš JAV, pats yra tik antros kartos imigrantų palikuonis.

O retorika, esą atgal į Ameriką galima būtų įsileisti nebent tik „gerus išsilavinusius žmones“, kardinaliai kertasi su jo šeimos praeitimi.

Jeigu D. Trampo dabar propaguojama imigracijos politika būtų galiojusi prieš šimtą metų, 16-metis barzdaskučio pameistrys, bėgantis nuo karo tarnybos tėvynėje ir nekalbantis angliškai, niekada nebūtų patekęs į Ameriką. O juk kaip tik toks ir buvo milijardieriaus senelis Fridrichas Drumpfas.

Į Niujorką Fridrichas atvyko 1885-ųjų spalį iš Kalštado kaimo pietvakarių Vokietijoje praktiškai be grašio kišenėje. Ir nors galiausiai jo amerikietiškoji svajonė išsipildė – netgi su kaupu, tam prireikė laiko. Lengva irgi nebuvo.

Fridrichas net abejojo, ar tikrai nori tos svajonės siekti Amerikoje. Buvo grįžęs į Vokietiją ir, jei ne aplinkybės, būtų ten pasilikęs. Ir jo sūnus Frederikas, Donaldo Trampo tėvas, būtų gimęs vokiečiu, ne amerikiečiu.

Dar vienas saitas, siejantis išrinktąjį JAV prezidentą su imigrantais, yra jo žmonos – net dvi iš trijų.

Pirmoji D. Trampo sutuoktinė Ivana Zelničkova buvo iš tuometės Čekoslovakijos.

Dabartinė D. Trampo žmona ir jauniausio, 18-mečio sūnaus Berono motina Melanija Knaus yra slovėnė.

Žurnalistai jau ne sykį kone vertėsi per galvas bandydami išsiaiškinti, ar abi ponios Tramp buvo legalios JAV pilietės tuo metu, kai mainė žiedus su vienu turtingiausių šalies vyrų. Greičiausiai kad taip, nors gauti tokios informacijos, sako, buvo labai sunku net prieš pirmąją D. Trampo kadenciją.

Užtat kaip pats jis tapo Amerikos piliečiu, jokios paslapties nėra.

Klondaiko doleriai

Trampų dinastijos ir dabar jau visame pasaulyje žinomos jų verslo imperijos pradžia buvo aptriušęs restoranėlis Klondaike aukso karštinės metu.

D. Trampo senelis Fridrichas pirmuosius šešerius gyvenimo naujoje šalyje metus praleido mieste, kuriame išlipo iš laivo, – Niujorke. Dirbo kirpėju, glaudėsi kišeniniuose butukuose imigrantams ir taupė pinigus. O kai šiek tiek sutaupė, patraukė laimės ieškoti. Ir pradėjo nuo užkandinių bei nedidelių viešbutukų supirkinėjimo – ne visada padoriomis laikomose miesto dalyse.

Vos 22-ejų verslininko, tuo metu jau pasikeitusio vardą į „amerikoniškesnį“ Fredą Trampą, pirmasis tikras verslas buvo naktinis restoranas prastos reputacijos Sietlo rajone, vienoje kaimynystėje su salūnais, opijaus rūkyklomis, lombardais ir viešnamiais.

Prasidėjus aukso karštinei, F. Trampas atidarė krautuvėlę Monte Kristo kalnakasių miestelyje netoli Sietlo. Paskui, kai 1897-ųjų liepą pasklido gandas apie milžinišką aukso telkinį Šiaurėje, sumojo tuo pasinaudoti. Tik užuot pats plovęs auksą, F. Trampas nusprendė užsidirbti plaudamas aukso ieškotojų kišenes. Taigi atidarė valgyklą minioms aukso ieškotojų, pradėjusių plūsti į vakarinę Amerikos pakrantę, maitinti.

Nuo arklienos iki „gurmanų rojaus“

1898-aisiais D. Trampo senelis laivu išplaukė į Skegvėjų Aliaskoje, o iš ten patraukė Kanados sienos link. Kartu su tokiu pat apsukriu draugu verslininku Ernestu Levinu pasistatę palapinę, jie ėmė siūlyti paprastą, užtat karštą maistą nesibaigiantiems srautams aukso ieškotojų. Partnerių firminis patiekalas buvo arkliena.

Paklausos būta tokios, kad jau po kelių mėnesių F. Trampas su kolega galėjo sau leisti perkelti valgyklą iš palapinės į dviaukštį pastatą Beneto miestelyje, kurį pavadino „New Arctic“ restoranu ir viešbučiu.

