„Protestuojame prieš kandidato Roberto Kauno skyrimą krašto apsaugos ministru. Manome, kad tai yra netinkamas kandidatas šiuo sudėtingu valstybei laikotarpiu. Manome, kad jis neturi pakankamai patirties krašto apsaugos srityje, apskritai didžiojoje politikoje, apie jo diplomatinius sugebėjimus irgi kyla daugybė klausimų, pažvelgus į jo praeities komentarus, atsiliepimus, lingvistiką“, – žurnalistams prie Prezidentūros teigė vienas protesto organizatorių Mantas Meškerys.

„Krašto apsaugoje mums, kaip valstybei, reikia žmogaus, kuris būtų patikimas, stabilus, kuris turėtų patirties ir galėtų užtikrinti, kad mes visi jaustumėmės saugiai“, – akcentavo jis.

Kandidato kompetencijų trūkumą akcentavo ir į protestą atvykusi Milda.

„Vienintelė stipri šio kandidato savybė yra padlaižiavimas savo partijos prezidiumui. (…) Tai dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra pavojinga – turėti patogų žmogų Krašto apsaugos ministerijoje yra neatsakinga ir labai pavojinga, negalima ramiai į tai žiūrėti“, – dėstė ji.

Tuo metu proteste dalyvaujantis Rokas ragino prezidentą apsvarstyti pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.

„Robertas Kaunas yra vienas iš epizodų, kurių buvo ne vienas ir bus dar ne vienas. Tikiuosi, kad prezidentui užteks stiprybės paleisti Seimą (…) Geriau nebus, nes nėra resurso pas nei vieną iš dabartinės valdančiosios koalicijos partnerių, intelektualinio potencialo, iš ko būtų galima skirti Vyriausybės žmones, kurie žinotų, ką reikia daryti ir kaip reikia daryti“, – kalbėjo protestuotojas.

Atvykdamas į Prezidentūrą, Kaunas nesusitiko su protestuotojais

Prieš R. Kauno atvykimą į Prezidentūrą, S. Daukanto aikštėje būriavosi kelios dešimtys aktyvistų, dalis jų buvo nešini Lietuvos, Ukrainos vėliavomis.

Pats kandidatas su aktyvistais prieš susitikimą su šalies vadovu nepanoro susitikti – jis ėjo tiesiai į Prezidentūros rūmus. Tokį socialdemokrato sprendimą protestuotojai palydėjo šūksniais ir švilpimu.

„Demokratinės visuomenės apraiškos yra labai sveikintinos mūsų Lietuvoje“, – paklaustas, kaip vertina vykstantį protestą, žurnalistams prie Prezidentūros teigė R. Kaunas.

Protesto organizatorius M. Meškerys kiek anksčiau pažymėjo, kad R. Kaunui buvo išsiųstas kvietimas susitikti su protesto dalyviais.

„Šiandien ryte jam parašiau. Nežinau, kaip jis reaguos, ateis ar neateis, bet pakvietėme ateiti“, – sakė jis.

Protesto iniciatoriai G. Nausėdai ketina įteikti kreipimąsi, kuriame teigiama, jog „Lietuvos žmonių ir šalies kariuomenės saugumas negali tapti politinių ar asmeninių eksperimentų įkaitu“.

„Prašome jūsų dar kartą įvertinti geopolitines rizikas, išlaikyti atsakomybę prieš valstybę ir neskirti R. Kauno krašto apsaugos ministru“, – tvirtinama protestuotojų parengtame dokumente.

„Suprantame, kad LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija – ELTA) jus jau ne pirmą kartą stato į sudėtingą padėtį dėl ministrų skyrimo, tačiau tikime, kad jūs sugebėsite atsilaikyti prieš jų spaudimą ir priimti sprendimą, kuris būtų naudingas ne kažkuriai vienai partijai, o visai Lietuvos valstybei“, – priduriama rašte prezidentui.

Protesto iniciatoriai taip pat akcentuoja, kad R. Kaunas neturi pakankamos patirties užimti krašto apsaugos ministro pareigas.

Praėjusią savaitę socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partijos vicepirmininko, Seimo nario Roberto Kauno kandidatūrą.

Visgi, po tokio sprendimo viešojoje erdvėje kilo daug abejonių dėl šio politiko tinkamumo būti krašto apsaugos ministru. Atkreipiamas dėmesys, jog parlamentaras neturi patirties gynybos srityje, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirba kiek ilgiau nei mėnesį.

KAM vadovo postas atsilaisvino po to, kai iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė. Šiuo metu pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Protestuotojai ragina prezidentą neskirti Kauno krašto apsaugos ministru appeared first on Kauno savaitė.

Apie susitikimą Eltai patvirtino pats parlamentaras.

Kaip skelbta, po ketvirtadienį vykusių valdybos ir prezidiumo posėdžių socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partiečio R. Kauno kandidatūrą.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo postas atsilaisvino po to, kai praėjusią savaitę iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė.

Šiuo metu KAM vadovo pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Kandidatas į krašto apsaugos ministrus Kaunas su prezidentu susitiks pirmadienį appeared first on Kauno savaitė.

Tuo metu pasitikėjimas šalies vadovu Gitanu Nausėda – smuko. Per pastaruosius keturis mėnesius sumažėjo žmonių, labiausiai pasitikinčių šalies vadovu, rodo naujausios Eltos užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos.

Rugsėjo 24 – spalio 9 dienomis atlikto tyrimo metu gyventojų teirautasi, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai. Pavardes respondentai įvardijo patys.

15 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad labiausiai pasitiki prezidentu G. Nausėda. Lyginant su šių metų gegužę atlikta apklausa, per paskutinius keturis mėnesius teigiančių, kad labiausiai pasitiki šalies vadovu, sumažėjo 5 procentiniais punktais (gegužę G. Nausėdą įvardijo 20,4 proc. respondentų).

Visuomenininkas Andrius Tapinas – antroje reitingų lentelės vietoje. 6,3 proc. apklaustųjų teigė, kad labiausiai iš visų visuomenės veikėjų pasitiki „Laisvės TV“ įkūrėju (gegužę taip teigė 5,4 proc.).

Beveik tiek pat respondentų – 6,1 proc. – labiausiai pasitiki premjere Inga Ruginiene. Rugsėjį Vyriausybės vadovę, kaip labiausiai patikimą visuomenės figūrą, įvardijo gerokai daugiau gyventojų nei pavasarį – tuomet taip teigė tik 2,2 proc.

Tarp dešimties žmonių, kuriais gyventojai pasitiki labiausiai, pateko ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (5,9 proc. apklaustųjų teigė šiuo politiku pasitikintys labiausiai), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis (5,6 proc.), kadencijas baigę prezidentai Valdas Adamkus (5,4 proc.) ir Dalia Grybauskaitė (5,4 proc.), ekspremjerė Ingrida Šimonytė (3,5 proc.), konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas (3,2 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga (2,5 proc.).

Klausiami, kuo iš visuomenės figūrų pasitiki labiausiai, respondentai iš viso paminėjo 125 asmenis. Tačiau trečdalis (32 proc.) į klausimą neatsakė arba nurodė, kad tokių visuomenės veikėjų, kuriais jie pasitiki – nėra.

„Baltijos tyrimų“ vadovė: G. Nausėda siejamas su Ministrų kabineto, G. Palucko istorijų peripetijomis

Vertindama naujausios apklausos rezultatus, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė Eltai teigė, kad pasitikinčiųjų G. Nausėda gretos sumenko veikiausiai dėl vasarą bei rugsėjį vykusių valdžios pasikeitimų bei netilusių skandalų. Sociologės teigimu, gyventojai šalies vadovą sieja tiek su buvusio premjero Gintauto Palucko istorija – taip pat prezidento vaidmuo buvo ryškus formuojant naująjį Ministrų kabinetą.

„Matyt, tos visos peripetijos su Ministrų kabinetu, su Palucko atsistatydinimu, su ministrų paieška, su kultūros ministro paskyrimu, paskui atleidimu – manau, kad valdžios kabineto ir koalicijos persiformavimo peripetijos turėjo įtakos, vis tiek prezidentas ten dalyvavo“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.

„Jis vis tiek siejamas su ta situacija“, – sakė ji.

Nors, pasak jos, tokie rezultatų svyravimai yra natūralūs, anot sociologės, rečiau pasitikėti G. Nausėda ima dabartinės valdančiosios daugumos partijų rinkėjai.

„Po Seimo rinkimų rinkėjai jį labiau matė su šita valdančiąja dauguma. Ir dabar tie konfliktai ar nesutarimai, kurie buvo – gali būti, kad dalį rinkėjų, kurie balsavo už valdančiosios daugumos partijas, šiek tiek nuvilia. Rečiau jį mini ar mažiau pasitikėti pradeda dabartinės koalicijos rinkėjai“, – įžvalgomis dalijosi ji.

„Liberalų ir Tėvynės sąjungos rinkėjų nuomonė šiuo klausimu nelabai keitėsi“, – pridūrė ji.

R. Ališauskienė atkreipė dėmesį, jog pastarojoje apklausoje gyventojų pačių prašyta pateikti atsakymą į užduotą klausimą. Todėl, anot jos, tam tikri atsakymai rodo ne pasitikėjimą konkrečia visuomenės figūra, bet veikiau tai, kiek konkretus žmogus matomas viešojoje erdvėje.

„Tų, ko nesimato, juos praktiškai pamiršta – ir tada tuos, ką pastaruoju metu pastebėjo arba kas buvo daugiau minimi, ar kalbėjo, tai tuos ir dažniau mini“, – sakė ji.

„Baltijos tyrimų“ vadovė atkreipė dėmesį ir į respondentų palankumo sulaukusį A. Tapiną.

„Čia matosi tai, kad šiuo metu antras dažniausiai minimas yra Andrius Tapinas, kas yra tikrai daug, kaip ne politikui. (…) Trečia šiuo metu Inga Ruginienė – gegužės mėnesį buvo ministrė, o dabar jau šio tyrimo metu kaip premjerė – irgi šioks toks šuolis į viršų. Praktiškai dalijasi 2–3 vietą su Tapinu“, – pastebėjo sociologė.

Partijų reitingų lentelėje pokyčių nėra: daugiau sako nežinantys, už ką balsuotų

Nors naujosios valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės darbo pradžią lydėjo kultūros bendruomenės protestai bei stringančios ministrų paieškos, partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių nėra – politinių jėgų palaikymas kito paklaidos ribose.

Jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, daugiausiai palaikymo sulauktų valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – už Mindaugo Sinkevičiaus vedamą politinę jėgą balsuoti ketintų 14,3 proc. respondentų. Rugpjūtį tokios pozicijos laikėsi 16,6 proc. tyrimo dalyvių.

Socdemams ant kulnų lipa opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – naujausios apklausos duomenimis, konservatoriai sulauktų 13,3 proc. respondentų palaikymo. Prieš mėnesį už šią partiją būtų balsavę 11,6 proc. respondentų.

Į opoziciją pasitraukusią Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ rugsėjį ketino palaikyti 10,3 proc. apklausos dalyvių, rugpjūtį tokių buvo 9,3 proc.

Naujojoje koalicijoje dirbantys, europarlamentaro Aurelijaus Verygos vedami „valstiečiai“ rugsėjį būtų sulaukę 9,1 proc. respondentų balsų – prieš mėnesį taip tvirtino 9,7 proc. apklaustųjų.

Reitingų lentelės penketuke – ir Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“, už kurią rugsėjį savo balsą būtų ateidavę 8,8 proc. tyrime apklaustų gyventojų. Vasaros pabaigoje jų buvo bene tiek pat – 8,9 proc.

Rugsėjį opozicinį Liberalų sąjūdį ketino paremti 5,4 proc. respondentų, Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) – 2,6 proc. apklaustųjų, Darbo partiją – 2,4 proc., o Laisvės partiją – 2 proc.

Dar 3,3 proc. nurodė, kad savo balsą atiduotų už kitą politinę jėgą.

Tiesa, pastarąjį mėnesį išaugo respondentų, neketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose arba neapsisprendusių, už ką balsuoti, skaičius – tokios pozicijos laikosi 3 iš 10 apklaustųjų (28,5 proc.). Vasaros pabaigoje tokių buvo kiek mažiau – 24,2 proc.

Skandalai daro įtaką pavienių politikų vertinimui

Aptarinėdama įsivyraujantį štilį partijų reitingų lentelėje, R. Ališauskienė teigė, jog situacija nestebina – ryškių pokyčių nėra, mat iki kitų Seimo rinkimų dar liko treji metai.