Frederikas jame buvo ir virėjas, ir padavėjas, ir apsaugininkas. Kiekviename viešbučio kambaryje jis apdairiai pastatė svarstykles – jei klientas norėtų atsiskaityti aukso grynuoliais.

Trampų šeimos biografai teigia, kad viešbutis tikromis sienomis išsiskyrė purvinų palapinių, dominavusių aukso ieškotojų gyvenvietėse, jūroje. O restoranas buvo kone gurmanų rojumi.

Jo lankytojams jau buvo siūlyta nebe arkliena, bet rečiausių rūšių mėsa, įskaitant tetervinų ir gulbių, šiaurinių elnių, voverių, nebekalbant apie briedieną, ožkieną, avieną, triušieną.

Tačiau tikroji egzotika esą buvo galimybė F. Trampo restorane paragauti šviežių uogų – raudonųjų serbentų, aviečių, braškių, mėlynių, spanguolių.

Tik visiems aišku, kad pagrindinį pelną prezidento senelio versle nešė anaiptol ne voveriena su serbentais. Skirtingai nei F. Trampo biografijose, to meto vietos spaudoje atsiliepimai apie viešbutį nė iš tolo nebuvo tokie elegantiški: respektabilioms damoms, keliaujančioms be palydovo, rekomenduota jį lenkti iš tolo.

Pinigai nekvepia

Plečiantis geležinkeliui, 1897-aisiais F. Trampas perkėlė „New Arctic“ restoraną ir viešbutį į didesnį miestelį.

Kiaurą parą dirbanti įstaiga perdien priimdavo iki 3 000 lankytojų, dauguma jų buvo abejotino dorybingumo ponai ir ponios, užsukdavę pasilinksminti „New Arctic“ baruose bei miegamuosiuose.

Nepaisant klientų gausos ir pajamų, kurias augino alkoholis bei seksas, verslui grėsė nusiristi pakalnėn: F. Trampo partneris E. Levinas – mėgėjas išgerti – prasiskolino visam miestui. Todėl F. Trampas, Šiaurėje praleidęs tik kiek daugiau nei metus, pardavė savo verslo dalį ir kaip paprastai aplenkęs laiką, išvyko namo prieš pat aukso karštinei „perdegant“ ir jo ieškotojams pradedant masiškai skirstytis.

F. Trampas Vakarų pakrantę paliko būdamas respektabilus verslininkas. Ir užsidirbęs užtektinai pinigų, kad apie 1900-uosius grįžtų į Vokietiją ir susirastų ten žmoną.

Atgal į Ameriką ne savo noru

Atlantą F. Trampas antrąkart kirto jau kaip labai turtingas žmogus, turintis 80 tūkst. vokiškų markių kapitalą – mūsų laikais tai viršytų pusę milijono JAV dolerių. Kaip ir ketino, susirado žmoną – buvusią kaimynę Elizabetą Krist – ir mielai būtų pasilikęs gimtajame Kalštade. Tačiau vietos valdžios akyse jau buvo svetimšalis, be to, pasprukęs nuo tarnybos armijoje ir nemokėjęs mokesčių. Taigi Fredas, jo besilaukianti žmona ir metukų dukrelė buvo be ceremonijų išsiųsti iš Vokietijos.

Poros sūnus gimė jau Niujorke, 1905-aisiais. Būsimą D. Trampo tėvą pavadino Frederiku jaunesniuoju, arba tiesiog Fredu.

Kai 1918-aisiais Fredas vyresnysis mirė per pirmąją ispaniškojo gripo bangą, jog 12-metis sūnus paveldėjo ne tik sunkiu darbu sukauptą bemaž 6 mln. JAV dolerių (šiuolaikiniais pinigais) turtą – dviejų aukštų namą Niujorko Kvinso rajone, penkis žemės sklypus, vertybinius popierius, santaupas, pajamas iš parduotų nekilnojamojo turto ipotekų, – bet ir verslininko gyslelę bei nuožmią darbo etiką.

Darbas – pavaduoti arklį

1919–1920 metų infliacija surijo didelę dalį šeimos turto, tačiau Fredo Trampo našlė – Donaldo Trampo senelė – Elizabeta pasirodė esanti sumani verslininkė. Ji pasamdė rangovą, kad tuose penkiuose tuščiuose sklypuose pristatytų namų, ir pardavė juos pagal hipotekas.

Fredas, dar vaikas tapęs šeimos galva, irgi norėjo prisidėti.