Ir nors šios valdžios startas buvo lydėtas skandalų, vidinių įtampų bei protestų, tai, anot „Baltijos tyrimų“ direktorės, daugiau veikė pavienių politikų, o ne partijų vertinimą.

„Tie skandalai ar kažkokios tokios istorijos daro įtaką atskiriems politikams, pagrindiniams veikėjams“, – akcentavo ji, pažymėdama, kad ilgainiui skandalams tęsiantis visuomenės emocijos nebūtinai keičiasi.

Taip pat, pastebėjo R. Ališauskienė, pastaroji apklausa atlikta dar iki naujausių pokyčių Ministrų kabinete, todėl tai, kaip keisis partijų reitingai, priklausys ir nuo tolimesnių įvykių Vyriausybėje bei Seime.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa vyko 2025 m. rugsėjo 24 – spalio 9 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Labiausiai pasitikinčių prezidentu Nausėda – mažiau appeared first on Kauno savaitė.

Šiame kontekste viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie Seimo vicepirmininką, socialdemokratą Juozą Oleką.

Apie jo galimybes, reikalui esant, stoti už Vyriausybės vairo teigiamai jau atsiliepė ir Prezidentūra, ir Seimo pirmininkas.

Tačiau J. Olekas nėra vienintelė Prezidentūrą pasiekusi pavardė. ELTA šaltinių žiniomis, šiuo metu vykstančiose diskusijose sukasi ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pavardė. Apie galimybes jai užimti Vyriausybės vadovės postą, ELTA žiniomis, kalbėta ne tik socdemų gretose, bet ir Prezidentūroje.

Trečiadienį naujienų portalas LRT.lt skelbė, kad J. Olekas susitiko su prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju Frederiku Jansonu.

„Taip, buvau susitikęs, nes periodiškai pietauju arba geriu kavą (ne latte) su politinio lauko dalyviais. Susitikimas buvo viešas, visiems matomas ir nuo nieko neslepiamas“, – portalui LRT.lt sakė patarėjas.

F. Jansonas Eltai nekomentavo informacijos, apie Prezidentūroje vykusius pokalbius dėl I. Ruginienės galimo premjeravimo, tačiau paklaustas, ar planuojami jo pietūs su ministre pažymėjo, kad jis yra pasiruošęs susitikti su kiekvienu kandidatu į premjerus.

„Net jei tektų mokėti už abu“, – juokavo F. Jansonas.

Eltai nepavyko susiekti su I. Ruginiene, ji šiuo metu atostogauja.

Per pastaruosius porą mėnesių viešojoje erdvėje pasirodo vis nauji žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius. Dėl dalyje tyrimų paviešintos informacijos ikiteisminius tyrimus atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda premjerui G. Paluckui pasiūlė per ateinančias dvi savaites arba atsakyti į visus su jo verslo sandoriais ir praeities ryšiais susijusius klausimus, arba apsvarstyti tolimesnes galimybes vykdyti Vyriausybės vadovo pareigas.

Premjeras tikino, kad yra pasiruošęs per prezidento duotą laikotarpį atsakyti į visus klausimus. Vis tik, netrukus paaiškėjo, kad duotas prezidento dvi savaites ministras pirmininkas atostogaus – G. Paluckas tai patvirtino po socialdemokratų partijos prezidiumo, kuris išreiškė politikui pasitikėjimą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Tarp galimų kandidatų į premjerus – I. Ruginienės pavardė appeared first on Kauno savaitė.

„Nors ir padariusi komunikacinių klaidų, valdančioji dauguma žengė svarbų žingsnį teisingesnių mokesčių link. Svarbu, kad pokyčių visuma neslopins Lietuvos ekonomikos“, – pranešime teigia šalies vadovas.

„Šie mokesčių pakeitimai – ne tik dėl didesnio gynybos finansavimo, bet ir dėl socialinio teisingumo“, – priduria G. Nausėda.

Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui visas metines gyventojų pajamos sumuoti ir apmokestinti progresyviau – šalia jau egzistuojančių 20 ir 32 proc. tarifų įvesti tarpinį 25 proc. apmokestinimą.

Lengvatinis režimas bus taikomas ūkininkams – 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, priklausomai nuo to, ar per metus gauta mažiau, ar daugiau nei 60 VDU dydžio pajamų.

Pritarta prezidento siūlymui įvesti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD) tėvams, auginantiems vaikus – jis sieks po 87 eurus už kiekvieną vaiką arba 1044 eurus per metus (atskaičius mokesčius – 208,8 eurus už vaiką).

Vėliau pritarta, kad PNDP įsigalios nuo 2027 metų, o ne nuo 2026-ųjų, kaip siūlė prezidentas.

Pirmą gyventojų būstą savivaldybės mažiausiai galės apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų „grindų“ (vienam asmeniui), tarifus nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc., o nuo 50 tūkst. „grindų“ visų likusių NT objektų bendrai vertei bus taikomi tarifai nuo 0,2 iki 1 proc.

Taip pat vienu proc. punktu didinamas pelno mokestis (iki 7 ir 17 proc.), įvedami nauji cukraus ir ne gyvybės draudimo mokesčiai, naikinama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui.

Seimas šią savaitę taip pat pritarė, kad iš privačių pensijų fondų gyventojai laisvai galės trauktis dvejus metus – galės atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį.

Atskaičius 3 proc. taip pat vieną kartą per gyvenimą galima bus išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų – šį siūlymą taip pat buvo pateikusi Prezidentūra.

Visi mokestiniai ir pensijų sistemos pakeitimai įsigalioja nuo 2026-ųjų.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Prezidentas pasirašė mokesčių reformos ir antros pakopos pensijų pertvarkos įstatymus appeared first on Kauno savaitė.

Nacionalinė rinkimų komisija pranešė, kad šis 42 m. JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas sekmadienį vykusiame antrajame rinkimų ture surinko 50,89 proc. balsų.

Jo varžovas 53-ejų proeuropietiškas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, kuris yra centristinės šalies vyriausybės sąjungininkas, šioje labai susiskaldžiusioje NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybėje gavo 49,11 proc. balsų.

„Sveikinu nugalėtoją!“ – platformoje „X“ pareiškė kadenciją baigiantis konservatyvių pažiūrų prezidentas Andrzejus Duda.

A. Duda, kuris buvo pareiškęs paramą K. Nawrockiui, padėkojo lenkams už „pilietinės pareigos atlikimą“ ir rinkėjų aktyvumą, kuris siekė 71,63 proc.

Rezultatai buvo paskelbti po įtempto vakaro, kadangi abu kandidatai paskelbė pergalę, kai viena balsavusių rinkėjų apklausa parodė, kad jiedu užima apylyges pozicijas.

„Mes laimėsime ir išgelbėsime Lenkiją“, – netrukus po to, kai užsidarė rinkimų apylinkės, rinkimų nakties mitinge Varšuvoje šalininkų miniai sakė K. Nawrockis.

Manoma, kad prezidento postą užėmus K. Nawrockiui gali būti blokuojama progresyvi vyriausybės darbotvarkė dėl abortų ir LGBTQ teisių, be to, gali atsinaujinti įtampa su Briuseliu dėl teisinės valstybės klausimų.

Taip pat gali būti pakenkta stipriems ryšiams su kaimynine Ukraina, nes K. Nawrockis kritikuoja Kyjivo stojimo į Europos Sąjungą ir NATO planus ir nori mažinti išmokas ukrainiečiams pabėgėliams.

K. Nawrockis rinkiminės kampanijos metu apsilankė Baltuosiuose rūmuose ir pareiškė, kad D. Trumpas jam pasakė: „Jūs laimėsite.“

JAV krašto saugumo sekretorė Kristi Noem taip pat pareiškė paramą K. Nawrockiui, kai praėjusią savaitę dalyvavo Lenkijoje surengtoje konservatorių konferencijoje. „Jis turi būti kitas prezidentas“, – tvirtino K. Noem.

„Katalikiškos vertybės“

Lenkijos prezidentai turi tam tikrą įtaką užsienio ir gynybos politikos klausimais ir taip pat turi veto teisę dėl įstatymų, kuri gali būti panaikinta tik trijų penktadalių dauguma parlamente. Tokios daugumos vyriausybė neturi.

Reformas, kurias suplanavo į valdžią 2023 m. atėjęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, stabdo aklavietė su dabartiniu prezidentu.

Daugybė K. Nawrockio rėmėjų teigė norintys griežtesnių imigracijos ribojimų ir pasisako už konservatyvias socialines vertybes bei didesnį šalies suverenitetą ES.

„Man svarbios katalikiškos vertybės. Žinau, kad jis jomis vadovaujasi“, – naujienų agentūrai AFP tvirtino 60-metė Varšuvos pensininkė Lila Chojecka, atėjusi atiduoti savo balsą už K. Nawrockį.

R. Trzaskowskio rinkėjai linkę pritarti didesnei ES integracijai ir socialinių reformų spartinimui. R. Trzaskowskis palaiko galimybę įvesti tos pačios lyties porų civilinę partnerystę ir sušvelninti beveik visišką Lenkijos abortų draudimą.

Į šeštą dešimtį įkopusi gidė ir mokytoja Malgorzata Wojciechowska teigė, kad Lenkijos moterys, „deja, neturi tokių pat teisių, kaip mūsų draugai europiečiai“.

Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska rinkimus pavadino „tikru civilizacijų susikirtimu“.

Rinkiminės kampanijos kontroversijos

K. Nawrockio pergalė greičiausiai padrąsins populistinę partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri valdė Lenkiją 2015-2023 m. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad gali būti šaukiami nauji parlamento rinkimai, jei tęsis politinė aklavietė su vyriausybe.

K. Nawrockio rinkiminę kampaniją kartais temdė kontroversijos dėl aplinkybių, kuriomis jis iš pagyvenusio vyro įsigijo butą, taip pat ir dėl jo su futbolu susijusio chuliganizmo praeityje.

K. Nawrockis, kuris yra buvęs boksininkas mėgėjas, paskutinėmis rinkiminės kampanijos dienomis taip pat griežtai paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad dirbdamas viešbučio apsaugos darbuotoju jis svečiams parūpino prostitučių paslaugas.

Dėl priešinimosi Ukrainos narystei NATO jis taip pat sulaukė Ukrainos pareigūnų kritikos.

K. Nawrockis penktadienį paskutinėmis savo rinkiminės kampanijos valandomis padėjo gėlių prie paminklo lenkams, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metu nužudė Ukrainos nacionalistai. „Tai buvo lenkų tautos genocidas“, – kalbėjo jis.

38 mln. gyventojų turinti Lenkija yra ES ir NATO narė bei sparčiai auganti ekonomika, kuri atlieka svarbų vaidmenį tarptautinėje diplomatijoje dėl Ukrainos. Ši šalis taip pat yra pagrindinis Vakarų ginklų ir pagalbos tiekimo į Ukrainą maršrutas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo nacionalistas K. Nawrockis appeared first on Kauno savaitė.

„Jo ekscelencijos sveikatos būklė be žymių pokyčių, išlieka stabili. Prezidentas lieka ligoninėje stebėjimui. Tikimasi, kad Valdas Adamkus į namus išvyks kitą savaitę“, – pranešime spaudai teigia klinikų atstovė Jurgita Juozaitytė-Markevičienė.

Kadenciją baigęs 98-erių metų prezidentas V. Adamkus ligoninėje atsidūrė praėjusią savaitę. Kaip skelbė portalas TV3.lt, blogai pasijutęs namuose, jis susižeidė parkritęs.

Tiesa, sumušimai, anot buvusio šalies vadovo, nėra didžiausia problema. Daugiau rūpesčio šiuo metu kelia galvos svaigimas.

Būtent dėl galvos svaigimo ir skausmo šalies vadovas vis dar yra priverstas likti ligoninėje, nors tikina labai pasiilgęs namų ir turintis vilties į juos sugrįžti savaitgalį.

„Nieko negaliu šiuo metu pasakyti, noriu atsistoti kuo greičiau ant kojų ir sugrįžti į namus“, – paklaustas apie sveikatos būklę kiek anksčiau portalui teigė V. Adamkus.

Pirmą kartą prezidentu V. Adamkus išrinktas 1998 m.

2003 m. jis siekė būti perrinktas, tačiau antrame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Pastarajam apkaltos būdu palikus prezidento postą, V. Adamkus laimėjo pirmalaikius rinkimus 2004 m. ir šaliai vadovavo iki 2009 m.