Visada svajojusį tapti statybininku, motina jį šiaip ne taip įkalbėjo baigti mokyklą, nors ten dėstomi dalykai paauglį domino mažiausiai. Fredas triskart per savaitę lankydavo vakarinius stalių ir braižytojų kursus, mokėsi santechniko, mūrininko, elektriko amatų. Ir dar rasdavo laiko uždarbiauti: balinti šaligatvius, išnešioti laikraščius ir produktus, paskui golfo žaidėjas tąsyti krepšius su lazdomis.

Baigus mokyklą, pirmasis oficialus F. Trampo darbas buvo „arklio padėjėjas“ statybose.

Subjurus orams, per purvą ar apšalą tapdavo nebeįmanoma arkliais tiekti statyboms medžiagas, tad gyvulius pakeisdavo jauni stiprūs vyrukai.

Pavaduodamas arklius, Fredas uždirbdavo po 11 dolerių per savaitę, arba 166 dolerius šiuolaikiniais pinigais.

Nuo statybos prie prekybos

1923-iaisiais Fredo motina įregistravo kompaniją „Elizabeth Trump & Son“. Kadangi sūnui tuo metu tebuvo 18 metų ir iki 21-erių jis pagal įstatymą laikytas nepilnamečiu, kam nors reikėjo už jį pasirašyti visus finansinius dokumentus.

Iš motinos Fredas gavo ir pirmąjį kreditą statyboms.

Dar nebaigęs statyti savo pirmojo namo, Fredas jį pardavė ir už gautas lėšas pradėjo antrojo statybas. Verslas „užsikūrė“: per beveik trejus metus F. Trampas jau buvo pardavęs 20 gyvenamųjų pastatų.

Nuo elementarių daugiabučių už 7–7,5 tūkstančius jis persiorientavo į prabangių namų su keliais miegamaisiais bei vonios kambariais statybą ir šiuos pardavinėjo jau už 30 tūkst. dolerių.

Reikalai ėjosi kaip iš pypkės, bet užgriuvo juodi 1929-ieji – prasidėjo Didžioji depresija.

F. Trampas, priverstas laikinai atsisakyti statybų verslo, atidarė maisto produktų savitarnos parduotuvę „Trump Market“ – vieną pirmųjų tokių Niujorke. Bet kiekvieną mielą dieną svajojo grįžti prie tikrojo pašaukimo – nekilnojamojo turto.

Ryšiai pakeitė viską

Tokia proga vėl pasitaikė 1934-aisiais. Ir jau po metų F. Trampas siūlė pirkėjams naujus namus už vos 3 990 JAV dolerių, arba maždaug 75 tūkst. dolerių šiuolaikiniais pinigais.

Kaina buvo bemaž dukart mažesnė už rinkos, todėl visus 78 namukus, kuriuos pastatė Fredo kompanija „Trump Holding Company“, išgraibstė per 20 dienų.

Dar po metų, 1936-aisiais, Fredas pagaliau vedė – jo išrinktąja tapo Merė En Makleod, neseniai imigravusi iš Škotijos. Tačiau medaus mėnesį dėl jaunavedžio užimtumo teko sutrumpinti iki savaitės.

Klestintis verslininkas jau ne tik leido laiką statybvietėse, bet ir intensyviai mezgė naudingus ryšius. F. Trampas nuolat sukiojosi klubuose, kuriuose rinkdavosi Demokratų partijos rėmėjai, dalyvaudavo visuose labdaringuose renginiuose ir dosniai dalijo pinigus kairėn dešinėn žinodamas, jog kada nors naujos pažintys atsipirks. Neklydo.

Pažįstamų ratas suvedė F. Trampą su Federalinės būsto administracijos – valdybos, reguliuojančios gyvenamųjų būstų statybą, – direktoriumi Tomiu Greisu. Jo padedamas, Fredas sugebėjo išsirūpinti ne tik sklypą naujoms statyboms, bet ir rekordinį tiems laikams kreditą – 750 tūkst. JAV dolerių 450 namų pastatyti.

Nuo tada ryšiai su Federalinė būsto administracija tik stiprėjo ir 1938-aisiais F. Trampui atnešė dar vieną valstybinį kreditą – šįkart milijono dolerių.

Sumanus ir dar sumanesnis

Nuo 1935-ųjų iki 1950 metų Donaldo Trampo tėvas pastatė apie pustrečio tūkstančio namų, kuriuos žmonės vadino Trampo namais. Darbų mastai leido jam medžiagas pirkti urmu, todėl šios būdavo pigesnės, statybų kaštai – mažesni.

1938-ųjų liepą laikraštis „Brooklyn Daily Eagle“ kylančią verslo žvaigždę paskelbė „statybų Henriu Fordu“, nors šį epitetą greičiausiai jis pats ir susigalvojo. F. Trampas labai gerai išmanė reklamos vertę. Jis negailėjo pinigų savo kompanijos lankstinukams, o sykį paleido į orą krūvą balionų prie kiekvieno pririšęs po 50 dolerių nuolaidos kuponą 4 990 dolerių kainuojančiam namui įsigyti.