The post Santaros klinikos tikisi kitą savaitę V. Adamkų išleisti iš ligoninės appeared first on Kauno savaitė.

Bet tai dar ne visi „rekordai“.

Iš keturių apkaltų JAV prezidentams dvi buvo surengtos D. Trampui vien per pirmąją jo kadenciją. O per dabartinę antrąją kadenciją už Baltųjų rūmų sienų liks keturios jam iškeltos kriminalinės bylos. Ir tai dar neskaičiuojant civilinių ieškinių.

Norėjęs tapti karaliumi

Donaldas Trampas niekada nemokėjo eiti per gyvenimą tyliai.

Šeimoje ketvirtas vaikas iš penkių buvo toks ūmus ir agresyvus, kad tėvai jį, sulaukusį vos 13 metų, išsiuntė į Niujorko karo akademiją. Tikėjosi, kad kariška tvarka įskiepys drausmės energingam jaunuoliui. Jis karo akademiją sėkmingai baigė, bet santūresnis nebuvo.

Kai po poros metų, 1966-aisiais, verslo mokykloje dėstytojas studentų paklausė, kuo jie norėtų tapti, Donaldas pareiškė: „Niujorko karaliumi!“

Jei kas iš to ir pasijuokė, greitai liovėsi.

Baigęs mokslus, Donaldas jau žinojo, kad darbo ieškoti jam nereikės. Būtent vidurinį sūnų Trampas vyresnysis 1971-aisiais paskyrė šeimos kompanijos „Trump Organization“ prezidentu, nusivylęs pirmagimio Fredo – beviltiško alkoholiko – gebėjimais.

Taip prasidėjo Donaldo Trampo kelias per verslą, prabangą, skandalus ir viešumą, galiausiai atvedęs jį į Amerikos prezidento postą. Dabar jau ir antrąjį kartą.

Tie, kuriuos galbūt nustebino tokie vieno žmogaus gyvenimo viražai, tiesiog nežino Trampų šeimos, kurioje verslumas ir netaktiškumas perduodamas kartu su genais, istorijos.

Kai kuriuos tos istorijos puslapius, atrodo, linkęs primiršti ir pats D. Trampas.

Trumpa atmintis politikoj – privalumas

Ironiška, kad D. Trampas, už kurį milijonai amerikiečių balsavo vien dėl to, jog šis pažadėjo masines nelegalių imigrantų deportacijas iš JAV, pats yra tik antros kartos imigrantų palikuonis.

O retorika, esą atgal į Ameriką galima būtų įsileisti nebent tik „gerus išsilavinusius žmones“, kardinaliai kertasi su jo šeimos praeitimi.

Jeigu D. Trampo dabar propaguojama imigracijos politika būtų galiojusi prieš šimtą metų, 16-metis barzdaskučio pameistrys, bėgantis nuo karo tarnybos tėvynėje ir nekalbantis angliškai, niekada nebūtų patekęs į Ameriką. O juk kaip tik toks ir buvo milijardieriaus senelis Fridrichas Drumpfas.

Į Niujorką Fridrichas atvyko 1885-ųjų spalį iš Kalštado kaimo pietvakarių Vokietijoje praktiškai be grašio kišenėje. Ir nors galiausiai jo amerikietiškoji svajonė išsipildė – netgi su kaupu, tam prireikė laiko. Lengva irgi nebuvo.

Fridrichas net abejojo, ar tikrai nori tos svajonės siekti Amerikoje. Buvo grįžęs į Vokietiją ir, jei ne aplinkybės, būtų ten pasilikęs. Ir jo sūnus Frederikas, Donaldo Trampo tėvas, būtų gimęs vokiečiu, ne amerikiečiu.

Dar vienas saitas, siejantis išrinktąjį JAV prezidentą su imigrantais, yra jo žmonos – net dvi iš trijų.

Pirmoji D. Trampo sutuoktinė Ivana Zelničkova buvo iš tuometės Čekoslovakijos.

Dabartinė D. Trampo žmona ir jauniausio, 18-mečio sūnaus Berono motina Melanija Knaus yra slovėnė.

Žurnalistai jau ne sykį kone vertėsi per galvas bandydami išsiaiškinti, ar abi ponios Tramp buvo legalios JAV pilietės tuo metu, kai mainė žiedus su vienu turtingiausių šalies vyrų. Greičiausiai kad taip, nors gauti tokios informacijos, sako, buvo labai sunku net prieš pirmąją D. Trampo kadenciją.

Užtat kaip pats jis tapo Amerikos piliečiu, jokios paslapties nėra.

Klondaiko doleriai

Trampų dinastijos ir dabar jau visame pasaulyje žinomos jų verslo imperijos pradžia buvo aptriušęs restoranėlis Klondaike aukso karštinės metu.

D. Trampo senelis Fridrichas pirmuosius šešerius gyvenimo naujoje šalyje metus praleido mieste, kuriame išlipo iš laivo, – Niujorke. Dirbo kirpėju, glaudėsi kišeniniuose butukuose imigrantams ir taupė pinigus. O kai šiek tiek sutaupė, patraukė laimės ieškoti. Ir pradėjo nuo užkandinių bei nedidelių viešbutukų supirkinėjimo – ne visada padoriomis laikomose miesto dalyse.

Vos 22-ejų verslininko, tuo metu jau pasikeitusio vardą į „amerikoniškesnį“ Fredą Trampą, pirmasis tikras verslas buvo naktinis restoranas prastos reputacijos Sietlo rajone, vienoje kaimynystėje su salūnais, opijaus rūkyklomis, lombardais ir viešnamiais.

Prasidėjus aukso karštinei, F. Trampas atidarė krautuvėlę Monte Kristo kalnakasių miestelyje netoli Sietlo. Paskui, kai 1897-ųjų liepą pasklido gandas apie milžinišką aukso telkinį Šiaurėje, sumojo tuo pasinaudoti. Tik užuot pats plovęs auksą, F. Trampas nusprendė užsidirbti plaudamas aukso ieškotojų kišenes. Taigi atidarė valgyklą minioms aukso ieškotojų, pradėjusių plūsti į vakarinę Amerikos pakrantę, maitinti.

Nuo arklienos iki „gurmanų rojaus“

1898-aisiais D. Trampo senelis laivu išplaukė į Skegvėjų Aliaskoje, o iš ten patraukė Kanados sienos link. Kartu su tokiu pat apsukriu draugu verslininku Ernestu Levinu pasistatę palapinę, jie ėmė siūlyti paprastą, užtat karštą maistą nesibaigiantiems srautams aukso ieškotojų. Partnerių firminis patiekalas buvo arkliena.

Paklausos būta tokios, kad jau po kelių mėnesių F. Trampas su kolega galėjo sau leisti perkelti valgyklą iš palapinės į dviaukštį pastatą Beneto miestelyje, kurį pavadino „New Arctic“ restoranu ir viešbučiu.

Frederikas jame buvo ir virėjas, ir padavėjas, ir apsaugininkas. Kiekviename viešbučio kambaryje jis apdairiai pastatė svarstykles – jei klientas norėtų atsiskaityti aukso grynuoliais.

Trampų šeimos biografai teigia, kad viešbutis tikromis sienomis išsiskyrė purvinų palapinių, dominavusių aukso ieškotojų gyvenvietėse, jūroje. O restoranas buvo kone gurmanų rojumi.

Jo lankytojams jau buvo siūlyta nebe arkliena, bet rečiausių rūšių mėsa, įskaitant tetervinų ir gulbių, šiaurinių elnių, voverių, nebekalbant apie briedieną, ožkieną, avieną, triušieną.

Tačiau tikroji egzotika esą buvo galimybė F. Trampo restorane paragauti šviežių uogų – raudonųjų serbentų, aviečių, braškių, mėlynių, spanguolių.

Tik visiems aišku, kad pagrindinį pelną prezidento senelio versle nešė anaiptol ne voveriena su serbentais. Skirtingai nei F. Trampo biografijose, to meto vietos spaudoje atsiliepimai apie viešbutį nė iš tolo nebuvo tokie elegantiški: respektabilioms damoms, keliaujančioms be palydovo, rekomenduota jį lenkti iš tolo.

Pinigai nekvepia

Plečiantis geležinkeliui, 1897-aisiais F. Trampas perkėlė „New Arctic“ restoraną ir viešbutį į didesnį miestelį.

Kiaurą parą dirbanti įstaiga perdien priimdavo iki 3 000 lankytojų, dauguma jų buvo abejotino dorybingumo ponai ir ponios, užsukdavę pasilinksminti „New Arctic“ baruose bei miegamuosiuose.

Nepaisant klientų gausos ir pajamų, kurias augino alkoholis bei seksas, verslui grėsė nusiristi pakalnėn: F. Trampo partneris E. Levinas – mėgėjas išgerti – prasiskolino visam miestui. Todėl F. Trampas, Šiaurėje praleidęs tik kiek daugiau nei metus, pardavė savo verslo dalį ir kaip paprastai aplenkęs laiką, išvyko namo prieš pat aukso karštinei „perdegant“ ir jo ieškotojams pradedant masiškai skirstytis.

F. Trampas Vakarų pakrantę paliko būdamas respektabilus verslininkas. Ir užsidirbęs užtektinai pinigų, kad apie 1900-uosius grįžtų į Vokietiją ir susirastų ten žmoną.

Atgal į Ameriką ne savo noru

Atlantą F. Trampas antrąkart kirto jau kaip labai turtingas žmogus, turintis 80 tūkst. vokiškų markių kapitalą – mūsų laikais tai viršytų pusę milijono JAV dolerių. Kaip ir ketino, susirado žmoną – buvusią kaimynę Elizabetą Krist – ir mielai būtų pasilikęs gimtajame Kalštade. Tačiau vietos valdžios akyse jau buvo svetimšalis, be to, pasprukęs nuo tarnybos armijoje ir nemokėjęs mokesčių. Taigi Fredas, jo besilaukianti žmona ir metukų dukrelė buvo be ceremonijų išsiųsti iš Vokietijos.

Poros sūnus gimė jau Niujorke, 1905-aisiais. Būsimą D. Trampo tėvą pavadino Frederiku jaunesniuoju, arba tiesiog Fredu.

Kai 1918-aisiais Fredas vyresnysis mirė per pirmąją ispaniškojo gripo bangą, jog 12-metis sūnus paveldėjo ne tik sunkiu darbu sukauptą bemaž 6 mln. JAV dolerių (šiuolaikiniais pinigais) turtą – dviejų aukštų namą Niujorko Kvinso rajone, penkis žemės sklypus, vertybinius popierius, santaupas, pajamas iš parduotų nekilnojamojo turto ipotekų, – bet ir verslininko gyslelę bei nuožmią darbo etiką.

Darbas – pavaduoti arklį

1919–1920 metų infliacija surijo didelę dalį šeimos turto, tačiau Fredo Trampo našlė – Donaldo Trampo senelė – Elizabeta pasirodė esanti sumani verslininkė. Ji pasamdė rangovą, kad tuose penkiuose tuščiuose sklypuose pristatytų namų, ir pardavė juos pagal hipotekas.

Fredas, dar vaikas tapęs šeimos galva, irgi norėjo prisidėti.

Visada svajojusį tapti statybininku, motina jį šiaip ne taip įkalbėjo baigti mokyklą, nors ten dėstomi dalykai paauglį domino mažiausiai. Fredas triskart per savaitę lankydavo vakarinius stalių ir braižytojų kursus, mokėsi santechniko, mūrininko, elektriko amatų. Ir dar rasdavo laiko uždarbiauti: balinti šaligatvius, išnešioti laikraščius ir produktus, paskui golfo žaidėjas tąsyti krepšius su lazdomis.

Baigus mokyklą, pirmasis oficialus F. Trampo darbas buvo „arklio padėjėjas“ statybose.

Subjurus orams, per purvą ar apšalą tapdavo nebeįmanoma arkliais tiekti statyboms medžiagas, tad gyvulius pakeisdavo jauni stiprūs vyrukai.

Pavaduodamas arklius, Fredas uždirbdavo po 11 dolerių per savaitę, arba 166 dolerius šiuolaikiniais pinigais.

Nuo statybos prie prekybos

1923-iaisiais Fredo motina įregistravo kompaniją „Elizabeth Trump & Son“. Kadangi sūnui tuo metu tebuvo 18 metų ir iki 21-erių jis pagal įstatymą laikytas nepilnamečiu, kam nors reikėjo už jį pasirašyti visus finansinius dokumentus.