Sužinojęs, kad laikraščiuose dažnai lieka „skylių“ skiltyse, kurios užkaišomos trumpomis vietos naujienomis, F. Trampas užvertė redakcijas informacija apie savo kompanijos pardavimus, rinkos prognozėmis, komentarais pačiomis įvairiausiomis temomis – nuo šeiminio gyvenimo iki vidaus politikos. Kad tik spaudoje kuo dažniau pasirodytų jo vardas.

Antrojo pasaulinio karo metais F. Trampas statė namus gynybos pramonės įmonių darbininkams – suprantama, pagal valstybės finansuojamą programą.

Karui pasibaigus, pagal analogišką programą rentė būstus jau veteranams.

Nuo 1941-ųjų iki 1944 metų jis neturėjo nė vieno laisvadienio.

Visą tą laiką iki pat 9-ojo dešimtmečio slėpė savo vokišką kilmę – teigė esąs švedas. Kadangi didelė dalis nuomininkų F. Trampo pastatytuose namuose buvo žydai, nujautė, jog tiesa verslui nepadėtų.

Ranka ranką plovė

Nuo 1947-ųjų Fredas Trampas bičiulio Federalinėje būsto administracijoje dėka ėmė gauti jau daug stambesnius užsakymus – daugiaaukščiams gyvenamųjų pastatų kompleksams su liftais, šildomais garažais, skalbyklomis rūsiuose, darželiais, pradinėmis mokyklomis ir toje pačioje teritorijoje veikiančiais prekybos centrais.

Ne paslaptis, kad įgyvendinti tokio masto projektus anuomet buvo neįmanoma ne tik be valdiškų įstaigų pagalbos, bet ir be nusikalstamų organizacijų palaiminimo. Verslas buvo priverstas dalį pyrago atriekti ir Niujorko mafijai.

F. Trampo kompanijos darbuotojų gretoms priklausė žinomas mafiozas Viljamas Tomaselas – oficialiai rangovas mūrijimo darbams, į kurį, be kita ko, visada būdavo galima kreiptis pritrūkus finansavimo. Personalo sąrašuose buvo ir V. Tomaselo žento pavardė: kaip brigadininko padėjėjas jis darbo dienas leisdavo šūkaudamas mūrininkams „Daugiau skiedinio!“

Taigi buvo tik laiko klausimas, kada augančią F. Trampo imperiją užgrius nemalonumai. Ir 1953-iaisiais tai pagaliau nutiko.

Kaip nuo žąsies vanduo

Tais metais JAV Kongresas pradėjo tyrimą dėl Federalinės būsto administracijos programos, pagal kurią statyti būstai vidutinių ir menkų pajamų šeimoms. Skandalas kilo išaiškėjus, kad programoje dalyvavę statytojai užkėlė mažiausiai 1 410 iš 1 700 projektų kainas. Taip gavo per 110 mln. dolerių papildomo pelno ir pasiliko jį sau.

F. Trampui iš šios sumos teko apie 4 mln. dolerių. Dar apie 1,4 mln. jis sugebėjo pasisavinti kaip premiją už sutaupytas lėšas bei kaip kompensaciją už finansines rizikas. Bet nei Kongreso tyrėjai, nei teisėsauga nesugebėjo įrodyti jo kaltės.

Verslininkas išlipo iš vandens sausas, bet Federalinė būsto administracija bendradarbiavimą su juo nutraukė.

Paskutiniu ir didžiausiu statybų F. Trampo projektu tapo 1964 metais baigtas „Trump Village“ gyvenamasis kompleksas, atnešęs 3,8 mln. dolerių pelną.

Tais pačiais 1964-aisiais jis už 5,75 mln. dolerių perpirko kitą panašų kompleksą šio savininkams nepajėgus išsimokėti hipotekos. F. Trampo partneriu įsigyjant stambų pirkinį tapo 18-metis sūnus Donaldas, kuriam tai tapo pirmu, tačiau toli gražu ne paskutiniu milijoniniu sandoriu.

Skandalingas palikimas

2018 metais, įpusėjus pirmajai Donaldo Trampo kadencijai JAV prezidento poste, laikraštis „The New York Times“ išspausdino sensacingą tyrimą, kaip F. Trampo uždirbti pinigai perėjo jo vaikams.