Iš motinos Fredas gavo ir pirmąjį kreditą statyboms.

Dar nebaigęs statyti savo pirmojo namo, Fredas jį pardavė ir už gautas lėšas pradėjo antrojo statybas. Verslas „užsikūrė“: per beveik trejus metus F. Trampas jau buvo pardavęs 20 gyvenamųjų pastatų.

Nuo elementarių daugiabučių už 7–7,5 tūkstančius jis persiorientavo į prabangių namų su keliais miegamaisiais bei vonios kambariais statybą ir šiuos pardavinėjo jau už 30 tūkst. dolerių.

Reikalai ėjosi kaip iš pypkės, bet užgriuvo juodi 1929-ieji – prasidėjo Didžioji depresija.

F. Trampas, priverstas laikinai atsisakyti statybų verslo, atidarė maisto produktų savitarnos parduotuvę „Trump Market“ – vieną pirmųjų tokių Niujorke. Bet kiekvieną mielą dieną svajojo grįžti prie tikrojo pašaukimo – nekilnojamojo turto.

Ryšiai pakeitė viską

Tokia proga vėl pasitaikė 1934-aisiais. Ir jau po metų F. Trampas siūlė pirkėjams naujus namus už vos 3 990 JAV dolerių, arba maždaug 75 tūkst. dolerių šiuolaikiniais pinigais.

Kaina buvo bemaž dukart mažesnė už rinkos, todėl visus 78 namukus, kuriuos pastatė Fredo kompanija „Trump Holding Company“, išgraibstė per 20 dienų.

Dar po metų, 1936-aisiais, Fredas pagaliau vedė – jo išrinktąja tapo Merė En Makleod, neseniai imigravusi iš Škotijos. Tačiau medaus mėnesį dėl jaunavedžio užimtumo teko sutrumpinti iki savaitės.

Klestintis verslininkas jau ne tik leido laiką statybvietėse, bet ir intensyviai mezgė naudingus ryšius. F. Trampas nuolat sukiojosi klubuose, kuriuose rinkdavosi Demokratų partijos rėmėjai, dalyvaudavo visuose labdaringuose renginiuose ir dosniai dalijo pinigus kairėn dešinėn žinodamas, jog kada nors naujos pažintys atsipirks. Neklydo.

Pažįstamų ratas suvedė F. Trampą su Federalinės būsto administracijos – valdybos, reguliuojančios gyvenamųjų būstų statybą, – direktoriumi Tomiu Greisu. Jo padedamas, Fredas sugebėjo išsirūpinti ne tik sklypą naujoms statyboms, bet ir rekordinį tiems laikams kreditą – 750 tūkst. JAV dolerių 450 namų pastatyti.

Nuo tada ryšiai su Federalinė būsto administracija tik stiprėjo ir 1938-aisiais F. Trampui atnešė dar vieną valstybinį kreditą – šįkart milijono dolerių.

Sumanus ir dar sumanesnis

Nuo 1935-ųjų iki 1950 metų Donaldo Trampo tėvas pastatė apie pustrečio tūkstančio namų, kuriuos žmonės vadino Trampo namais. Darbų mastai leido jam medžiagas pirkti urmu, todėl šios būdavo pigesnės, statybų kaštai – mažesni.

1938-ųjų liepą laikraštis „Brooklyn Daily Eagle“ kylančią verslo žvaigždę paskelbė „statybų Henriu Fordu“, nors šį epitetą greičiausiai jis pats ir susigalvojo. F. Trampas labai gerai išmanė reklamos vertę. Jis negailėjo pinigų savo kompanijos lankstinukams, o sykį paleido į orą krūvą balionų prie kiekvieno pririšęs po 50 dolerių nuolaidos kuponą 4 990 dolerių kainuojančiam namui įsigyti.

Sužinojęs, kad laikraščiuose dažnai lieka „skylių“ skiltyse, kurios užkaišomos trumpomis vietos naujienomis, F. Trampas užvertė redakcijas informacija apie savo kompanijos pardavimus, rinkos prognozėmis, komentarais pačiomis įvairiausiomis temomis – nuo šeiminio gyvenimo iki vidaus politikos. Kad tik spaudoje kuo dažniau pasirodytų jo vardas.

Antrojo pasaulinio karo metais F. Trampas statė namus gynybos pramonės įmonių darbininkams – suprantama, pagal valstybės finansuojamą programą.

Karui pasibaigus, pagal analogišką programą rentė būstus jau veteranams.

Nuo 1941-ųjų iki 1944 metų jis neturėjo nė vieno laisvadienio.

Visą tą laiką iki pat 9-ojo dešimtmečio slėpė savo vokišką kilmę – teigė esąs švedas. Kadangi didelė dalis nuomininkų F. Trampo pastatytuose namuose buvo žydai, nujautė, jog tiesa verslui nepadėtų.

Ranka ranką plovė

Nuo 1947-ųjų Fredas Trampas bičiulio Federalinėje būsto administracijoje dėka ėmė gauti jau daug stambesnius užsakymus – daugiaaukščiams gyvenamųjų pastatų kompleksams su liftais, šildomais garažais, skalbyklomis rūsiuose, darželiais, pradinėmis mokyklomis ir toje pačioje teritorijoje veikiančiais prekybos centrais.

Ne paslaptis, kad įgyvendinti tokio masto projektus anuomet buvo neįmanoma ne tik be valdiškų įstaigų pagalbos, bet ir be nusikalstamų organizacijų palaiminimo. Verslas buvo priverstas dalį pyrago atriekti ir Niujorko mafijai.

F. Trampo kompanijos darbuotojų gretoms priklausė žinomas mafiozas Viljamas Tomaselas – oficialiai rangovas mūrijimo darbams, į kurį, be kita ko, visada būdavo galima kreiptis pritrūkus finansavimo. Personalo sąrašuose buvo ir V. Tomaselo žento pavardė: kaip brigadininko padėjėjas jis darbo dienas leisdavo šūkaudamas mūrininkams „Daugiau skiedinio!“

Taigi buvo tik laiko klausimas, kada augančią F. Trampo imperiją užgrius nemalonumai. Ir 1953-iaisiais tai pagaliau nutiko.