Esmė ta, kad susiruošęs į Baltuosius rūmus, D. Trampas dievagojosi visko gyvenime pasiekęs pats, be jokios tėvo finansinės paramos. Gavęs tik „nedidelį milijono dolerių kreditą“ verslo pradžiai, kurį neva grąžino F. Trampui su procentais.

Taigi azarto sužinoti tiesą apimti žurnalistai apklausė būrius buvusių Trampų kompanijos darbuotojų, išanalizavo per 100 000 puslapių dokumentų. Ir galiausiai atkapstė šį tą įdomaus.

Pasirodo, Fredas Trampas su žmona sugebėjo penkiems savo vaikams perleisti daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių išvengdami paveldėjimo mokesčio, kuris būtų sudaręs 55 proc. sumos, arba daugiau nei 550 mln. dolerių.

Trampų atžalos už palikimą sumokėjo tik 52,2 mln. dolerių.

Pinigai jiems po truputį plaukė dar nuo 1976-ųjų – dažniausiai per tėvo kiekvienam vaikui įsteigtus tikslinius fondus, o Donaldo atveju dar ir per jam mokamą atlyginimą – kaip pavaldiniui, nekilnojamojo turto valdytojui, bankininkui, konsultantui, pastatų savininkui ir kt.

Mokant mokesčius, nekilnojamojo turto vertė buvo specialiai pamažinama.

1997 metų lapkričio 22 dieną, pusantrų metų prieš F. Trampo mirtį, didžioji dalis jam priklausančio nekilnojamojo turto galiausiai buvo vaikams „padovanota“.

Dovanos vertė irgi buvo pamažinta – kad reikėtų mokėti mažesnį dovanojimo mokestį, – ir nurodyta kaip 41,4 mln. dolerių.

Kai 2004 metų gegužę D. Trampas, jo likęs gyvas brolis ir abi seserys tėvo „dovaną“ pardavė, Donaldo pelno dalis siekė 177,3 mln. dolerių.

Tądien dešimtmečius kurta Fredo Trampo imperija liovėsi egzistuoti. Verslo pasaulyje liko vienintelis nekilnojamojo turto magnatas tokia pavarde: Donaldas Džonas Trampas.

F. Trampas jaunesnysis, į Ameriką imigravęs dar prieš gimdamas, joje nugyvenęs 93 metus, uždirbo milijonus. Iki didžiosios amerikietiškos svajonės išsipildymo jam trūko tik vieno – tapti prezidentu. Bet tą už jį padarė sūnus. Ir jau antrą kartą.

    Įdomūs faktai

Donaldas Trampas niekada nerūkė, nevartojo alkoholio ar narkotikų. To iš jo reikalavo ir vyresnysis brolis Fredas, daugelį metų kovojęs su alkoholizmų, kuris 1981 metais jį ir pražudė.

D. Trampas turi žvaigždę Holivudo šlovės take. Ją – 2 327-ąją tarp kitų pramogų pasaulio garsenybių žvaigždžių, – milijardierius gavo už prodiusuotą televizijos realybės šou „Mokinys“ („The Apprentice“).

D. Trampas turi savo vardą stalo žaidimą. Sukurtas 1989-aisiais „Monopolio“ principu, jis taip ir pavadintas: „Trampas: žaidimas“. Bet menki pardavimai ir prasti kritikų atsiliepimai lėmė, kad žaidimu ilgainiui buvo liautasi prekiauti.

Nors pats negeria, 2006-aisiais D. Trampas bandė imtis vardinės degtinės gamybos. Tik pirkėjams nepasirodė, kad „Trump Vodka“ yra „superinis produktas“, kaip jį reklamavo pats verslininkas, ir nesant paklausos gėrimo gamybą 2007 metais teko nutraukti.

D. Trampas yra germofobas. Jis patologiškai bijo mikrobų, todėl labai nemėgsta spausti žmonėms rankos.

D. Trampas kiekviena pasitaikiusia proga puikuojasi savo milijardais ir įvardija asmeninį turtą, šiuo metu vertinamą 2,6 mlrd. JAV dolerių, kaip vieną priežasčių, kodėl yra vertas valdyti šalį, kurios didžiausia pasaulyje ekonomika. Visgi jam priklausančios įmonės ir įstaigos skelbė bankrotą aštuonis kartus: 1991-aisiais, 1992-aisiais – net keturis sykius, 2004-aisiais ir 2009 metais.

Taip jau susiklostė, kad JAV prezidento rinkimuose D. Trampui pavyksta nugalėti tik kandidates moteris: 2016-aisiais Hilari Klinton ir dabar – Kamalą Haris.

The post Pinigai, ambicijos ir kitas Trampų šeimos turtas appeared first on Kauno savaitė.