Kaip nuo žąsies vanduo

Tais metais JAV Kongresas pradėjo tyrimą dėl Federalinės būsto administracijos programos, pagal kurią statyti būstai vidutinių ir menkų pajamų šeimoms. Skandalas kilo išaiškėjus, kad programoje dalyvavę statytojai užkėlė mažiausiai 1 410 iš 1 700 projektų kainas. Taip gavo per 110 mln. dolerių papildomo pelno ir pasiliko jį sau.

F. Trampui iš šios sumos teko apie 4 mln. dolerių. Dar apie 1,4 mln. jis sugebėjo pasisavinti kaip premiją už sutaupytas lėšas bei kaip kompensaciją už finansines rizikas. Bet nei Kongreso tyrėjai, nei teisėsauga nesugebėjo įrodyti jo kaltės.

Verslininkas išlipo iš vandens sausas, bet Federalinė būsto administracija bendradarbiavimą su juo nutraukė.

Paskutiniu ir didžiausiu statybų F. Trampo projektu tapo 1964 metais baigtas „Trump Village“ gyvenamasis kompleksas, atnešęs 3,8 mln. dolerių pelną.

Tais pačiais 1964-aisiais jis už 5,75 mln. dolerių perpirko kitą panašų kompleksą šio savininkams nepajėgus išsimokėti hipotekos. F. Trampo partneriu įsigyjant stambų pirkinį tapo 18-metis sūnus Donaldas, kuriam tai tapo pirmu, tačiau toli gražu ne paskutiniu milijoniniu sandoriu.

Skandalingas palikimas

2018 metais, įpusėjus pirmajai Donaldo Trampo kadencijai JAV prezidento poste, laikraštis „The New York Times“ išspausdino sensacingą tyrimą, kaip F. Trampo uždirbti pinigai perėjo jo vaikams.

Esmė ta, kad susiruošęs į Baltuosius rūmus, D. Trampas dievagojosi visko gyvenime pasiekęs pats, be jokios tėvo finansinės paramos. Gavęs tik „nedidelį milijono dolerių kreditą“ verslo pradžiai, kurį neva grąžino F. Trampui su procentais.

Taigi azarto sužinoti tiesą apimti žurnalistai apklausė būrius buvusių Trampų kompanijos darbuotojų, išanalizavo per 100 000 puslapių dokumentų. Ir galiausiai atkapstė šį tą įdomaus.

Pasirodo, Fredas Trampas su žmona sugebėjo penkiems savo vaikams perleisti daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių išvengdami paveldėjimo mokesčio, kuris būtų sudaręs 55 proc. sumos, arba daugiau nei 550 mln. dolerių.

Trampų atžalos už palikimą sumokėjo tik 52,2 mln. dolerių.

Pinigai jiems po truputį plaukė dar nuo 1976-ųjų – dažniausiai per tėvo kiekvienam vaikui įsteigtus tikslinius fondus, o Donaldo atveju dar ir per jam mokamą atlyginimą – kaip pavaldiniui, nekilnojamojo turto valdytojui, bankininkui, konsultantui, pastatų savininkui ir kt.

Mokant mokesčius, nekilnojamojo turto vertė buvo specialiai pamažinama.

1997 metų lapkričio 22 dieną, pusantrų metų prieš F. Trampo mirtį, didžioji dalis jam priklausančio nekilnojamojo turto galiausiai buvo vaikams „padovanota“.

Dovanos vertė irgi buvo pamažinta – kad reikėtų mokėti mažesnį dovanojimo mokestį, – ir nurodyta kaip 41,4 mln. dolerių.

Kai 2004 metų gegužę D. Trampas, jo likęs gyvas brolis ir abi seserys tėvo „dovaną“ pardavė, Donaldo pelno dalis siekė 177,3 mln. dolerių.

Tądien dešimtmečius kurta Fredo Trampo imperija liovėsi egzistuoti. Verslo pasaulyje liko vienintelis nekilnojamojo turto magnatas tokia pavarde: Donaldas Džonas Trampas.

F. Trampas jaunesnysis, į Ameriką imigravęs dar prieš gimdamas, joje nugyvenęs 93 metus, uždirbo milijonus. Iki didžiosios amerikietiškos svajonės išsipildymo jam trūko tik vieno – tapti prezidentu. Bet tą už jį padarė sūnus. Ir jau antrą kartą.

    Įdomūs faktai

Donaldas Trampas niekada nerūkė, nevartojo alkoholio ar narkotikų. To iš jo reikalavo ir vyresnysis brolis Fredas, daugelį metų kovojęs su alkoholizmų, kuris 1981 metais jį ir pražudė.

D. Trampas turi žvaigždę Holivudo šlovės take. Ją – 2 327-ąją tarp kitų pramogų pasaulio garsenybių žvaigždžių, – milijardierius gavo už prodiusuotą televizijos realybės šou „Mokinys“ („The Apprentice“).

D. Trampas turi savo vardą stalo žaidimą. Sukurtas 1989-aisiais „Monopolio“ principu, jis taip ir pavadintas: „Trampas: žaidimas“. Bet menki pardavimai ir prasti kritikų atsiliepimai lėmė, kad žaidimu ilgainiui buvo liautasi prekiauti.

Nors pats negeria, 2006-aisiais D. Trampas bandė imtis vardinės degtinės gamybos. Tik pirkėjams nepasirodė, kad „Trump Vodka“ yra „superinis produktas“, kaip jį reklamavo pats verslininkas, ir nesant paklausos gėrimo gamybą 2007 metais teko nutraukti.

D. Trampas yra germofobas. Jis patologiškai bijo mikrobų, todėl labai nemėgsta spausti žmonėms rankos.

D. Trampas kiekviena pasitaikiusia proga puikuojasi savo milijardais ir įvardija asmeninį turtą, šiuo metu vertinamą 2,6 mlrd. JAV dolerių, kaip vieną priežasčių, kodėl yra vertas valdyti šalį, kurios didžiausia pasaulyje ekonomika. Visgi jam priklausančios įmonės ir įstaigos skelbė bankrotą aštuonis kartus: 1991-aisiais, 1992-aisiais – net keturis sykius, 2004-aisiais ir 2009 metais.

Taip jau susiklostė, kad JAV prezidento rinkimuose D. Trampui pavyksta nugalėti tik kandidates moteris: 2016-aisiais Hilari Klinton ir dabar – Kamalą Haris.

The post Pinigai, ambicijos ir kitas Trampų šeimos turtas appeared first on Kauno savaitė.